Pietų Medininkai - Žemaitijos širdies beieškant

lzinios.lt portalas@lzinios.lt 2014-02-03 06:00
lzinios.lt
portalas@lzinios.lt 2014-02-03 06:00
Žvilgsnis nuo Medvėgalio. Almonaičių archyvo nuotraukos
Ge­ra ži­nia kul­tū­ri­nio pa­žin­ti­nio tu­riz­mo mė­gė­jams - ką tik iš­leis­tas ke­liau­to­jo po Lau­ku­vos apy­lin­kes ži­ny­nas "Pie­tų Me­di­nin­kai". Kny­gos au­to­riai - dr. doc. Vy­te­nis Al­mo­nai­tis ir dr.doc. Ju­no­na Al­mo­nai­tie­nė - iš­sa­miai iš­stu­di­ja­vę, ap­ke­lia­vę šio is­to­ri­nio Me­di­nin­kų re­gio­no pie­ti­nę da­lį, pa­ta­ria, ką šia­me kraš­te ver­ta pa­ma­ty­ti, pri­si­min­ti, kaip pa­to­giau­sia nu­vyk­ti.

Ne­di­de­lis kny­gos for­ma­tas la­bai pa­to­gus ne­šio­tis ke­liau­jant, tad stab­te­lė­jus nu­ro­dy­tuo­se ob­jek­tuo­se, ap­žiū­rint juos ga­li­ma ir pa­sis­kai­ty­ti. Pir­miau­sia no­ri­si pa­tiks­lin­ti, kad skai­ty­to­jai Me­di­nin­kų ne­pai­nio­tų su ne­to­li Vil­niaus esan­čiais Me­di­nin­kais. Kny­ge­lė apž­vel­gia is­to­ri­nio Me­di­nin­kų re­gio­no pie­ti­nę da­lį - Lau­ku­vos apy­lin­kes Ši­la­lės ra­jo­ne. Is­to­ri­nis Že­mai­čių že­mės cen­tras vi­sad bu­vęs Me­di­nin­kų že­mė­je - Me­di­nin­kuo­se (da­bar­ti­niai Var­niai, Tel­šių ra­jo­nas). Me­di­nin­kai bu­vo nuo­la­ti­nis kry­žiuo­čių tai­ki­nys, į Me­di­nin­kus bu­vo nu­kreip­tas ne vie­nas jų žy­gių.

Kny­go­je ap­ra­šo­mas vie­to­ves ga­na leng­va pa­siek­ti vyks­tant Kau­no-Klai­pė­dos au­to­ma­gis­tra­le, se­nuo­ju Že­mai­čių plen­tu. Pa­sak au­to­rių, tai Že­mai­ti­jos šir­dis su ne­ap­sa­ko­mą au­rą tu­rin­čiom did­kal­vėm ir švent­kal­vėm, pa­slap­tin­gais eže­rais, mi­to­lo­gi­niais ak­me­ni­mis, pi­lia­kal­niais bei le­gen­di­nius par­ti­za­nus -Že­mai­tį, Rū­te­nį, Ne­rin­gą - me­nan­čio­mis vie­to­mis. Kaip kny­gos pri­sta­ty­me sa­kė Vil­niaus ro­tu­šės ce­re­mon­meis­te­ris Sau­lius Pi­lin­kus, jo se­ni bi­čiu­liai kny­gos au­to­riai - pui­kūs is­to­ri­nių ži­nių pro­pa­guo­to­jai.

Šis ke­liau­to­jo ži­ny­nas, kaip ir ki­tos anks­tes­nės jų kny­gos, daug dė­me­sio ski­ria re­zis­ten­ci­jai. "Per Lau­ku­vos apy­lin­kes ėjo ski­ria­mo­ji ri­ba tarp Kęs­tu­čio ir Že­mai­čių apy­gar­dos par­ti­za­nų kon­tro­liuo­ja­mų te­ri­to­ri­jų. No­rė­da­mi keis­tis in­for­ma­ci­ja jie sten­gė­si bu­vo­ti kaip ga­li­ma ar­čiau šios ri­bos. To­dėl šio­se vie­to­se daug re­zis­ten­ci­ją me­nan­čių vie­tų, pa­mink­lų", - sa­kė V.Al­mo­nai­tis.

Kny­go­je pri­sta­ty­ti šia­me kraš­te esan­tys is­to­ri­jos, gam­tos, kul­tū­ros pa­mink­lai, o pa­teik­ti že­mė­la­piai ir sche­mos ne­leis ke­liau­to­jams pa­sik­lys­ti, leng­viau su­ras­ti at­okiau nuo pa­grin­di­nių ke­lių esan­čius ob­jek­tus.

Žygeiviai brenda per Sietuvų kūlgrindą 2008 m.

Per pel­kes - kūlgrindomis

V.Al­mo­nai­tis į šį re­gio­ną at­krei­pė dė­me­sį ga­na se­niai, dar stu­di­jų me­tais. Is­to­ri­ką do­mi­no is­to­ri­nis Me­di­nin­kų re­gio­nas. Ko­vų su kry­žiuo­čiais lai­kus me­nan­čių pėd­sa­kų ieš­ko­da­mas žy­gei­vis V.Al­mo­nai­tis su sa­vo va­do­vau­ja­mo moks­lei­vių žy­gei­vių bū­re­lio "Gi­liu­kas" na­riais dar 1985 me­tais yra perb­ri­dęs kūlg­rin­dą, esan­čią tarp Lūks­to ir Par­še­že­rio eže­rų, ku­riuos jun­gia Sie­tu­vų upe­lis.

Ap­link upe­lį ply­tin­čio­se pel­kė­se ka­dai­se lie­tu­viai ak­me­ni­mis po van­de­niu nu­sig­rin­dė kūlg­rin­dą - slap­tą ke­lią, nau­do­tą ko­vų su kry­žiuo­čiais lai­kais. Tai da­bar Lie­tu­vo­je gar­siau­sia ži­no­ma Sie­tu­vų kūlg­rin­da. Kūlg­rin­dų Lie­tu­vo­je ži­no­ma tik apie de­šimt. Pa­sak kny­gos au­to­rių, Lau­ku­vos apy­lin­kės šia pra­sme yra tur­tin­gos. Čia yra Pa­die­vai­čio, Med­vė­ga­lio ir vie­ną ar­cheo­lo­gi­nį komp­lek­są su­da­ran­čios Dar­gių, Reis­trų bei Sie­tu­vų kūlg­rin­dos. Dvi pa­sta­ro­sios - be­ne vie­nin­te­lės vi­so­je Lie­tu­vo­je, ku­rio­mis vis dar ga­li­ma perb­ris­ti. No­rin­tys ne­pa­mirš­ta­mų įspū­džių kny­go­je ras tiks­lius ap­ra­šy­mus, kaip kūlg­rin­das su­si­ras­ti. Be­je, Reis­trų kūlg­rin­dos at­ra­dė­jas yra V.Al­mo­nai­tis. Ją ži­no­jo tik vie­ti­niai gy­ven­to­jai, o moks­lui ji bu­vo ne­ži­no­ma.

Kaip pri­sta­ty­da­mas nau­ją kny­gą pri­si­pa­ži­no V.Al­mo­nai­tis, dar se­niai pa­gal­vo­jęs, ku­rias vie­tas ga­li­ma lai­ky­ti Že­mai­ti­jos sim­bo­liais, ir ban­dęs tai už­čiuop­ti. To pa­ties jis pa­si­tei­ra­vo ir kar­tu su juo 1985 me­tais ke­lia­vu­sių žy­gei­vių. Įsi­min­ti­niau­sia jiems bu­vo Med­vė­ga­lis ir kūlg­rin­da. Su­ra­dę šiuos Že­mai­ti­jos sim­bo­lius Al­mo­nai­čiai į šias vie­tas grį­žo ne kar­tą.

Kaip pri­si­pa­ži­no J.Al­mo­nai­tie­nė, pa­ke­lia­vus po sve­čias ša­lis ji su­si­mąs­tė, o ku­rios gi at­os­to­gos bu­vo ge­riau­sios, įsi­min­ti­niau­sios. "Pa­gal­vo­jau - Par­še­že­ris, Med­vė­ga­lis, Lau­ku­va, - sa­kė ji. - Ap­lan­ky­tas vie­to­ves ne­pa­mirš­ta­mo­mis da­ro ten pa­tir­tos emo­ci­jos, pe­nas akims ir vaiz­duo­tei. Be to, kai su­ži­no­me apie ten gy­ve­nu­sius žmo­nes, apie jų dar­bus, vi­sos tos smulk­me­nos lei­džia iš­gy­ven­ti pui­kias aki­mir­kas, vis­ką už­pil­do ir nu­pie­šia vaiz­duo­tė­je iš­sa­mų to kraš­to vaiz­dą. Tai pa­ty­rę mes no­ri­me pa­si­da­lin­ti su ki­tais. To­dėl ir ra­šo­me to­kius ne­įp­ras­tus ke­lio­nių va­do­vus."

Knygos autoriai prie Laumenų ąžuolo, esančio tarp Laumėkalnio ir Miltų kalno.

Med­vė­ga­lį pa­ma­ty­ti bū­ti­na kiekvienam

Pa­sak V.Al­mo­nai­čio, Lau­ku­vos apy­lin­kės ypa­tin­gos ir uni­ka­lios sa­vo gam­ta. "Pa­vyz­džiui, at­sis­to­jęs ant Med­vė­ga­lio pa­va­sa­rį tirps­tant snie­gui ga­li ma­ty­ti, kaip nuo vie­no šlai­to van­de­nys bė­ga į Ne­mu­no ba­sei­ną, o nuo ki­to šlai­to - į Ven­tos ba­sei­ną", - pa­sa­ko­jo jis. Ir to­kių kal­vų šio­se apy­lin­kė­se ne vie­na.

Med­vė­ga­lis - be­ne gar­siau­sia, nuo se­no žmo­nes trau­kian­ti vie­ta. Jį, pa­sak au­to­rių, bū­ti­na pa­ma­ty­ti kiek­vie­nam lie­tu­viui. Ši aukš­čiau­sia Že­mai­čių aukš­tu­mos ir per ją nu­sid­rie­kian­čio ta­kos­ky­ri­nio kal­vy­no vie­ta (234,6 m virš jū­ros ly­gio) Že­mai­ti­ją tar­si da­li­ja į dvi da­lis. Vie­no­je pu­sė­je - Ne­mu­no ba­sei­nas, ki­to­je - Ven­tos.

Au­to­riai pri­me­na, kad pla­tes­ne pra­sme są­vo­ka Med­vė­ga­lis api­ma ir gre­ta aukš­čiau­sios vir­šū­nės dunk­san­tį pi­lia­kal­nį, va­di­na­mą Pi­lies kal­nu. Pa­sa­ko­ja­ma, kad ka­dai­se kry­žiuo­čių ap­gul­tą pi­lį iš­gel­bė­ju­sios dvi mer­gi­nos. Gy­nė­jai, pa­ma­tę, kad bai­gia­si mais­tas, nu­spren­dė, jog pa­gal­bos rei­kia kreip­tis į kai­my­nus. To­kiam žy­giui ry­žo­si dvi vai­di­lu­tės, že­mai­tiš­kai ta­ru­sios "Med­vi ga­lem" (mud­vi ga­lim). Taip kal­nui ir pri­gi­jęs Med­vė­ga­lio var­das.

O vai­di­lu­tės, pa­sak le­gen­dos, kūlg­rin­da slap­čia nu­bė­gu­sios į Ša­tri­ją. Au­to­riai iš­siaiš­ki­no, kad ta kūlg­rin­da ti­krai eg­zis­tuo­ja. Tik ji šiuo me­tu - po ve­lė­na.

Kny­gos au­to­riai pa­si­dai­rė ir po Med­vė­ga­lio apy­lin­kių bu­vu­sias dvar­vie­tes. Ka­rū­žiš­kė - vie­nin­te­lė šiuo me­tu nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kel­ta dva­ro so­dy­ba iš maž­daug de­šim­ties bu­vu­sių Lau­ku­vos apy­lin­kė­se. Ka­rū­žiš­kę at­sta­tė pa­vel­dė­to­ja - iš JAV į Kau­ną grį­žu­si gy­ven­ti bu­vu­sių šei­mi­nin­kų du­kra Snie­guo­lė Jurs­ky­tė-Aks­ti­nie­nė, veik­li iš­ei­vi­jos vi­suo­me­ni­nin­kė. At­sta­ty­ta­me svir­ne įren­gė dva­ro is­to­ri­jai ir sa­vo tė­vo Al­fon­so Jurs­kio at­mi­ni­mui skir­tą eks­po­zi­ci­ją. A.Jurs­kis - Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­ri­nin­kas, žy­mus in­ži­nie­rius ra­dio­tech­ni­kas, ku­riam va­do­vau­jant pra­dė­jo veik­ti Kau­no ra­di­jo sto­tis, 1926 me­tų bir­že­lio 12 die­ną pra­dė­ju­si pir­mą­ją trans­lia­ci­ją.

Kny­go­je ap­ra­šy­tas švie­suo­lis - Bro­nis­lo­vas Tal­lat-Kelp­ša - dau­ge­lio tar­pu­ka­rio Lau­ku­vos vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų stei­gė­jas ir ly­de­ris, mies­te­lio gy­dy­to­jas. De­ja, tra­di­ci­nės že­mai­tiš­kos ar­chi­tek­tū­ros na­mas, ku­ria­me gy­ve­no į Si­bi­rą 1941 me­tais iš­trem­ti Ma­ri­ja ir Bro­nis­lo­vas Tal­lat-Kelp­šos, da­bar sto­vi tuš­čias, ap­leis­tas, ne­nau­do­ja­mas. "Tu­riu vil­ties, kad na­mas at­gims an­tram gy­ve­ni­mui, nes že­mai­čiai tu­ri svei­ko pa­trio­tiz­mo", - sa­kė V.Al­mo­nai­tis.

Apie Treigių piliakalnį kraštotyrininkai yra užrašę tokį žemaitišką pasakojimą: "pri Treigiū pilis ira Eržila kalns. Pili buva užiemin prieša. O tami kalni augina eržila tumsuo. Kap eržils jau buva treigis, ji apriedi visuokiuoms baisibiems i paleida i prieša raitelius. Anū arkle pasibaidi i išsilaksti i visas puses. Tap tata i išvija prieša iš pilis. Nu tuo kalns lika vadinams Eržila kalnu. O pili i visa kaima pavadina Treiges. Mat treigis eržils išvija prieša."

Be­je, ant va­ka­ri­nio Med­vė­ga­lio kal­no šlai­to, iš­skir­ti­no­je vie­to­je įreng­tos ap­lin­ki­nių kai­mų dva­rų sa­vi­nin­kų ka­pi­nės. Jas yra pa­šven­ti­nęs vys­ku­pas Mo­tie­jus Va­lan­čius. 2012 me­tais šio­se ka­pi­nai­tė­se vai­kų (Snie­guo­lės ir Liu­ta­ve­ro Jurs­kių) rū­pes­čiu bu­vo per­lai­do­ti emig­ra­ci­jo­je JAV mi­rę tė­vai - A.Jurs­kis ir Ona Jurs­kie­nė (Tal­lat-Kelp­šai­tė).

En­cik­lo­pe­di­jų pa­mirš­ti kaimai

Kaip kny­gos pri­sta­ty­me pa­ste­bė­jo ar­cheo­lo­gas, dr.doc. Gin­tau­tas Za­bie­la, kny­ga tam­pa sa­vo­tiš­ku me­traš­čiu: jo­je už­fik­suo­ta vis­kas - nuo ar­cheo­lo­gi­nių iki šių die­nų. "Kny­ga tu­ri di­de­lę po­ten­ci­ją", - sa­kė jis. Iš Lau­ku­vos ki­lęs is­to­ri­kas Vir­gi­ni­jus Jo­cys pri­si­pa­ži­no esan­tis su­bjek­ty­vus var­ty­da­mas šią kny­gą - juk kiek­vie­nas vaiz­das nuo vai­kys­tės įsi­rė­žęs į at­min­tį. Ta­čiau, jo tei­gi­mu, tai rak­tas į sme­to­ni­nį Lau­ku­vos vals­čių. Rak­tas vi­siems.

Kny­gos au­to­riai ra­šy­da­mi ir pa­tys su­vo­kė me­traš­čio funk­ci­ją. "Daug kas mū­sų klau­sia - kam ta sta­tis­ti­ka, - pa­sa­ko­jo V.Al­mo­nai­tis. - Ta­čiau apie ma­žus kai­me­lius nie­ko ne­pa­ra­šo en­cik­lo­pe­di­jos, o tų kai­me­lių žmo­nės no­ri ras­ti vie­tą is­to­ri­jo­je. Be to, šios vie­tos svar­bios vi­sai Lie­tu­vai. Tai vi­sai Lie­tu­vai skir­ta kny­ga."

Et­no­lo­gės dr. Ir­mos Ši­diš­kie­nės pa­ste­bė­ji­mu, vie­to­vė apž­velg­ta tar­si iš pa­ukš­čio skry­džio. "Nu­pieš­tas ne tik gam­ti­nis, is­to­ri­nis, bet ir et­nog­ra­fi­nis kraš­to land­šaf­tas", - tei­gė ji. Kraš­tie­tis Zig­mas Juš­ke­vi­čius pa­ste­bė­jo, kad į ki­še­nę tel­pan­ti kny­ga ne­pap­ras­tai tal­pi. "Ji net tu­ri pra­na­šu­mo prieš tūks­tan­čio pus­la­pių dvie­jų to­mų mo­nog­ra­fi­ją, skir­tą Lau­ku­vos vals­čiui (iš se­ri­jos "Lie­tu­vos vals­čiai"). Ten daug ko nė­ra, ką ra­si­te čia", - sa­kė jis.

Kny­go­je už­fik­suo­ti vi­si, net ir ma­žy­čiai vie­to­var­džiai, tik vie­ti­nių žmo­nių at­min­ty var­dus dar tu­rin­tys ma­žy­čiai upe­liūkš­čiai, kal­ve­lės, dau­bos, van­dens tel­ki­nė­liai, ku­rių pa­va­di­ni­mų nė­ra jo­kio­se nuo­ro­do­se, jo­kio­se len­te­lė­se ir ku­rie dy­la iš at­min­ties tuš­tė­jant šiam kraš­tui. Tad kny­ga ver­tin­ga ir šia pra­sme, nes var­gu, ar po dau­ge­lio me­tų, li­kus vie­nam ki­tam vie­ti­niam gy­ven­to­jui, at­vy­kę iš ki­tų kraš­tų žmo­nės ži­nos ko­kio nors žings­niu per­žen­gia­mo upe­liu­ko var­dą. Ta­čiau lau­ku­viš­kis V.Jo­cys vil­tin­gai ra­gi­no įsi­gi­lin­ti į Lau­ku­vos vie­to­var­dį: "Lau­ku­va lau­kia vi­sų iš čia iš­ėju­sių, iš­va­žia­vu­sių."

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas iš­sau­go­jo pos­tą. Tre­čia­die­nį į slap­tą bal­sa­vi­mą at­vy­ko vos 37 Sei­mo na­riai.
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė at­lai­kė opo­zi­ci­nių konservatorių su­reng­tą in­ter­pe­lia­ci­ją.
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir Ira­ko mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Hai­de­ras al-Aba­di su­ta­rė, kad į Ira­ką pa­pil­do­mai bus at­siųs­ta 600 JAV ka­rių, ku­rie pa­dės reng­ti Mo­su­lo puo­li­mą, sa­kė tre­čia­die­nį [...]
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­mas su ne­di­de­liu de­fi­ci­tu, ku­riam, kaip ti­ki­ma­si, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, jei nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos pakeitimai bus pri­pa­žin­ti [...]
„Devs.LT“, ku­rian­ti dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­grin­du vei­kian­čią prog­ra­muo­to­jų pa­ieš­kos plat­for­mą, jun­gia­si prie „Vil­nius Tech Park“ vers­lo vystymo par­tne­rių tink­lo. 
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
Tre­čia­die­nį bu­vo pra­tęs­tas Lie­tu­vos mo­te­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to star­to rung­ty­nės tarp Ute­nos dau­gia­funk­ci­nio spor­to cen­tro (DSC) ir Vil­niaus LEU „Švie­sa-Eg­lė“ ko­lek­ty­vų. Ute­nos DSC – Vil­niaus [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te „Lie­tu­vos ry­tas“ na­muo­se po itin at­kak­lios ko­vos 68:66 pa­lau­žė Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lį“ ir iš­ko­vo­jo tre­čią pergalę iš ei­lės.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami