TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Piligrimystė gali gyvuoti ir Lietuvoje

2015 07 16 6:00
Sostinėje piligrimams siūlomi du keliai - Gailestingumo ir Jono Pauliaus II. Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Lietuvos piligrimų bendrijos išleistame žemėlapių rinkinyje „Piligrimų keliai Lietuvoje” pristatomi 7 piligrimų keliai skirtinguose Lietuvos regionuose, trumpai supažindinama su daugiau kaip 80 piligrimų lankomų vietų.

Bene garsiausią pasaulyje piligrimų maršrutą - Šv. Jokūbo kelią (Camino de Santiago), prasidedantį Prancūzijos Pirėnų kalnų papėdėje ir 800 km besidriekiantį per visą Ispaniją iki apaštalo Jokūbo kapo - yra išbandęs ir ne vienas lietuvių keliautojas. Sakoma, kad čia į piligriminę kelionę kasmet išsiruošia 200 tūkst. žmonių. Norint gauti piligrimystę liudijantį dokumentą, nebūtina įveikti visus 800 km, pakanka nužingsniuoti ir 100 kilometrų.

Lietuva taip pat turi ką pasiūlyti piligrimams, keliauti yra kur. Apie tai informuoja Vilniaus piligrimų centre neseniai pristatytas naujas žemėlapių rinkinys „Piligrimų keliai Lietuvoje”. Tai pirmas tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje.

Skirtumas galbūt tas, kad Ispanijoje piligrimai dar gauna ir pigių (5-8 eurai), specialiai jiems skirtų nakvynės namų žemėlapį - maždaug kas 20-30 km pakeliui galima rasti, kur praleisti naktį. Lietuvoje tokio patogumo dar nėra. Leidinyje nurodomi artimiausi viešbučiai, kaimo turizmo sodybos, tačiau nakvynė ten jau bus gerokai brangesnė negu Ispanijoje. Kai kur gali tekti pasistatyti palapinę gamtoje.

1662-1669 metais įsteigtos Vilniaus kalvarijos - piligrimų mėgstama vieta. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Žemėlapių rinkinys išleistas lietuvių ir anglų kalbomis, tad tikimasi, kad jis padės ne tik Lietuvos, bet ir mūsų šalį lankantiems piligrimams iš užsienio. Rinkinyje yra ir kitų keliautojams aktualių žemėlapių: Šv. Jokūbo kelių Lietuvoje, Lietuvos vienuolynų bei vietų, susijusių su Švč. Mergele Marija. Knyga septyniais maršrutais siūlo keliauti pėsčiomis, dviračiais, automobiliais. Pateikti trumpi aprašymai, ką ir kur galima aplankyti.

Septyni keliai

Pasak knygos autoriaus dr. Dariaus Liutiko, siūlomi maršrutai aprėpia pagrindines piligrimystės vietas Lietuvoje. Įtraukti visi piligriminių tradicijų jau turintys keliai, kuriais keliaujama nuo XVII amžiaus. "Pirmą kelionę iš Vilniaus į Trakus jėzuitai organizavo 1604 metais. Tas pats kelias ir dabar įtrauktas į žemėlapių rinkinį, - kalbėjo autorius. - Kitas tradicinis maršrutas yra Kryžių kalnas-Šiluva. Juo kiekvieną rudenį eina tūkstančiai piligrimų. Kelionė pėsčiomis trunka tris dienas. Taip pat populiaru į Šiluvą keliauti nuo Kauno arkikatedros."

D. Liutiko teigimu, labai daug kelių iš įvairių vietų veda ir Žemaičių Kalvarijos kryptimi. Į knygą įtraukti du pagrindiniai keliai - iš Palangos ir iš Kražių. "Du naujesni maršrutai yra Sintautai-Kryžių šventovė ir Panevėžys-Vepriai. Jie piligrimams taip pat gali būti patrauklūs, - sakė pašnekovas. - Be to, knygoje pateikiamas piligrimų kalendorius, informuojantis, kada ir kuriose į maršrutą įtrauktose bažnyčiose vyksta atlaidai. Piligrimai dažniausiai keliauja į atlaidus, kurių tradicija susiformavo XV-XVI amžiuje."

Pirmas kelias Vilnius-Pivašiūnai driekiasi 78 km (pėsčiomis tektų eiti 3 dienas, važiuoti dviračiu - 1-2, automobiliu - 1 dieną). Antras kelias Kaunas-Šiluva (per Vilkiją, Ariogalą, Betygalą) vingiuoja 121 kilometrą. Trečias maršrutas kviečia keliauti iš Kryžių kalno į Šiluvą (64 km, per Šiaulius, Tytuvėnus), ketvirtas - iš Kražių į Žemaičių Kalvariją (88 km, per Varnius, Telšius, Alsėdžius), penktas - iš Palangos į Žemaičių Kalvariją (88 km, per Kretingą, Karteną, Šateikius, Beržorą, Platelius), šeštas - iš Panevėžio į Veprius (136 km, per Krekenavą, Paberžę, Kėdainius, Šėtą), septintas - iš Sintautų į Kryžių Šventovę (147 km, per Keturnaujieną, Alksnėnus, Marijampolę, Simną).

Šv. Jokūbo keliais

Knygelėje pateiktas ir Šv. Jokūbo kelių per Lietuvą žemėlapis. Pasak D. Liutiko, į Santjago de Kompostelos miestą prie apaštalo Jokūbo kapo veda šimtai maršrutų iš viso pasaulio. "Nors įprasta pradėti kelią Ispanijoje, pastaruoju metu darosi populiaru iškeliauti ir iš savo namų. Pavyzdžiui, piligrimas Jokūbas Tūras į Santjago de Kompostelą nuėjo iš sostinės Žirmūnų mikrorajono, kuriame gyvena. Keletas piligrimų yra keliavę iš Latvijos ir Estijos. Todėl mes pasiūlėme keturis iš Latvijos per Lietuvą vedančius maršrutus į Karaliaučiaus kraštą ir Lenkiją, kur piligrimai įsilieja į kitus, visą Europą apraizgiusius kelius, - pasakojo D. Liutikas. - Santjago de Komposteloje 1578 metais lankėsi ir garsiojo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio brolis Jurgis Radvila, vėliau tapęs Vilniaus vyskupu ir kardinolu."

Piligrimams, išsiruošusiems iš Lietuvos į garsųjį Šv. Jokūbo kelią Ispanijoje, aktualu aplankyti ir sostinės Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, kurioje neseniai pradėtas įrengti karilionas. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvoje yra aštuonios Šv. Jokūbo vardu pavadintos bažnyčios, jas taip pat galima įtraukti į lankomų objektų sąrašą. Dar trys bažnyčios (Vilniuje, Onuškyje (Trakų r.) ir Rudiškėse (Jonavos r.) turi Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo vardą.

Lurdai ir apsireiškimai

Knygoje pateiktas su švč. Mergele Marija susijusių vietų žemėlapis. Iš viso Lietuvoje priskaičiuojama daugiau kaip 100 stebuklingais laikomų jos paveikslų ir daugiau kaip 30 stebuklingų švč. Mergelės Marijos skulptūrų. Šias vietas piligrimai taip pat mėgsta lankyti.

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje 1608 metais oficialiai pripažįstamas Katalikų bažnyčios. "Sovietmečiu Lietuvoje irgi įvyko nemažai apsireiškimų. Jie oficialiai nepripažinti, tačiau tas vietas piligrimai taip pat mėgsta. Pastaruoju metu ten kuriama piligrimystės infrastruktūra. Pavyzdžiui, prie Ilgio ežero pastatyta įspūdinga šventovė. Tikima, kad Lietuvoje iš viso buvo iki 30 švč. Mergelės Marijos apsireiškimų", - aiškino D. Liutikas.

Po 1858 metų, kai švč. Mergelė Marija apsireiškė Lurde (Prancūzija), pasaulyje paplito Lurdo grotos imitacijos. Pirma dirbtinė grota, skirta švč. Mergelės Marijos garbei, Lietuvoje įkurta grafo Felikso Tiškevičiaus iniciatyva maždaug 1900 metais. Šiuo metu mūsų šalyje yra 33 lurdai (27 jų - Žemaitijoje).

Į Šiluvą Lietuvos piligrimai traukia nuo seno. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Dar vienas žemėlapis pristato visus Lietuvos vienuolynus. Į juos, pasak D. Liutiko, keliauja ne tik piligrimai, bet ir ieškantieji dvasios atgaivos. "Turime oficialų Jono Pauliaus II piligrimų kelią Lietuvoje. Jis apima šešiolika su Jonu Pauliumi II susijusių vietų. Beje, visi siūlomi maršrutai išbandyti, - tvirtino knygos autorius. - Kelionėse sutikti žmonės daug papasakojo apie savo kraštą, apie šventas piligrimystės vietas, pastatytus kryžius ir kita. Tai buvo didelis atradimas."

Pamaldumo tradicijos

"Tačiau piligrimui nepakanka vien informacinio leidinio. Linkėčiau autoriui, kad kita jo knyga būtų ne vien informacinė, bet ir pristatytų apeigas, padėtų išgyventi, įsijausti į aplinką. O tam reikia žinoti vietovės apeiginius papročius (ar buvo einama keliais, gulama kryžiumi). Svarbu, kokia ten pamaldumo tradicija, kokios giedamos giesmės, kaip buvo įprasta melstis, - kalbėjo religijotyrininkas, šventų vietų tyrinėtojas, menotyros mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto prof. Alfonsas Motuzas. - Reikia surinkti, užrašyti tų vietovių maldos formas. Svarbu fiksuoti ne tik bažnytinę, bet ir liaudies liturgiją, kuria žmonės tradiciškai išgyvena tikėjimą."

Bene daugiausia piligrimų ir religinių turistų iš viso pasaulio sutraukia Kryžių kalnas. / Lietuvos turizmo departamento archyvo nuotrauka

Pasak A. Motuzo, reikėtų skirti religinį turizmą ir piligrimystę. "Tai du skirtingi dalykai, - aiškino jis. - Piligrimai eina melstis. Religinis turizmas propaguoja įvairių religijų, tarkime, evangelikų-liuteronų, stačiatikių, sentikių maldos namų lankymą. Šiandien tai labai akivaizdu Kryžių kalne. Religiniai turistai - skirtingų konfesijų atstovai - čia lankosi iš viso pasaulio. Jie atvyksta ne melstis, o kaip į įdomią religinę turistinę vietą. Kai kurie universitetai turi tam tikras programas, susijusias su religiniu turizmu. Pavyzdžiui, Klaipėdos kolegijoje yra religinio turizmo programa, VDU Katalikų teologijos fakultete dėstoma religijotyra. Dialogas tarp konfesijų moko pažinti visas šventas skirtingų religijų vietas. D. Liutiko žvilgsnis į katalikiškas pamaldumo vietas gana svarbus ne tik piligrimams, bet ir pažintine prasme."

Prasidėjo hipių laikais

A. Motuzas prisiminė, kad jo piligrimystė prasidėjo nuo 1972 metų, hipių laikais. "Tuomet mes, kaip gėlių vaikai, keliavome ne šiaip į gamtą, bet lankėme religines vietas - Kryžių kalną, Tytuvėnus. Tai buvo tarsi priešprieša sovietinei ideologijai, - pasakojo profesorius. - Ne tik lankėme, bet ir meldėmės, giedojome. Tikiu, kad ši knygelė ir dabartiniam jaunimui atvers kelią į religinį tautos palikimą. Dėstau Lenkijos katalikiškajame Jono Pauliaus II universitete. Kaimynai yra išleidę daugybę leidinių apie atskiras piligrimų lankomas vietas. Jaunimas eina piligrimų keliais dainuodamas, nešasi vėliavas, gitaras, meldžiasi. Vilniuje žinomas piligriminis Gailestingumo kelias, tačiau niekas nėra girdėjęs apie Gailestingumo vainikėlį. Meldžiasi, dar kai kas pagieda, bet natų, tekstų neišleista. Mane pyktis ima. Gerai, kad žodinė tradicija gyva, tačiau šiais informacijos laikais neturėti nieko išspausdinto, atrodo keistai."

Knygos autorius dr. Darius Liutikas sako, kad Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė, kaip ir Arkikatedra, Aušros Vartai ir Vilniaus kalvarijos yra piligrimų lankomiausios sostinės vietos. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Atsakydamas į pastabas D. Liutikas pripažino - pirmasis leidinys tikrai yra daugiau informacinio pobūdžio. Autorius neturėjo tikslo atskleisti šventų vietų dvasingumą, aprašyti giedojimo praktiką, ritualus. "Tai - ateities darbai, padėsiantys piligrimams suvokti kiekvieno savo žingsnio ir religinių simbolių svarbą", - žadėjo jis.

Fantastiški žvyrkeliai

"Kartą, kai dalis Lietuvos žavėjosi Šv. Jokūbo keliu Ispanijoje, šovė mintis - o kodėl Šv. Jokūbo kelio negalima padaryti Lietuvoje. Kartu su žmona ir leidomės į kelionę. Prisipažinsiu, garsiuoju piligrimų keliu Ispanijoje neėjau, - sakė piligrimas Romas Juknelevičius, nužingsniavęs ne vieną šimtą kilometrų ir Lietuvoje suradęs savąjį Šv. Jokūbo kelią. - Manau, piligrimystė glūdi kiekvieno širdyje. Tai, galima sakyti, prigimtinė savybė. Žmogus nori ištrūkti ir kasdienės rutinos, iš savojo kiauto. Pirmasis piligrimas buvo Abraomas, kai jam apsireiškęs Viešpats paliepė viską palikus eiti iš savo žemės. "

Juknelevičiai žingsniavo pėsčiomis, stengdamiesi rasti neasfaltuotų kelių, kurie būtų panašūs į garsųjį Šv. Jokūbo kelią Ispanijoje. "Dabar galiu pasakyti, kad Lietuvoje piligrimystės sąlygos yra. Gana daug neasfaltuotų, nemagistralinių kelių - žvyrkelių, vieškelių per laukus, miškus, - teigė R. Juknelevičius. - Visas Šv. Jokūbo kelio maršrutas nuo Klaipėdos geležinkelio stoties iki Vilniaus sudaro 477 kilometrus. Juos įveikėme atskirais ruožais. Iš tų 477 km tik 120 km yra asfaltuoti. Žvyrkeliai keliauti pėsčiomis tiesiog puikūs, kraštovaizdžiai - pasakiški. Eidamas miškų ar laukų keliukais, kai pro šalį nezuja automobiliai, gali pasijusti kaip tikras piligrimas. Nešdamas sunkią kuprinę ant pečių nedrįsčiau eiti asfaltuotais keliais, kur dideliu greičiu lekia automobiliai. Tai net nesaugu."

Juknelevičiai siūlo ir kitiems išbandyti jų jau pramintą kelią iš Klaipėdos per Kretingą, Pakutuvėnus, Rietavą, Varnius, Palendrius, Šiluvą, Tytuvėnus, Paberžę. "Einant vietinės reikšmės keliukais reikia apsižiūrėti, kur teks kirsti upes, - patarė piligrimas. - Radę "beždžionių tiltą" per Nevėžį nukeliavome iki Czeslawo Miloszo gimtųjų Šetenių, paskui pro Čiobiškį, Paparčius, Kazokiškes, Dūkštas atėjome į Vilnių." Pasak R. Juknelevičiaus, šiame kelyje gausu šventų vietų, dar galima ir į šalis pasidairyti, maršrutą praplėsti.

Vilniaus kalvarijose - Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia. / Romo Jurgaičio nuotrauka

"Yra tokių puikių vietų, kur trokšti ir ilgiau pabūti, tarkime, Palendrių vienuolynas, Paberžė. Tiesiog nesinorėjo iš ten išeiti. Kelionė pėsčiomis turi visai kitokio žavesio nei važiavimas automobiliu: iš lėto žingsniuodamas įsigyveni į vietovę, įsijauti, tada eini tolyn, dar atsigręždamas vis matai. Tai nenusakomi pojūčiai, - tikino R. Juknelevičius. - Netikėtai kelyje sutikti žmonės irgi paliko gerų prisiminimų. Kai Žemaitijoje sustojome prie vienos koplytėlės pasimelsti, pralėkė žmogus dviračiu. Paskui grįžo, pakvietė į savo pirkelę, pasiūlė "kavikės". Tiesiog norėjo pasikalbėti."

Pasai ir rodyklės

Keliavusieji Ispanijoje sakė, kad ten visas garsusis kelias nužymėtas stulpeliais su kriauklės simboliu, pasiklysti neįmanoma. Lietuvoje tokio ženklinimo nėra. "Tam reikia ne tik arkivyskupo, bet ir valstybės institucijų - Susisiekimo ministerijos, Kelių direkcijos - leidimų. Iš tiesų piligrimų kelių Lietuvoje yra daug. Kurį jų žymėti? Ar reikėtų orientuotis į tuos Šv. Jokūbo kelius, kuriais iš šiaurės keliaujama į Ispaniją, ar į šioje knygelėje pristatomus piligrimų kelius? Turėtų būti bendras sutarimas, kuriuos pažymėti. Manau, ateities projektų vykdytojai tuo ir užsiims. Bent jau prie žymesnių sankryžų, kai gali suabejoti, kur pasukti, galėtų atsirasti rodyklės. Kol kas piligrimai privalo turėti žemėlapius", - kalbėjo D. Liutikas.

Vilniaus piligrimų centre (Domininkonų g. 6) norintieji gali gauti piligrimų pasą keliaudami turės rinkti aplankytų bažnyčių kurijų antspaudus. Jie bus įrodymas, kad kelias įveiktas. Ispanai net mėgsta į savo CV įrašyti, kad yra ėję Šv. Jokūbo keliu. Tai jie laiko svarbiu gyvenimo pasiekimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"