Prie tako – mitologinis protėvių pasaulis

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2015-01-09 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-01-09 06:00
Pavaizdavęs Aušlavį - gydymo dievą, ligonių dievaitį - skulptorius Daumantas Kučas akmenyje aplink žalčiuką paliko įdubų, kuriose galės kauptis gydomasis vanduo. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos
Šven­čio­nių ra­jo­ne, Sir­vė­tos re­gio­ni­nia­me par­ke, pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je ati­da­ry­tas mi­to­lo­gi­nis ta­kas. Try­li­ka pro­fe­sio­na­lių skulp­to­rių ak­me­ny­je įam­ži­no se­no­vės bal­tų die­vus ir Šven­tos gi­rią ša­lia Šven­tos kai­mo ap­gau­bė pa­slap­ties šy­du.

Šven­tos kai­me pra­si­de­dan­tis ir be­veik pu­san­tro ki­lo­me­tro pro eg­ly­ną ir ber­žy­ną vin­giuo­jan­tis ta­kas skulp­tū­ro­mis ir in­for­ma­ci­niais sten­dais pri­sta­to se­no­vės bal­tų die­vus. Ta­čiau ne­ga­li­ma sa­ky­ti, jog ka­dai­se die­vų at­vaiz­dai bu­vo bū­tent to­kie. Kiek­vie­nas skulp­to­rius sa­vaip įsi­vaiz­da­vo ir kū­rė die­vy­bės sim­bo­lį.

Sim­bo­li­nė išraiška

Mi­to­lo­gi­nis ta­kas pui­kiai pa­pil­do Sir­vė­tos re­gio­ni­nį par­ką, iš­sis­ki­rian­tį vaiz­din­gu Dau­gu­vos ir Žei­me­nos upių kraš­to­vaiz­džiu, akį trau­kian­čiais iš­si­bars­čiu­siais pi­lia­kal­niais, pil­ka­piais, al­ka­kal­niais. Sim­bo­li­nės se­nų­jų bal­tų die­vų skulp­tū­ros lan­ky­to­jus su­pa­žin­di­na su tur­tin­gu, ar­ti gam­tos gy­ve­nu­sių mū­sų pro­tė­vių mi­to­lo­gi­niu pa­sau­liu. Ta­ką Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šo­mis įren­gė Vals­ty­bi­nė sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­ba (VSTT). Kaip pa­sa­ko­jo šios tar­ny­bos pa­ta­rė­ja Rū­ta Baš­ky­tė, ta­kas kai­na­vo ne­daug, nes skulp­to­riai su­ti­ko dirb­ti už ga­na ne­di­de­lį at­ly­gį. Da­bar Sir­vė­tos re­gio­ni­nis par­kas ti­ki­si su­lauk­ti dau­giau lan­ky­to­jų, et­no­kul­tū­ros gar­bin­to­jų. Pa­va­sa­rį su­ža­lia­vus miš­kui, die­vy­bių sim­bo­liai na­tū­ra­lio­je ap­lin­ko­je bus dar iš­raiš­kin­ges­ni.

Per ta­ko ati­da­ry­mą skulp­to­riai pri­si­pa­ži­no, kad no­rė­da­mi su­kur­ti die­vy­bių skulp­tū­ras skai­tė, do­mė­jo­si, gi­li­no­si į pro­tė­vių pa­sau­lė­jau­tą ir iš ak­mens iš­ka­lė to­kius sim­bo­lius, su ko­kiais jiems la­biau­siai sie­jo­si mi­to­lo­gi­nis pa­sau­lis. "Žmo­gus šio­je že­mė­je gy­ve­na glo­bo­ja­mas aukš­tes­nių jė­gų - die­vų. Jie pers­pė­ja žmo­gų apie pa­vo­jus, sau­go, gi­na, mo­ko iš­min­ties. Die­vy­bės - pa­slap­tin­gų gam­tos reiš­ki­nių įsi­kū­ni­ji­mas - at­sklei­džia pro­tė­vių pa­sau­lė­žiū­rą ir ap­lin­kos su­vo­ki­mą", - ves­da­ma mi­to­lo­gi­niu ta­ku pa­sa­ko­jo et­nog­ra­fė, VSTT vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė Onu­tė Dro­be­lie­nė. Ka­ra­liš­ką aukš­čiau­sių //Die­vų pi­ra­mi­dę su­kū­rė skulp­to­rius Ry­tas Jo­nas Be­le­vi­čius. Pa­sak O. Dro­be­lie­nės, lie­tu­viš­kų se­nų­jų die­vų vy­res­ny­bę su­da­ro in­doeu­ro­pie­tiš­kų tau­tų šei­mai bū­din­ga die­vų tre­jy­bė: pa­sau­lio kū­rė­jas, do­ro­vės ir mo­ra­lės pri­nci­pų kū­rė­jas, švie­sos ir ži­nių ne­šė­jas.

Gy­vy­bės siū­las

Prie par­ko di­rek­ci­jos pa­sta­to įkur­din­tas be­ne svar­biau­sios die­vy­bės - Per­kū­no - skulp­to­rės Da­lios Ma­tu­lai­tės su­kur­tas sim­bo­lis. Be­si­su­kan­tis ug­nies ženk­las su kir­vu­ku by­lo­ja apie at­mos­fe­ros ir gam­tos val­dy­to­jo ga­lias. Par­ko di­rek­ci­ja įsi­kū­ru­si re­kons­truo­ta­me Šven­tos kai­mo dva­ro svir­ne. Vi­sai ne­to­li pa­sta­to - gar­su­sis gam­tos pa­mink­las - 30 lie­pų pa­vė­si­nė. Ją dva­ri­nin­kai Ci­vins­kiai pa­so­di­no 1925-1926 me­tais. Šio­je pa­vė­si­nė­je pa­sku­ti­nes gy­ve­ni­mo die­nas mėg­da­vo leis­ti dva­ro šei­mi­nin­kė Ma­ri­ja. Da­bar skulp­to­rius Val­das Bu­be­le­vi­čius čia įkur­di­no Lai­mą - mi­ti­nę die­vy­bę, le­mian­čią žmo­gaus li­ki­mą jam gims­tant. Gim­dy­vių glo­bė­ja pa­vaiz­duo­ta la­bai mo­te­riš­ka, trykš­tan­ti vai­sin­gu­mu. O ka­dan­gi Lai­mos ži­nią skel­bia ge­gu­tė, an­te­lė ar gul­bė, skulp­to­rius die­vy­bei ant gal­vos pa­tup­dė pa­ukš­te­lį.

"Dievybes norisi vaizduoti lyg žmones", - apie miško medžių globėją Girinį sakė skulptūros autorius Arvydas Ališanka.

Daug kas nu­ste­bo mir­ties die­vy­bę Gil­ti­nę (Ve­lio­ną) iš­vy­dę ne su dal­giu ant pe­ties, kaip ji daž­niau­siai vaiz­duo­ja­ma, o kaip spar­nus iš­sklei­du­sią pe­lė­dą. Ka­dan­gi šis pa­ukš­tis - Gil­ti­nės pa­si­ro­dy­mo pra­na­šas, taip ją ir pa­vaiz­da­vo skulp­to­rė D. Ma­tu­lai­tė. "Pro­tė­viai ti­kė­jo, kad kai at­eis lai­kas žmo­gui iš­ke­liau­ti iš šio pa­sau­lio, Ve­lio­na avi­kir­pė­mis žirk­lė­mis nu­ker­pa li­ki­mo siū­lą, ku­rį gi­mus kū­di­kiui ver­pė li­ki­mo dei­vė Lai­ma", - pa­sa­ko­jo O. Dro­be­lie­nė.

Tu­rė­jo pro­tė­viai ir svar­bų jiems me­dį - laz­dy­ną - glo­bo­ju­sią dei­vę Laz­do­ną (skulp­to­riaus Sta­sio Ju­raš­kos dar­bas). Ne­pa­mirš­tas bu­vo ir mi­ti­nis ke­liau­to­jų glo­bė­jas Ke­lu­kis. Skulp­to­rius Ka­zys Venc­lo­vas jį pa­vaiz­da­vo dviem "ke­liau­jan­čiais" ak­me­ni­mis. Ki­ta­dos Ke­lu­kį sim­bo­li­zuo­da­vo ke­lių san­kry­žo­je su­krau­tos ak­me­nų krū­ve­lės. "Pa­pro­tys gy­vas ir šian­dien - ak­me­nų krū­ve­lių ga­li­ma už­tik­ti ant pi­lia­kal­nių, al­ka­kal­nių, kryž­ke­lė­se, su­dė­tin­guo­se ke­lio­nių marš­ru­tuo­se, - tei­gė O. Dro­be­lie­nė. - Ant to­kių krūs­nių Že­mai­ti­jo­je vė­les­niais lai­kais im­ta sta­ty­ti kop­ly­tė­les."

Ste­buk­lin­gi upeliai

Ant di­de­lio ak­mens su­ran­gęs žal­čiu­ką skulp­to­rius Dau­man­tas Ku­čas pa­vaiz­da­vo Auš­la­vį - lie­tu­vių ir prū­sų mi­to­lo­gi­jo­je ži­no­mą gy­dy­mo, li­go­nių die­vai­tį. Jis mi­to­lo­gi­jo­je daž­nai įgau­da­vęs žal­čio pa­vi­da­lą. Au­to­rius ap­link žal­čiu­ką pa­li­ko įdu­bų, kad bū­tų kur kaup­tis gy­do­ma­jam van­de­niui.

"Upi­nis - te­kan­čių van­de­nų die­vy­bė. Tie upe­liai, ku­rių te­kė­ji­mo kryp­tis su­tap­da­vo su sau­lės te­kė­ji­mo kam­pu per pa­va­sa­rio ly­gia­die­nį, bu­vo lai­ko­mi ste­buk­lin­gais, gy­dan­čiais", - sa­kė O. Dro­be­lie­nė. Skulp­to­rius R. J. Be­le­vi­čius ak­me­ni­nes upe­lio ban­ge­les įkur­di­no ant ma­žo upe­liu­ko pa­kran­tės, kad bū­tų ga­li­ma tie­siog ant suo­le­lio for­mos skulp­tū­ros pri­sės­ti ir įsik­lau­sy­ti į čiur­le­ni­mą.

Ar­vy­do Ali­šan­kos Ja­vi­nė iš­kart at­pa­žįs­ta­ma - tai žmo­gaus dy­džio ja­vų var­pa. Ši ja­vų lau­ko glo­bė­ja daž­niau­siai bū­da­vo vaiz­duo­ja­ma kaip mo­te­ris. Ti­kė­ta, kad kiek­vie­na­me lau­ke gy­ven­da­vo vis ki­ta ja­vų die­vy­bė. Pa­sku­ti­nis pė­das bū­da­vo gar­bin­gai par­ne­ša­mas į na­mus, ap­lie­ja­mas van­de­niu, so­di­na­mas už skob­nių. Ja­vi­nė ki­ta­dos bū­da­vo vaiz­duo­ja­ma tik ge­ra, nes žem­dir­biai iš jos vien tik ge­ra pa­tir­da­vo.

Ka­dan­gi tarp vi­sų ka­len­do­ri­nių ag­ra­ri­nių šven­čių pa­tie­ka­lų vi­sa­da bū­da­vo ir val­gių iš kiau­lie­nos (au­sų per Ka­lė­das, uo­de­gų per Už­ga­vė­nes), tad na­tū­ra­lu, jog pro­tė­viai tu­rė­jo ir kiau­lių au­gi­ni­mo glo­bė­ją - Kre­ma­tą. Skulp­to­rė As­ta Va­si­liaus­kai­tė šią die­vy­bę pa­vaiz­da­vo la­bai ti­kro­viš­ką.

Naujoji Lietuvos romuvos krivė Inija Trinkūnienė džiaugėsi, kad šalyje daugėja mitologinių parkų.

Vie­nas Min­dau­go dievų

Daug sim­bo­li­kos D. Ma­tu­lai­tė pa­si­tel­kė įpras­min­da­ma zui­kių ir vi­sų smul­kių žvė­re­lių, me­džiok­lės dei­vę Žvė­rū­ną. "Zui­kių die­vas Ipa­ti­jaus me­traš­ty­je 1252 me­tais bu­vo nu­ro­do­mas tarp ka­ra­liaus Min­dau­go gar­bi­na­mų die­vų, - pa­sa­ko­jo O. Dro­be­lie­nė. - Bu­vo ti­ki­ma, kad jei vyks­tant į me­džiok­lę į lau­ką iš­bėg­da­vo zui­kis, ženg­ti į miš­ką ne­va­lia."

Ant sa­vo nu­ga­ros so­dy­bą, ūkį, na­mus lai­kan­čiais jau­tu­kais skulp­to­rius Min­dau­gas Ju­rė­nas pa­vaiz­da­vo Že­mė­pa­tį - že­mės, der­liaus, ūkio die­vą. Jis bu­vo gar­bi­na­mas kar­tu su Že­my­na pra­de­dant ir bai­giant ūkio dar­bus, at­lie­kant šei­mos apei­gas. Že­mė­pa­tis gy­ven­da­vo že­mė­je, po gir­no­mis, kar­tais iš­lįs­da­vo kaip žal­tys.

Prie ta­ko su­sto­jęs A. Ali­šan­kos miš­ko me­džių glo­bė­jas Gi­ri­nis - tar­si gy­vas it žmo­gus me­dis - skli­di­nas pa­gar­bos gi­riai mai­tin­to­jai.

Min­dau­go Au­čy­nos Ga­bi­ja - na­mų ži­di­nio, ug­nies die­vai­tė - pa­vaiz­duo­ta kry­žiu­mi ženk­lin­tu ak­me­niu. "Iki mū­sų die­nų iš­li­ko pa­pro­tys mal­de­le kreip­tis į Ga­bi­ją. Va­ka­re už­žars­čius ža­ri­jas ant pe­le­nų nu­brė­žia­mas kry­žius, krei­pia­ma­si į Ga­bi­ją la­bai poe­tiš­kai: "Šven­ta Ga­bie­ta, už­kaup­ta gu­lė­ta, už­kur­ta ži­bė­ta. Kaip nu­mirs­ma, už­dek mu­mi žva­ke­lę, pa­si­rem­ti laz­de­le ir ei­ti na­mu­čio", - ci­ta­vo O. Dro­be­lie­nė. - Se­no­jo ti­kė­ji­mo die­vai­tės funk­ci­jas pe­rė­mė šven­to­ji Ago­ta. Ti­ki­ma, kad jos var­do die­ną (va­sa­rio 2-ąją) pa­šven­tin­ta duo­na gelbs­ti nuo gais­ro, gy­va­tės kir­čio, kul­kos."

Ar­čiau gamtos

Pa­pra­šy­ta pa­ko­men­tuo­ti par­ko skulp­tū­ras ne­se­niai Lie­tu­vos ro­mu­vos kri­ve ta­pu­si Ini­ja Trin­kū­nie­nė sa­kė, kad nė­ra ži­no­ma, kaip jos at­ro­dė. "Dėl se­nų­jų die­vų iki­nog­ra­fi­jos su­dė­tin­ga, nė­ra iš­li­ku­sių at­vaiz­dų, tik jų frag­men­tai. Aps­kri­tai tai at­kur­ti nė­ra pa­pras­ta. Skulp­to­riai rė­mė­si ap­ra­šy­mais, pa­vaiz­da­vo at­ski­rus die­vy­bių bruo­žus. To­kiam dar­bui rei­kia pa­jau­tos ir kū­ry­bi­nių ga­lių. Ma­nau, kad kū­rė­jai, ėmę­si ne tie­sio­giai vaiz­duo­ti die­vus, o kū­rę jų sim­bo­li­nę iš­raiš­ką, pa­si­rin­ko tei­sin­gą ke­lią. Tai žmo­nes ska­ti­na mąs­ty­ti, gi­lin­tis, la­vi­na vaiz­duo­tę. Į die­vy­bes įsi­kū­ni­ję tam ti­kri reiš­ki­niai yra mū­sų ta­pa­tu­mo da­lis. Vie­niems tai yra tik se­no­ji mi­to­lo­gi­ja, pra­ei­ties at­spin­dys, ki­tiems - jų da­bar­ti­nės ta­pa­ty­bės da­lis. Ir vie­niems, ir ki­tiems to­kie par­kai, skulp­tū­ros yra svar­bu. Jie su­in­te­re­suo­ti, kad skulp­tū­ros kaip ga­li­ma la­biau at­skleis­tų svar­biau­sius die­vy­bių bruo­žus. Aš sa­ve ir Ro­mu­vos - se­no­vės bal­tų re­li­gi­nės bend­ri­jos - žmo­nes pri­ski­riu prie tos gru­pės, ku­riai die­vy­bių skulp­tū­ros la­bai svar­bios kaip mū­sų da­bar­ti­nio gy­ve­ni­mo, re­li­gi­nio ta­pa­tu­mo ženk­lai, - tei­gė I. Trin­kū­nie­nė. - Skulp­tū­ros ženk­li­na tas ga­lias, ku­rios mums svar­bios, ku­rio­mis ti­ki­me ir ku­rios bu­vo reikš­min­gos pro­tė­viams. Ke­liau­jant per Lie­tu­vą te­ko ma­ty­ti daug mi­to­lo­gi­nių par­kų, jų pa­sta­ruo­ju me­tu vis dau­gė­ja. Ky­la vi­suo­me­ni­nių ir as­me­ni­nių ini­cia­ty­vų kur­ti par­kus ir juo­se pa­vaiz­duo­ti se­nuo­sius mū­sų die­vus."

I. Trin­kū­nie­nės tei­gi­mu, dau­ge­lis skulp­to­rių, ypač me­džio dro­žė­jai, re­mia­si liau­dies tra­di­ci­ja. "Ti­kė­ti­na, kad jie ir pe­rė­mė se­nų­jų lai­kų sti­lis­ti­ką, or­na­men­tus. O, tar­kim, Bal­sių mi­to­lo­gi­nia­me par­ke ne­to­li Vil­niaus se­nie­ji die­vai pa­vaiz­duo­ti mo­der­niai, iš­reiš­kia die­vy­bės idė­ją, ne­tie­sio­giai vaiz­duo­ja ko­kią nors fi­gū­rą", - aiš­ki­no pa­šne­ko­vė. Jos nuo­mo­ne, ki­ta­dos žmo­nėms gal ir ne vi­sa­da rei­kė­jo die­vų skulp­tū­rų, at­vaiz­dų, nes jie bu­vo ar­čiau sa­vo gar­bi­na­mų ob­jek­tų, gam­tos reiš­ki­nių. "Pa­vyz­džiui, prie že­mės Že­my­nė­lės pra­dė­da­mi dar­bus ga­lė­da­vo tie­sio­giai pri­si­lies­ti, pa­gar­bin­ti, pa­si­kal­bė­ti, tad gal kar­tais ir ypa­tin­gų skulp­tū­rų ne­rei­kė­jo. Da­bar mes tu­ri­me įvai­rių ta­pa­tu­mo raiš­kos bū­dų, tad pri­gim­ti­nės re­li­gi­jos die­vus vaiz­duo­ja­me įvai­riai", - aiš­ki­no I. Trin­kū­nie­nė.

Kri­vė džiau­gė­si gra­žio­mis idė­jo­mis par­kais ir skulp­tū­ro­mis įpras­min­ti mū­sų se­ną­ją kul­tū­rą. "Gai­la, kad die­vy­bių skulp­tū­rė­lių, ku­rios, ma­tyt, bu­vu­sios me­di­nės, nė­ra iš­li­ku­sių, - sa­kė ji. - Ta­čiau yra daug iš­li­ku­sių ak­me­ni­nių au­ku­rų. Šis pa­vel­das tur­tin­gas ir so­li­dus. Prie jų iki šių die­nų Ro­mu­vos žmo­nės ren­gia apei­gi­nes šven­tes. De­ja, ak­me­nys jau ta­po kil­no­ja­mu ob­jek­tu, da­bar­ti­ne tech­ni­ka ne­sun­ku juos nu­si­ga­ben­ti į sa­vo kie­mą. Daug kur taip ir pa­da­ry­ta. Pi­lia­kal­nį, šven­tą me­dį ar šal­ti­nį ga­li ap­sau­go­ti, o ak­me­nis sau­go­ti su­nkiau."

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Sei­mas tre­čia­die­nį po pie­tų ke­ti­na pri­im­ti pir­mą­sias dar ne­įsi­ga­lio­ju­sį nau­ją­jį Dar­bo kodeksą to­bu­li­nan­čias pa­tai­sas.
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja vi­saip kra­to­si įsta­ty­mais jai nu­ma­ty­tos prie­vo­lės pri­žiū­rė­ti, kaip ša­ly­je vyk­do­ma ap­lin­ko­sau­gos vals­ty­bi­nė kon­tro­lė, ir no­ri, kad tai da­ry­tų ko­kia nors pa­val­di ins­ti­tu­ci­ja.
In­do­ne­zi­jos gel­bė­to­jai tre­čia­die­nį dėl ug­ni­kal­nio iš­si­ver­ži­mo iš vie­nos po­pu­lia­riau­sių žy­gių vie­tų eva­ka­vo apie 400 tu­ris­tų, dau­giau­siai už­sie­nie­čių, pranešė vie­nas par­ei­gū­nas.
Pa­sau­lio ban­ko val­dy­ba vien­bal­siai pri­ta­rė, kad šios or­ga­ni­za­ci­jos pre­zi­den­tas Ji­mas Yong Ki­mas dirb­tų an­trą ka­den­ci­ją, an­tra­die­nį pa­skel­bė šis pa­sau­li­nis sko­lin­to­jas.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Spa­lio vi­du­ry­je pra­si­dė­sian­tis 10-asis „Ne­pa­to­gus ki­nas“ ža­da pa­kvies­ti į spe­cia­lią re­tros­pek­ty­vą iš tie­sų ne­pa­to­gia te­ma – „Ho­lo­kaus­tas: at­min­tis ekra­ne“ – taip va­di­na­si kartu su Ber­ly­no [...]
Šie­met fes­ti­va­lio pa­grin­di­nis šū­kis yra „Į akis kren­tan­tis ki­nas“, tai yra toks, ku­ris žiū­ro­vo ne­pa­lie­ka abe­jin­go, ku­ris ge­ba pra­juo­kin­ti, pra­links­min­ti, lai­ky­ti įtam­po­je, bet ir su­jau­di­na [...]
Uos­ta­mies­tis tu­ris­ti­nį se­zo­ną pra­de­da ir bai­gia krui­zi­nių lai­vų vi­zi­tais, ta­čiau ge­rė­jan­tys tu­riz­mo ro­dik­liai men­kai te­vei­kia to­liau nuo uos­to esan­tį Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ną. Ap­jun­gu­sios iš­tek­lius [...]
Ne­praė­jus nė mė­ne­siui, kai da­lis pre­ky­bi­nin­kų ėmė­si ini­cia­ty­vos iš vi­sų al­ko­ho­lį per­kan­čių var­to­to­jų rei­ka­lau­ti as­mens ta­pa­ty­bę liu­di­jan­čio do­ku­men­to, Sei­mas jau nutarė įsta­ty­mu su­stab­dy­ti [...]
Tre­čia­die­nį Klai­pė­dos skulp­tū­rų par­ke vyks Ger­la­chų šei­mos paminklo ati­den­gi­mo iš­kil­mės.
Ber­čiū­nuo­se ne­tru­kus du­ris at­vers dva­si­nis cen­tras. Jis veiks pir­mo­jo Pa­ne­vė­žio vys­ku­po Ka­zi­mie­ro Paltaroko val­dy­to­je poil­sia­vie­tė­je.
An­tra­die­nį pra­si­dė­jo an­tro­jo tu­ro ko­vos UE­FA Čem­pio­nų ly­go­je, o cen­tri­nė­je dvi­ko­vo­je su­si­ti­ko Dort­mun­do „Bo­rus­sia“ ir Mad­ri­do „Real“.
Ute­nos „Ju­ven­tus“ krep­ši­nin­kai per­ga­lin­gai pra­dė­jo FI­BA Čem­pio­nų ly­gos at­ran­kos eta­pą. An­ta­no Si­rei­kos ko­man­da vė­lų an­tra­die­nio va­ka­rą sve­čiuo­se 83:81 (26:26, 23:18, 17:22, 17:15) pa­lau­žė [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
„Šel­pia­me var­gin­giau gy­ve­nan­čius vo­kie­čius, – iro­ni­za­vo Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ins­ti­tu­to (LEI) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas dr. Ro­lan­das Ur­bo­nas. – Ir per anks­tes­nę sep­ty­ne­rius metus vyk­dy­tą Eu­ro­pos [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos gam­ti­nin­kai gre­ti­ma­me kie­me, su­ta­rę su gy­ven­to­jais, va­kar nu­pjo­vė ten au­gu­sias uo­sia­la­pio kle­vo at­ža­las ir no­ri dar kar­tą par­agin­ti žmo­nes ko­vą su invazinėmis rū­ši­mis, kad [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Kas an­trus me­tus ru­de­nį Ha­no­ve­ry­je (Vo­kie­ti­ja) vyks­tan­ti di­džiau­sia Eu­ro­po­je ko­mer­ci­nio trans­por­to par­oda IAA su­bu­ria stam­biau­sius leng­vo­jo, su­nkio­jo bei spe­cia­li­zuo­to komercinio trans­por­to ga­min­to­jus [...]
Rug­sė­jį Lie­tu­vos „Peu­geot“ sa­lo­nus pa­sie­kė nau­jas kro­vi­ni­nis „Ex­pert“, ku­rį vai­ruo­ti taip pat ma­lo­nu, kaip ir pra­ban­gų „Mer­ce­des-Benz“ ar BMW. Ki­tas klau­si­mas, ar va­žia­vi­mo kom­for­tas [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami