TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Per sakurų žydėjimą svarbi ir akimirka

2012 05 04 7:59

Keletą metų Japonijoje gyvenusi kaunietė Augustė Juraškaitė iki šiol prisimena tiek stulbinamus didmiesčius, tiek nuostabą keliančias tradicijas.

Pirmą kartą vykdama į Tekančios Saulės šalį japonų kultūros centrui "Tsuru" vadovaujanti mergina mintyse buvo susikūrusi romantišką vaizdelį apie ramybės sodų, arbatos gėrimo namelių, puikių sušių ir žydinčių japoniškų vyšnių - sakurų - kraštą. Tačiau atskridusi į Tokiją ji atsidūrė milžiniškame, dangoraižių prigrūstame mieste tarp daugybės žmonių, skubančių siauromis gatvėmis.

"Gyvenau japonų šeimoje, todėl tradicijas stebėjau iš labai arti", - sakė lietuvaitė. Ji atkreipė dėmesį, kad japonai dievina ilgą gyvenimą simbolizuojančias gerves. Šie paukščiai piešiami ant drabužių, sienų, suvenyrų. Dar viena jų aistra - robotai ir aukštosios technologijos, taikomos kasdien.

Japoniją kaip itin šiuolaikinį kraštą pažinusi A.Juraškaitė iš pradžių stebėjosi, kad labai mažai žmonių šneka angliškai, o sutikti japoną, kalbantį prancūziškai, išvis neįtikima. "Japonų kalboje garsų nedaug, todėl jiems labai sunku išmokti užsienio kalbas", - vėliau perprato Augustė.

Ji taip pat sužinojo apie daugybę toje šalyje vyraujančių dialektų, sunkinančių skirtinguose regionuose gyvenančių japonų bendravimą. "Ten net yra vyrų ir moterų kalbos - jos gerokai skiriasi viena nuo kitos", - nuostabą sukėlusį reiškinį atskleidė mergina.

Todėl vykstantiesiems į Japoniją ji primygtinai rekomenduoja vežtis žodynėlį arba bent lapą, ant kurio būtų hieroglifais parašyti populiariausi žodžiai.

Miestai be adresų

Japonijoje nėra ir adresų. Namai nežymimi numeriais, o gatvės neturi pavadinimų. Jei japono bandysi paklausti kelio, gali išgirsti europiečiui visiškai neįprastą atsakymą: "Eik septynias minutes pietų kryptimi."

Laisvos žemės stokojantys ir ekologiją vertinantys japonai savo šalyje iš atliekų yra įrengę net keletą salų ir jose pastatę daugybę daugiaaukščių. "Parkams vietos mažai, bet medžiai sodinami kur tik įmanoma. Augalų galima išvysti visur - balkonuose, kiemuose, gatvėse", - pasakojo A.Juraškaitė.

Japonijos gyventojai labai vertina senąsias tradicijas, todėl net mažuose butuose stengiasi įrengti erdvę, skirtą joms puoselėti. Tai - mėgstamiausia susibūrimų vieta namuose. Ten valgoma, bendraujama, vyksta arbatos gėrimo ceremonijos. "Japonai daug kalba apie laikinumą, mėgaujasi kiekviena akimirka. Tai labiausiai atsiskleidžia per sakurų žydėjimą", - pabrėžė pašnekovė.

Kovo pabaigoje-balandžio pradžioje žydinčios vyšnios suburia atvirose miesto erdvėse daugybę žmonių. Jie net darbo valandomis išeina pasigrožėti žiedais apsipylusiais medžiais, pasitiesia ten pledus, pietauja, įrengia restoranus. Darbovietėse įprasta, kad pradėjus žydėti sakuroms anksti rytą įstaigų naujokai išsiunčiami į parkus budėti ir užimti geriausių vietų bendradarbiams. "Eidamas miestu gali matyti daugybę japonų, sėdinčių po medžiais ir laukiančių per pietus ateisiančių kolegų. Vietas reikia užimti iš anksto, nes vėliau jų tiesiog nelieka", - tikino A.Juraškaitė.

Kadangi sakuros gali žydėti ir tris dienas, ir keletą savaičių, japonai stengiasi jomis grožėtis kiekviena pasitaikiusia proga. Sakuros, kad būtų geriau matomos, naktį net apšviečiamos.

Dovana pilnametystės proga

Kai žydi japoniškos vyšnios, gatvėse galima išvysti ne vieną žmogų, vilkintį tradicinį kimono. Net jauni japonai, keistai išsikarpę ir įvairiausiomis spalvomis nusidažę plaukus, mielai nešioja senovinius drabužius.

A.Juraškaitė taip pat turi kimono. Beje, jam apsivilkti prireikia net pusantros valandos. Šilkinis drabužis gana brangus, pigiausias kainuoja daugiau kaip 2 tūkst. JAV dolerių. Japonų šeimoje įprasta gimus mergaitei pradėti taupyti pinigus tradicinei aprangai. Ji įteikiama, kai merginai sukanka 20 metų, kitaip sakant, kai jubiliatė tampa pilnametė.

"Jei šeimoje auga trys ar keturios dukterys, nuogąstaujama, ar pavyks visoms sutaupyti pinigų jų kimono", - pasakojo lietuvė. Ir tuoj pat pridūrė, kad kai kurie rankomis siuvinėti drabužiai kainuoja gerokai daugiau nei prabangūs nauji automobiliai. Brangiausi yra kimono ilgomis rankovėmis, sujuosiami keturių-septynių metrų ilgio diržais.

Kimono nuolat privalo dėvėti tradicinės kultūros atstovai - sportininkai, meistrai. Kiti iškilmingą aprangą velkasi tik ypatingomis progomis.

Pagal skirtingas religijas

A.Juraškaitė Japonijoje patyrė dar vieną įdomų dalyką. Paklausti, ar yra tikintys, japonai tai neigia, tačiau beveik visų namuose yra altoriai, skirti protėviams pagerbti. Per šventes čia padedama maisto, gėrimų. Jei japoną ištiko bėda, jis neieško kaltų aplink, o pripažįsta per mažai gerbiantis protėvius, todėl ir gavęs pamoką.

Privalomo pamaldų lankymo Japonijoje nėra, bet šventyklose visuomet pilna susikaupusių žmonių. Jei nori išsakyti savo norą, japonas jį sumano šventykloje ir suploja rankomis. Kai troškimas išsipildo, į Dievo namus grįžtama padėkoti.

Japonijos šventyklose gyvuoja tradicija mesti pinigėlį į specialią vietą - jei žmogus pataiko, noras išsipildys. Maldos namų aplinką pagyvina daugybė budų statulų, čiurlenantys upeliai. "Japonai išpažįsta ne vieną religiją. Krikštynas jie švenčia pagal šintoizmo tradicijas, vestuves - pagal katalikiškas, o laidotuves - pagal budistų papročius", - teigė Augustė.

Japonai keikiasi mažai. Jei nori ką nors įžeisti, sako, kad žmogus yra nedėkingas.

A.Juraškaitę itin žavi japonų pareigos jausmas, atkaklumas, ištvermingumas, gėdos pojūtis, dėkingumas. Ji prisiminė vietovę, kurioje teka trys šaltiniai, simbolizuojantys pinigus, sveikatą ir meilę. Atsigerti galima tik iš vieno. "Japonai nežino, kuris šaltinis ką reiškia. Tačiau jie geria tik iš vieno, nes tiki, kad iš visų trijų atsigėręs žmogus yra gobšus, todėl negaus nė vienos likimo dovanos", - sakė pašnekovė.

Tarkime, per vestuves jaunavedžiams dovanų neperkama, o atnešama pinigų. Kiekviena suma ir ją įteikęs asmuo registruojami. Po vestuvių sutuoktiniai peržiūri sąrašus ir kiekvienam svečiui išsiunčia po dėkingumo dovaną, vertą 10 proc. per vestuves įteiktos sumos.

Keturių sezonų maistas

Japonijoje itin vertinamas šviežias maistas. Jo įvairovė prekybos centruose keičiasi atsižvelgiant į sezoną. Jei tuo metu kurios nors daržovės nedera, jų parduotuvėje neįsigysi.

Valgydami japonai naudoja daug indelių, kiekvienas gabaliukas patiekalo įdėtas vis į kitą. Restoranuose, kuriuose nuo besisukančio savitarnos stalo gali imti, ką nori, dažnas lankytojas naudojasi ne keliais, o keliomis dešimtimis indelių. Jie skirtingų spalvų, todėl padavėjas pagal tai, iš kokio indelio valgei, suskaičiuoja ir pateikia sąskaitą.

Restoranuose lengva išsirinkti patiekalus net hieroglifų nesuprantančiam užsieniečiui, nes virtinose išdėlioti visi siūlomi valgiai. Tiesa, ne tikri, o pagaminti iš vaško. Tačiau svečiui pakanka parodyti į pavyzdį ir padavėjas supras, ko nori. "Vidutinio restorano kainos šiek tiek didesnės negu Lietuvoje, bet nieko nuostabaus už pietus išleisti ir 300 JAV dolerių", - perspėjo Augustė. Ir priminė, kad Japonija - viena brangiausių pasaulio valstybių.

Nepigios čia ir transporto paslaugos. Kelionė metro iki norimos vietos gali kainuoti dešimtis litų, o pavažiuoti vieną stotelę - 8 litus. 600 kilometrų kelionė greituoju traukiniu atsieina apie 120 JAV dolerių.

Įėjimas į muziejus Japonijoje kainuoja vidutiniškai 30 litų. Labai mėgstami dzen parkai, kuriuose lankytojai dažniausiai medituoja. Ten akmenys sudėlioti taip, kad vienu metu visų matyti neįmanoma, todėl norint jais pasigrožėti reikia apeiti visą sodą.

Viena naktis įprastuose viešbučiuose asmeniui atsieina nuo 240 JAV dolerių, pusryčiai į kainą neįskaičiuoti. Už juos tenka mokėti atskirai - maždaug 40 litų.

Žaidimai su geišomis

Turistai, norintys išsamiau pažinti japonų kultūrą, turėtų važiuoti į Kioto arba Naros miestus. Daugelis atvykėlių susigundo galimybe dalį vakaro praleisti kartu su geišomis žaisdami žaidimus, vaišindamiesi arbata. Pusantros valandos trunkanti ceremonija asmeniui kainuoja 170 JAV dolerių.

Japonus europiečiai stebina mėlynomis akimis ir švelniais plaukais. O europiečius japonai stulbina kreivomis kojomis ir dantimis. Jie užauga nelygūs dėl mineralų trūkumo ir itin smulkiai supjaustyto maisto, kurio beveik nereikia kramtyti. Kreivos kojos susiformuoja dėl dėvimo kimono. Jeigu apsirengi jį tinkamai, esi šiek tiek susikūprinęs - tarsi visuomet nusilenkęs pašnekovui. "Taip nutiko, kad per daugelį metų net kimono nenešiojančių japonų kojos tapo nebetiesios", - pridūrė A.Juraškaitė.

Paklausta, kiek dviejų savaičių vizitas į Japoniją gali kainuoti europiečiui, pašnekovė nedvejojo - daugiau kaip 11 tūkst. litų. Į šią sumą įskaičiuoti lėktuvo bilietai, nakvynė, maistas ir lankytini objektai. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"