TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Pažintis su Gruzija – iš Kutaisio

2014 06 27 6:00
Atokvėpio akimirka kalnuose. Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotraukos

Gruzija – šalis, kurioje apstu visko: sieros prisotintų, iš žemės trykštančių mineralinių vandenų, alpinistų ir slidininkų pamėgtų snieguotų kalnų, iki šių dienų vienuolių prižiūrimų šimtmečių istoriją menančių gruzinų stačiatikių bažnyčių, pagal specifines senovės tradicijas gaminamo vyno, niekur nematytos architektūros statinių, atradimais žavinčių ir gamta kerinčių parkų, sotaus ir lietuvio gomuriui malonaus maisto ir nepaprastai svetingų vietos žmonių.

Dažnam lietuviui, išgirdusiam Gruzijos - Armėnijos, Turkijos ir Azerbaidžano kaimynės - pavadinimą, pirmiausia mintyse kyla sąsajų su vynu, žmonių nuoširdumu ir natūralia žaluma. Visa tai Gruzija iš tiesų turi. Bet priežasčių aplankyti kraštą, kuriame galima atrasti nemažai naujo, yra gerokai daugiau.

Skrydis į Kutaisį

Jau šią vasarą į antrą pagal dydį šalies miestą Kutaisį, kuriame įsikūręs ir šalies parlamentas, iš Vilniaus tiesioginiu reisu galima nuskristi per bene pusketvirtos valandos. Dar prieš keliaujant į Gruziją rekomenduojama apsispręsti, kokių potyrių pageidausite – kopimo kalnais ar tingaus drybsojimo paplūdimyje. Galima suderinti abu malonumus, bet reikėtų atidžiai apgalvoti išvykos trukmę ir maršrutą.

Nenorintieji keliauti nuomotu automobiliu Kutaisio oro uoste gali pasinaudoti viešuoju transportu. Iki miesto centro kelionė kainuos keletą larių (kai prieš keletą savaičių viešėjau Gruzijoje, už vieną eurą buvo galima gauti apie 2,5 lario - aut.). Iki paplūdimių kurorto Batumio – 20 larių. Panašiai atsieis ir žemėlapis, kaip pasiekti Tbilisį. Didesnei kompanijai apsimoka pasinaudoti privačių taksistų siūlymais, jie apie savo paslaugą garsiai informuoja išeinančiuosius iš oro uosto. Bet su vežėju būtina derėtis – tai bene vienintelė paslaugų sritis Gruzijoje, kur galioja iš anksto sutartos kainos. Vidutiniškai už kilometrą taksi mokama apie vieną larį. Gerokai pasiderėjus ši suma gali sumažėti bene trečdaliu. Su taksistais dėl kainos reikia tartis visuomet.

Stalino baseinas

Kutaisis kol kas dar nėra pramogų miestas. Galbūt todėl turistai jame ir neužsibūna. Arčiausiai Kutaisio yra Cchaltubas, itin gruzinų mėgstama gydyklų zona. Ji sukurta įdomiu principu – Cchaltubo centre įrengtos gydyklos, į kurias suvežami lankytojai iš visų aplinkinių sanatorijų. Prieš keturis penkis dešimtmečius poilsio oazėje veikė net dvi dešimtys sanatorijų. Tik penktadalis jų šiuo metu yra sulaukusios investuotojų dėmesio. Kaip pasakojo Gruzijoje dirbanti vietinė gidė Marika Bosveradzė, remontuoti sanatorijas kol kas nėra populiaru dėl valstybės vykdomos politikos: „Daugumoje pastatų yra įsikūrę pabėgėliai, todėl iš investuotojų reikalaujama, kad jie ne tik sutvarkytų pastatą, bet ir parūpintų būstus likimo nuskriaustiesiems. Tai gerokai didina įgyjamo objekto vertę.“

Anot jos, prie Cchaltubo žinomumo nemenkai yra prisidėjęs Sovietų Sąjungos politinis veikėjas Josifas Stalinas, mėgęs ilsėtis „Cchaltubo Spa Resort“ sanatorijoje ir lepintis privačiame gydyklų poilsio kambaryje bei baseine. Iki dabar šiuo metu intensyviai remontuojamose gydyklose yra išlikęs odinis krėslas, kuriame atsikvėpdavo vienas žinomiausių pasaulio gruzinų.

„Krėslą išsaugosime ir Stalino mėgstamą baseiną suremontuosime. Ateityje į privačią jo teritoriją galės patekti visi norintieji“, - sakė gydyklų, dabar turinčių „Hot Springs“ pavadinimą, gydytoja Nana Gvišiani.

Dinozaurų pėdsakai

Maždaug šeši kilometrai nuo Kutaisio yra Sataplia nacionalinis parkas. Pasakojama, jog toje vietoje, kur jis įsikūręs, 1930 metais planuota tiesti naują kelią. Kasdami žemę darbininkai aptiko uolą, kurioje buvo daugybė įsispaudusių pėdsakų. Vėliau paaiškėjo, jog tai akivaizdus dinozaurų palikimas. Teritorija aptverta ir paskelbta parku. Jame galima apžiūrėti ne tik priešistorės vertybę, bet ir stalaktitų bei stalagmitų uolas, stebinančias „Akmenų sodu“, ir salę, kurioje saugomas širdies formos akmuo. Beje, į jame esančią nišą siūloma įmesti smulkią monetą tiems, kurie tikisi norų išsipildymo. 2,5 km maršrutas driekiasi per parką, kurio dar vienas akcentas – virš stačių uolų iškilusi stiklinė apžvalgos aikštelė. Norint ja pasivaikščioti reikia nusiauti batus ir įsispirti greta padėtas šlepetes.

Snieguotos viršūnės

Svajojantieji pasimėgauti slidinėjimu turėtų pasukti Gudaurio link. Pakeliui galima sustoti atsikvėpti, užkąsti ir apsilankyti Ananūrio tvirtovėje. Prieš 20 metų pradėtas kurti Gudauris – tai 50 kilometrų ilgio 8 slidinėjimo trasos. Ar kurortas gali atsirasti šioje vietovėje, kaip jis turėtų atrodyti ir kokių įrenginių reikės, sprendė pasamdyti slidinėjimo ekspertai iš Austrijos.

Dar vienas Gruzijos pasididžiavimas – Kazbeko viršukalnė ir Gergeti vienuolynas. Nuo Gudaurio iki čia – visai netoli. Pirmoji vieta, į kurią galima pasikelti dviem būdais, yra būtent vienuolynas. XIV amžiuje pastatytas Samebos (šv. Trejybės) vienuolynas stovi tarpeklio viršuje, Kazbeko papėdėje. Vienuolynas įsikūręs alpinėse pievose, 2200 m aukštyje, pakilti į jį pėsčiomis trunka pusantros valandos. Tačiau galima kilti ir autobusiuku. Juo paslauga pirmyn ir atgal kainuos 50, o didesniu autobusu – 80 larių. Tačiau tie, kurie sunkiai tveria aštrius pojūčius kalnų keliais, verčiau turėtų rinktis labiau varginančią, ilgesnę ir ištvermės reikalaujančią kelionę pėsčiomis.

Tbilisis - miestas, kuriame dera senovė ir dabartis.

Pats vienuolynas – nedidukas, bet labai gražus. Kaip ir kitose šventose Gruzijos vietose, mūvintieji kelnes privalo „pasiskolinti“ pastato prieigose išdėliotas moteriškus sijonus primenančias prijuostes. Moterims duodamos ir skarelės. Beje, vienuolyne galima išvysti ir katalikų itin garbinamą bei stebuklingu laikomą Juodosios Madonos paveikslą.

Iš vienuolyno gerai matomas Kazbekas - užgesęs 5047 m aukščio ugnikalnis. Užlipti į jį nėra sudėtinga. Pagrindinis trukdis – Kazbeką bene nuolat supantys debesys. Paprastai įkopti ir adaptuotis reikia mažiausiai 4 dienų.

Pasigrožėjus Gergeti ir Kazbeku laukia viešbutis „Rooms hotel“. Jis įrengtas bibliotekos stiliumi, o iš terasos atsiveria vaizdas į aplinkinius gamtos stebuklus.

Karštų versmių miestas

Po dviejų valandų kelio – Tbilisis. Miestas, stebinantis puikiai sutvarkytu senamiesčiu, moderniais pastatais ir karšto vandens versmėmis, trykštančiomis iš žemės gelmių. „Tbili“ išvertus iš gruzinų kalbos reiškia „karštas“. Gidė M. Bosveradzė pasakojo, jog yra dvi legendos apie Tbilisio atsiradimą. Abiejose minimas Gruzijos karalius Vachtangas Gorgasalis ir karštosios versmės. Pagal vieną pasakojimų, medžiodamas karalius paleido sakalą, turėjusį pribaigti pašautą grobį. Tačiau nei sakalo, nei briedžio varovams aptikti nepavyko – abu gyvūnai rasti sukepę karštame šaltinyje. Kita legenda byloja, esą pašautas elnias įšoko į sieros prisotintas versmes, žaizda akimirksniu užsitraukė ir jis paspruko nuo medžiojančio karaliaus.

Pačiame Tbilisio centre, ten, kur versmės išsiveržia į paviršių, yra įrengtas pirčių kompleksas. Valanda paprastesnėje pirtyje, kurioje telpa aštuoni žmones, atsieina 50 larių. Jei norite ištaigingesnės, teks pakloti 80 larių. Už papildomą 10 larių mokestį galima užsisakyti trumpą masažą arba viso kūno šveitimą.

Tbilisio senamiesčio pasididžiavimas – režisieriaus ir scenaristo Rezo Gabriadzės lėlių teatras. Labai įdomios architektūros pastate rodomi trys spektakliai. Vienas jų – rusų kalba, kiti du – su rusiškais titrais. M. Bosveradzės teigimu, R. Gabriadzės rankomis dekoruotas tiek pastato eksterjeras, tiek interjero detalės. Jis režisuoja ir spektaklius, kurie yra skirti suaugusiesiems. Įėjimas į teatrą kainuoja 20 larių.

Gruzinų temperamentą atskleis „Nabadi“ teatre arba „Shadow in Metekhi“ restorane visomis dienomis, išskyrus pirmadienį, vykstanti nemokama tautinių gruzinų šokių ir dainų programa.

Vyno nešaldo

Alaverdi vienuolynas Kachetijos regione - vienas iš nedaugelio iki šiol veikiančių vienuolynų, kuriame galima įsigyti vienuolių surinkto medaus ir jų gaminto vyno. Pavažiavus Telavio link yra princo Aleksandro Čavčiavadzės rezidencija. Šiuo metu ji virtusi muziejumi. Dar po valandos kelio atsidursite prie vyninės, kurioje už 15 larių galima paragauti trijų rūšių vynų. Pradėjus pasakojimą apie vyną, reikėtų pabrėžti, kad jis Gruzijoje – specifinis. Daugelio rūšių vynas yra gaminamas pagal senąją technologiją, kai gėrimas brandinamas su vynuogių odelėmis. Dėl to jis įgauna ne skaidrų gelsvą, o sodrų aukso atspalvį bei ryškesnį skonį.

„Europiečiai klysta baltąjį vyną gerdami atšaldytą. Gavęs šalčio gėrimas praranda savitą skonį ir nebelieka prasmės juo vaišintis“, - tikino vyndarys Berdia Berišvilis.

Važiuojant Gudaurio link galima apsilankyti Ananūrio tvirtovėje.

Jis pabrėžė, kad įpratusiems prie naujoviškai gaminamo vyno gruziniškas yra kiek keistokas. Vyno žinovas rekomendavo paskanauti raudonojo „Winiveria“ ir „Georgian Acen organic Kvevri“ vyno.

Turistų lankomas objektas - Upliscichės miestukas. Čia galima pamatyti oloje išskaptuotų gatvelių, namų, bažnyčių, slaptų tunelių, vandens kanalų, turgų ir seniausią Gruzijos teatrą. Jis pradėtas kurti apie 2000 metų prieš Kristų ir veikė iki XV amžiaus. XVII amžiuje Upliscichė liko be gyventojų ir pranyko po žemės klodais. Tik apie 1957 metus miestelis vėl netikėtai atrastas ir atkastas.

Pasididžiavimas - Batumis

Dar viena vieta, į kurią paprastai važiuojama, yra Signachio miestelis. Jis garsėja ne tik turistams skirtomis pramogomis bei dar V amžiuje pradėta statyti 2,5 kilometro mūrine siena, turinčia 23 bokštus ir penkerius vartus, bet ir tuo, kad jame Civilinės metrikacijos skyrius veikia 24 valandas per parą.

Gorio miestelyje turistai plūsta į Stalino muziejų. Pasivaikščiojimas po jį lydimam gido asmeniui kainuoja apie 15 larių.

Be abejo, Gruzijos pasididžiavimas – kurortas prie jūros Batumis. Poilsio sezonas jame prasideda liepos mėnesį. Gruzinai užsimena, jog tai lemia orai, mat birželis dar būna gana vėsus ir lietingas. Batumio centras driekiasi pajūriu. Paplūdimiai vieši ir viešbučiams nepriklauso, todėl lepintis saulės voniomis galima kur panorėjus. Pakrantę nuo gatvės skiria plati promenada, sezono metu virstanti pramogų ir barų gatve. Tie, kurie į Batumį atvyksta anksčiau nei liepą, naktinių linksmybių gali rasti viešbučio „Radisson“ ašuonioliktame aukšte, kur visuomet groja gyva muzika, galima pašokti ir užkąsti.

Gruzinų vaišės

Naujausias Batumio statinys – „Čačos bokštas“. Čača – naminė gruzinų vynuogių degtinė, kurios galima įsigyti tiek parduotuvėse, tiek pakelėse. Pusantro litro čačos užmiestyje kainuoja 10 larių. Batumio vadovai planuoja, kad tam tikru metu ir tam tikrą laiką „Čačos bokštu“ tekėtų tikra čača, kurios galėtų paragauti visi norintieji.

Maistas Gruzijoje gausus ir įvairus. Mėgstami ir vertinami khinkaliai – jie primena didžiulius koldūnus, kuriuos reikia kąsti taip, kad neišsilietų viduje esantis mėsos skystis. Dar viena virtuvės subtilybė – chačapuris. Jį gaminant naudojamas kiaušinio trynys, tešla, sūris. Mėgstami yra ir žolių bei sūrių rutuliukai mkhali, veršienos troškinys su tarchunu chakapuli, jogurtas „Maconi“.

„Labai daug naudojame graikinių riešutų. Juos triname, gaminame pastą bei ja gardiname daugelį valgių“, - sakė M. Bosveradzė. Įdomu, kad gruzinai beveik nevalgo eropiečiams įprastų saldėsių. Jie vietoj deserto siūlo didžiules lėkštes vaisių.

„Turime saldumyną, kurį vadiname čiurčhela - tai ant siūlo sumauti riešutai ar džiovinti vaisiai. Tuomet „girlianda“ merkiama į miltų ir vynuogių sulčių mišinį. Kai įdarą tešla aplimpa, čiurčhela kabinama džiūti. Taip ji gali išbūti nuo valandos iki metų. Turguose gardėsiai yra parduodami už larį ar keletą“, - sakė M. Bosveradzė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"