TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Prie Nemunėlio – dolomitų pakrantės

2015 11 12 6:00
Vasaros pabaigoje Biržų regioniniame parke pastatytas apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria Kirkilų ežerynas. Į žemę smengančio laivo forma primena šio krašto reiškinius - smegduobes, kuriose daug kas pradingsta. Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Į Biržus verta važiuoti ne tik dėl istorinės Radvilų pilies. Ne mažiau čia įdomi ir gamta. Kol dar orai džiugina, smagu pasidairyti po šiauriausią Lietuvos rajoną, garsų savo smegduobėmis, dolomitų atodangomis ir uolomis.

Vasaros pabaigoje Biržų regioniniame parke, kuris saugo įspūdingą karstinio regiono gamtą, pastatytas smengančio į žemę laivo formos apžvalgos bokštas. Tai iliustruoja čia gana dažnai pasitaikančius reiškinius. Biržų krašte šiuo metu priskaičiuojama apie 9 tūkst. įvairaus dydžio smegduobių. Pasakojimai apie jas sklinda nuo seno. Žmonės prisimena, kaip tose įgriuvose prasmegdavo medžiai, pastatai, gyvuliai, atsivėrusiose duobėse dingdavo upeliai, susidarė nauji ežerėliai, kelios smegduobės susijungė požeminiais urvais. Mokslininkas Teodoras Grotusas (1785–1822) yra aprašęs netoli Karajimiškio kaimo esančią Šventąją olą, kurioje dingsta Požemio vardą gavęs upelis. Bet niekur jis iš tikrųjų nedingsta, o šaltiniu išnyra kitoje vietoje. Legendos byloja, kad antis su užrištu skambalėliu ant kaklo požeminiais urvais nunerdavo iš vienos duobės į kitą. Pasakojamas ir kitas gamtos pokštas, kad šienas iš vienos naujai atsiradusios smegduobės išplaukė už kelių šimtų metrų esančioje dauboje. „Mūsų krašte negalima vartoti prakeiksmo „kad tu prasmegtum“, nes taip gali ir atsitikti“, – pasakojo Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas. Turistus į šį kraštą traukiančius reiškinius geologai aiškina taip: smegduobės atsiranda dėl paviršinio ir požeminio vandens veiklos. Požeminį vandenį iš paviršiaus papildydamas gėlas vanduo teka per karstėjantį sluoksnį, jį tirpdo ir formuoja tuštumas. Viršuje likęs grunto ir uolienų skliautas neišlaiko, žemė įgriūva. Tačiau kitur Lietuvoje tokie reiškiniai nesusiformuoja, mat čia tas karstėjantis, išsiplaunantis gipso sluoksnis gana negiliai.

Apžvalgos bokštas pastatytas prieš tai ištyrus vietovę. Geologų teigimu, šioje vietoje įgriuvų negali atsirasti. Be to, bokštas stovi ant 3 metrų storio, 9 metrų pločio betoninio pagrindo.

Įgriuvose – „jauniausi“ ežerai

Regioninio parko lankytojų centre eksponuojamas smegduobių žemėlapis atrodo labai įspūdingai: rodos, nėra kilometro, kuriame nebūtų smegduobės. Vien pernai rajone užfiksuota 30 naujų įgriuvų.

Nuo naujo apžvalgos bokšto atsiveria Kirkilų ežeras. Tiksliau, tai yra maždaug 4 ha plote susijungę apie 30 karstinių ežerėlių. Jie – patys „jauniausi“ Lietuvoje (gal ir Europoje), nes susidarę ne po ledynmečio, o karstinių procesų metu. Ežerėliai priklauso Kirkilų kraštovaizdžio draustiniui, kurio tikslas – išsaugoti šį unikalų kraštovaizdį su karstinėmis sudėtingų konfigūracijų smegduobėmis ir europinės svarbos gipso karsto ežerų buveinėmis. Mokslininkai šiame ežeryne atrado purpurinę sieros bakteriją, kuri vandenį nudažo rausvai.

Dolomitinės Nemunėlio pakrantės

Įspūdingos dolomitų atodangos atsiveria prie Nemunėlio upės, kuri Biržų rajone teka Lietuvos ir Latvijos pasieniu. „Įdomu, kad ši upė turi tris vardus. Ištekėjusi Rokiškio rajone ir čia, mūsų krašte, lietuvių vadinama Nemunėliu. Kitame krante gyvenantys latviai ją vadina Memele, – pasakojo K. Baronas. – O kai Bauskės mieste susijungia su Mūša, jau tampa Lielupe, kuri Jūrmaloje įteka į Baltijos jūrą. Beje, vandens turistai mėgsta šią upę. Ja plaukiant galima grožėtis daugybe atodangų, kurių netrūksta ir Latvijos pusėje.“ Tačiau, pasak K. Barono, latviai kažkodėl jų nesaugo, Tik labai maža dalis teritorijos paskelbta draustiniu. Lietuvoje Nemunėlio-Apaščios geologinis draustinis paskelbtas dar 1960 metais. „O galėtų būti tarptautinė saugoma teritorija, nes tokios pačios atodangos abiejuose Nemunėlio krantuose, Latvijoje ir Lietuvoje“, – sakė K. Baronas. Lietuvoje šiemet sutvarkyti takai, laiptai šių atodangų link, įrengti iš tolo matomi užrašai, kad ir plaukiantys baidarininkai galėtų žinoti, kur verta stabtelti.

Prieš akis – 360 mln. metų

Viena vieta ties Nemunėliu labai įspūdinga. Tai natūraliai susidariusi 120 metrų ilgio Muoriškių atodanga. Ją artimiausiu metu planuojama paskelbti valstybės saugomu gamtos paminklu. Uolienos šioje 7 metrų aukščio dolomitų sienoje ties Nemunėlio upe – net 300–360 mln. metų senumo. Jos susidarė devono periodu, paskui dar buvo paveiktos įvairių dūlėjimo reiškinių. Be to, jas tektoninis lūžis įspūdingai išbangavęs. Eini sau pakrante ir grožiesi gamtos kūryba: iš stačios sienos kyšo aštrūs kietų uolienų kyšuliai, gausu įvairaus dydžio nišų, plyšių, urvelių. Dolomitas – tai nuosėdinė karbonatinė uoliena su nedidele kitų mineralų (kalcito, molio, gipso, geležies oksidų) priemaiša. Netoli Muoriškių atodangos (už 1,8 km) – taip pat įspūdinga Tabokinės atodanga.

Tai labai įsimenantis skardingo šlaito ruožas Nemunėlio slėnyje. Pavasarį plaukiantys ledai uolienas pabraižo, bet jos tokios tvirtos, jog nepanašu, kad tai keltų kokią grėsmę. Šio krašto žmonės dolomitą panaudodavo savo statyboms. Nemunėlio Radviliškio miestelyje stovi iš dolomito akmenų 1849 metais pastatyta bažnyčia. Kiekvienas akmuo – vis kitoks, tad bažnyčios sienos atrodo tarsi dolomitų ekspozicija. Šioje bažnyčioje 1959–1976 metais yra kunigavęs čia ištremtas vyskupas Vincentas Sladkevičius.

Velniapilis – velnio buveinė

Velniapilio uola Nemunėlio pakrantėje irgi atrodo tarsi ne Lietuvai būdingas reiškinys. 5 metrų aukščio, 8 metrų ilgio gipso atodanga – valstybės saugomu geologiniu paminklu paskelbta 1964 metais. Atodangoje – tarsi ant delno matyti devono periodo gipso ir gipsingų uolienų (dolomito, mergelio) sluoksneliai, susidarę daugiau kaip prieš 360 mln. metų. Šioje atodangoje žioji vertikalus plyšys, kurio apačioje – vandens ištirpinti urvai. Gamtininkai yra pastebėję, kad Velniapilio uolos vaizdas kasmet keičiasi – tai lyg savotiškas gamtinis gipso tirpumo eksperimentas.

Apie Velniapilį sklando nemažai padavimų. Pasakojama, kad nuo seno tai buvusi velnio buveinė (matyt, žmonėms būdavo baugoka bandyti prasibrauti į šį urvą). Velnias požeminiu urvu, kuris ir dabar uoloje matyti, galėdavęs nueiti net į Latviją. Šalia šios velnio buveinės gyvenę vienuoliai nuolat su velniu kaudavęsi. Kartą supykęs velnias griebė didelį akmenį ir vienuolyną įspraudė į žemę. Toje vietoje atsirado ežerėlis, kurio dugne saulėtą dieną vienuolyno bokštai matyti. Po kiek laiko velnią nutrenkė perkūnas. Išliko tik gražus gamtos kūrinys – Velniapilio uola.

Kaip pasakojo K. Baronas, ties Velniapiliu, kitame Nemunėlio krante, Latvijoje, yra labai didelių karstinių įgriuvų – maždaug mūsų Aukštadvario Velnio duobės dydžio. Tik jos nelabai pritaikytos lankyti, sunkiau pasiekiamos, nes yra miškuose.

Biržų regioninio parko teritorijoje yra ir šiauriausias Lietuvos taškas (56°27' šiaurės platumos ir 24°53' rytų ilgumos). Tai vieta prie Nemunėlio į šiaurės vakarus nuo Aspariškių kaimo. Iki Aspariškių galima atvažiuoti automobiliu, o toliau reikia eiti pėsčiomis pagal pakrantę.

Norint aplankyti šiuos įdomius gamtos reiškinius, taip pat surasti pažintinį taką, ties kuriuo tarsi pribarstyta daug smegduobių, geriausia yra kreiptis į Biržų regioninio parko lankytojų centrą, kur jums suteiks informaciją, kaip šiuos objektus surasti. Be to, dabar tai padaryti patogiau nei pavasarį, nes dažnai Nemunėlio vanduo pakyla ir pakrantė būna sunkiau praeinama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"