TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Puošnus Rygos gyvenimas

Secesinio stiliaus pastatų metropoliu tituluojamoje Rygoje prieš porą metų duris atvėrė šio, XX amžiaus pradžioje tik kelis dešimtmečius Europoje gyvavusio, maištingojo moderno stiliaus muziejus. Architekto Konstantino Pėkšėno bute (Alberto g., 12) eksponuojamas restauruotas 1903 metų interjeras.

Jauniausiame Rygos muziejuje nesijauti muziejuje. Čia nėra nė vieno įstiklinto stendo su eksponatais. Lankytojai gali pasivaikščioti po visą butą, kuriame gyveno 250 secesinio stiliaus pastatų Rygoje suprojektavęs ir tautinį latvių jugendo stilių suformavęs architektas K.Pėkšėnas (1859-1928). Penkių aukštų namą Alberto gatvėje (ji, kaip ir visas miesto centras, pilna puošnių šio stiliaus pastatų) K.Pėkšėnas kūrė kartu su savo mokiniu, taip pat garsiu architektu Eiženu Laube. Nemažai secesijos stiliaus šedevrų mieste paliko ir Rygoje gyvenęs garsaus kino režisieriaus Sergejaus Eizenšteino tėvas architektas Michailas Eizenšteinas.

Daugiau nei Barselonoje

Kaip Vilnius išsiskiria savo baroku, taip Ryga garsi secesijos perliukais. Paryžiuje, Briuselyje kilęs secesinis stilius (čia vadintas art nouveau) nekopijavo jokių buvusių istorinių stilių, buvo kuriamas vien orientuojantis į grožį, estetiką, ornamentų gausą. Architektai iškėlė sau naują devizą - visa, kas utilitaru, turi būti išraiškinga. Namų fasadai ir interjerai tiesiog skendo gėlių, fantastinių paukščių lipdiniuose, buvo išpuošti nuogų merginų, išraiškingų kaukių, jausmingų veidų skulptūromis. To meto moterų skrybėlės vos atlaikydavo glėbius dirbtinų puokščių ir plunksnų.

XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje klestėjusi Ryga sugebėjo gyventi Europos didmiesčio ritmu. Mieste kilo ištisi šio stiliaus (Skandinavijoje, Vokietijoje ir Latvijoje pavadinti jugendo vardu) kvartalai. Šiuo metu Rygoje priskaičiuojama apie 800 judendo stiliaus pastatų. Rygos centre jie sudaro daugiau kaip trečdalį statinių - tikras moderno draustinis. Kaip teigia architektūros žinovai, ištisų jugendo kvartalų nerastume nė žymaus ispanų architekto Antonio Gaudi pamėgtoje Barselonoje. Latvijos sostinė pelnytai laikoma jugendo stiliaus metropoliu. Ypač akį traukia Elizabetės, Alberto, Strelniekų, Antonijaus, Dzirvanų, Lyvų gatvių pastatai. 

Elizabetės gatvė netgi vadinama jugendo stiliaus enciklopedija. Viename šios gatvės name užaugo Jelena Šilovskaja-Bulgakova, trečioji rašytojo Michailo Bulgakovo žmona.

Daugelio namų fasaduose - XX amžiaus pradžios datos. Tai Rygos statybų pakilimas. Klestintis uostas pritraukdavo daug pinigų. Ryga net buvo tapusi penktu pagal dydį tuometės Rusijos imperijos miestu. Čia gyveno šimtai turtingų šeimų, veikė pelningos bendrovės, gildijos. Miesto turtuoliai stengėsi neatsilikti nuo naujos, Vakaruose aukštinamos ir prabanga alsuojančios architektūros mados. Tad užsakymų kūrėjams netrūko. Dauguma jų buvo vokiečiai, tačiau vaizdingumu išsiskyrė ir kelių latvių - K.Pėkšėno, E.Laubės, Janio Alksnio ir kitų - pastatai.

Lankytojoms - skrybėlės

Dauguma šios maištingosios moderno architektūros namų Rygoje šiuo metu - gyvenami daugiabučiai. K.Pėkšėno bute-muziejuje pasijunti tarsi užsukęs pas turtingą XX amžiaus pradžios miestietį. Svečius pasitinka to meto drabužius vilkinti "šeimininkė" - gidė. Lankytojoms taip pat pasiūlomos puošnios, gėlėmis puoštos skrybėlaitės - kad būtų galima geriau įsijausti į to meto stilių ir drauge kad labiau derėtų prie 1903-aisiais statyto namo interjero. 

"Šis butas - 208 kvadratinių metrų ploto. Tais laikais tai buvo mažos šeimos gyvenamosios patalpos, skirtos maždaug trims asmenims, - pasakojo gidė. - Išlikę originalios medinės grindys, durys, langai. Baldai surinkti iš kitų XX amžiaus pradžios Rygos butų. K.Pėkšėno interjeras neišlikęs."

Bute restauruotas prieškambaris, svetainė, kavos gėrimo kampelis, židinio kambarys, valgomasis, virtuvė, privatūs kambariai, miegamieji. Vonioje ir tualete - autentiška 1903 metais statyto namo santechnika. "Bute matote radiatorius. Šis namas - vienas pirmųjų Rygoje, kuris turėjo centrinį šildymą", - pridūrė muziejaus darbuotoja.

Kambariuose gausu rankdarbių - siuvinėtų, nertų staltiesėlių, lovatiesių. "Moterys tais laikais nelabai kur išeidavo iš namų, tad užsiimdavo rankdarbiais", - teigė gidė.

Tarnaitei - atskiras kambarėlis

Šalia virtuvės - uogienių, džiovintų žolelių, trauktinių, užpiltinių, vyno kambarėlis. Visos lentynos puoštos siuvinėtomis servetėlėmis. Apie tokį pasvajotų ir ne viena dabartinė šeimininkė.

"Netgi vidutinio turtingumo to meto miestiečių šeimoms buvo įprasta turėti tarnaitę. Ji tris kartus per dieną virdavo karštą maistą ir tvarkydavo didelį butą - juk 208 kvadratinių metrų plote yra ką veikti, - pasakojo gidė. - Kadangi tarnaitės dažniausiai būdavo kilę iš Rygos priemiesčių, jos privalomai turėjo atskirą kambarėlį pernakvoti." Tarnaitei šiame bute įrengtas jaukus kampelis šalia virtuvės. Muziejaus lankytojams užsukus į virtuvę "tarnaitė" kaip tik ir išėjo iš to kambarėlio. Ant baltų drabužių prisijuosusi baltą prijuostę ji maloniai pasiūlė tik ką iš orkaitės ištrauktų karštų sausainių.

Šiame name taip pat gyveno garsus latvių tapytojas Janis Rozentalis ir rašytojas Rudolfas Blaumanis (pirmojo šeima priglaudė antrąjį). Namo palėpėje dabar veikia šių menininkų muziejėliai. Manoma, kad puošnios daugiabučio laiptinės lubos ištapytos pagal J.Rozentalio eskizus.

Secesinis stilius ėmė gęsti po Pirmojo pasaulinio karo. Ypač jį kritikavo avangardistai, bet dabar tai - Rygos išskirtinumas ir puošmena.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"