TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Plungės dvaras šiandien ir vakar

2013 09 30 11:55
Plungės dvaro rūmai Vytauto Kandroto nuotraukos

Ar daug žinote apie Lietuvos dvarus? Išlikusių dvarų turime apie 600. Jų klestėjimo laikais, dvaras dažnai būdavo tarsi atskira respublika, kurios gyvenimas ne visada buvo prieinamas ir žinomas paprastas žmogui, net ir gyvenančiam netoliese.

Čia viskas buvo kitaip nei paprastame ūkyje: pradedant nuo sodybos ir jos architektūros ir baigiant čia gyvenančių žmonių likimais. Dar ir dabar išlikę dvarai vis dar apsupti paslaptingos nežinomybės ar net baimės. Vis dėlto, jie mūsų istorijos dalis, tad ar ne laikas dvarus pažinti iš arčiau? Susipažinkime su Plungės dvaru – vadinamu Žemaitijos Versaliu.

Plungės dvarą rasime Plungės miesto šiaurinėje dalyje. Tai vienas garsiausių išsilaikiusių tokių ansamblių Lietuvoje, vadinamas Žemaitijos Versaliu. Dabar jame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus. Plungės Oginskių dvaro ansamblis ir parkas – vienas gražiausių Lietuvos dvarų kompleksų, kuris yra valstybės saugomas ir 2000 m. pripažintas kultūros paminklu.

Plungės dvaras minimas nuo XVI a. antrosios pusės. Dvarą valdė Valavičiai, Karpiai, Krispinai-Kiršenšteinai, Zubovai. Paskutinysis dvaro valdytojas buvo kunigaikštis Mykolas Oginskis. Jo iniciatyva buvo pastatyti neorenesanciniai dvaro rūmai, kuriuos dekoravo Kazimiero Somero stiuko dirbtuvių meistrai iš Varšuvos, o interjerą puošė lipdyba, tapybos pano, puošnios krosnys, kolekciniai baldai. Šiuose rūmuose buvo sukaupta apie 100 Oginskių giminės portretų, tapytų garsių dailininkų, marmurinių biustų, Žemaitijos archeologinių radinių rinkinys, brangaus porceliano kolekcija, numizmatikos rinkinys, archyvas ir turtinga biblioteka su atskira skaitykla.

Dvaro žirgynas.

Abejose dvaro rūmų pusėse stovi stilistiniu požiūriu vientisi ir panašios išraiškos šoniniai pastatai – oficinos. Dešiniojoje oficinoje Oginskių laikais buvo įsikūrusi dvaro administracija ir virtuvė. O kairiojoje, spėjama, buvo koplyčia, vėliau čia veikė kunigaikštienės M.Oginskienės įsteigta našlaičių prieglauda. O 1902 m. čia buvo įkurta daraktorių mokykla, kurioje buvo rengiamos mokytojos slaptoms lietuviškoms mokykloms. Dvare apie 1873-1902 m. veikė ir muzikos mokykla, kurioje mokėsi žymus dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Kosntantinas Čiurlionis. Kunigaikštis rėmė M.K.Čiurlionio studijas Varšuvos ir Leipcigo konservatorijose. Dvarininkas vertino lietuvių liaudies meną, taip pat suprato ir rėmė lietuvių tautinį sąjūdį. M.Oginskis finansiškai prisidėjo prie draudžiamų knygų spausdinimo ir jų gabenimo.

Oginskio dvare buvo įsteigtas ir Žemaitukų žirgynas, kurio tikslas buvo atgaivinti ir populiarinti šią žirgų veislę. Žirgynas stovi į šiaurę nuo pagrindinių rūmų. Dešiniojoje jo pusėje gyvendavo arklininkai, kurie prižiūrėdavo žirgus ir ruošdavo jiems pašarą. Čia buvo ir karietinė, kurioje laikydavo karietas, pakinktus, balnus. Kairiojoje pastato dalyje būdavo laikomi žirgai. Viduriniojoje žirgyno dalyje buvo žirgų prajodinėjimo arena. Dabar, įsikūrus Žemaičių muziejui ir pertvarkius patalpą, čia organizuojami įvairūs renginiai. Garsiausias jų – nuo 2006 m. rengiamas tarptautinis M.Oginskio festivalis.

Dvaro žirgyno pastatai.

Į pietus nuo rūmų, žemutinėje parko dalyje, Oginskių laikais stovėjo dviejų aukštų kvadratinis oranžerijos (vadinamos laikrodinės) pastatas. M.Oginskio valdymo metais laikrodinėje gyveno rūmų sodininkas ir daržininko šeimos bei kiti parką prižiūrintys žmonės. Šis pastatas buvo sujungtas su oranžerija ir šiltnamiais, kuriuose buvo auginama daug egzotiškų augalų – vynuogės, ananasai ir kt. Plungės laikrodinė išsiskiria tuo, kad jos bokšte įrengtas laikrodis išlikęs iki šiol ir yra toks vienintelis laikrodis Lietuvoje.

Iš Plungės dvaro komplekso taip pat išliko parko sargo namelis, neorenesanciniai, papuošti šarvuotų karių skulptūromis, parko vartai, kurių viršuje – meškų, letenomis laikančių Oginskių herbą, skulptūros, skalbyklos namelis, prižiūrėtojo namelis, gyvenamasis namas bei advokato pastatas. Visus dvaro ansamblio teritorijoje esančius statinius juosia mišraus išplanavimo parkas, kuris yra vienas didžiausių Lietuvoje (45 ha).

Apie parką verta pakalbėti plačiau. Jis pradėtas formuoti XVIII a. ir yra vienas gražiausių parkų Lietuvoje. Panaudojant Babrungo upę bei šaltinius parke buvo sukurta septynių tvenkinių sistema, kurie tarpusavyje buvo sujungti užtvankomis-tilteliais. XIX a. pab. M.Oginskis parką rekonstravo ir priešais rūmus liepė iškasti apvalios formos baseiną, kurio viduryje suformuota salelė. Joje stovėjo skulptūra, vaizdavusi moterį su dviem vaikais, ant kurių vandenį purškė fontanas.

Venera su kupidonais. Fontano skulptūra.

Tarp parko gėlynų buvo įrengtas saulės laikrodis, kuris padėdavo sužinoti gana tikslų laiką. Parke buvo pasodinta daug egzotinių medžių bei krūmų, liepų, uosių ir skroblų alėjų, poilsiui įrengta grybo ir kitokių formų pavėsinių, nemažai skulptūrų, vazų. Parke vaizdą pagyvindavo auginami povai, fazanai, tvenkiniuose plaukiojusios gulbėmis ir ilgą laiką gyvenę baliniai vėžliai. Parke vyrauja vietiniai medžiai ir krūmai: uosiai, klevai, mažalapės liepos ir kt. Tarp jų – viena garsiausių, gamtos paminklu pripažintas, vadinamas Perkūno ąžuolas, kurio kamieno skersmuo siekia 1,65 m, lajos skersmuo – 26 m.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"