TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Po gimtinę pasidairius

2012 04 27 6:49

Atbudusi gamta tiesiog šaukte šaukia keliauti. Pasižvalgius - Lietuvoje dar tiek daug visko nematyta. Jei laikytumėmės principo - kol nepažinai savojo krašto, į svetimus nevalia traukti, tai ilgai dar niekur toli ir važiuoti nereikėtų.

Jei pro daugelį Lietuvos miestų kada nors esate tik važiavę ar juose buvę labai seniai, nenusivilsite pasidairę atidžiau. Daug kas bus tikrai nematyta, daug kas pasikeitę, naujai pritaikyta turizmui. Be to, viskas netoli, nereikės nė atostogų laukti, sėdus į automobilį savaitgalį galima daug kur pabūti. Pirmiausia - Alytaus, Birštono, Biržų, Druskininkų, Kaišiadorių, Molėtų ir Vilkaviškio apylinkių įdomybės, kurias siūlo šių rajonų turizmo informacijos centrai.

Panemunėm, paežerėm

Į Dzūkiją verta užsukti ne tik rudenį, kai grybai iš miško nepaleidžia. Šio krašto sostine tituluojamas Alytus daug lankytinų objektų siūlo aplinkiniuose miesteliuose. Iš Alytaus dviračių taku nusileidus į panemunę ir pasilypėjus ant čia stūksančio piliakalnio, galima pabandyti suskaičiuoti daugiau - iš viso rajone jų 27. Alytaus ir Punios piliakalniai, kadaise priklausę Nemuno gynybinei sistemai, yra vieni gražiausių. O kokia šilo didybė ir Nemuno vingis atsivers nuo Pilėnų mūšį menančio Punios piliakalnio.

Nederėtų aplenkti Daugų, nes šiemet jie gerokai pasikeitę. Jau turistinio sezono pradžioje iš trijų pusių ežerų apsuptas miestelis svečius vilioja atnaujintais paplūdimiais, nauja krepšinio aikštele, rekonstruota irklavimo baze. Išsinuomojus baidarę galima leistis maršrutu "Daugų ežero legendų keliais". Pro Daugus į Vilnių ir Trakus kadaise žygiuodavo kryžiuočiai, o XIV-XV a. čia stovėjęs Lietuvos kunigaikščio medžioklės dvaras.

Pivašiūnai nuo seno garsėja Žolinės atlaidais, kurie sutraukia daugybę maldininkų. 1825 m. pastatytoje medinėje bažnyčioje kabo stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Sakoma, kad jis savo stebuklinga galia ir amžiumi prilygsta Aušros Vartų Madonos paveikslui. Ši bažnyčia - vienas Jono Pauliaus II piligrimų kelio Lietuvoje objektų. Verta įkopti į Pivašiūnų piliakalnį ir pailsėti prie netoliese esančio Ilgio ežero, kur įrengtas paplūdimys.

Butrimonys išsiskiria trikampe miestelio aikšte - vienintele tokia Lietuvoje. Urbanistinis paminklas apsuptas XX a. pradžios pirklių ir amatininkų namų.

Vytauto Didžiojo laikais šiame miestelyje buvo apgyvendinti totoriai. Kitas rajono miestelis Raižiai yra tituluojamas Lietuvos totorių sostine. Čia stovi 1899 m. pastatyta mečetė, vienintelė veikusi Lietuvoje ir sovietmečiu. Nuo seno totoriai gerbia kunigaikštį Vytautą, tad neatsitiktinai 2010 m. čia jo garbei ir Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti atidengtas paminklas. O tolėliau ant kalniuko iškilo ir du saulės laikrodžiai. Vienas rodo vietos laiką, kitas - Žalgirio mūšio.

Gamtos mėgėjų tikra atgaiva lauks Žuvinte. Biosferos rezervatas saugo du didelius pelkių kompleksus, tačiau bene įspūdingiausia rezervato dalis yra paukščių ežeru, gulbių lopšiu vadinamas Žuvinto ežeras, į kurio platybes pasidairyti sudarytos sąlygos ir keliautojams. Pažintiniu taku pro pakrančių augmeniją galima išvingiuoti iki atvirų vandenų, pasilypėti į apžvalgos bokštelį ir klausytis gausybės paukščių klegesio. Biosferos rezervato direkcijos lankytojų centre įrengta moderni ekspozicija, supažindinanti su viso rezervato gamtos įvairove, kuria pradėjo rūpintis dar garsusis gamtininkas Tadas Ivanauskas.

Birštonas keičiasi

Apie Birštono mineralinių vandenų ir purvo gydomąsias savybes nė kalbėti nereikia. Nuo seno šios garsios versmės į sanatorijas ir gydyklas sutraukia tūkstančius poilsiautojų. Čia srūva ir sūriausias Lietuvoje Vytauto šaltinis. Tačiau šiemet Birštonas gerokai atsinaujino. Pačiame miesto centre jau pradėjo veikti poilsio parkas su trimis treniruoklių aikštelėmis, riedutininkų rampa, krepšinio aikštele. Pasyvaus poilsio zona greitai pasipuoš garsių Lietuvos skulptorių darbais, o miesto tvenkiniuose įsižiebs šviečiantys fontanai. Dviratininkų džiaugsmui baigiamas tiesti takas Birštonas-Prienai.

Miesto turizmo informacijos centras neseniai persikėlė į restauruotą tarpukario laikų pastatą - vieną iš medinio kurhauzo komplekso dalių.

Įdomiais eksponatais lankytojus tikisi sudominti miesto, kulinarinio paveldo bei sakralinis muziejus, įkurtas buvusioje klebonijoje. Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centras išduos visas pačias gražiausias apylinkių vietoves, kuriose verta pabūti. Birštonas jau rengiasi tradicinei miesto šventei ir planuoja renginius antram birželio savaitgaliui.

Šiaurės Lietuva

Karstinėmis įgriuvomis garsėjantis Biržų kraštas siūlo ekskursiją "Kelionė į žemės gelmių muziejų". Įsimins pasivaikščiojimas 525 metrų ilgio pėsčiųjų tiltu, nutiestu per seniausią Lietuvoje dirbtinį Širvėnos ežerą. Jis buvo suformuotas dar XVI a. užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes - Apaščią ir Agluoną. Ežeras saugojo tvirtovės bei miesto prieigas.

Suprantama, keliautojai neliks abejingi ant šio ežero kranto stovinčiai piliai. Daugiau nei per 400 metų Biržų tvirtovė buvo statoma bei perstatoma tris kartus. Pirmą kartą ją statė Kristupas Radvila Perkūnas. Sklando legendos, kad tikintis sėkmės į sieną buvo įmūryti jaunavedžiai. Šiuo metu atstatytuose bastioninės tvirtovės rūmuose įsikūręs įspūdingas Biržų krašto muziejus "Sėla", kurio 25 salėse pasakojama krašto istorija ir kultūra.

Muziejuje rengiamos meno parodos, edukacinės programos, su Biržų krašto aludarystės tradicijomis supažindina programa "Žaldoko alus".

Kitoje Širvėnos ežero pusėje - Astravo dvaro sodyba - klasicizmo ir ampyro stilių dviaukščiai rūmai su belvederiniu bokštu. Įėjimą kadaise čia saugojo iš Sankt Peterburgo atvežti metaliniai liūtai, dabar puošiantys Kauno karo muziejų, o Astrave stovi jų cementinės kopijos. Pasidairius po rūmų parką verta pasukti Karajimiškio kraštovaizdžio draustinio link, kur susitelkę daug karstinių įgriuvų (apie 200 viename kvadratiniame kilometre).

Tokių gamtos reiškinių niekur kitur Lietuvoje neišvysite. Karajimiškio garsenybė - gamtos paminklas "Karvės ola" - karstinė smegduobė su ola (jos skersmuo - apie 12 m, gylis - 12,6 m). Šiame draustinyje yra ir kitų ne mažiau įspūdingų smegduobių - Geologų (5,3 m gylio), Lapės (7,4 m), Ievos (5,8 m). Kai po žeme esančius gipso klodus išplauna vandenys, į netikėtai susidariusias tuštumas prasmenga žemė, medžiai, kartais net pastatai, galvijai.

Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje daugelis įgriuvų įsmukusios žemiau gruntinio vandens lygio, todėl jos virtusios smulkiais ežerėliais, pelkutėmis.

Mėgstantiesiems vandens turizmą neišdildomų įspūdžių paliks maršrutas Nemunėlio upe. Plaukiant galima išvysti vieną įdomiausių gamtos paminklų krašte - maždaug 4 m aukščio Tabokinės atodangą, kone dvigubai aukštesnę Muoriškių atodangą bei legendomis apipintą Velnio olą. Stabtelėjus galima aplankyti ir didingą garsaus knygnešio Jurgio Bielinio ąžuolą, po kuriuo buvo iškasta lietuviškų knygų slėptuvė.

Sūrios Druskininkų versmės

Kurortą išgarsinusios sūrios versmės ir jų gydomosios procedūros iki šiol lieka pagrindine trauka, tačiau kaip ant mielių augantis miestas siūlo vis naujų aktyvaus poilsio kompleksų. Miesto svečiai jau spėjo pamėgti neseniai atidarytą žiemos pramogų kompleksą "Snow Arena". Tai vienintelė ir pirmoji Baltijos valstybėse ištisus metus veikianti kalnų slidinėjimui ir snieglenčių sportui skirta arena. Net karščiausią vasarą čia gaivina 2 laipsnių šaltukas, o dirbtinis sniegas gaminamas naudojant suspaustą orą ir šaltą vandenį be jokių cheminių bei bakterinių priedų.

Nuo seno gerą vardą užsitarnavusi Druskininkų gydykla su mineralinio vandens ir purvo procedūromis pritraukia daug lankytojų. Įdomu, kad ji pastatyta ant mineralinių šaltinių, todėl procedūroms naudojamas mineralinis vanduo į gydyklą patenka tiesiai iš gręžinių.

Kurorto svečiai jau spėjo pamėgti keletą metų veikiantį vandens pramogų parką. Lankytojų srautas nemažėja ir Grūto parke, į kurį, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo suvežti ideologizuoti sovietmečio paminklai.

Dzūkijos pušynų ramybe ir grynu oru svečiai gali mėgautis gana moderniame ir patogiame miesto kempinge.

Kaišiadorių perliukai

Kaišiadorių rajonas keliautojams siūlo aplankyti vietas, kurios visos Lietuvos mastu yra gana retos, kai kurios - unikalios. Be visiems gerai žinomo Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse, yra daugybė išskirtinių perliukų kaimuose ir miesteliuose. Negirdėjote, kad Lietuvoje yra meteoritinės kilmės ežeras? Pagal formą, krantų reljefą mokslininkai spėja, kad taip galėjo atsirasti Kaukinės ežeras, telkšantis to paties pavadinimo kaime, dėl savo apvalumo dar žiedeliu vadinamas.

Šiame krašte netrūko keltų per Nemuną ir Nerį. Seniausias istoriniuose šaltiniuose 1524 m. minimas buvo Darsūniškyje. Dabar vienintelis veikiantis yra Padaliuose, kur Neris Kaišiadorių rajoną skiria nuo Širvintų. Juo 1831 m. kėlėsi sukilėlių kariuomenė, besiruošianti pulti Vilnių.

Laukagalio akmuo, dar vadinamas Velnio sostu, mena pagoniško tikėjimo apeigas. Tai vienintelis toks Lietuvoje su dubenėliais ir grioveliais. Septynių duobučių išsidėstymas primena Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyno struktūrą.

Žiežmarių sinagoga - viena iš aštuonių Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų, statyta apie XIX a. vidurį. Ji įtraukta į Europos Tarybos inicijuotą programą "Žydų kultūros paveldo kelias Europoje".

Išsiskiria išvaizda Šv. Antano Paduviečio bažnyčia ir varpinė Kalviuose. Tai viena iš dviejų (kita - Sudervėje) romėniškųjų rotondų pavyzdžiu statytų rotondinio stiliaus kupolu dengtų bažnyčių. Žymiausias tokio stiliaus pavyzdys - Romos Panteonas.

XVII a. Kruonio bažnyčia mena Oginskių giminės Lietuvoje pradžią. Dar XV a. už gerą tarnybą Smolensko kunigaikštis Dmitrijus Hlušonskis iš LDK kunigaikščio Aleksandro gavo dovanų Uogintų dvarą. Pagal vietovardį Hlušonskio palikuonys ėmė vadintis Oginskiais, vėliau fundavo seniausios rajono bažnyčios statybą.

Rumšiškių bažnyčia, iš senosios vietos perkelta į aukštutinę Nemuno terasą, primena Kauno marių dugne likusį senąjį kaimą, kuris buvo užlietas statant Kauno hidroelektrinę. Nuo Rumšiškių pasukę miško keliuku į girią rasite storiausią Lietuvoje pušį (1,6 m skersmens). Netoli Rumšiškių, ant marių kranto - Mergakalnio regykla, esanti ant aukščiausios Kauno marių (42 m) atodangos.

Darsūniškio miestelis nuo seno turi ypatingą būdą, kaip apsisaugoti nuo gaisrų. Ant pagrindinių kelių, vedančių į Darsūniškį, XVIII a. pabaigoje buvo pastatyti šv. Agotos ir Kazimiero vartai. Vėliau - ir tretieji šv. Jurgio. Pasakojama, kad šv. Agotos statulėlė saugojo miestelį nuo gaisrų - užtekdavo prisiliesti prie jos, paskui prie degančio namo, ir ugnis kaip mat liaudavosi niokoti pastatą.

Atmainų (Darsūniškio) pilkapynas - vienas didžiausių Lietuvoje. Jame priskaičiuojama apie 200 pilkapių, išsiskiriančių supiltais kauburiais.

Guronių kaime, rožinio maldą ypač branginusio kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimtinėje, įrengtas Rožinio slėpinių kelias su penkiomis koplytėlėmis. Beje, V.Sladkevičius buvo antrasis kardinolas Lietuvos Bažnyčios ir valstybės istorijoje (pirmuoju kardinolu buvo kunigaikštis Jurgis Radvila XVI a. pabaigoje).

Praėjusią vasarą Kaišiadoryse atidarytas Brazauskų namas-muziejus, menantis prezidento Algirdo Brazausko vaikystę. Gegužės 19 dieną muziejus dalyvaus muziejų nakties renginiuose. Svečių miestas laukia ir gegužės 18-ąją, kai vyks jau trečioji, tradicija tampanti muzikos šventė "Skambėkit, Kaišiadorys!", o miesto parke šurmuliuos amatininkų mugė.

Mieste formuojasi ir filmų kūrimo tradicijos - jau penktus metus antrąjį birželio penktadienį po atviru dangumi trumpametražių filmų festivalyje "Kas čia daros?" rodomi kaišiadoriečių sukurti filmai. Rugsėjo pabaigoje daug svečių sutraukia Baltų kultūros šventė, vykstanti Maisiejūnų piliakalnio papėdėje.

Molėtų ežerynai

Molėtai vasarą rengiasi minėti miesto 625 metų jubiliejų - birželio 29 - liepos 1 dienomis vyks įspūdinga šventė. Rajonas didžiuojasi turistų gausiai lankoma ir šiuo metu tvarkoma Dubingių piliaviete su iškilusiais XVI-XVII a. Radvilų rūmų ir bažnyčios griuvėsiais, prezidento Antano Smetonos vasarnamio pamatais.

Lankytojams čia įrengtas kilometro ilgio pėsčiųjų pažintinis Dubingių piliavietės takas, padedantis susipažinti su vietovės istorijos ir gamtos vertybėmis. Vietovė keliautojus domina ir dėl to, kad čia, atliekant archeologinius tyrimus, buvusios Dubingių evangelikų-reformatų bažnyčios vietoje rasti septyni Dubingių-Biržų atšakos Radvilų dinastijos narių palaikai.

Keliautojams gerai žinomas ir Lietuvos etnokosmologijos muziejus, kur galima susipažinti su naktinio dangaus atspindžiais lietuvių etninėje kultūroje, žmogaus būties Visatoje filosofiniais aspektais ir dangaus objektus stebėti pro teleskopą.

Alantos dvaras su išlikusiais rūmais, svirnu, klojimu, kumetynu, rūkykla, čia įkurtu liaudies buities muziejumi, parodų salėmis nestokoja lankytojų. Dvare organizuojamos rūkytų mėsos gaminių degustacijos supažindina su senuoju kulinariniu paveldu. Pačiuose Molėtuose įrengtas bene mažiausias Lietuvoje bravoras, siūlantis vietos gamybos "Gintaro" alaus, naminės giros, o vasarą veikianti "Cepelinų gryčia" vaišina senoviniais patiekalais iš bulvių.

Naują paslaugą siūlo Giedraičiuose įsikūrusi kompanija "Chocolate Naive", vienintelė Baltijos kraštuose gaminanti rankų darbo šokoladą "nuo pupelės iki plytelės". Kompanijos parengta degustacijos edukacinė-pramoginė programa supažindina su 5000 metų šokolado istorija, skanėsto keliu į Lietuvą.

Keistenybių mėgėjams Molėtų apylinkėse veikia 40 ha teritoriją užimantis Žalvario parkas su netradiciniais eksponatais, pavyzdžiui, Diogeno "bačka", Robinzono nameliu, NASA "baze".

Prie 300 krašto ežerų ir ežerėlių poilsiautojams siūloma daugybė kempingų, poilsio namų, kaimo turizmo sodybų, stovyklaviečių.

Vilkaviškio krašto platybėse

Rajone turistus labiausiai traukia Vištyčio regioninis parkas su bene vaizdingiausiu Sūduvos kraštovaizdžiu, Jono Basanavičiaus gimtinė, restauruojamas Paežerių dvaras. Tačiau ne mažiau dėmesio vertas vienas gražiausių šiame krašte Piliakalnių kaimo piliakalnis, esantis kairiajame Aitros krante, Pajevonių miestelis su per sovietmetį išlikusiu paminklu Vytautui Didžiajam.

Norintiesiems labiau pažinti Suvalkiją, siūlomas turistinis maršrutas, supažindinantis su Vilkaviškio krašto istorijos liudininkais. Be daugybės piliakalnių, į maršrutą įeina Armudiškio regykla, maumedžių giraitė, Vinkšnupių dvaras, nuo 1680 m. išlikusios Grajauskų ir Totorių kapinės. Po Suvalkijos lygumas pasižvalgyti galima nuo Dunojaus kalno, kuris laikomas aukščiausia krašto vieta (285 m).

Įvairių renginių, supažindinančių su krašto tradicijomis, kultūra, netrūksta beveik kiekvieną vasaros savaitgalį. Vilkaviškio krašto muziejus birželio 2 dieną jau septintą kartą rengs Sūduvos amatų šventę, o liepos 6-ąją šurmuliuos tradicinė miesto šventė, per kurią svečiams pirmą kartą bus pasiūlytas pažintinis turas atviru autobusu po miestą ir iki Paežerių dvaro.

Vilkaviškis nepamiršta, kad jame keletą dienų buvo apsistojęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas, o 1808 m. įsigaliojęs jo kodeksas, sulyginęs piliečių teises ir panaikinęs baudžiavą, šiam kraštui leido sparčiau vystytis nei likusiai Lietuvai, kurią valdė Rusija. Tad ne tik derlingos Suvalkijos žemės, turtingų ūkininkų vaikų galimybės siekti mokslo sudarė sąlygas Užnemunei XX a. pabaigoje tapti lietuvių tautinio judėjimo centru. Prie suvalkiečių gerovės prisidėjo ir Napoleonas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"