Po žydinčią Latviją. Alyvų karalystė

Audrius MUSTEIKIS   2012-05-18 06:00
Audrius MUSTEIKIS
 
2012-05-18 06:00
Iš Baus­kės per Run­da­lę va­žiuo­jant į Duo­be­lę (lat­viš­kai - Do­be­le), vi­sa Lat­vi­ja - mies­te­liai ir vien­sė­džiai - at­ro­do pa­na­ši į švie­sų ir gai­vų aly­vų so­dą.

Gyvenimą vaismedžių ir dekoratyvinių augalų selekcijai paskyręs latvis Pėteris Upytis (1896-1976) svajojo, kad jo kraštas taptų didžiąja alyvų valstybe - prie kiekvienų namų, kiekviename mieste, kiekviename kieme gegužę pakviptų baltos, rausvos, mėlynos ar violetinės alyvų kupetos.

Žiedų kalba

Svajotojo širdis džiaugtųsi. Duobelė, kurioje selekcininkas azartiškai ir pasiaukojamai triūsė nuo 1948 iki 1976 metų, - tikra alyvų sostinė. Jo pradėtą kurti alyvų parką, vadinamą tiesiog Upyčio sodu, šiandien vieną didžiausių Europoje, per žydėjimą kasmet aplanko tūkstančiai grožio, džiaugsmo, įkvėpimo ir harmonijos pasiilgusių svečių. Ne vienas menininkas yra prisipažinęs, kad važiuoja čia semtis ramybės ir tikėjimo savo jėgomis.  

Pradėjęs dirbti Duobelės sodininkystės ūkyje (šiandien čia Latvijos valstybinis sodininkystės institutas), P.Upytis sumanė sukaupti alyvų rinkinį. Ilgainiui apėmė įkvėpimas kurti pačiam - gausinti šių augalų įvairovę. Taip atsirasdavo vis naujų, vis gražesnių egzempliorių. Selekcininkas išvedė daugiau nei šimtą alyvų veislių ir hibridų. Visos giedros mintys ir šilti žodžiai, kurių šis savotiško būdo žmogus neišsakė savo gyvenimo bendrakeleiviams, plūsta iš alyvų žiedų.

Vienos gražiausių baltųjų alyvų - "Motina Edė Upytis" ("Mate Ede Upitis"). "Retas sūnus gali pastatyti motinai tokį paminklą, iš tokios brangios medžiagos", - laiške selekcininkui rašė sujaudinta lankytoja. Sakoma, kad kiekvieną kartą pro tas alyvas eidamas P.Upytis nusiimdavo kepurę. Tvarkydamos rašytinį selekcininko palikimą, P.Upyčio memorialinio muziejaus, veikiančio Duobelėje, šalia sodo, darbuotojos rado eiliuotą jo paskyrimą: "Visas glamones, kurių tau atiduot nesugebėjau, išbersiu soduose, tesrūva alyvų žiedais. Kai prisilies jie prie šiltos žemės, tu juos pajusi, mieloji motin."                

Mylimosios atminimas

Regis, baltos alyvos P.Upyčiui buvo mieliausios. Įspūdingą baltažiedę veislę jis pavadino savo gyvenimo meilės - Kristinos Baltpurvinios vardu. Kaimynystėje gyvenusi Kristina buvo kritusi P.Upyčiui į akį ir širdį, tačiau ištekėjo už kito. Visą gyvenimą jis rašė jai laiškus, įkalbinėjo grįžti pas jį. Į mylimosios laidotuves atėjęs žilagalvis senukas su ramentais ant karsto padėjo baltų alyvų puokštę...

Pasakiškas baltas alyvas milžiniškomis žiedų kekėmis selekcininkas pavadino savo mėgstamo rašytojo Janio Puoruko apysakos "Perlų žvejas" ("Perlu Zvejnieks") vardu. Apie jas 2010 metais lankydamasi Duobelės sode tuometė Suomijos prezidentė Tarja Halonen pasakė: "Gyvenime nesu mačiusi tokio stebuklo."

Dar vienos P.Upyčio baltosios alyvos gavo "Duobelės merginos" ("Dobeles Meitene") vardą. Alyvos "Tėvynė" ("Tevzeme") - meistro dovana to paties pavadinimo vyrų chorui. Choro vadovas Haraldas Mednis stebėjosi: "Mes matėme, kaip žmogus savo meile darbui ir žiniomis gali įsakyti augalams sužydėti neregėtu grožiu."   

Aktorius ir režisierius Olgertas Dunkeras buvo tarp tų išrinktųjų, kurie nuolat sulaukdavo P.Upyčio "signalų" apie žydėjimą Duobelėje. Tada reikėdavo mesti visus darbus ir skubėti į šventes - vyšnių, obelų, abrikosų... "Į alyvų žydėjimo šventę selekcininkas kviesdavo tarsi garbingas tėvas į dukros vestuves", - sakė aktorius. 1975 metais jis gavo karališką dovaną - alyvas "Uolusis Dunkeras" ("Uzcitigais Dunkers").

Buvimo džiaugsmas

Aktorius Karlis Sebris irgi buvo apdovanotas - jam skirta veislė "Vitališkasis Sebris" ("Vitalais Sebris"). Sykį aktorius išsitarė P.Upyčio muziejaus vadovei Inesei Šintai: "Nugyvenau ilgą gyvenimą, turėjau viską, ko žmogus savo gyvenime gali trokšti, tačiau dar vieno norėčiau - kad ant mano kapo augtų mano alyvos." Šį norą sodininkystės instituto žmonės išpildė - ant aktoriaus ir jo žmonos, dažnų Duobelės svečių, kapo Rygoje abipus paminklo tarsi garbės sargyba rymo P.Upyčio išvestos alyvos.

"Stebuklas, kad maža mūsų tauta turi tokį didį poetą", - sakė P.Upytis apie Imantą Zieduonį. Poetui skirta veislė - "Nenuorama Zieduonis" ("Nerimtigais Ziedonis"). Nuostabios tamsiai violetinės pilnavidurės alyvos - pagarbos duoklė kitam latvių poezijos didžiavyriui Aleksandrui Čakui.

Įstabus dvispalvis "Nykstantis sapnas" ("Gaistošais Sapnis"): violetiniai žiedai baltais pakraštėliais ilgainiui šviesėja, kol visiškai nubąla, išblunka kaip sapnas, kaip svajonė. Pati ankstyviausia veislė - "Buvimo džiaugsmas" ("Esibas Prieks"), jos žiedynai milžiniški, ažūriniai. Kurį laiką tai vienintelis žydintis krūmas nežydinčiųjų fone. Save P.Upytis sutapatino su dailiomis violetinėmis pilnavidurėmis alyvomis "Duobelės svajotojas" ("Dobeles Sapnotajs").

Po selekcininko mirties jo darbai buvo tęsiami. Latviškų ir kitur išvestų alyvų Duobelėje gausėjo, o nuo 1999-ųjų dabartinis alyvų parkas atviras lankytojams. 4 hektarų plote puikuojasi daugiau kaip 200 įvairių alyvų veislių ir hibridų. Tarp jų - geltonosios, 1943 metais Olandijoje išvesta veislė "Primrose". Geltonos alyvos - viso pasaulio selekcininkų svajonė. Spalva iš tiesų kreminė, tačiau šalia baltųjų alyvų tikrai atrodo geltona.

Latvijos dvasia

P.Upytis labai mėgo klasikinę chorinę muziką, todėl Duobelėje dažnai viešėdavo choro "Tevzeme" vyrai. Kasmet jie pasiimdavo savo šeimų narius bei draugus ir surengdavo sode talką. Po darbų choras pakviesdavo į koncertą, kurio vienintelis klausytojas būdavo P.Upytis. Šiandien klasikinės ir kitokios muzikos Duobelėje klausosi gausi publika. 2008 metais neįprastoje erdvėje tarp alyvų koncertavo Lietuvos operos dainininkai: Virgilijus Noreika, Sigutė Stonytė, Eugenijus Chrebtovas, Jovita Vaškevičiūtė.

P.Upytis išvedė ne tik alyvų, bet ir obelų, kriaušių, vyšnių, slyvų, abrikosų, aviečių, braškių, lelijų, vilkdalgių veislių. Sukaupė gausią biblioteką ir fonoteką, rinko senienas. Turėjo stebėtiną atmintį, mokėjo keletą kalbų. "Žmogus yra niekas. Šventi tik jo darbai. Ir dvasia, kuri yra nemirtinga", - sakė jis.

Muziejaus svečių knygoje viena sodo gerbėja įrašė: "Jei kada sumanyčiau prašytis politinio prieglobsčio, tai tik Pėterio Upyčio alyvų valstybėje." Aktoriaus Jurio Strengos žodžiai: "Pati Latvijos dvasia P.Upyčio alyvų pusnyse."

Tikrai, kai Duobelėje žydi alyvos - nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio - laikas mesti visus darbus, pamiršti rūpesčius. Pirmyn į Latviją, alyvų karalystę.       

Iš graikų kalbos

Lotyniškas alyvų pavadinimas "syringa" (iš čia rusų "sirenj", taip pat latvių "cerini") kilęs iš senosios graikų kalbos žodžio "syrinx", reiškiančio dūdelę. Viena legendos versija pasakoja, kad miškų ir pievų dievas Panas pamilo nimfą Siringę, gyvenančią medžio lajoje. Kai per laukymę žengdavo medžioklės deivė Artemidė, Siringė prisidėdavo prie jos, bet paskui visada grįždavo į savąjį medį. Sykį ožiakojis dievas patykojo medžiojančios nimfos. Jis norėjo apglėbti gražuolę, bet ta išsigandusi leidosi bėgti. Pribėgo upę. Ten gyvenančios najadės pagailėjo nelaimėlės ir pavertė ją gražiu kvapniažiedžiu krūmu. Nusiminęs Panas iš jo medienos pasidarė fleitą - Pano fleitą. Grodamas liūdnas melodijas dažnai prisimindavo mylimąją Siringę.

Iškilus sodininkas

Pėteris Upytis, iškilus latvių sodininkas, naujų veislių išvedėjas gimė 1896 metų gegužės 19 dieną. 1913 metais baigė žemės ūkio mokyklą. Savo šeimos ūkyje įkūrė 1,6 hektaro pomologinį sodą su laboratorija. 1920-1930 metais aplankė įvairiausius Europos sodininkystės centrus. Nors netęsė mokslų aukštojoje mokykloje, visą gyvenimą lavinosi savarankiškai. Mokėjo vokiečių, rusų, anglų ir prancūzų kalbas. 1948 metais pradėjo dirbti Duobelės sodininkytės ūkyje. Čia kūrė genetinių išteklių sodą, vykdė augalų introdukcijos ir selekcijos darbus. Iš viso dirbo su 24 kultūromis. 1964 metais darbo rezultatus apibendrino mokslo veikale, už kurį jam buvo suteiktas žemės ūkio mokslų kandidato laipsnis. Išvedė žinomas obelų ("Ausma", "Dobeliete", "Ilga", "Magone", "Ventspiliete"), kriaušių ("Jumurda", "Paulina"), vyšnių ("Aija", "Indra", "Janis"), abrikosų ("Daiga", "Dzintars"), slyvų ("Minjona", "Zemgale", "Ziedture") veisles. Mirė 1976 metų balandžio 4 dieną Duobelėje.          

     

Verta pamatyti

Sakoma, kad Duobelėje būna daugiausia saulėtų dienų visoje Latvijoje. Čia, prie Bėrzės upės, kažkada stovėjusi medinė žiemgalių pilis. Duobelės žiemgaliai, narsūs kariauninkai, ilgai atrėmė kryžiuočių puolimus. Vis dėlto 1347 metais Livonijos ordinas čia pasistatė mūro pilį. Įspūdingos jos liekanos išliko iki mūsų dienų. Kad senieji mūrai būtų apsaugoti nuo tolesnio irimo, 2001 metais pradėta jų konservacija. Pilies ir miesto istoriją smulkiau galima sužinoti Duobelės kraštotyros muziejuje.

Duobelės simbolis - žymaus latvių skulptoriaus Karlio Zemdegos sukurtas Laisvės paminklas. Dramatiška jo istorija. Pastatytas 1940 metais, po dešimtmečio susprogdintas kaip "buržuazinė atlieka". Atgimimo metais duobeliečiai surinko lėšų paminklui atstatyti.  

Dar viena miesto įžymybė - neseniai rekonstruota istorinė Turgaus aikštė, atgavusi senąjį pavidalą. Ji įrengta 1495 metais, pastačius bažnyčią. Iš visų apylinkių čia suvažiuodavo valstiečių vežimai su prekėmis. Dabar aikštės puošmena - aštuoni fontanai ir senasis šulinys, didžiausias visoje Latvijoje.

Šiandien Duobelę garsina P.Upyčio alyvų sodas, žvakių fabrikas, senių besmegenių šventė gruodžio mėnesį, apylinkėse esantis paslaptingasis Puokainių miškas ir Tervetės gamtos parkas. 

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (8)
Janina  213.252.243.253 2015-05-25 10:36:26
Bilietas suaugusiam 2 €, senjorams - 1 €. Šį šeštadienį dauguma nuostabių alyvų jau žydėjo, kvapas ir vaizdas nuostabus. Buvau jau antrą kartą. Aikštėje ir turguje žmonių daug. Didžioji dalis - lietuviai.
1 0  Netinkamas komentaras
Dana  178.19.26.72 2014-05-21 20:09:21
o kiek kainuoja bilietas I ta svente...aciukas
2 0  Netinkamas komentaras
Aurelija  212.12.198.190 2012-05-20 18:21:22
O kokiom dienom ir laiku tame sode galima lankytis?
2 0  Netinkamas komentaras
Violeta  78.58.62.105 2012-05-20 12:53:49
Nenorėčiau sutikti su „teksto“ komentarais. Ne vienerius metus važiuojame į Duobelę pasigrožėti žydinčių alyvų gausa. Latvijoje pats alyvų žydėjimas maždaug savaitę vėlesnis negu Lietuvoje. Nuostabu ne tik alyvų parke, bet ir visas miestelis paskendęs žieduose. Verta nuvažiuoti.
5 0  Netinkamas komentaras
tekstas  78.63.143.15 2012-05-19 17:41:25
tekstas tai puikus, o štai realybė ne tokia ir puiki. Šiandien buvau tame sode ir žiauriai nusivyliau. gal dėl to kad alyvos kol kas ten ir nežydi? jeigu ir žydi, tai jos hibridinės visai nekvepia. man patiko neaišku kokie (nes nebuvo parašyta) raudonai žydintys 2 ar 3 medžiai - va tie tai tikrai patiko, o daugiau.....gražesnių alyvų yra pas mus panevėžyje patvory augančių. Miestelis Dobelė nykus, liūdnas, skurdus. matosi kad išplėšė pinigų iš europos tai turgaus aikštei reanimuoti, ir sudarkė ją: jokio medelio, jokio augalėlio - kepina saulė šaligatvio plyteles, dulkės pusto, ir visas grožis. nesuprantu kodėl reikia padaryti taip kaip GALBŪT buvo viduramžiais, kai dar medžiai nebuvo spėję užaugti? nyki ta aikštė, ir žmonių ten nėra. kaip nėra ir tokiu pat būdu restauruotoje tuščioje akmeninėje Bauskės aikštėje. taigi ta Dobelė buvo mano svajonė, nuvažiavau, ir svajonė subliuško. Niekam nesiūlau važiuoti, atsiprašau latvių labai. Gal po Tervetės mišką geriau būtų pasivaikščioti.
3 6  Netinkamas komentaras
Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK), bend­ra­dar­biau­da­ma su Vy­riau­sia­ja rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK), pa­ly­gi­no, ko­kius pri­va­čius in­te­re­sus dek­la­ruo­ja kan­di­da­tai į Sei­mą šioms abiem ins­ti­tu­ci­joms. [...]
Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė ti­ki­si, kad jos pa­teik­tas Sei­mo sta­tu­to pa­tai­sas dėl par­la­men­ta­rų iš­ei­ti­nių su­ma­ži­ni­mo pri­ims dar šios ka­den­ci­jos par­la­men­tas, nors ki­lus ginčams dėl svars­ty­mo [...]
Len­ki­jos prem­je­rė Bea­ta Szyd­lo tre­čia­die­nį pa­sky­rė įta­kin­gą plė­tros mi­nis­trą Ma­teus­zą Mo­ra­wiec­kį Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos va­do­vu, pert­var­kiu­si sa­vo prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mą dešiniojo spar­no vy­riau­sy­bę.
Iz­rae­lio ly­de­riai ir mi­nios ge­din­čių žmo­nių ket­vir­ta­die­nį su­si­rin­ko aikš­tė­je prie par­la­men­to ati­duo­ti pa­sku­ti­nės pa­gar­bos bu­vu­siam pre­zi­den­tui ir No­be­lio pre­mi­jos laureatui Shi­mo­nui Pe­re­sui.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Jau vie­nuo­lik­tus me­tus iš ei­lės ru­duo moks­lei­viams aso­ci­juo­ja­si ne tik su mo­kyk­li­ne ru­ti­na, bet ir su jiems skirtais pra­smin­gais fil­mais.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
„Šian­dien Vil­niu­je pra­de­da­me sta­ty­ti vie­ną di­džiau­sių ener­ge­ti­kos ob­jek­tų ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je – bio­ku­ro ir ko­mu­na­li­nių at­lie­kų ko­ge­ne­ra­ci­nę elek­tri­nę. Ji svar­bi ne tik Vil­niui, [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Žir­gų lenk­ty­nės Lie­tu­vo­je vis po­pu­lia­rė­ja, o šį spor­tą pa­ma­tę žiū­ro­vai lie­ka su­ža­vė­ti – taip tei­gia lenk­ty­nių Lie­tu­vo­je or­ga­ni­za­to­rė Eve­li­na Kol­bas­nik. Pir­mą sezoną lenk­ty­nes ren­gu­si [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami