Po pasaulį - glostant liūtą

Gintarė ČIULADAITĖ 2014-02-14 06:00
Gintarė ČIULADAITĖ
2014-02-14 06:00
Kartais avantiūros būna rizikingos, tačiau įspūdžiai išlieka visam gyvenimui. Asmeninio albumo nuotraukos
Jū­ra­tė Ju­ci­kai­tė lan­kė­si šiau­rė­je, pie­tuo­se, ry­tuo­se ir va­ka­ruo­se. Kas ke­le­tą mė­ne­sių ji – vis ki­ta­me pa­sau­lio kraš­te, ta­čiau vos at­si­dū­ru­si nau­jo­je vie­to­je rez­ga to­les­nes avan­tiū­ras. Šiuo me­tu dir­ba Švei­ca­ri­jos ku­ror­te, bet jau sva­jo­ja apie ma­gis­tro stu­di­jas Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je.

Po­li­ti­kos moks­lų ab­sol­ven­tė iš Kaz­lų Rū­dos dau­giau iš­mo­ko ne uni­ver­si­te­te, o ke­ly­je, kal­bė­da­ma­si su vie­tos žmo­nė­mis ir ste­bė­da­ma ap­lin­ką. Gy­ve­ni­me ji jau su­si­pa­ži­no su dau­gy­be vai­kų, iš­troš­ku­sių van­dens, su­au­gu­sių­jų, ku­rie nė ne­ži­no, kas yra snie­gas ar bal­tao­dis, ir, kaip pa­ti sa­ko, pa­bend­ra­vo su vi­sais po tru­pu­tį – nuo sta­ty­bi­nin­kų iki par­la­men­to na­rių. Žmo­nės ke­liau­nin­kei - dar ne vis­kas, mat Jū­ra­tė su­ti­ko ir liū­tų, ne­ti­kė­tai į būs­tą už­su­ku­sių gy­va­čių, ra­ga­vo skor­pio­no, jo­jo ant dramb­lių ir už pa­va­dė­lio ve­džio­jo mur­kian­čius ge­par­dus.

Ke­liau­to­ju tampama

J.Ju­ci­kai­tė po­li­ti­kos moks­lus Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te (VDU) bai­gė 2012-ai­siais, o po pa­sau­lį blaš­ko­si nuo pen­kio­li­kos me­tų. „Vis­kas pra­si­dė­jo ne­kal­tai mo­kyk­lo­je: da­ly­va­vau pro­jek­tuo­se, Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų siun­čia­ma va­žia­vau į Briu­se­lį, Liuk­sem­bur­gą, Stras­bū­rą. Kas­met Eu­ro­pos Par­la­men­to sa­lė­je moks­lei­viai dis­ku­tuo­ja skir­tin­go­mis te­mo­mis“, - apie prog­ra­mą „Eu­ros­co­la“ pa­sa­ko­jo mer­gi­na, ku­rios sa­va­ran­kiš­kos il­ges­nės ke­lio­nės ėmė kar­to­tis nuo pir­mo kur­so, nes VDU stu­den­tams lais­va ne tik va­sa­ra, bet ir sau­sio mė­nuo.

50 vals­ty­bių ap­va­žia­vu­si Jū­ra­tė vis­ką or­ga­ni­zuo­ja pa­ti. Prieš pen­ke­rius me­tus pir­mą kar­tą nu­vy­ku­si į Is­pa­ni­ją dar­bą su­si­ra­do grei­čiau nei per pus­va­lan­dį. „Jei va­žiuo­ji se­zo­no me­tu, tu­ri pa­tir­ties, mo­ki kal­bų, su­si­ra­si ne vie­ną dar­bą. Ku­ror­tuo­se šei­mi­nin­kai no­ri per sies­tą pa­mie­go­ti, ka­vos iš­ger­ti, o at­vy­kė­liai iš Ry­tų Eu­ro­pos daug ir stro­piai dir­ba, tad vi­si ieš­ko už­sie­nie­čių“, - mo­kė ji.

Šiuo me­tu J.Ju­ci­kai­tė tu­rė­jo bū­ti Azi­jo­je, ta­čiau jos darb­da­vys iš Ibi­zos pa­siū­lė žie­mą pa­dir­bė­ti Švei­ca­ri­jo­je. „Pas­vars­čiu­si pa­si­kei­čiau lėk­tu­vo bi­lie­tus. Gy­ve­ni­me nuo­lat at­si­ran­da ga­li­my­bių – su­si­pa­žįs­ti su ki­tais ke­liau­to­jais, su­ži­nai apie dar dau­giau pro­jek­tų, ku­riuo­se no­rė­tum da­ly­vau­ti, bet tuo me­tu ne­ga­li. Dar sva­jo­ju pa­dir­bė­ti ir krui­ze, ir Aus­tra­li­jo­je, į ku­rią wor­king ho­li­day vi­zas ES pi­lie­čiams gau­ti pa­pras­ta, - šyp­so­da­ma­si pa­sa­ko­jo mer­gi­na, nuo ru­dens stab­dan­ti ke­lio­nes dėl tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir sau­gi­mo ma­gis­tro stu­di­jų Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je. – Ma­no stu­di­jų pa­li­ki­mas – nuo­la­ti­nis po­li­ti­nių pe­ri­pe­ti­jų ste­bė­ji­mas. Tar­ki­me, man įdo­mu, ką gy­ven­to­jai ma­no apie ša­lies pre­zi­den­tą, val­dan­tį vals­ty­bę 26 me­tus..."

Rei­kia tik 10 kg

Ke­liau­to­jas, grįž­tan­tis į gim­ti­nę tik du kar­tus per me­tus, pri­va­lo bū­ti kan­trus ir grei­tai pri­si­tai­ky­ti prie įvai­rių gy­ve­ni­mo są­ly­gų. Pra­ėju­siais me­tais dvi sa­vai­tes Lie­tu­vo­je pra­lei­du­si mer­gi­na pri­pa­žįs­ta įgi­ju­si ir ki­tų sa­vy­bių. „Pa­ke­lia­vęs su­pran­ti, kad taip, kaip gy­ve­na­me Eu­ro­po­je, gy­ve­na ma­žu­ma. Tu­ri iš­siug­dy­ti pa­kan­tu­mą žmo­nėms, ne­sup­ran­tan­tiems mū­sų, o mes – jų, pri­si­tai­ky­ti prie skir­tin­go pa­sau­lio, į vis­ką žvelg­ti pa­pras­čiau. Pu­sę me­tų tam­py­tis 10 kg daik­tų? Nie­kis, esu eta­ti­nė svo­rių kil­no­to­ja!“ – juo­kė­si J.Ju­ci­kai­tė ir pri­dū­rė, kad nė­ra ta ke­liau­to­ja, ku­ri ry­tą at­si­bu­du­si Af­ri­ko­je vi­sų pir­ma pa­gal­vo­ja, kur jos plau­kų džio­vin­tu­vas ir ma­kia­žo reik­me­nys.

Pa­šne­ko­vės tei­gi­mu, vai­ki­nai su­nkiai įtin­ka mer­gi­noms, ku­rios mėgs­ta ke­liau­ti. Juk va­ka­rie­nė ant Pa­lan­gos til­to, kad ir ko­kia ro­man­tiš­ka bū­tų, anaip­tol nė­ra to­kia įdo­mi kaip pa­si­vaikš­čio­ji­mas po džiung­les ar dy­ku­mą. Jū­ra­tė mėgs­ta vaikš­čio­ti pės­čio­mis ir nie­ka­da ne­pra­lei­džia pi­gaus skry­džio į Tai­lan­dą, o dirb­da­ma įpras­tą dar­bą kas­kart sva­jo­ja krau­tis la­ga­mi­ną. „Kuo dau­giau pa­ma­tai, tuo la­biau imi ver­tin­ti ma­žus da­ly­kus. Af­ri­kie­čių troš­ki­mai to­kie pri­mi­ty­vūs, kad ir tau pa­čiam tam­pa ne­be­rei­ka­lin­gas nei tri­jų aukš­tų na­mas, nei mer­se­de­sas. Anks­čiau ma­žos prob­le­mos man kel­da­vo ne­pa­to­gu­mų, o da­bar vis­kas at­ro­do iš­spren­džia­ma. Bū­ti lai­min­gam daug ne­rei­kia, lai­mės ga­li su­teik­ti net va­ka­rie­nė po til­tu“, - tvir­ti­no Jū­ra­tė.

Lie­tu­viams – kur šilta

Jūratė stengiasi susidraugauti su vietiniais ir pažinti jų kultūrą ne iš kelionių knygų, o iš pirmų lūpų.

2009-ai­siais J.Ju­ci­kai­tė vi­są va­sa­rą pra­lei­do Is­pa­ni­jo­je, 2010-ai­siais ap­lan­kė dau­giau ša­lių – Ar­gen­ti­ną, Bra­zi­li­ją, Urug­va­jų ir Par­ag­va­jų, vėl Is­pa­ni­ją. Stu­di­juo­da­ma an­tra­me kur­se pa­gy­ve­no Ško­ti­jo­je ir Te­ne­ri­fės sa­lo­je, pa­skui nu­vy­ko į Ma­ro­ką, Tur­ki­ją. 2012-ai­siais gy­ve­no Ibi­zo­je, ap­lan­kė Ita­li­ją, Por­tu­ga­li­ją, Pra­ncū­zi­jos Riv­je­rą ir pra­dė­jo sa­va­no­riau­ti Af­ri­ko­je. „Ne tik lie­tu­viams no­ri­si į šil­tus kraš­tus, nors yra geog­ra­fi­nių ste­reo­ti­pų, esą ru­sai va­žiuo­ja į Tur­ki­ją, ame­ri­kie­čiams la­biau pa­tin­ka Ka­ri­bai... Ge­ras oras ir pa­plū­di­miai trau­kia vi­sus“, - įsi­ti­ki­nu­si mer­gi­na.

Vi­sus pra­ėju­sius me­tus Jū­ra­tė sky­rė Ugan­dos vai­kams - mo­kė juos ang­lų kal­bos. Pa­si­tai­kius pro­gai ap­si­lan­kė Ke­ni­jo­je, Tan­za­ni­jo­je, Zan­zi­ba­re, Ma­la­vy­je, Mo­zam­bi­ke, Zam­bi­jo­je, Bots­va­no­je, taip pat Kam­bo­džo­je. Kur nors nu­vy­ku­si ji kal­ba­si su vie­tos žmo­nė­mis, do­mi­si, kaip šie gy­ve­na, mo­ko­si nar­dy­ti ar­ba sli­di­nė­ti, ga­min­ti mais­tą ar­ba pra­mok­ti tos ša­lies kal­bą. „U­gan­do­je vals­ty­bi­nė kal­ba yra ang­lų, ta­čiau ten gy­ve­na dau­giau nei 50 skir­tin­gai kal­ban­čių gen­čių. Per po­rą mė­ne­sių iš­mo­kau pri­mi­ty­vių dia­lo­gų, pa­si­tei­rau­ti, kaip sa­ky­ti "ry­tas", "va­ka­ras", "mie­gas". Vie­ti­niai su­si­ti­kę taip ir klau­si­nė­ja, - pri­si­mi­nė da­bar vo­kie­čių kal­bą be­si­mo­kan­ti ku­ror­to Cer­ma res­to­ra­no dar­buo­to­ja. – Kai sve­ti­mo­je ša­ly­je ne­mo­ki kal­bos, ne­ga­li jaus­tis esąs vi­sa­ver­tis žmo­gus. Man pa­tin­ka bū­ti ne tu­ris­te, o ke­liau­to­ja. Tai di­džiu­lis skir­tu­mas. Ga­li­ma vi­są ša­lį sker­sai iš­il­gai iš­va­ži­nė­ti, ta­čiau jos taip ir ne­pa­žin­ti. Lan­ky­da­ma­si Egip­te gy­ve­nau vieš­bu­ty­je, kas­dien ėjau į eks­kur­si­jas, bet ne­sup­ra­tau, kaip egip­tie­čiai iš tie­sų gy­ve­na. O ke­liau­da­ma Ma­ro­ke, ku­ris taip pat yra Šiau­rės Af­ri­ko­je, ap­sis­to­da­vau pas vie­ti­nius, su jais sy­kiu val­gy­da­vau, ei­da­vau ap­si­pirk­ti į tur­gų. Ta­da su­vo­kiau, kad jie ne­tu­ri net tua­le­ti­nio po­pie­riaus, kad val­go be sta­lo įran­kių. Tai – eg­zo­ti­ka, ku­rios dau­gu­ma tu­ris­tų ne­pa­ti­ria. Jei no­ri gy­ven­ti pra­ban­giai, mė­gau­tis vi­sais pa­to­gu­mais, nė­ra ko kiš­ti no­sies į Af­ri­ką."

Svei­ko pro­to taisyklės

Af­ri­ko­je J.Ju­ci­kai­tė spe­cia­liai vy­ko į Zam­bi­jos na­cio­na­li­nį par­ką, kad ga­lė­tų pa­si­vaikš­čio­ti su liū­tais ir ge­par­dais, Tai­lan­de glos­tė tig­rus, ra­miu bal­su pa­sa­ko­jo apie ša­lia na­mų ras­tą laz­da už­dau­žy­tą kob­rą. „Kaip ap­si­sau­go­ti nuo kob­ros? Tu­ri ly­giai per 30 mi­nu­čių pa­siek­ti li­go­ni­nę", - šmaikš­ta­vo mer­gi­na. Jos žo­džiais, lau­ki­niai gy­vū­nai Af­ri­kos ke­liais ne­laks­to, gy­va­tės ap­link ko­jas ne­si­rai­to ir kro­ko­di­lai ša­li­ke­lė­se ta­vęs ne­ty­ko. Esą per pu­sę me­tų su­tik­tos ke­tu­rios gy­va­tės - ti­kra sėk­mė.

Jū­ra­tė yra ge­rai perp­ra­tu­si pa­grin­di­nes tai­syk­les, kaip bend­rau­ti su liū­tais. Pir­ma, rei­kia kal­bė­ti sto­vint ša­lia, nes jie taip pra­ti­na­mi nuo ma­žu­mės, kad ne­pa­mirš­tų, jog gre­ta yra žmo­gus. An­tra, de­ra ne glos­ti­nė­ti, o trin­ti kai­lį ar net pa­tran­ky­ti ran­ka, ki­taip liū­tas jaus tik ku­te­ni­mą ir dar su­ma­nys pa­si­ka­sy­ti le­te­na. Ge­par­dai, kai ge­rai nu­si­tei­kę, pa­pras­tai mur­kia, nors tas jų mur­ki­mas la­biau pri­me­na šuns urz­gi­mą. Jie ve­da­mi pa­si­vaikš­čio­ti už pa­va­dė­lio, nes yra daug spar­tes­ni už liū­tus.

Ugandoje savanoriaujančią merginą žmonės kvietė į savo namus, mat kaime tikima, kad baltojo apsilankymas lemia sėkmę.

"Ma­nau, la­biau rei­kė­tų bai­min­tis žmo­nių, o ne gy­vū­nų, ir vi­sa­da va­do­vau­tis svei­ko pro­to tai­syk­lė­mis, - tvir­ti­no liū­tų pa­si­vaikš­čio­ji­mų drau­gė. – Jei jau­čiuo­si sau­gi, ne­riu į avan­tiū­rą. Daž­niau­siai esu lin­ku­si ri­zi­kuo­ti. Kur bu­vo ti­krai ne­sau­gu? Toks jaus­mas apim­da­vo, kai sau­su­ma kirs­da­vau Af­ri­kos ša­lių sie­nas. Pa­sie­ny­je daug kon­tra­ban­dos, pi­ni­gai kei­čia­mi juo­do­jo­je rin­ko­je, o pa­ma­čius už­sie­nie­tį, puo­la­ma siū­ly­ti ne­le­ga­lias vi­zas. Kas­kart rei­kia mo­ra­liš­kai nu­si­teik­ti ir tu­rė­ti kan­try­bės."

Ry­šiai nenutrūksta

Ar pa­se pa­kan­ka vie­tos vi­zoms? „Ne­si­juo­ki­te, tai iš­ties di­džiu­lė prob­le­ma. Ame­ri­kie­čiams, kai bai­gia­si la­pe­liai, įde­da­mi pa­pil­do­mi. Lie­tu­viams rei­kia keis­ti pa­są", - sa­kė Jū­ra­tė, ži­nan­ti vie­ną gud­ry­bę, kaip su­tau­py­ti vie­tos ants­pau­dui...

Ro­dy­da­ma lie­tu­viš­ką pa­są Af­ri­ko­je ke­liau­to­ja pa­ty­rė ir ne­ma­lo­nu­mų – to­kios ša­lies te­nykš­čiai biu­ro­kra­tai ne­ži­no ir tu­ris­tams vi­zų ne­su­tei­kia, de­por­tuo­ja, kaip nu­ti­ko Etio­pi­jo­je. „Ta­da su­pra­tau, kad ne­ga­liu pa­si­ti­kė­ti net am­ba­sa­dų dar­buo­to­jų, dip­lo­ma­tų in­for­ma­ci­ja. Jie tau pa­sa­ko, kad ga­li kirs­ti vi­sas sie­nas, nes esi iš ES, ta­čiau ne­si­var­gi­na pa­si­do­mė­ti, jog yra kur kas trum­pes­nis są­ra­šas ša­lių..." - tei­gė pa­šne­ko­vė.

Pa­klaus­ta, ar su­si­du­ria su ko­kiais nors su­nku­mais Eu­ro­po­je, J.Ju­ci­kai­tė tik nu­si­šyp­so­jo. „Čia ke­liau­ti bran­gu, bet jau­tie­si lyg in­ku­ba­to­riu­je – vis­kas pa­pras­ta kaip du­kart du. Ne­rei­kia lei­di­mų, at­vy­kus re­gis­truo­tis au­to­bu­sai ir trau­ki­niai va­žiuo­ja pa­gal gra­fi­ką. Ar no­rė­čiau, kad toks bū­tų vi­sas pa­sau­lis? Tą die­ną, kai taip nu­tik­tų, ding­tų tiks­las ke­liau­ti to­liau", - įsi­ti­ki­nu­si mer­gi­na.

Lie­tu­vė ne­ži­no, kaip rei­kė­tų gy­ven­ti pen­ke­rius me­tus vie­no­je vie­to­je, nes jai bū­din­gas veiks­mo po­jū­tis. Kur nors at­va­žiuo­ja ir ne­tru­kus jau pla­nuo­ja ki­tą ke­lio­nę, nes po tri­jų mė­ne­sių iš­vyks. „Toks ma­no gy­ve­ni­mas, taip sa­ve iš­reiš­kiu. Šiuo me­tu ra­šau kny­gą apie Af­ri­ką. Ma­nau, kad bū­da­ma Švei­ca­ri­jo­je iki ba­lan­džio pa­bai­gos ją baig­siu", - kal­bė­jo Jū­ra­tė. Ir par­agi­no ke­liau­ti į Pie­tų Ame­ri­ką, nes ten ga­li su­si­pa­žin­ti su nuo­šir­džiais, at­vi­rais žmo­nė­mis, ku­rie ne tik il­gas va­lan­das ma­lo­niai bend­raus su ta­vi­mi, bet ir na­mo par­si­ves, su­pa­žin­dins su šei­ma, pa­siū­lys va­ka­rie­nę. O svar­biau­sia - kar­tą už­megz­tas ry­šys su pie­tie­čiais il­gai ne­nu­trūks.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (7)
Vitalija  5.20.43.64 2014-02-17 18:55:29
Džiaugiasi ir stebisi visi, kas Tave, Jūrate, pažįsta...Sveikatos, energijos pažįstant pasaulį. Nuostabu.
6 0  Netinkamas komentaras
Dainius Lina  78.61.89.111 2014-02-15 15:09:51
Jūrate, gerų įspūdžių ir sėkmės keliaujant. Linkėjimai iš LT pajūrio :)
7 0  Netinkamas komentaras
Ausrine  5.20.100.94 2014-02-15 12:58:22
pasakojo mociute kad keliauji, bet netikejau kad taip:) saunuole:)*
7 0  Netinkamas komentaras
loreta  188.69.199.205 2014-02-15 12:44:22
Super Jūrate, sėkmės tau ir laukiam tavęs senelių kaimukyje, mes norim tavo įspūdžius išgirsti iš tavęs. O tu pasiekei ką planavai iš vaikystės, mokytis kalbų, bet kad tokia forma, niekas netikėjo. Šaunuolė, mes tavimi didžiuojamės.
6 0  Netinkamas komentaras
antanas  78.60.124.146 2014-02-15 02:15:05
pavydziu, nes taip nesugebeciau, sekmes
4 1  Netinkamas komentaras
Lie­tu­va penk­ta­die­nį ati­duo­da duo­klę ve­lio­niui Iz­rae­lio prezidentui Shi­mo­nui Pe­re­sui.
Prieš ket­ve­rius me­tus Eli­gi­jaus Ma­siu­lio ir Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio va­do­vau­ja­mas par­ti­jas Sei­mo rin­ki­muo­se pa­lai­kė maž­daug 200 tūkst. rin­kė­jų. Ne­di­de­lės, ta­čiau stabilų elek­to­ra­tą tu­rin­čios [...]
Veng­rai sek­ma­die­nį vyk­sian­čia­me re­fe­ren­du­me ti­kriau­siai at­mes pa­bė­gė­lių pa­skirs­ty­mo Eu­ro­pos Są­jun­go­je pa­gal pri­va­lo­mas kvo­tas pla­ną ir šiuo žings­niu ga­li dar su­stip­rin­ti griežtai prieš im­ig­ran­tus [...]
Ukrai­nos na­cio­na­li­nis an­ti­ko­rup­ci­jos biu­ras (UNAB) vei­kia jau be­veik de­šimt mė­ne­sių. Per šį lai­ką jis pra­dė­jo dau­giau nei 200 kri­mi­na­li­nių ty­ri­mų, su­si­ju­sių su įsigalėjusia ša­ly­je ko­rup­ci­ja. [...]
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Įmo­nėms, ku­rios Vil­niu­je ne tik žen­gė pir­muo­sius žings­nius, bet ir skai­čiuo­ja čia veik­los de­šimt­me­čius ar šimt­me­tį, mies­to pra­na­šu­mai na­tū­ra­liai nu­sve­ria trū­ku­mus: lo­gis­ti­kos iš­šū­kiai [...]
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Birš­to­no me­ri­ja ofi­cia­liai at­sip­ra­šė kū­rė­jos Il­zės But­ku­tės už teks­tus, nu­si­ra­šy­tus iš jos tink­la­raš­čio. Ta­čiau au­to­rė krei­pė­si į ad­vo­ka­tus, nes jos kū­ry­ba sa­vi­na­ma­si jau ne pir­mą kar­tą.
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Po tri­jų Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) tu­rį vien­val­dis ly­de­ris yra Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“. Per­ga­lės sko­nio šį se­zo­ną dar ne­pa­ju­to ša­lies vi­ce­čem­pio­nas Klai­pė­dos „Neptūnas“ ir be­ne [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Jau penk­tus me­tus iš ei­lės vyks­tan­ti IT pa­slau­gų bend­ro­vės „Tie­to Lie­tu­va“ IT ta­len­tų ug­dy­mo prog­ra­ma „Mė­nuo su IT“ šie­met pir­mą kar­tą su­lau­kė itin daug par­aiš­kų ne tik iš Lie­tu­vos, [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami