Pietų Amerika: patogumų mažai, įspūdžių labai daug

Rasa PAKALKIENĖ rasa.pakalkiene@lzinios.lt 2015-03-09 06:00
Rasa PAKALKIENĖ
rasa.pakalkiene@lzinios.lt
2015-03-09 06:00
Maču Pikču. Panorama.   Asmeninio albumo nuotrauka
Vė­lus ru­duo ir žie­ma - sau­lė­to­je Pie­tų Ame­ri­ko­je bu­vo ne tik ma­lo­nu­mas, bet ir ne­ma­žas iš­ban­dy­mas. Tar­ki­me, ke­lio­nė dvi­ra­čiu ser­pan­ti­nais va­di­na­muo­ju Mir­ties ke­liu. Lie­tu­vė vis­ką įvei­kė ir na­mo grį­žo at­si­ga­vu­si bei pri­si­rin­ku­si be­ga­lę įspū­džių.

Vil­nie­tė Ven­tė Vi­tei­kai­tė to­li­ma­me pie­ti­nia­me že­my­ne ana­pus van­de­ny­no pra­lei­do apie ke­tu­ris mė­ne­sius. Nu­spren­dė va­žiuo­ti, nes rei­kė­jo "gy­do­mo­jo" lai­ko­tar­pio, iš­irus ar­ti­mam ry­šiui. Nu­si­pir­ko tik lėk­tu­vo bi­lie­tus pir­myn ir at­gal, nu­ma­tė apy­tiks­lį ke­lio­nės pla­ną, o dau­giau - im­pro­vi­za­vo ar­ba el­gė­si pa­gal si­tua­ci­ją, kaip pa­to­giau ir ma­lo­niau.

Per 4 mė­ne­sius 7 ša­lys

Per tą lai­ką ap­lan­kė Pe­ru, Bo­li­vi­ją, Či­lę, Ar­gen­ti­ną, Urug­va­jų, Par­ag­va­jų ir Bra­zi­li­ją. Nu­vyk­ti į Pie­tų Ame­ri­ką Ven­tė se­niai no­rė­jo ir il­gai apie tai sva­jo­jo. Štai ir įgy­ven­di­no troš­ki­mą. Tai bu­vo il­giau­siai - ke­tu­ris mė­ne­sius tru­ku­si ke­lio­nė, iki tol bu­vo pu­san­tro mė­ne­sio. Ka­dan­gi mo­ka is­pa­nų, o ji tu­ri kiek pa­na­šu­mų su por­tu­ga­lų, be abe­jo, lais­vai šne­ka ang­liš­kai, kal­bos bar­je­ras be­veik ne­iš­kil­da­vo, be to, pie­tie­čiai drau­giš­ki pa­slau­gūs, no­riai pa­dė­da­vo ke­liau­to­jai lie­tu­vei. Ven­tė sten­gė­si, kad vieš­na­gė Pie­tų Ame­ri­ko­je ne­bū­tų bran­gi. Mais­tą daž­nai pa­ti ga­min­da­vo­si, kar­tais res­to­ra­nė­liuo­se val­gy­da­vo ve­ga­niš­kų pa­tie­ka­lų. Kai rei­kė­da­vo ap­sis­to­ti, nau­do­jo­si "Couch­Sur­fing", tai yra po­pu­lia­raus sve­tin­gu­mo klu­bo na­rių pa­slau­go­mis, nak­vo­da­vo ir hos­te­liuo­se, dar pas žmo­nes, su ku­riais su­si­pa­žin­da­vo per ke­lio­nę, o bū­da­vo, kad nak­tį pra­leis­da­vo tie­siog iš­si­nuo­mo­to­je pa­la­pi­nė­je. At­skri­du­si į Pe­ru, ji mė­ga­vo­si ši­lu­ma, va­žia­vo į pie­tus va­ka­ri­ne že­my­no pu­se, ten nak­tį pa­ty­rė mi­nu­si­nės tem­pe­ra­tū­ros sting­dy­mą, po to į šiau­rę ke­lia­vo ry­ti­niu pa­kraš­čiu iki Bra­zi­li­jos, ga­liau­siai nu­skri­do į Niu­jor­ką, pa­bu­vo ten pen­kias die­nas, per­ša­lo šal­ta­me ir aps­nig­ta­me mies­te, ga­liau­siai par­si­ra­do į Lie­tu­vą.

Aki­mir­ką susvyravo

Ven­tė ne­ga­lė­jo ne­ap­lan­ky­ti Ma­ču Pik­ču – in­kų tvir­to­vės griu­vė­sių Pe­ru, kal­no šlai­te, bet pa­da­rė tai sa­vo­tiš­kai. "Ten ga­li­ma nu­va­žiuo­ti vie­nai die­nai ir iš­va­žiuo­ti. O aš pa­si­sun­ki­nau - iki Ma­ču Pik­ču ke­lia­vau pės­čio­mis, - pa­sa­ko­jo ji. - Pen­kias die­nas ėjau per kal­nus, ko­pė­me su gru­pe. Į pa­tį vir­šų ga­li­ma bu­vo už­va­žiuo­ti au­to­bu­su. Ta­čiau nu­spren­džiau kop­ti. Po to į dar vie­ną kal­ną. Ga­liau­siai nie­kur ne­be­no­rė­jau lip­ti. Pa­ti Pie­tų Ame­ri­ka - tai di­de­lė bet­var­kė. Ta­čiau ten vis­kas bu­vo gra­žu ir su­tvar­ky­ta, tu­ris­tų srau­tai su­re­gu­liuo­ti. Vie­ta įspū­din­ga, nuo­sta­bus kraš­to­vaiz­dis." Ke­liau­to­jai itin pa­ti­ko mė­gau­tis nuo kal­nų at­si­vė­ru­sio­mis pa­no­ra­mo­mis.

Ki­tas ryš­kių įspū­džių eta­pas bu­vo eks­tre­ma­lus va­žia­vi­mas dvi­ra­čiu. Ven­tė su­ma­nė iš­ban­dy­ti be­veik 30 ki­lo­me­trų ke­lio­nę va­di­na­muo­ju Mir­ties ke­liu ser­pan­ti­nais Bo­li­vi­jo­je. "Anks­čiau juo va­žiuo­da­vo au­to­mo­bi­liai ir au­to­bu­sai, daž­nai virs­da­vo nuo sta­taus skar­džio. Daug žmo­nių žu­vo. To­dėl kad ke­lias la­bai vin­giuo­tas, siau­ras ir sta­tus. Ga­liau­siai jį už­da­rė ir pa­li­ko tik dvi­ra­ti­nin­kams, - pa­sa­ko­jo ji. - Tai ta­po tu­ris­ti­ne at­rak­ci­ja, kai va­žiuo­ja­ma kal­nų dvi­ra­čiais. Nors net ir to­kiu trans­por­tu ten pa­vo­jin­ga. Ke­lia­vau su gru­pe ir bu­vau vie­nin­te­lė mo­te­ris tarp 10 vy­rų." Ven­tė pri­si­mi­nė, kad vie­to­mis bu­vo itin siau­ras ke­lias, dar per­trauk­da­vo kriok­liai, jį iš­plau­da­vę, o skar­dis - ne­pap­ras­tai sta­tus. Vie­no­je vie­to­je ke­liau­to­ją su­mė­tė, bet vis­kas bai­gė­si ge­rai. "Dar kar­tą tur­būt ne­va­žiuo­čiau", - su šyp­se­na sa­kė lie­tu­vė.

Ping­vi­nų būryje

"Pie­tų Ame­ri­kos apa­čio­je yra Pa­ta­go­ni­ja, - to­liau kal­bė­jo Ven­tė. - Ji įdo­mi tuo, kad lai­ko­ma vie­na gra­žiau­sių vie­tų Že­mė­je." Ten ke­liau­to­ja gro­žė­jo­si kal­nais, kriok­liais, upe­liais, įsta­bia au­ga­li­ja, ma­tė daug lau­ki­nių gy­vū­nų - ping­vi­nų, ruo­nių, jū­ros liū­tų, įvai­rių pa­ukš­čių. "Pa­ta­go­ni­jos pa­kraš­ty­je yra Puer­to Mad­ri­nas - vie­ta, ku­rio­je gy­ve­na maž­daug mi­li­jo­nas ping­vi­nų. Tai di­džiau­sia pa­sau­lio ko­lo­ni­ja, esan­ti ne An­tark­ti­do­je. Ping­vi­nai ne­bi­jo žmo­nių, ga­li­ma tarp jų vaikš­čio­ti, ste­bė­ti, ką jie vei­kia, kaip rū­pi­na­si vai­kais, par­ne­ša jiems mais­to, mau­do­si jū­ro­je, te­ki­no­mis par­bė­ga ir taip to­liau, - pa­sa­ko­jo. - Įdo­mu, kad ping­vi­nai žmo­nių ne­si­bai­mi­na, bet kai ban­dė prie­iti stru­tis, jį puo­lė, gal­būt sau­go­da­mi kiau­ši­nius." Ten Ven­tė pra­lei­do vi­są die­ną. Sa­kė, kad to­se vie­to­se ke­lių nė­ra, to­dėl ten­ka ei­ti pės­čio­mis. Aps­kri­tai per šią il­gą ke­lio­nę po Pie­tų Ame­ri­ką lie­tu­vė nu­ėjo dau­giau kaip 500 ki­lo­me­trų. O trans­por­tas, ku­riuo daž­niau­siai nau­do­jo­si, bu­vo au­to­bu­sas, trau­ki­nys ir lai­vas.

Džiung­lės ir ledynas

Di­de­lį įspū­dį ke­liau­to­jai pa­li­ko Ig­va­su kriok­lys. "Jis yra tarp tri­jų ša­lių - Bra­zi­li­jos, Ar­gen­ti­nos ir Par­ag­va­jaus. Tai pla­čiau­sias kriok­lys pa­sau­ly­je. Ir vie­nas gra­žiau­sių, - sa­kė Ven­tė. - Kriok­lio sis­te­mos link ve­da daug ta­kų, to­dėl juos ga­li­ma ap­žiū­rė­ti ir įvai­rių pu­sių. Di­de­lio triukš­mo kren­tan­tis van­duo ne­ke­lia. Ta­čiau kai ei­ni ar­tyn kriok­lio, pa­si­da­rai šla­pias, nes vė­jas at­ne­ša purs­lų. Vie­ną kar­tą su­šla­pau, iš­si­džio­vi­nau, ta­da dar kar­tą su­šla­pau."

Lie­tu­vei la­bai pa­ti­ko ir džiung­lė­se. "Bu­vau ke­lio­se vie­to­se - Bra­zi­li­jo­je, Pe­ru, Bo­li­vi­jo­je. Pa­ju­tau, kad žmo­gus ki­lęs iš džiung­lių, jo­se mums rei­kė­tų gy­ven­ti, - su šyp­se­na kal­bė­jo ji. - Ten šil­ta, ge­ra, daug veš­lios ža­lu­mos, skrai­do dru­ge­liai, te­ka upe­liai, ant me­džių au­ga vai­siai... Džiung­lė­se ap­tings­ti, no­ri­si gu­lė­ti ha­ma­ke ir nie­ko ne­veik­ti." Vie­no­je vie­to­je, kai bu­vo ap­sis­to­ju­si ne­ndrių tro­be­lė­je Pe­ru džiung­lė­se, ša­lia gy­ve­no ir lau­ki­nė kiau­lė. Lie­tu­vė sa­kė nie­ka­da ne­ma­niu­si, kad kiau­lė ga­li bū­ti toks mie­las ir drau­giš­kas gy­vū­nas, pri­me­nan­tis šu­nį.

Dar įsi­mi­nė Pe­ri­to Mo­re­no le­dy­nas Ar­gen­ti­no­je. Re­gi­nys bu­vo ne­įp­ras­tas. "Dau­gu­ma pa­sau­lio le­dy­nų tirps­ta ir nyks­ta, o šis - vie­nas iš ne­dau­ge­lio, ku­rie at­si­nau­ji­na, - kal­bė­jo Ven­tė. - Jis ir tirps­ta, ir au­ga. Kai sto­vi prie Pe­ri­to Mo­re­no le­dy­no, ma­tai, kaip kren­ta ati­tir­pę ga­ba­lai. Kai jie sky­la ir smin­ga į van­de­nį, ke­lia ban­gas, griau­džia la­biau, ne­gu griaus­ti­nis, api­ma keis­tas jaus­mas. Be­je, nors ten le­das, bū­ti prie jo ne­šal­ta."

Sma­gu­mo per ke­lio­nę bu­vo daug. Ta­čiau Ven­tė pri­si­mi­nė, kad Bue­nos Ai­rė­se, Ar­gen­ti­nos sos­ti­nė­je įvy­ko ne­ma­lo­nus in­ci­den­tas. "Ten ma­nęs vos ne­apip­lė­šė. Iš nu­ga­ros mo­to­cik­lu pri­va­žia­vo vy­ras ir ban­dė ati­mti kup­ri­nę, bet ne­ga­lė­jo nu­plėš­ti nuo pe­čių. Pra­dė­jo rei­ka­lau­ti ati­duo­ti. Aš - ne. Ta­da pro ša­lį pra­va­žia­vo ma­ši­na, vy­ras iš­si­gan­do ir pa­bė­go", - ko­dėl mies­to džiung­lės ga­li bū­ti pa­vo­jin­ges­nės, ne­gu gam­tos, pa­sa­ko­jo ke­liau­to­ja.

Šo­kiai ir alkoholis

Ke­lio­nės pa­bai­go­je bu­vo Bra­zi­li­ja. Lie­tu­vė no­rė­jo pa­ma­ty­ti di­de­lį spal­vin­gą ren­gi­nį - kas­me­tį Rio de Ža­nei­ro kar­na­va­lą. To­dėl pa­sis­ten­gė prie jo pri­de­rin­ti ke­lia­vi­mo lai­ką va­sa­rio an­tro­je pu­sė­je. Tie­sa, re­gi­niu Ven­tė iš da­lies nu­si­vy­lė, nors pats Rio de Ža­nei­ro mies­tas la­bai pa­ti­ko. "Kar­na­va­lą įsi­vaiz­da­vau vi­sai ne taip, - sa­kė ji. - Ma­niau, kad tai - kul­tū­ri­nis ren­gi­nys, o iš ti­krų­jų - di­de­lės iš­ger­tu­vės. Vi­sos par­duo­tu­vės sa­vai­tei už­da­ro­mos, lan­gai už­ka­la­mi ge­le­ži­nė­mis plokš­tė­mis, nes ap­lin­kui bū­na be­ga­lė gir­tų žmo­nių." Ven­tė at­va­žia­vo, kai iki kar­na­va­lo bu­vo li­ku­sios dvi vie­tos. Pre­ky­bos cen­truo­se - di­džiau­sios ei­lės, žmo­nės pir­ko pro­duk­tus, lyg ruo­šda­mie­si ka­rui, nes po to sa­vai­tę nie­kas ne­vei­kia.

"Ren­gia­mas sam­bos kon­kur­sas, kai pa­ma­ty­ti ei­se­ną ga­li nu­si­pir­kęs bi­lie­tą, - sa­kė Ven­tė. - Pa­da­ry­tas tar­si sta­dio­nas - sam­bod­ro­mas, tik la­bai il­gas. Iš abie­jų pu­sių - žmo­nės, o per vi­du­rį - įvai­rios sam­bos mo­kyk­los. Jos kiek­vie­nais me­tais par­en­gia po spe­cia­lią prog­ra­mą ir ją par­odo. Per vi­du­rį sam­bod­ro­mo sė­di tei­sė­jai, ski­rian­tys ba­lus. Tai čia pa­ti­ko." O mies­te, kaip sa­kė, ke­liau­to­ja, dar vyks­ta daug ne­mo­ka­mų ren­gi­nių. Jie pa­na­šūs į dis­ko­te­kas gat­vė­je. Ten šven­čian­tie­ji var­to­ja la­bai daug al­ko­ho­lio. "Ten la­biau ge­ria­ma, ne­gu šo­ka­ma", - tei­gė Ven­tė.

Bai­gu­si ke­lio­nę po Pie­tų Ame­ri­ką lie­tu­vė nu­skri­do į Niu­jor­ką ir šia­me Jung­ti­nių Vals­ti­jų mies­te pra­lei­do pen­kias die­nas. Kon­tras­tas bu­vo di­de­lis - ir kli­ma­to, ir ap­lin­kos. Ne­ga­ty­vus ke­liau­to­jos pa­ste­bė­ji­mas: "Vi­sur ma­čiau be­na­mių, bet nie­kur jų ne­bu­vo tiek daug, kaip Niu­jor­ke." Tuo me­tu spau­dė šal­tis, tem­pe­ra­tū­ra bu­vo mi­nus 20 laips­nių, mies­tas už­vers­tas snie­gu. Ta­čiau tai ne­su­truk­dė Ven­tei pa­kla­jo­ti po Niu­jor­ko cen­tri­nį par­ką. Per tris va­lan­das ji ne­su­ti­ko nei vie­no žmo­gaus.

Po to bu­vo li­kęs tik skry­dis į pa­va­sa­rė­jan­čią Lie­tu­vą.

Trumpai

* Ma­ču Pik­ču – tai in­kų XV–XVI am­žiaus tvir­to­vės griu­vė­siai Pe­ru, Ma­ču Pik­ču kal­no šlai­te, 2350 me­trų aukš­ty­je virš jū­ros ly­gio, prie Uru­bam­bos upės, 70 ki­lo­me­trų į šiau­rę nuo Kus­ko. Ma­ču Pik­ču dar va­di­na­mas pra­ras­tuo­ju in­kų mies­tu.

* Pa­ta­go­ni­ja – re­gio­nas Pie­tų Ame­ri­kos pie­tuo­se. Iš­si­dės­čiu­si Ar­gen­ti­nos ir Či­lės te­ri­to­ri­jo­se, į pie­tus nuo Ko­lo­ra­do ir Ne­gro upių ir šiau­riau Ma­ge­la­no są­siau­rio.

* Ig­va­su kriok­lys yra Par­anos in­ta­ke Igua­zu upė­je Ar­gen­ti­nos 80 proc. ir Bra­zi­li­jos pa­sie­ny­je proc. ir pri­klau­so Ig­va­su na­cio­na­li­nam par­kui. 2011 me­tų lap­kri­čio mė­ne­sį bu­vo įra­šy­tas prie nau­jų sep­ty­nių pa­sau­lio ste­buk­lų. Kriok­lys su­da­ry­tas iš 275 pro­ta­kų, ku­rių aukš­tis sie­kia iki 80 me­trų. Vi­sos kriok­lių sis­te­mos il­gis yra be­veik trys ki­lo­me­trai. Tarp at­ša­kų – dau­gy­bė sa­lų. Ypač įspū­din­ga kriok­lio da­lis yra va­di­na­mo­ji „Vel­nio gerk­lė“ – U for­mos 150 me­trų plo­čio ir 700 me­trų il­gio kli­fas, ku­rio kraš­tais kren­ta mil­ži­niš­ka van­dens sro­vė.

* Pe­ri­to Mo­re­no le­dy­nas yra Ar­gen­ti­no­je, Pa­ta­go­ni­jo­je, San­ta Kru­so pro­vin­ci­jo­je, Los Gla­cia­res na­cio­na­li­nia­me par­ke. Iš­sid­rie­kęs Pa­ta­go­ni­jos An­duo­se. Le­dy­no plo­tas 250 kvad­ra­ti­nių ki­lo­me­trų, il­gis 30 ki­lo­me­trų. Lei­džia­si į Ar­chen­ti­no eže­rą ir su­for­muo­ja na­tū­ra­lią užt­van­ką, pers­ki­rian­čią eže­rą. Dėl to eže­ro van­dens ly­gis pa­ky­la net 30 me­trų. Dėl di­džiu­lio slė­gio van­duo pra­si­ver­žia per le­do užt­va­rą. Ste­bė­ti šią stul­bi­nan­čią le­dy­nų griū­tį at­vyks­ta tu­ris­tai iš vi­so pa­sau­lio.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus pa­stan­gos pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Gru­zi­jos or­to­dok­sais šeš­ta­die­nį pa­ty­rė smū­gį, kai Or­to­dok­sų Baž­ny­žios pa­triar­cha­tas nu­spren­dė ne­pa­siųs­ti savo ofi­cia­lios de­le­ga­ci­jos [...]
Vi­di­nių ne­su­ta­ri­mų kre­čia­mos Is­pa­ni­jos so­cia­lis­tų par­ti­jos va­do­vai šeš­ta­die­nį ren­ka­si į su­si­ti­ki­mą, ku­ris ga­li iš­trauk­ti ša­lį iš už­si­tę­su­sios po­li­ti­nės ak­la­vie­tės ir nu­spręs­ti par­ti­jos [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je penk­ta­die­nį li­go­ni­nė­je mi­rė ško­tų bok­si­nin­kas Mi­ke'as To­wel­las, pa­ty­ręs su­nkią sme­ge­nų traumą ko­vos me­tu.
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami