Piligrimystė gali gyvuoti ir Lietuvoje

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2015-07-16 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-07-16 06:00
Sostinėje piligrimams siūlomi du keliai - Gailestingumo ir Jono Pauliaus II. Jūratės Mičiulienės nuotrauka
Lie­tu­vos pi­lig­ri­mų bend­ri­jos iš­leis­ta­me že­mė­la­pių rin­ki­ny­je „Pi­lig­ri­mų ke­liai Lie­tu­vo­je” pri­sta­to­mi 7 pi­lig­ri­mų ke­liai skir­tin­guo­se Lie­tu­vos re­gio­nuo­se, trum­pai su­pa­žin­di­na­ma su dau­giau kaip 80 pi­lig­ri­mų lan­ko­mų vie­tų.

Be­ne gar­siau­sią pa­sau­ly­je pi­lig­ri­mų marš­ru­tą - Šv. Jo­kū­bo ke­lią (Ca­mi­no de Santiago), pra­si­de­dan­tį Pra­ncū­zi­jos Pi­rė­nų kal­nų pa­pė­dė­je ir 800 km be­sid­rie­kian­tį per vi­są Is­pa­ni­ją iki apaš­ta­lo Jo­kū­bo ka­po - yra iš­ban­dęs ir ne vie­nas lie­tu­vių ke­liau­to­jas. Sa­ko­ma, kad čia į pi­lig­ri­mi­nę ke­lio­nę kas­met iš­si­ruo­šia 200 tūkst. žmo­nių. No­rint gau­ti pi­lig­ri­mys­tę liu­di­jan­tį do­ku­men­tą, ne­bū­ti­na įveik­ti vi­sus 800 km, pa­kan­ka nu­žings­niuo­ti ir 100 ki­lo­me­trų.

Lie­tu­va taip pat tu­ri ką pa­siū­ly­ti pi­lig­ri­mams, ke­liau­ti yra kur. Apie tai in­for­muo­ja Vil­niaus pi­lig­ri­mų cen­tre ne­se­niai pri­sta­ty­tas nau­jas že­mė­la­pių rin­ki­nys „Pi­lig­ri­mų ke­liai Lie­tu­vo­je”. Tai pir­mas to­kio po­bū­džio lei­di­nys Lie­tu­vo­je.

Skir­tu­mas gal­būt tas, kad Is­pa­ni­jo­je pi­lig­ri­mai dar gau­na ir pi­gių (5-8 eu­rai), spe­cia­liai jiems skir­tų nak­vy­nės na­mų že­mė­la­pį - maž­daug kas 20-30 km pa­ke­liui ga­li­ma ras­ti, kur pra­leis­ti nak­tį. Lie­tu­vo­je to­kio pa­to­gu­mo dar nė­ra. Lei­di­ny­je nu­ro­do­mi ar­ti­miau­si vieš­bu­čiai, kai­mo tu­riz­mo so­dy­bos, ta­čiau nak­vy­nė ten jau bus ge­ro­kai bran­ges­nė ne­gu Is­pa­ni­jo­je. Kai kur ga­li tek­ti pa­sis­ta­ty­ti pa­la­pi­nę gam­to­je.

1662-1669 metais įsteigtos Vilniaus kalvarijos - piligrimų mėgstama vieta. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Že­mė­la­pių rin­ki­nys iš­leis­tas lie­tu­vių ir ang­lų kal­bo­mis, tad ti­ki­ma­si, kad jis pa­dės ne tik Lie­tu­vos, bet ir mū­sų ša­lį lan­kan­tiems pi­lig­ri­mams iš už­sie­nio. Rin­ki­ny­je yra ir ki­tų ke­liau­to­jams ak­tua­lių že­mė­la­pių: Šv. Jo­kū­bo ke­lių Lie­tu­vo­je, Lie­tu­vos vie­nuo­ly­nų bei vie­tų, su­si­ju­sių su Švč. Mer­ge­le Ma­ri­ja. Kny­ga sep­ty­niais marš­ru­tais siū­lo ke­liau­ti pės­čio­mis, dvi­ra­čiais, au­to­mo­bi­liais. Pa­teik­ti trum­pi ap­ra­šy­mai, ką ir kur ga­li­ma ap­lan­ky­ti.

Sep­ty­ni keliai

Pa­sak kny­gos au­to­riaus dr. Da­riaus Liu­ti­ko, siū­lo­mi marš­ru­tai ap­rė­pia pa­grin­di­nes pi­lig­ri­mys­tės vie­tas Lie­tu­vo­je. Įtrauk­ti vi­si pi­lig­ri­mi­nių tra­di­ci­jų jau tu­rin­tys ke­liai, ku­riais ke­liau­ja­ma nuo XVII am­žiaus. "Pir­mą ke­lio­nę iš Vil­niaus į Tra­kus jė­zui­tai or­ga­ni­za­vo 1604 me­tais. Tas pats ke­lias ir da­bar įtrauk­tas į že­mė­la­pių rin­ki­nį, - kal­bė­jo au­to­rius. - Ki­tas tra­di­ci­nis marš­ru­tas yra Kry­žių kal­nas-Ši­lu­va. Juo kiek­vie­ną ru­de­nį ei­na tūks­tan­čiai pi­lig­ri­mų. Ke­lio­nė pės­čio­mis trun­ka tris die­nas. Taip pat po­pu­lia­ru į Ši­lu­vą ke­liau­ti nuo Kau­no ar­ki­ka­ted­ros."

D. Liu­ti­ko tei­gi­mu, la­bai daug ke­lių iš įvai­rių vie­tų ve­da ir Že­mai­čių Kal­va­ri­jos kryp­ti­mi. Į kny­gą įtrauk­ti du pa­grin­di­niai ke­liai - iš Pa­lan­gos ir iš Kra­žių. "Du nau­jes­ni marš­ru­tai yra Sin­tau­tai-Kry­žių šven­to­vė ir Pa­ne­vė­žys-Vep­riai. Jie pi­lig­ri­mams taip pat ga­li bū­ti pa­trauk­lūs, - sa­kė pa­šne­ko­vas. - Be to, kny­go­je pa­tei­kia­mas pi­lig­ri­mų ka­len­do­rius, in­for­muo­jan­tis, ka­da ir ku­rio­se į marš­ru­tą įtrauk­to­se baž­ny­čio­se vyks­ta at­lai­dai. Pi­lig­ri­mai daž­niau­siai ke­liau­ja į at­lai­dus, ku­rių tra­di­ci­ja su­si­for­ma­vo XV-XVI am­žiu­je."

Pir­mas ke­lias Vil­nius-Pi­va­šiū­nai drie­kia­si 78 km (pės­čio­mis tek­tų ei­ti 3 die­nas, va­žiuo­ti dvi­ra­čiu - 1-2, au­to­mo­bi­liu - 1 die­ną). An­tras ke­lias Kau­nas-Ši­lu­va (per Vil­ki­ją, Ario­ga­lą, Be­ty­ga­lą) vin­giuo­ja 121 ki­lo­me­trą. Tre­čias marš­ru­tas kvie­čia ke­liau­ti iš Kry­žių kal­no į Ši­lu­vą (64 km, per Šiau­lius, Ty­tu­vė­nus), ket­vir­tas - iš Kra­žių į Že­mai­čių Kal­va­ri­ją (88 km, per Var­nius, Tel­šius, Al­sė­džius), penk­tas - iš Pa­lan­gos į Že­mai­čių Kal­va­ri­ją (88 km, per Kre­tin­gą, Kar­te­ną, Ša­tei­kius, Ber­žo­rą, Pla­te­lius), šeš­tas - iš Pa­ne­vė­žio į Vep­rius (136 km, per Kre­ke­na­vą, Pa­ber­žę, Kė­dai­nius, Šė­tą), sep­tin­tas - iš Sin­tau­tų į Kry­žių Šven­to­vę (147 km, per Ke­tur­nau­jie­ną, Alks­nė­nus, Ma­ri­jam­po­lę, Sim­ną).

Šv. Jo­kū­bo keliais

Kny­ge­lė­je pa­teik­tas ir Šv. Jo­kū­bo ke­lių per Lie­tu­vą že­mė­la­pis. Pa­sak D. Liu­ti­ko, į Sant­ja­go de Kom­pos­te­los mies­tą prie apaš­ta­lo Jo­kū­bo ka­po ve­da šim­tai marš­ru­tų iš vi­so pa­sau­lio. "Nors įpras­ta pra­dė­ti ke­lią Is­pa­ni­jo­je, pa­sta­ruo­ju me­tu da­ro­si po­pu­lia­ru iš­ke­liau­ti ir iš sa­vo na­mų. Pa­vyz­džiui, pi­lig­ri­mas Jo­kū­bas Tū­ras į Sant­ja­go de Kom­pos­te­lą nu­ėjo iš sos­ti­nės Žir­mū­nų mi­kro­ra­jo­no, ku­ria­me gy­ve­na. Ke­le­tas pi­lig­ri­mų yra ke­lia­vę iš Lat­vi­jos ir Es­ti­jos. To­dėl mes pa­siū­lė­me ke­tu­ris iš Lat­vi­jos per Lie­tu­vą ve­dan­čius marš­ru­tus į Ka­ra­liau­čiaus kraš­tą ir Len­ki­ją, kur pi­lig­ri­mai įsi­lie­ja į ki­tus, vi­są Eu­ro­pą ap­raiz­giu­sius ke­lius, - pa­sa­ko­jo D. Liu­ti­kas. - Sant­ja­go de Kom­pos­te­lo­je 1578 me­tais lan­kė­si ir gar­sio­jo Mi­ka­lo­jaus Kris­tu­po Rad­vi­los Naš­lai­tė­lio bro­lis Jur­gis Rad­vi­la, vė­liau ta­pęs Vil­niaus vys­ku­pu ir kar­di­no­lu."

Piligrimams, išsiruošusiems iš Lietuvos į garsųjį Šv. Jokūbo kelią Ispanijoje, aktualu aplankyti ir sostinės Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, kurioje neseniai pradėtas įrengti karilionas. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Lie­tu­vo­je yra aš­tuo­nios Šv. Jo­kū­bo var­du pa­va­din­tos baž­ny­čios, jas taip pat ga­li­ma įtrauk­ti į lan­ko­mų ob­jek­tų są­ra­šą. Dar trys baž­ny­čios (Vil­niu­je, Onuš­ky­je (Tra­kų r.) ir Ru­diš­kė­se (Jo­na­vos r.) tu­ri Šv. apaš­ta­lų Pi­ly­po ir Jo­kū­bo var­dą.

Lur­dai ir apsireiškimai

Kny­go­je pa­teik­tas su švč. Mer­ge­le Ma­ri­ja su­si­ju­sių vie­tų že­mė­la­pis. Iš vi­so Lie­tu­vo­je pri­skai­čiuo­ja­ma dau­giau kaip 100 ste­buk­lin­gais lai­ko­mų jos pa­veiks­lų ir dau­giau kaip 30 ste­buk­lin­gų švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos skulp­tū­rų. Šias vie­tas pi­lig­ri­mai taip pat mėgs­ta lan­ky­ti.

Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos ap­si­reiš­ki­mas Ši­lu­vo­je 1608 me­tais ofi­cia­liai pri­pa­žįs­ta­mas Ka­ta­li­kų baž­ny­čios. "So­viet­me­čiu Lie­tu­vo­je ir­gi įvy­ko ne­ma­žai ap­si­reiš­ki­mų. Jie ofi­cia­liai ne­pri­pa­žin­ti, ta­čiau tas vie­tas pi­lig­ri­mai taip pat mėgs­ta. Pa­sta­ruo­ju me­tu ten ku­ria­ma pi­lig­ri­mys­tės inf­ras­truk­tū­ra. Pa­vyz­džiui, prie Il­gio eže­ro pa­sta­ty­ta įspū­din­ga šven­to­vė. Ti­ki­ma, kad Lie­tu­vo­je iš vi­so bu­vo iki 30 švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos ap­si­reiš­ki­mų", - aiš­ki­no D. Liu­ti­kas.

Po 1858 me­tų, kai švč. Mer­ge­lė Ma­ri­ja ap­si­reiš­kė Lur­de (Pra­ncū­zi­ja), pa­sau­ly­je pa­pli­to Lur­do gro­tos im­ita­ci­jos. Pir­ma dirb­ti­nė gro­ta, skir­ta švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos gar­bei, Lie­tu­vo­je įkur­ta gra­fo Fe­lik­so Tiš­ke­vi­čiaus ini­cia­ty­va maž­daug 1900 me­tais. Šiuo me­tu mū­sų ša­ly­je yra 33 lur­dai (27 jų - Že­mai­ti­jo­je).

Į Šiluvą Lietuvos piligrimai traukia nuo seno. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Dar vie­nas že­mė­la­pis pri­sta­to vi­sus Lie­tu­vos vie­nuo­ly­nus. Į juos, pa­sak D. Liu­ti­ko, ke­liau­ja ne tik pi­lig­ri­mai, bet ir ieš­kan­tie­ji dva­sios at­gai­vos. "Tu­ri­me ofi­cia­lų Jo­no Pa­uliaus II pi­lig­ri­mų ke­lią Lie­tu­vo­je. Jis api­ma še­šio­li­ka su Jo­nu Pa­uliu­mi II su­si­ju­sių vie­tų. Be­je, vi­si siū­lo­mi marš­ru­tai iš­ban­dy­ti, - tvir­ti­no kny­gos au­to­rius. - Ke­lio­nė­se su­tik­ti žmo­nės daug pa­pa­sa­ko­jo apie sa­vo kraš­tą, apie šven­tas pi­lig­ri­mys­tės vie­tas, pa­sta­ty­tus kry­žius ir ki­ta. Tai bu­vo di­de­lis at­ra­di­mas."

Pa­mal­du­mo tradicijos

"Ta­čiau pi­lig­ri­mui ne­pa­kan­ka vien in­for­ma­ci­nio lei­di­nio. Lin­kė­čiau au­to­riui, kad ki­ta jo kny­ga bū­tų ne vien in­for­ma­ci­nė, bet ir pri­sta­ty­tų apei­gas, pa­dė­tų iš­gy­ven­ti, įsi­jaus­ti į ap­lin­ką. O tam rei­kia ži­no­ti vie­to­vės apei­gi­nius pa­pro­čius (ar bu­vo ei­na­ma ke­liais, gu­la­ma kry­žiu­mi). Svar­bu, ko­kia ten pa­mal­du­mo tra­di­ci­ja, ko­kios gie­da­mos gies­mės, kaip bu­vo įpras­ta mels­tis, - kal­bė­jo re­li­gi­jo­ty­ri­nin­kas, šven­tų vie­tų ty­ri­nė­to­jas, me­no­ty­ros moks­lų dak­ta­ras, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) Ka­ta­li­kų teo­lo­gi­jos fa­kul­te­to prof. Al­fon­sas Mo­tu­zas. - Rei­kia su­rink­ti, už­ra­šy­ti tų vie­to­vių mal­dos for­mas. Svar­bu fik­suo­ti ne tik baž­ny­ti­nę, bet ir liau­dies li­tur­gi­ją, ku­ria žmo­nės tra­di­ciš­kai iš­gy­ve­na ti­kė­ji­mą."

Bene daugiausia piligrimų ir religinių turistų iš viso pasaulio sutraukia Kryžių kalnas. / Lietuvos turizmo departamento archyvo nuotrauka

Pa­sak A. Mo­tu­zo, rei­kė­tų skir­ti re­li­gi­nį tu­riz­mą ir pi­lig­ri­mys­tę. "Tai du skir­tin­gi da­ly­kai, - aiš­ki­no jis. - Pi­lig­ri­mai ei­na mels­tis. Re­li­gi­nis tu­riz­mas pro­pa­guo­ja įvai­rių re­li­gi­jų, tar­ki­me, evan­ge­li­kų-liu­te­ro­nų, sta­čia­ti­kių, sen­ti­kių mal­dos na­mų lan­ky­mą. Šian­dien tai la­bai aki­vaiz­du Kry­žių kal­ne. Re­li­gi­niai tu­ris­tai - skir­tin­gų kon­fe­si­jų at­sto­vai - čia lan­ko­si iš vi­so pa­sau­lio. Jie at­vyks­ta ne mels­tis, o kaip į įdo­mią re­li­gi­nę tu­ris­ti­nę vie­tą. Kai ku­rie uni­ver­si­te­tai tu­ri tam ti­kras prog­ra­mas, su­si­ju­sias su re­li­gi­niu tu­riz­mu. Pa­vyz­džiui, Klai­pė­dos ko­le­gi­jo­je yra re­li­gi­nio tu­riz­mo prog­ra­ma, VDU Ka­ta­li­kų teo­lo­gi­jos fa­kul­te­te dės­to­ma re­li­gi­jo­ty­ra. Dia­lo­gas tarp kon­fe­si­jų mo­ko pa­žin­ti vi­sas šven­tas skir­tin­gų re­li­gi­jų vie­tas. D. Liu­ti­ko žvilgs­nis į ka­ta­li­kiš­kas pa­mal­du­mo vie­tas ga­na svar­bus ne tik pi­lig­ri­mams, bet ir pa­žin­ti­ne pra­sme."

Pra­si­dė­jo hi­pių laikais

A. Mo­tu­zas pri­si­mi­nė, kad jo pi­lig­ri­mys­tė pra­si­dė­jo nuo 1972 me­tų, hi­pių lai­kais. "Tuo­met mes, kaip gė­lių vai­kai, ke­lia­vo­me ne šiaip į gam­tą, bet lan­kė­me re­li­gi­nes vie­tas - Kry­žių kal­ną, Ty­tu­vė­nus. Tai bu­vo tar­si prieš­prie­ša so­vie­ti­nei ideo­lo­gi­jai, - pa­sa­ko­jo pro­fe­so­rius. - Ne tik lan­kė­me, bet ir mel­dė­mės, gie­do­jo­me. Ti­kiu, kad ši kny­ge­lė ir da­bar­ti­niam jau­ni­mui at­vers ke­lią į re­li­gi­nį tau­tos pa­li­ki­mą. Dės­tau Len­ki­jos ka­ta­li­kiš­ka­ja­me Jo­no Pa­uliaus II uni­ver­si­te­te. Kai­my­nai yra iš­lei­dę dau­gy­bę lei­di­nių apie at­ski­ras pi­lig­ri­mų lan­ko­mas vie­tas. Jau­ni­mas ei­na pi­lig­ri­mų ke­liais dai­nuo­da­mas, ne­ša­si vė­lia­vas, gi­ta­ras, mel­džia­si. Vil­niu­je ži­no­mas pi­lig­ri­mi­nis Gai­les­tin­gu­mo ke­lias, ta­čiau nie­kas nė­ra gir­dė­jęs apie Gai­les­tin­gu­mo vai­ni­kė­lį. Mel­džia­si, dar kai kas pa­gie­da, bet na­tų, teks­tų ne­iš­leis­ta. Ma­ne pyk­tis ima. Ge­rai, kad žo­di­nė tra­di­ci­ja gy­va, ta­čiau šiais in­for­ma­ci­jos lai­kais ne­tu­rė­ti nie­ko iš­spaus­din­to, at­ro­do keis­tai."

Knygos autorius dr. Darius Liutikas sako, kad Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė, kaip ir Arkikatedra, Aušros Vartai ir Vilniaus kalvarijos yra piligrimų lankomiausios sostinės vietos. / Romo Jurgaičio nuotrauka

At­sa­ky­da­mas į pa­sta­bas D. Liu­ti­kas pri­pa­ži­no - pir­ma­sis lei­di­nys ti­krai yra dau­giau in­for­ma­ci­nio po­bū­džio. Au­to­rius ne­tu­rė­jo tiks­lo at­skleis­ti šven­tų vie­tų dva­sin­gu­mą, ap­ra­šy­ti gie­do­ji­mo pra­kti­ką, ri­tua­lus. "Tai - at­ei­ties dar­bai, pa­dė­sian­tys pi­lig­ri­mams su­vok­ti kiek­vie­no sa­vo žings­nio ir re­li­gi­nių sim­bo­lių svar­bą", - ža­dė­jo jis.

Fan­tas­tiš­ki žvyrkeliai

"Kar­tą, kai da­lis Lie­tu­vos ža­vė­jo­si Šv. Jo­kū­bo ke­liu Is­pa­ni­jo­je, šo­vė min­tis - o ko­dėl Šv. Jo­kū­bo ke­lio ne­ga­li­ma pa­da­ry­ti Lie­tu­vo­je. Kar­tu su žmo­na ir lei­do­mės į ke­lio­nę. Pri­si­pa­žin­siu, gar­siuo­ju pi­lig­ri­mų ke­liu Is­pa­ni­jo­je ne­ėjau, - sa­kė pi­lig­ri­mas Ro­mas Juk­ne­le­vi­čius, nu­žings­nia­vęs ne vie­ną šim­tą ki­lo­me­trų ir Lie­tu­vo­je su­ra­dęs sa­vą­jį Šv. Jo­kū­bo ke­lią. - Ma­nau, pi­lig­ri­mys­tė glū­di kiek­vie­no šir­dy­je. Tai, ga­li­ma sa­ky­ti, pri­gim­ti­nė sa­vy­bė. Žmo­gus no­ri iš­trūk­ti ir kas­die­nės ru­ti­nos, iš sa­vo­jo kiau­to. Pir­ma­sis pi­lig­ri­mas bu­vo Ab­rao­mas, kai jam ap­si­reiš­kęs Vieš­pats pa­lie­pė vis­ką pa­li­kus ei­ti iš sa­vo že­mės. "

Juk­ne­le­vi­čiai žings­nia­vo pės­čio­mis, steng­da­mie­si ras­ti ne­as­fal­tuo­tų ke­lių, ku­rie bū­tų pa­na­šūs į gar­sų­jį Šv. Jo­kū­bo ke­lią Is­pa­ni­jo­je. "Da­bar ga­liu pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­vo­je pi­lig­ri­mys­tės są­ly­gos yra. Ga­na daug ne­as­fal­tuo­tų, ne­ma­gis­tra­li­nių ke­lių - žvyr­ke­lių, vieš­ke­lių per lau­kus, miš­kus, - tei­gė R. Juk­ne­le­vi­čius. - Vi­sas Šv. Jo­kū­bo ke­lio marš­ru­tas nuo Klai­pė­dos ge­le­žin­ke­lio sto­ties iki Vil­niaus su­da­ro 477 ki­lo­me­trus. Juos įvei­kė­me at­ski­rais ruo­žais. Iš tų 477 km tik 120 km yra as­fal­tuo­ti. Žvyr­ke­liai ke­liau­ti pės­čio­mis tie­siog pui­kūs, kraš­to­vaiz­džiai - pa­sa­kiš­ki. Ei­da­mas miš­kų ar lau­kų ke­liu­kais, kai pro ša­lį ne­zu­ja au­to­mo­bi­liai, ga­li pa­si­jus­ti kaip ti­kras pi­lig­ri­mas. Ne­šda­mas su­nkią kup­ri­nę ant pe­čių ne­drįs­čiau ei­ti as­fal­tuo­tais ke­liais, kur di­de­liu grei­čiu le­kia au­to­mo­bi­liai. Tai net ne­sau­gu."

Juk­ne­le­vi­čiai siū­lo ir ki­tiems iš­ban­dy­ti jų jau pra­min­tą ke­lią iš Klai­pė­dos per Kre­tin­gą, Pa­ku­tu­vė­nus, Rie­ta­vą, Var­nius, Pa­lend­rius, Ši­lu­vą, Ty­tu­vė­nus, Pa­ber­žę. "Ei­nant vie­ti­nės reikš­mės ke­liu­kais rei­kia ap­si­žiū­rė­ti, kur teks kirs­ti upes, - pa­ta­rė pi­lig­ri­mas. - Ra­dę "bež­džio­nių til­tą" per Ne­vė­žį nu­ke­lia­vo­me iki Czes­la­wo Mi­los­zo gim­tų­jų Še­te­nių, pa­skui pro Čio­biš­kį, Pa­par­čius, Ka­zo­kiš­kes, Dūkš­tas at­ėjo­me į Vil­nių." Pa­sak R. Juk­ne­le­vi­čiaus, šia­me ke­ly­je gau­su šven­tų vie­tų, dar ga­li­ma ir į ša­lis pa­si­dai­ry­ti, marš­ru­tą pra­plės­ti.

Vilniaus kalvarijose - Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia. / Romo Jurgaičio nuotrauka

"Yra to­kių pui­kių vie­tų, kur trokš­ti ir il­giau pa­bū­ti, tar­ki­me, Pa­lend­rių vie­nuo­ly­nas, Pa­ber­žė. Tie­siog ne­si­no­rė­jo iš ten iš­ei­ti. Ke­lio­nė pės­čio­mis tu­ri vi­sai ki­to­kio ža­ve­sio nei va­žia­vi­mas au­to­mo­bi­liu: iš lė­to žings­niuo­da­mas įsi­gy­ve­ni į vie­to­vę, įsi­jau­ti, ta­da ei­ni to­lyn, dar at­sig­ręž­da­mas vis ma­tai. Tai ne­nu­sa­ko­mi po­jū­čiai, - ti­ki­no R. Juk­ne­le­vi­čius. - Ne­ti­kė­tai ke­ly­je su­tik­ti žmo­nės ir­gi pa­li­ko ge­rų pri­si­mi­ni­mų. Kai Že­mai­ti­jo­je su­sto­jo­me prie vie­nos kop­ly­tė­lės pa­si­mels­ti, pra­lė­kė žmo­gus dvi­ra­čiu. Pa­skui grį­žo, pa­kvie­tė į sa­vo pir­ke­lę, pa­siū­lė "ka­vi­kės". Tie­siog no­rė­jo pa­si­kal­bė­ti."

Pa­sai ir rodyklės

Ke­lia­vu­sie­ji Is­pa­ni­jo­je sa­kė, kad ten vi­sas gar­su­sis ke­lias nu­žy­mė­tas stul­pe­liais su kriauk­lės sim­bo­liu, pa­sik­lys­ti ne­įma­no­ma. Lie­tu­vo­je to­kio ženk­li­ni­mo nė­ra. "Tam rei­kia ne tik ar­ki­vys­ku­po, bet ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų - Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos, Ke­lių di­rek­ci­jos - lei­di­mų. Iš tie­sų pi­lig­ri­mų ke­lių Lie­tu­vo­je yra daug. Ku­rį jų žy­mė­ti? Ar rei­kė­tų orien­tuo­tis į tuos Šv. Jo­kū­bo ke­lius, ku­riais iš šiau­rės ke­liau­ja­ma į Is­pa­ni­ją, ar į šio­je kny­ge­lė­je pri­sta­to­mus pi­lig­ri­mų ke­lius? Tu­rė­tų bū­ti bend­ras su­ta­ri­mas, ku­riuos pa­žy­mė­ti. Ma­nau, at­ei­ties pro­jek­tų vyk­dy­to­jai tuo ir už­siims. Bent jau prie žy­mes­nių san­kry­žų, kai ga­li su­abe­jo­ti, kur pa­suk­ti, ga­lė­tų at­si­ras­ti ro­dyk­lės. Kol kas pi­lig­ri­mai pri­va­lo tu­rė­ti že­mė­la­pius", - kal­bė­jo D. Liu­ti­kas.

Vil­niaus pi­lig­ri­mų cen­tre (Do­mi­nin­ko­nų g. 6) no­rin­tie­ji ga­li gau­ti pi­lig­ri­mų pa­są ke­liau­da­mi tu­rės rink­ti ap­lan­ky­tų baž­ny­čių ku­ri­jų ants­pau­dus. Jie bus įro­dy­mas, kad ke­lias įveik­tas. Is­pa­nai net mėgs­ta į sa­vo CV įra­šy­ti, kad yra ėję Šv. Jo­kū­bo ke­liu. Tai jie lai­ko svar­biu gy­ve­ni­mo pa­sie­ki­mu.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Lukas - nesuklyskime perskaitę pagonio k  78.50.130.198 2015-07-17 23:52:15
kvaila sakyti akmeniui arba medžiui arba žmogaus rankų dirbiniui - tu mano dievas! Mūsų tauta išliko ir atgimė nes pažino tikrą Dievą , kuris pats save apareiškė! Garbe Jėzui Kristui! Ir tai yra labai labai gerai.
4 1  Netinkamas komentaras
Skaitytojas  78.60.124.146 2015-07-17 18:07:13
labai megstu Miciulienes rasinius. Siuo su seima pasinaudosime atostogoms rugpjuti.
0 0  Netinkamas komentaras
Pagonis  94.244.82.40 2015-07-17 11:33:58
Lietuviai, nepamirškime, kad be okupacinės Lietuvoje krikščionybės - kryžininkų piligrimystės yra ir mūsų lietuvių senosios prigimtinės religijos - dabar vadinamos Romuva, šventosios vietos. Lankykime jas. Rytoj, šeštadienį Šatrijos kalno šventvietėje, šalia Luokės miestelio 13 val prasidės didelė kasmetinė Amžinosios ugnies atnaujinimo šventė. Laukiame romuvių ir dvasioje lietuvių.
0 3  Netinkamas komentaras
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
Bu­da­peš­te šeš­ta­die­nį vė­lai va­ka­re Bu­da­peš­to cen­trą su­krė­tė stip­rus „ne­ži­no­mos kil­mės“ spro­gi­mas, nuo ku­rio nu­ken­tė­jo du pro šalį ėję po­li­ci­nin­kai.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra, [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
„Skry­bė­lai­čių ka­ra­lie­nė“ – tai is­to­ri­ja apie pa­grin­di­nės vei­kė­jos gy­ve­ni­mo ke­lio­nę ir jos virs­mą, kai drą­sa ir ryž­tas pa­de­da įveikti di­džiau­sius iš­ban­dy­mus.
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami