TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Praha: čekai nepažindina turistų su kareiviu Šveiku

2016 11 17 6:00
Višegrado tvirtovė. Vaido Mikaičio nuotrauka

Kitados susimąsčiau, koks miestas Rytų Europoje yra pats geriausias, gražiausias ir įdomiausias. Žinoma, tokių apstu, bet viską pasvarstęs ir sudėliojęs nusprendžiau – Praha. Ji bene populiariausias turistų traukos miestas regione. Politiškai ir geopolitiškai Praha nėra regiono ašis, tačiau pagal turistų srautus, nesuklysiu sakydamas, jog Praha yra Rytų Europos turizmo sostinė.

Kai kas Prahą vadina tūkstančio bokštų miestu, kuklesnieji patikslina, kad tų bokštų tėra šimtas. Paklaida, sakyčiau, nemenka, todėl neįsikibkime to skaičiaus ir manykime, kad tų bokštų ten tiesiog daug. O dar geriau, nuvykime savaitgalį ir paskaičiuokime patys, savo akimis pasidairykime, kaip šis šauniojo kareivio Šveiko miestas atrodo šiandien.

Nieko naujo nepasakysiu teigdamas, kad kareivis Šveikas yra pavergęs milijonų skaitytojų širdis visame pasaulyje dėl po kvailumo kauke slepiamos drąsos ir išminties. O patys čekai dėl jo neina iš proto, neretai netgi prašo netapatinti Čekijos ir Prahos su Šveiku ir nelaikyti jo čekų herojumi. Čekijoje jis nėra toks populiarus kaip užsienyje. Anot kai kurių pašnekovų, Šveiko vadinamoji išmintis dažnai yra tiesiog absurdiškas humoras, o ir pats herojaus kūrėjas Jaroslavas Hašekas dėl savo palaido gyvenimo būdo, polinkio konfliktuoti ir politinių pažiūrų ne visada yra mėgstamas šalyje. (J. Hašekas per Pirmąjį pasaulinį karą kariavo Raudonosios armijos gretose.)

Kad ir kaip ten būtų, užsieniečiams Šveikas įdomus, todėl Prahoje išskiriama dviejų kilometrų ilgio gatvė, kuria Šveikas su palyda – kalėjimo sargybiniais – ėjo lygiai dvi paras. Per tiek laiko nesunkiai galima nueiti iš Vilniaus į Kauną, bet tik ne tada, kai tavo kelyje yra šimtas aludžių.

Čekija tolygu Praha

Praha yra pats didžiausias ir svarbiausias Čekijos miestas. Ir neturi visiškai jokios konkurencijos, nes antrasis šalies miestas Brno yra bent keturis kartus mažesnis ir nedaug kam svarbus. Čekiją priskirčiau prie sutelkto vieno miesto valstybių, kai sostinė visiškai užgožia visas kitas šalies vietas. Turizmo požiūriu – Čekija tolygu Praha.

Ir istoriškai taip buvo beveik visada. Kai 1918 metais susikūrė bendra Čekijos ir Slovakijos valstybė Čekoslovakija, Praha iškart ir visiems laikams tapo bendros valstybės sostine. Dar neprasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Prahą be šūvio okupavo nacistinė Vokietija. Karui pasibaigus Čekoslovakija pateko į sovietų įtakos zoną ir joje buvo įtvirtintas komunistinis valdymas, nors Čekoslovakija nebuvo įtraukta į Sovietų Sąjungos sudėtį. Teoriškai ji liko nepriklausoma ir net turėjo šiokią tokią savivaldą.

Prahos pavasario įvykiai parodė, kad šį savivalda yra tik teorinė. 1968 metais Čekoslovakijos komunistų partijos sekretorius Alexanderas Dubčekas pabandė įgyvendinti programą „socializmas žmogišku veidu“. Jis panaikino cenzūrą, praplėtė politines laisves ir sulaukė daug palaikymo iš vietos gyventojų. Tai nepatiko Sovietų Sąjungai, pasitelkusi 2 tūkst. tankų ir 200 tūkst. kareivių ji greitai viską grąžino į buvusią padėtį ir parodė, kad permainų tikėtis dar ne laikas.

Jų čekai laukė dar dvidešimt metu, kai 1989 metų taikios studentų demonstracijos Prahoje virto masiniu pasipriešinimu. Situacija visoje Rytų Europoje ir taip krypo komunistinio režimo žlugimo link, tad šis žlugimas tada įvyko ir Čekoslovakijoje. Tai buvo reiškinys, pavadintas Aksomine revoliucija. Komunistinė valdžia nutarė atsisakyti vienpartinės sistemos, atidaryti sienas su Vakarų Vokietija ir Austrija. Gruodžio 10 dieną prezidentas Gustavas Husakas paskyrė naują vyriausybę, daugiausia sudarytą iš opozicinių partijų atstovų, o pats atsistatydino.

Gavusi visišką nepriklausomybę ir pasvarsčiusi dėl savo vaidmens Europoje, Čekoslovakija liovėsi egzistuoti: iš jos radosi dvi nepriklausomos valstybės Čekija ir Slovakija, o milijoninė Praha, kaip ir reikėjo tikėtis, tapo Čekijos Respublikos sostine.

Didžiulė turistų trauka

Ji beveik iškart pripažinta populiariausiu Rytų Europos turistų traukos objektu. Tiek vakariečiai, tiek iš sovietų gniaužtų ištrūkę lietuviai veržėsi į išsilaisvinusią Prahą. Ji turbūt buvo daugumos lietuvių pirmasis rimtas užsienio kelionių miestas. Prisimenu, kaip atgavus nepriklausomybę netrukus masiškai buvo organizuojamos turistinės kelionės į Prahą. Iš Lietuvos riedėdavo pilnutėliai naktiniai autobusai. Viename jų, žinoma, važiavau ir aš, dar mokinys. Praha tada atrodė kaip rojus, nors ir buvo tame pačiame „komunistiniame bloke“.

Po kiek laiko alkanųjų apetitas buvo numalšintas, kelionių į Prahą ir bandymų aplankyti visus įmanomus ir neįmanomus miesto objektus banga nuslūgo ir dabar žmonės daugiausia važiuoja į Prahą ne lakstyti nuo objekto prie objekto, o pasimėgauti miesto gyvenimu. Ir visai pagrįstai, nes Praha iš tikrųjų turi ką pasiūlyti.

Iš Lietuvos nuvykti į Prahą galima keliais būdais. Deja, visi jie nėra patogūs. Greičiausia ir patogiausia, žinoma, yra skristi, tačiau nors ir skamba neįtikimai, šiuo metu nėra tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Prahą. Anksčiau lėktuvai skraidė, bet buvo atšaukti, o skristi persėdant gerokai užtrunka.

Praha turi labai gerą traukinių susisiekimą su Europa, deja, Lietuva į jį nepakliūva. Savaitgaliais galima iš Kauno traukiniu nuvykti į Balstogę, ten persėdus važiuoti į Varšuvą ir tik iš jos patogiu naktiniu traukiniu pasiekti Prahą. Nepatogu iki Varšuvos, tačiau naktinis traukinys su lova atpirks viską. Tai nebus labai pigu, sugaišite visą parą, bet išsimiegosite ir žvalūs iš pat ryto galėsite pasinerti į miesto gyvenimą.

Pigiausia yra keliauti savo automobiliu arba autobusu. Tai irgi nėra labai lengva, nes kelias tolimas ir vairuoti per Lenkiją gali būti sunku – kelionei sugaištama visa diena arba naktis. Gal kiek patogiau vykti autobusu, juolab kad iš Lietuvos į Prahą vežantys vežėjai kartais pasiūlo labai gerų akcijų, kai bilietą į Prahą galima nusipirkti vos už kelis eurus. Autobuse galima skaityti, naršyti internete ar šiaip ilsėtis. Aš rinkčiausi autobusą.

Automobilis – prastas sumanymas

Galima sakyti, kad tuomet prarandi galimybę laisvai judėti pačiame mieste. Manau, jei Prahoje neturite reikalų priemiesčiuose, savo automobilio mieste ir nereikia, nes jame puikiai sutvarkytas viešasis transportas. Be to, kaip ir visur, Prahoje labai sunku rasti vietos pastatyti mašiną.

Jei jau atvykote automobiliu, nestatykite jo miesto centre už mėlynųjų linijų, kad ir kaip už jų esančios tuščios vietos atrodytų patraukliai. Tai gyventojams skirtos vietos ir už parkavimą jose gresia tikrai nevaikiškos baudos. Be to, miesto centrą darbo dienomis dažnai dusina didelės spūstys. Aiškiau būtų pasakius, kad miesto centras darbo dienomis yra viena didelė spūstis. Atvykusiems automobiliu primygtinai siūloma naudoti P+R (park + ride) sistemą: nebrangiai palikti savo mašiną saugojimo aikštelėse miesto pakraštyje ir į centrą vykti viešuoju transportu. Tai neblogas pasiūlymas, sutaupoma ir laiko, ir nervų.

Pigus maistas ir alus

Mieste kursuoja metro, tramvajai ir autobusai. Jų tinklas išdėstytas taip, kad galima pasiekti atokiausią miesto kampelį. Dėl to išsirinkus viešbutį atokiau nuo centro nereikia jaudintis, kad bus sunku pasiekti senamiestį. Kita gera žinia, kad vietinis susisiekimas yra pigus. Vienkartinio pusvalandžio bilieto kaina visoms transporto priemonėms yra vienas euras, o dienos bilieto – apie penki eurai. Neką brangiau nei mūsų sostinėje. Kita vertus, Prahos centrą galima pažinti pėsčiomis pernelyg nepavargstant.

Patrauklios yra ne tik susisiekimo, bet ir dauguma kitų Prahos kainų. Dėl to šis miestas patinka gausiai čia pramogauti atvykstantiems svečiams. Jie į Prahą atvažiuoja ne tik puikios viduramžių architektūros pažiūrėti. Čia pigus maistas, pigus alus ir palyginti nebrangios pramogos. Pavyzdžiui, alus bare gali kainuoti apie pusantro euro ir pigiau, kai Lietuvoje tokia alaus kaina jau yra retenybė. Pavalgyti irgi galima už kelis eurus. Žinoma, yra ir brangių, ir prabangių barų, restoranų bei pramogų, tačiau apsieiti pigiai yra puikios galimybės. Praha šiuo požiūriu idealus miestas.

Į pilį eikite prašvitus

Žymiausias ir patraukliausias miesto objektas yra Prahos pilies kvartalas ir ansamblis, kurį sudaro pilis, muziejai, sodai, bažnyčios, vienuolynas ir kiti objektai. Tai aukščiausia miesto kalva, nuo kurios dar ir atsiveria puiki panorama. Pati pilis yra aukščiausia senovinė pilis pasaulyje, joje rezidavo čekų karaliai, o dabar dirba Čekijos prezidentas. Šv. Vito katedroje yra apžvalgos aikštelė, čia kas valandą keičiasi prezidento sargyba ir šis reiškinys kaskart sulaukia didelio lankytojų susidomėjimo. Pakliūti į pilį galima susimokėjus apie 10 eurų, tačiau į kiemą galima įeiti laisvai, kaip, beje, ir stebėti sargybos keitimąsi.

Kadangi tai populiariausias Prahos objektas, pasiruoškite – čia grūstis ir eilės prie bilietų. Geriausia ateiti, kai tik pilis atidaroma – apie penktą valandą ryto. Tai ypač ekstremalu žinant, kad didelė dalis Prahos lankytojų tuo metu dar net nebūna atsigulę.

Dar vienas Prahos simbolis yra Karolio tiltas. Jis jungią Mažąjį miestą ir senamiestį. Nepereiti šiuo tiltu yra dar blogiau, nei nenueiti į Prahos pilį. Tai vienas įspūdingiausių miesto objektų, pradėtas statyti XIV amžiuje. Tai ne tik tiltas, bet ir muziejus, turgus, gyva muzika bei kitos įdomybės. Mažojo miesto aikštėje dabar yra restoranų kvartalas.

Senamiestis – istorinis Prahos centras. Žymiausias jo akcentas, žinoma, Astronominis laikrodis, kuriam mušant valandas įvyksta tarsi mažas spektaklis. Turbūt nerasi nė vieno Prahos lankytojo, kuris nuotraukų albume neturėtų vaizdų su astronominiu laikrodžiu. Senamiestyje taip pat gausu istorinių pastatų, bene žymiausia yra senoji miesto rotušė. Iš bažnyčių turbūt įspūdingiausia gotikinė Tyno Mergelės Marijos bažnyčia su bokštais.

Naujamiestyje įdomiausia Vaclovo aikštė. Joje daugybė kavinių, parduotuvių, restoranų ir viešbučių. Aikštės viduryje yra Šv. Vaclovo skulptūra su keturiais šventaisiais Čekijos globėjais. Šioje aikštėje įsikūręs ir Nacionalinis muziejus. Čia pažvelkite į „šokantį“ namą. Tai gana netradicinis architektūrinis sprendimas.

Tačiau man bene labiausiai patiko buvusio žydų geto vieta – Jozefo kvartalas. Jame yra kelios sinagogos ir žymiausia jų Senoji-Naujoji sinagoga – seniausia Europoje veikianti sinagoga. Legenda sako, kad čia ilsisi ir mistinė žydų legendinė būtybė – Prahos golemas. Kvartale yra ir seniausios Europoje žydų kapinės ir Franzo Kafkos namas. Būtinai rekomenduoju aplankyti šį kvartalą, aura čia nuostabi.

Ir tai tik keli šio šimto ar tūkstančio bokštų miesto perliukai. Gražių aikščių, parkų, muziejų Prahoje yra tiek daug, kad norint juos aplankyti laiko visada pritrūks, todėl reikės iš anksto kruopščiai susidėlioti prioritetus. Ir nereikia pamiršti, kad Praha tai ne vien senovė ir kultūra. Tai kartu ir pramogų bei linksmybių miestas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"