Prancūziškoji Kanada. Kvebekas

LŽ 2010-07-09 00:00
2010-07-09 00:00
Atplaukus keltu pasitinka gražuolė Kvebeko pilis. Vaido Mikaičio nuotrauka
Ka­na­da da­ro kuk­lios ir ra­mios vals­ty­bės įspū­dį, ji be­veik ne­gir­di­ma pa­sau­lio mas­tu, o gy­ven­to­jų jo­je ma­žiau nei Len­ki­jo­je. Ta­čiau iš tie­sų Ka­na­da yra mil­ži­nė, an­tro­ji vals­ty­bė pa­gal plo­tą pa­sau­ly­je. Be to, kas penk­tas Ka­na­dos gy­ven­to­jas gi­męs už­sie­ny­je.

Čia emigrantai pageidaujami, nes vietos žmonių per mažai, kad galėtų dar sėkmingiau plėtoti galingą ekonomiką. Apkeliauti visą kraštą reikėtų daug laiko ir pinigų, tačiau viešint kaimynystėje - Jungtinėse Amerikos Valstijose - negali praleisti progos nuvykti į Kanadą. Pasirinkome vieną įdomiausių jos provincijų - prancūzakalbį Kvebeką.

Nepavyko "nuprancūzinti".

XVI amžiuje vieno prancūzų laivo įgula, vadovaujama Jacques'o Cartier, išsilaipino prie Šv. Lauryno upės žiočių. Patiko prancūzams šis turtingas gamtos išteklių kraštas, todėl jie nusprendė jį kolonizuoti, plėsti savo įtaką Šiaurės Amerikoje. Tai daryti buvo leidžiama tik žmonėms, išpažįstantiems katalikų tikėjimą. Kraštas buvo pavadintas Naująja Prancūzija ir du šimtus metų išbuvo Prancūzijos kolonija. Vėliau, per Septynerių metų karą su Didžiosios Britanijos imperija prancūzai buvo sumušti ir priversti trauktis iš Šiaurės Amerikos, vadinasi, užleisti savo kolonijas britams. Tačiau šiems nepavyko "nuprancūzinti" krašto. Vietos gyventojai priešinosi ypač aršiai, todėl britams neliko nieko kita, kaip pripažinti specialų regiono prancūzų kalbos ir kultūros statusą, kuris išliko iki šių dienų. Nepasisekė britams iš Kvebeko išstumti ir Katalikų bažnyčios, ji iki šiol yra dominuojanti prancūziškai kalbančioje Kanados dalyje. Tiesa, ne visi Kvebeko gyventojai sutinka priklausyti Kanadai, aršiausieji net griebiasi terorizmo aktų, siekdami Kvebeko nepriklausomybės. Įvyko keli referendumai, tačiau nors ir labai nedidele balsų persvara, bet iki šiol vis laimėdavo jungtinės Kanados šalininkai. Šiuo metu šiek tiek daugiau nei pusė Kvebeko gyventojų patenkinti esama padėtimi. Didžiausi nepriklausomybės šalininkai - prancūzakalbiai piliečiai.

Susikalbėti nesunku

Kvebeko gyventojai labai seniai nebelaiko savęs prancūzais. Jie - kvebekiečiai. Mus Monrealyje gyventi priėmęs Markas sakė, kad vietos gyventojai dažnai nelaiko savęs ir kanadiečiais. Kvebeko diena čia daug didesnė šventė nei Kanados nepriklausomybės diena.

Nors Kanadoje įteisintos dvi valstybinės kalbos, vienintelėje Kvebeko provincijoje egzistuoja tik viena oficiali kalba - prancūzų. Net 80 proc. kvebekiečių nurodo prancūzų kalbą kaip gimtąją. Tačiau turistams, nemokantiems prancūziškai, jaudintis nereikėtų, nes angliškai geriau ar blogiau moka kalbėti kiekvienas kvebekietis. Nors nuorodos gatvėse privalo būti tik prancūzų kalba, turizmo informacija ar meniu restorane pateikiamos ir angliškai. Prancūziškai pakalbinę kvebekietį, pelnysite jo pagarbą, tačiau ir pakalbintas angliškai mielai jums atsakys. Ypač paprasta didžiausiame provincijos mieste - kosmopolitiniame Monrealyje, kur dauguma gyventojų laiko save dvikalbiais.

"Je me souviens" ("Aš atsimenu") - užrašas, iškaltas ant Kvebeko parlamento pastato fasado 1883 metais, oficiali Kvebeko herbo dalis. Šis šūkis yra įspaustas ant kiekvieno Kvebeke registruoto automobilio numerio.

Senamiestis - mažasis Paryžius

Kirsti JAV ir Kanados sieną neužtrunka. Patikrinus pasus mes buvome įleisti į antrą pagal dydį pasaulio šalį. Keliai Kanadoje nėra patys geriausi, man pasirodė, kad jie prastesni nei Lietuvoje. Dar trys valandos vairavimo, iš kurių valanda stumdymosi beprotiškoje spūstyje, ir mes jau antrajame pagal dydį Kanados mieste Monrealyje, įsikūrusiame Monrealio saloje tarp Šv. Lauryno ir Otavos upių. Pavadinimas kilo nuo Mont Royal kalno pavadinimo, aplink kurį buvo statomas miestas. Miestas turi didžiausią pasaulyje vidinį uostą prie Šv. Lauryno upės, kuri jungia Atlanto vandenyną su Didžiaisiais ežerais. Ilgą laiką Monrealis buvo didžiausias ir svarbiausias Kanados miestas, tačiau atvėrus Šv. Lauryno upės kelią iki Didžiųjų ežerų, svarbiausio Kanados miesto vardą perėmė Torontas. Tačiau Monrealis laikomas gražiausiu miestu, išsaugojusiu prancūziškąją dvasią ir XVII-XIX amžių architektūrą. Nepaprastai jaukus senamiestis yra tarsi mažasis Paryžius su siauromis gatvėmis, pėsčiųjų alėjomis ir įspūdinga Notre Damo katedra. Tai viena įspūdingiausių vietų, pribloškiamai apšviesta naktį.

Po senamiestį geriausia vaikščioti pėsčiomis, nes važinėti siauromis gatvėmis sudėtinga, ką jau kalbėti apie beveik neįmanomą misiją - rasti vietą pastatyti automobilį.

Nakties kerai

Naujasis Monrealis - tiesiog užburia naktį. Tai rajonas su dangų remiančiais pastatais, bažnyčiomis ir muziejais. Po juo yra didžiausias pasaulyje požeminis rajonas, kuriame įsikūrę prekybos centrai, galerijos, pasažai ir kiti malonumai gyventojams. Jei geras oras, miestiečiai pramogauja gatvėje, jei blogas - lenda į požemį.

Monrealis žymus savo želdiniais ir parkais. Populiariausi yra Parc du Mont Royal, Parc Lafontaine bei Parc Jean-drapeau, kuris įsikūręs per dvi salas, Parc Maisonneuve yra šalia Olimpinio sporto komplekso ir botanikos sodo. Miestiečiai labai mėgsta laisvalaikį leisti parkuose, rengia iškylas, sportuoja, važinėja dviračiais, riedučiais, o žiemą parkuose įrengiamos didelės čiuožyklos.

Mieste puikiai sutvarkytas susisiekimas viešuoju transportu, autobusai ir metro maršrutai išdėstyti labai patogiai, bet vaikščioti pėsčiomis ar važinėti dviračiais - taip pat kuo geriausios sąlygos. Miesto centre yra nuomos punktai, kuriuose gali išsinuomoti dviratį dienai už 5 dolerius.

Nors miestas milžiniškas, bet nusikalstamumas jame nedidelis, populiariausios automobilių vagystės. Pasak bičiulio Marko, pavojingiausia mieste yra apie 3 valandą nakties, kai užsidaro naktiniai klubai ir lankytojai plūsteli į gatves. Tačiau taip, matyt, yra visame pasaulyje.

Sakoma, esą Monrealis vienintelis pasaulio miestas, kur saulė pateka pietuose. Monrealiečiai naudoja nestandartinį kompasą, kuriame atskaitos taškai yra kalnas ir upė. Mont Royal kalnas laikomas šiaure, nors yra vakaruose, o Šv. Lauryno upė yra laikoma pietumis, nors yra rytuose.

Markas pasakojo, kad Monrealyje nėra vandens apskaitos sistemos, mokestis už vandenį fiksuotas ir įtrauktas į turto nuosavybės mokestį. Teigiama, kad vandens skaitiklių įrengimas senuose namuose būtų toks brangus, kad išlaidos viršytų sutaupyto vandens kainą. Taigi vanduo gali lietis laisvai, už jį moka valstybė ir nekilnojamojo turto turintys gyventojai.

Ypač gerai Monrealyje turėtų jaustis gėjai, nes miestas laikomas viena draugiškiausių jiems vietų pasaulyje. Kvebeko provincijoje leidžiama tuoktis netradicinės orientacijos asmenims iš viso pasaulio.

Trys valandos kelio

Ne kosmopolitinis Monrealis, o gerokai mažesnis ir konservatyvesnis Kvebeko miestas yra provincijos sostinė. Jei Monrealis laikomas dvikalbiu miestu, tai Kvebekas visiškai prancūziškas. Net 95 proc. miesto gyventojų kaip gimtąją nurodo prancūzų kalbą. Angliškai žmonės kalba su akcentu, tačiau bendraujant problemų nekyla.

Iki Kvebeko - 3 valandos kelio nuo Monrealio. Turistams patariama važiuoti iki Leviso miesto, o iš ten keltu persikelti per Šv. Lauryno upę. Patarimas išmintingas, nes Levise už penkis dolerius galima visą dieną palikti automobilį, o Kvebeke tai kainuoja daug daugiau ir gerokai sunkiau rasti vietą. Kelto bilietas žmogui kainuoja vos 3 dolerius, be to, plaukiant juo galima grožėtis įspūdinga Kvebeko miesto panorama.

Civilizacijos lopšys

Kvebekas laikomas prancūzų civilizacijos lopšiu Amerikoje. Lankantis mieste jautiesi tarsi viešėtum Prancūzijoje. Žinoma, mums tai nėra egzotika, tačiau JAV ir Kanados gyventojai vyksta į Kvebeką norėdami pasijusti tarsi Europoje.

Populiariausia Kvebeko miesto vieta - senamiestis. Namai iš akmens ir siauros vingiuotos gatvelės daro didelį įspūdį prie tokios architektūros nepratusiems amerikiečiams ir kanadiečiams. Senamiestį sudaro žemutinis ir aukštutinis miestai. Juos jungia laiptai ir eskalatorius. Tarp žemutinio miesto įžymybių - Kvebeko Dievo Motinos katedra, senasis uostas, civilizacijos muziejus ir Karališkoji aikštė, kurioje išsilaipino ir įsikūrė pirmieji kolonistai. Dauguma žemutinio miesto architektūros ir gatvių išlikę nepakitusios nuo miesto įkūrimo.

Tiek aukštutinio miesto, tiek viso Kvebeko simbolis yra Frontenako pilis: įspūdinga, ant kalno stovinti tvirtovė (dabar viešbutis). Nuo jo iš aukštai grožintis Šv. Lorenco upės panorama galima žingsniuoti Diufereno terasa iki miesto citadelės. Abrahamo lygumos - viena iš kelių Mūšio parko dalių. 1759 metais šioje gana didelėje teritorijoje susirėmė prancūzų ir anglų kariuomenės. Čia įkurtas Kvebeko muziejus, turintis gausią Kvebeko provincijos meno kolekciją. Netoliese įsikūręs Monmorensio krioklio parkas. Šis krioklys 30 metrų aukštesnis už Niagaros. Krioklį galima apžiūrėti iš lyninio keltuvo, nuo tilto ir iš parko apžvalgos aikštelės. Kvebeko miestas laikomas vienu saugiausių Šiaurės Amerikoje.

Anot Marko, kalbant su vietos žmonėmis apie Kvebeko nepriklausomybę, reikia būti ypač atsargiam, nes ši tema labai jautri. Toli gražu ne kiekvienas prancūzakalbis pasisako už provincijos atsiskyrimą nuo Kanados, todėl gerai nepažįstant pašnekovo nereikėtų aštrinti situacijos. Taip pat reikėtų vengti pašiepti dėl netaisyklingos Kvebeko gyventojų prancūzų kalbos, mat ji nuo tikrosios kaskart vis labiau skiriasi, tad mokančiajam prancūziškai Kvebeke gali būti sunkoka suprasti vietinius. Kvebekiečiai europietišką prancūzų kalbą supranta puikiai ir, jų manymu, kaip tik jie, o ne prancūzai kalba tikrąja prancūzų kalba.

Klevų sirupas - ir su mėsa

Restoranų, užeigų, barų ar kavinių tiek Monrealyje, tiek Kvebeko mieste kiekvienas ras pagal savo skonį. Markas visiems siūlo paragauti poutine, kurios neskanavęs negali girtis buvęs Kvebeke. Tai keptos bulvytės, su gravy padažu ir ant jų užlydytu baltu čederio sūriu. Jas galima valgyti su vištiena, jautiena, daržovėmis ar dešra. Poutine yra kiekvienoje greito maisto užkandinėje, tačiau skaniau specializuotose užkandinėse.

Bene žymiausias kanadietiškas patiekalas - klevų sirupas. Tai saldi tiršta masė, gaminama iš klevų sulos. Klevų šaknyse per žiemą susikaupia cukrus, o pavasarį iki medžio kamieno pakylanti sula yra išgaunama ir sukoncentruojama. Kvebeke pagaminama daugiausia pasaulyje klevų sirupo. Jis valgomas su vafliais, blynais, avižinėmis kruopomis, bandelėmis ar skrudinta duona. Kai kurie kvebekiečiai įsigudrina jį valgyti net su mėsa ir pupelėmis.

Kvebeko vairuotojai nėra patys kultūringiausi ir tolerantiškiausi. Greitkeliuose leistinas greitis - 100 km/h, bet jeigu važiuosite lėčiau nei 120 km/h, vairuotojai jus palydės piktu žvilgsniu.

Bendras telefono kodas

Atsisveikindami Marko klausėme, kuo kanadiečiai skiriasi nuo amerikiečių. Jis pamąstęs atsakė, jog esminių skirtumų lyg ir nėra, abiejų valstybių gyventojai labai panašūs. Jo nuomone, kai kurie kanadiečiai mano, kad amerikiečiai yra kiek lėkšti, rėksmingi, susitelkę vien į save, nelabai išmanantys apie kitas valstybes. O štai kai kurie amerikiečiai laiko kanadiečius kaimiečiais ir iš tikrųjų nedaug apie juos žino. Tačiau šios valstybės labai panašios ir draugiškos viena kitai, jų net tarptautinis telefono kodas yra vienodas.

Nuvykti į Kanadą iš bet kurio didesnio Europos oro uosto paprasta. Vizų į Kanadą lietuviams nereikia. Tiesa, jų nereikia tik biometrinių pasų (išduotų po 2006 m. rugpjūčio 28 d. savininkams, o nuo 2011-ųjų kanadiečiai į savo valstybę įleis vien tik turinčiuosius biometrinius pasus. Nors esu girdėjęs, kad pasienio pareigūnai kartais neatsirenka (kur ten atsirinks, kai Lietuvoje keturių rūšių pasai) ir be vizų įleidžia ir ne biometrinių pasų turėtojus, tačiau mums kertant JAV ir Kanados sieną net pareigūnė paminėjo, kad be vizos mane įleidžia tik todėl, kad turiu biometrinį pasą. Tad rizikuoti nerekomenduočiau.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas iš­sau­go­jo pos­tą. Tre­čia­die­nį į slap­tą bal­sa­vi­mą at­vy­ko vos 37 Sei­mo na­riai.
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė at­lai­kė opo­zi­ci­nių konservatorių su­reng­tą in­ter­pe­lia­ci­ją.
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir Ira­ko mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Hai­de­ras al-Aba­di su­ta­rė, kad į Ira­ką pa­pil­do­mai bus at­siųs­ta 600 JAV ka­rių, ku­rie pa­dės reng­ti Mo­su­lo puo­li­mą, sa­kė tre­čia­die­nį [...]
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­mas su ne­di­de­liu de­fi­ci­tu, ku­riam, kaip ti­ki­ma­si, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, jei nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos pakeitimai bus pri­pa­žin­ti [...]
„Devs.LT“, ku­rian­ti dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­grin­du vei­kian­čią prog­ra­muo­to­jų pa­ieš­kos plat­for­mą, jun­gia­si prie „Vil­nius Tech Park“ vers­lo vystymo par­tne­rių tink­lo. 
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
Tre­čia­die­nį bu­vo pra­tęs­tas Lie­tu­vos mo­te­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to star­to rung­ty­nės tarp Ute­nos dau­gia­funk­ci­nio spor­to cen­tro (DSC) ir Vil­niaus LEU „Švie­sa-Eg­lė“ ko­lek­ty­vų. Ute­nos DSC – Vil­niaus [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te „Lie­tu­vos ry­tas“ na­muo­se po itin at­kak­lios ko­vos 68:66 pa­lau­žė Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lį“ ir iš­ko­vo­jo tre­čią pergalę iš ei­lės.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami