Poilsiautojus traukia ne vien paplūdimiai ir jūra

LŽ 2011-05-13 00:00
2011-05-13 00:00
Vaido Mikaičio nuotrauka
Al­be­na, Auk­si­nės Smil­tys, Sau­lė­ta­sis Kran­tas... Vien Bul­ga­ri­jos ku­ror­tų pa­va­di­ni­mai ver­čia smar­kiau plak­ti poil­siau­to­jų šir­dis. Dau­gu­mai žmo­nių šis kraš­tas sie­ja­si su smė­lio pa­plū­di­miais, Juo­dą­ja jū­ra, švel­niu kli­ma­tu, ne­rū­pes­tin­gu poil­siu, ma­žo­mis kai­no­mis, vy­nu ir ra­ki­ja.

Paprastai Bulgarijos kurortai populiariausi tarp Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Rytų Europos valstybių piliečių, tačiau vis labiau atrandami ir vakariečių. Lietuvos kelionių agentūrų tvirtinimu, šiemet Bulgarija viena populiariausių ir tarp mūsų krašto poilsiautojų. Savarankiškai keliauti ten patogiausia lėktuvais. Iš Vilniaus pasiekti Sofiją galima naudojantis "Wizz Air" oro linijomis, tačiau reikia persėsti Londone, Milane, Romoje, Barselonoje ar Eindhovene. Į pajūrio miestą Varną galima nuskristi iš Londono. Mes į Sofiją atvykome autobusu iš Serbijos sostinės Belgrado.

Atokiau nuo kurortų

Keliavome po Bulgariją, norėdami pamatyti ne vien auksines kopas ar krištolinę jūrą, bet ir žemyninę dalį, kurioje vaizdas ir gyvenimas šiek tiek skiriasi nuo poilsiautojų pamėgtų pajūrio kurortų. Bulgarija mus pasitiko tamsa ir vingiuotais kalnų keliais. Vėlų vakarą išlipę Sofijos autobusų stotyje, net ir be išankstinės rezervacijos netrukome rasti nebrangų, bet jaukų viešbutėlį centrinėje Sofijos dalyje.

Krašto gamta išties įspūdinga. Vakaruose išsidėstę kalnai, o rytuose - Juodoji jūra ir jos kurortai. Kalnai užima net 60 proc. šios Balkanų valstybės teritorijos.

Laimės ieško svetur

Bulgarija per Antrąjį pasaulinį karą bandė likti neutrali, bet vėliau prisidėjo prie Berlyno pakto ir prisijungė kaimyninių žemių. Į šalį įžengus sovietams, Bulgarija pusę amžius tapo komunistine Liaudies Respublika. Sakoma, jog ji buvo tokia lojali Sovietų Sąjungai, kad net buvo vadinama 16-ąja respublika. Subyrėjus komunistinei santvarkai, kaip ir kitos Rytų bloko šalys, Bulgarija pasirinko provakarietišką kryptį. Šiandien valstybė yra Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė. Ji kol kas viena neturtingiausių Europoje. Krašte vis dar gausu skurdo ir netvarkos. Geriau sutvarkyta tik šalies sostinė Sofija ir kai kurios kurortinės pakrantės zonos. Kituose regionuose daug prasčiau. Žmonės užsidirba, kaip išmano. Daug bulgarų išvyksta į gretimą Graikiją, taip pat į Didžiąją Britaniją bei Airiją. Kai valstybė įstojo į ES, emigracija dar labiau išplito. Emigrantų siunčiami pinigai yra nemaža paspirtis Bulgarijos ekonomikai. Nors senosios ES šalys savo darbo rinkos Bulgarijai dar neatveria, tačiau investicijų iš Europos sparčiai gausėja. Bulgarai tikisi, kad nuo šiol gyvenimas tik gerės.

Būk budrus, būsi saugus

Bulgarai - draugiški žmonės. Jie šilti, emocingi, vaišingi ir dar nespėję užsikrėsti vakarietišku abejingumu turistams. Tiesa, vietiniai šiek tiek nerūpestingi ir daugiau šnekantys nei darantys, bet tai turbūt visų pietiečių bruožas.

Vaikštinėjant Sofijos gatvėmis prie mūsų tiesiog pribėgo jaunutė mergina ir laužyta anglų kalba ėmė siūlyti savo kaip gidės paslaugas. Nors turistai perspėjami saugotis žmonių, įkyriai siūlančių paslaugas, tačiau mums apgavikų sutikti neteko. Tramvajuje senas vyriškis, kalbantis tik bulgariškai, ėmė klausinėti, iš kur mes atvažiavome. Bendra tema tapo futbolas, kuris Bulgarijoje be galo populiarus.

Turistai perspėjami miestų gatvėse būti budrūs, mat čia netrūksta čigonų ir įkyrių išmaldos prašytojų. Nereikia veltis su jais į diskusijas, tačiau ir neįžeidinėti jų. Sofijoje, kaip ir visur užsienyje, pati svarbiausia turisto savybė - budrumas. Būk budrus ir būsi saugus. Rekomenduojama nevaikščioti naktimis po atokius rajonus ir pinigus keisti bankuose, o ne iš gatvės keitėjų.

Bene juokingiausias ir visame pasaulyje fenomenu laikomas bulgarų paprotys purtyti galvą teigiant ir linktelti neigiant. Tai būdinga ne vien bulgarams, bet ir kitoms regiono tautoms. Negalėjome sulaikyti juoko, kai vienas bulgarų žurnalistas mums demonstravo, kaip visa tai atrodo.

Gatvę pereiti nesunku

Magistraliniai keliai Bulgarijoje yra geros būklės, tačiau prireikus važiuoti atokiau, rizika aplaužyti automobilį nemenka. ES parama stipriai gerina kelių situaciją krašte. Vairuotojai bulgarai yra smarkūs ir emocingi, tačiau Kelių eismo taisyklių dažniausiai paiso. Taigi pereiti gatvę, kai dega žalias šviesoforas, nesudėtinga.

Populiariausi bulgarų suvenyrai, be abejo, yra tradicinės vyno rūšys ir kiti alkoholiniai gėrimai. Krašto vyndarystė turi labai senas tradicijas. Žinomiausias vynas iš vietinių vynuogių rūšių "Melnik", "Mavrud", "Pamid". Bulgarai gamina ir puikią rakiją (vaisių brendį): grozdova - padaryta iš vynuogių, slivovica - iš slyvų. Taip pat populiari mastika - saldaus skonio anyžinė degtinė.

Sostinės perlai

Bulgarijos sostinė Sofija - didžiausias ir svarbiausias šios valstybės miestas, kuriame gyvena 1,154 mln. gyventojų. Tai, beje, vienas seniausių Europos miestų, kurį VIII amžiuje prieš Kristų įkūrė trakėnai. Per savo gyvavimo istoriją miestas keletą kartų keitė pavadinimą, o daugiau nei 2 tūkst. metų siekiančią jo istoriją dar mena kai kurie architektūros elementai. Pro miestą teka dvi nedidelės upės - Vladaiska ir Perlovska. Miestas taip pat žinomas dėl mineralinio vandens šaltinių.

Miestą patogiausia pradėti tyrinėti nuo Sveta Nedelia aikštės - centrinės miesto aikštės. Svarbiausi lankytini objektai išsidėstę netoliese aikštės ir nesunkiai pasiekiami pėsčiomis. Komunistų valdymo laikais ši aikštė buvo pavadinta Lenino ir joje stovėjo paminklas šiam komunistų veikėjui. Dabar ten iškilęs bronzinis 24 metrų paminklas, simbolizuojantis deivę - miesto gynėją, kuri rankose laiko išminties ir garbės simbolius. Ši aikštė labai mėgstama vestuvininkų.

Pirmasis lankytinas objektas Sv. Nedelia aikštėje to paties pavadinimo cerkvė - neobizantinės architektūros pavyzdys. 1925 metais ši cerkvė buvo visiškai sugriauta, kai komunistų sukilėliai per laidotuves, kuriose lankėsi caras Borisas III su savo ministrais, susprogdino bombą. Žuvo 123 žmonės.

Šv. Georgo rotonda, IV amžiuje pastatyta romėnų šventykla, seniausias saugomas Sofijos pastatas. Osmanai savo valdymo metais ją buvo pavertę mečete, tačiau jiems pasitraukus pastatui grąžinta buvusi paskirtis. Rytinėje pusėje - iškasti aštuonkampio romėniško pastato pamatai ir grįsta gatvė. Į rotondą įėjimas nemokamas, joje vyksta pamaldos.

Įspūdinga Šv. Aleksandro Nevskio katedra, pastatyta 1882-1912 metais rusų kareivių garbei, kurie žuvo 1878 metais vaduodami Bulgariją iš turkų Osmanų imperijos. Kariuomenės vadas Aleksandras Nevskis, dar žinomas kaip Aleksandras II - caras išlaisvintojas, išvijo iš Bulgarijos turkus. Mano nuomone, tai pats didingiausias ir įspūdingiausias Sofijos pastatas.

Katedros centrinis altorius skirtas Aleksandrui Nevskiui, pietinis - Šv. Borisui, atnešusiam krikščionybę į Bulgariją, o šiaurinis - Šv. Kirilui ir Šv. Metodijui, kurie sukūrė kirilicą. Katedroje įsikūręs ikonų muziejus, kuriame daugiau nei 300 ikonų ir freskų iš įvairių Bulgarijos vienuolynų.

XIII a. pagal Šv. Sofijos cerkvę miestui buvo suteiktas Sofijos vardas. Tai bizantiškosios architektūros plytinė cerkvė Šv. Aleksandro Nevskio aikštėje. Nors ji buvo sugriauta, o osmanų valdymo laikais paversta mečete, tačiau šiais laikais vėl atstatyta ir dabar labai populiari vieta vestuvėms, laidotuvėms ir krikštynoms rengti. Prie pagrindinio jos įėjimo stovi paminklas nežinomam kareiviui, skirtas visiems, kurie žuvo kovose už Bulgarijos laisvę.

Moterų turgus

Tai didžiausias turgus Sofijoje. Čia gausybė daržovių, vaisių, mėsos, sūrių, džiovintų vaisių ir riešutų, naminės chalvos, tabako ir kitokių gėrybių. Anksčiau kioskuose prekiaudavo tiktai moterys, dėl to turgus gavo tokį pavadinimą, tačiau dabar ten triūsia, kas tik nori. Turguje galima rasti ir drabužių, ir suvenyrų. Aplinka - tikras chaosas.

Nors Sofijoje yra apie 70 mečečių, tačiau veikia tik Banja Baši mečetė. Ją 1576 metais suprojektavo garsiausias osmanų architektas Mimaras Sinanas - Mėlynosios mečetės Stambule projektuotojas.

Mečetė nėra oficialus turistų objektas, bet jos prižiūrėtojai nedraudžia turistams ją lankyti. Į ją leidžiama užeiti ir kukliai apsirengusioms moterims.

Dar vienas įspūdingo grožio ir dydžio pastatas yra Nacionaliniai kultūros rūmai, apsupti didelio parko, fontanų ir aikščių. Vakarais čia suplūsta miestiečiai maloniai leisti laiko. Verta pamatyti ir Nacionalinį teatrą bei Parlamento rūmus, o Borisovo sode galima atsipūsti ir pasislėpti nuo dienos kaitros. Šiame, kaip ir kituose Sofijos parkuose, stebint būriams smalsuolių, senyvi vyriškiai aistringai, šūkaudami ir keikdamiesi, pliekia šachmatais. Blykstelėjus mano fotoaparatui, senukai atsisuko lyg išjudintas ir išerzintas širšynas, tad teko spėriai spūdinti į šoną, pavymui skambant virtinei bulgariškų keiksmažodžių. Tuo metu apsukresnis šachmatininkas gali klastingai sukeisti figūras.

Palydėti saulės

Plovdivas - antras pagal dydį ir vienas seniausių Bulgarijos miestų. Į jį iš sostinės per dvi su puse valandos patogu atvykti greituoju traukiniu. Tai senovinis miestas, kurio istorija siekia 5 tūkst. metų. Jo senamiestis nedidukas, turintis pėsčiųjų gatvę, todėl patogu pasivaikščioti. Senamiestis gana gyvas, todėl kiekvienas tikrai ras čia pramogų. Šalia - romėniškasis amfiteatras, taigi, nusišypsojus sėkmei, gali pataikyti ir į operos spektaklį. Karštą dieną geriausia leisti centriniame parke, o vakarop traukti į senamiestį. Tačiau dar prieš tai turistams rekomenduojama palydėti saulę užkopus ant vienos iš mieste esančių kalvų, ten pat galima surengti iškylą.

Gamta galima gėrėtis ne tik miestuose. Balkanų kalnai skiria Bulgarijos šiaurę nuo pietų, todėl tarp turistų labai populiarios išvykos į kalnus. Populiariausia jų - į Centrinį Balkanų nacionalinį parką, esantį šalies viduryje, kuriame stūkso Botevo kalnas, išsišovęs 2367 metrų virš jūros lygio. Tai vienas vertingiausių ir labiausiai saugomų Europos parkų, nes net 70 proc. jo ekosistemos yra natūrali. Apie 130 gyvūnų ir augalų rūšių įrašyti į Raudonąją knygą. Parke galima grožėtis aukštomis kalnų viršūnėmis, uolomis, kanjonais, kriokliais. Ši vieta yra populiari ne tik tarp turistų, bet ir tarp mokslininkų.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
gHpDyVhHiPeoicaYcBw  209.190.189.228 2013-03-26 16:03:06
Such a deep asnwer! GD&RVVF
2 0  Netinkamas komentaras
RjLIJrSOsAFvmcJei  65.197.242.109 2013-03-26 16:03:06
That's not just the best answer. It's the bsteest answer!
2 0  Netinkamas komentaras
Buvęs  84.32.46.230 2013-03-26 16:03:06
Na kągi, atostogų sezonas prasideda, reikia skleisti reklamą?
2 0  Netinkamas komentaras
Va­kar Vil­niu­je ati­deng­ti No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to Czes­la­wo Mi­los­zo var­du pa­va­din­ti laip­tai. Ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai ci­ta­vo poe­to ei­lė­raš­čius bei min­tis ir džiau­gė­si, kad jo at­mi­ni­mas įam­žin­tas [...]
Ar­ti­mas bu­vu­sio Ru­si­jos pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ci­no bend­ra­žy­gis, bu­vęs šios ša­lies vals­ty­bės se­kre­to­rius Ge­na­di­jus Bur­bu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad Ru­si­jos ne­ga­li­ma at­stum­ti ir jos izo­liuo­ti. Esą ne­pai­sy­da­mi [...]
Tuo me­tu, kai Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­riai smer­kia Ru­si­ją dėl jos „bar­ba­riš­kų“ veiks­mų, jau va­di­na­mų ka­ro nu­si­kal­ti­mais, prieš ci­vi­lius Si­ri­jo­je, nau­jo tipo Ru­si­jos bom­bos [...]
Sek­ma­die­nį per kon­tro­ver­siš­kai ver­ti­na­mą re­fe­ren­du­mą Bos­ni­jos ser­bai ab­so­liu­čia bal­sų dau­gu­ma pa­si­sa­kė už tai, kad sau­sio 9 die­na bū­tų mi­ni­ma kaip jų na­cio­na­li­nė šven­tė. Re­fe­ren­du­mo ren­gė­jai [...]
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ša­lies vy­rų krep­ši­nio ly­go­je (LKL) po dvie­jų tu­rų be pra­lai­mė­ji­mo žen­gia trys eki­pos – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“, Prie­nų-Birš­to­no „Vy­tau­tas“ ir Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lis“.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Eksp­loa­tuo­jant trans­por­to prie­mo­nes su­si­da­ro ne­ma­žai pa­vo­jin­gų­jų at­lie­kų, ku­rias bū­ti­na tin­ka­mai su­tvar­ky­ti. Lie­tu­vo­je kas­met vis dau­giau su­ren­ka­ma ir sutvarkoma au­to­mo­bi­lių at­lie­kų.
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami