Raigardas: kur velnias pametė akmenį

Jūratė MARKELIŪNAITĖ 2009-08-14 00:00
Jūratė MARKELIŪNAITĖ 2009-08-14 00:00
Skardžio apačioje iškilęs miškas dabar užstoja slėnio erdvę. Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Nuo Drus­ki­nin­kų pen­kis ki­lo­me­trus nu­my­nus dvi­ra­čių ta­ku iki Šven­dub­rės kai­mo Rai­gar­do slė­ny­je, at­si­ve­ria vie­to­vės, api­pin­tos pa­slap­tin­gų pa­sa­ko­ji­mų apie šven­ta­me du­bu­ry­je nu­grimz­du­sį mies­tą.

Pasirodo, toks pasakojimas apie prasmegusį miestą nėra vienintelis - Lietuvoje iš viso užrašyta apie 350 pasakų ir padavimų apie taip pradingusias vietoves - padavimuose skradžiai žemę smego dvarai, bažnyčios, miestai.

M.K.Čiurlionis matė kitaip.

Visai netoli sienos su Baltarusija nuo stataus skardžio pro pušų viršūnes galima žvilgtelėti į Raigardo slėnį. Tačiau prisiminus, kaip jį savo triptike nutapė M.K.Čiurlionis, dabar tiek jo grožio nematyti, didelę dalį vaizdo užstoja suvešėjęs ir gerokai aukštyn pasistiepęs miškas. Jei ne M.K.Čiurlionis, net neįtartum, kad čia plyti 14 kvadratinių kilometrų slėnis, per jį vingiuoja siauras Kubilnyčios upeliukas. Deja, nuostabus, prieš 5 tūkst. metų susiformavęs slėnis, dabar paskelbtas kraštovaizdžio draustiniu, nuo skardžio, esančio ties plentu į Baltarusiją, beveik nematomas - nors čia žemėlapiuose ir nurodyta apžvalgos aikštelė.

Kas ir kur prasmego

Raigardo ir jame esančio Švendubrės kaimo vardai byloja apie šventuose duburiuose prasmegusį miestą, pilį (gardą). Pasakojama, kad kadaise Nemunas tekėjęs iš rytų į vakarus, tačiau, nepanoręs savo vandenų Vyslai atiduoti, ties Gardinu pasuko į šiaurę ir, perskrodęs Raigardo slėnį, į Baltiją nuskubėjo. Pačiame slėnyje Nemunas, tarsi nerasdamas sau vietos, taip pat ne kartą keitė vagą, palikdamas nemažai senvagių.

Labai regimai upė pakeitė savo tėkmę XVI amžiuje. Vieną pavasarį susigrūdus ledams prasiskverbė kita vaga ir Raigardo slėnį atskyrė nuo kaimų. Yra užrašytas gražus čia gyvenusio Antano Vaišnoro pasakojimas apie šį kaimo gyvenimą pakeitusį įvykį (užliejamos derlingos pievos atsidūrė kitame krante): "Nugi sustarė velnias su gudais ir pinčiais (ukrainiečiais), kad lipliūniškiai dar rozų nebandyt išvaduoc Raigardo miesto, kur po žamėm. Jiej palaido dzidziulį kiaulį su dzidziulėm ausim, o dar dzidesnėm aštrom sidabro ilcim. Toj kiaulė ir nurausė žamį snukiu ty, kur ir nubėgo Nemunas. Matot, kartų du lipliūniškiai to miesto vos neišvadavo, bet buvo nekantrūs ir viskų grįžį papasakoj kiciem. Tadu visiem, kas sužinoj užkeikimo žodzius ir jų pasakojimų, užkando žadų. Bijo velnias Lipliūnų, oi kap bijo. Bet vis ciek sako, kad ca gims drąsūs, kantrūs du vyrai, kurie kada nors išvaduos užkeiktų Raigardų."

Padavimą apie nugrimzdusį Raigardo miestą 1844 metais pagarsino istorikas Teodoras Narbutas. 1923 metais Vincas Krėvė "Tautos žodyje" paskelbė "Dzūkų poringes", kuriose užfiksavo daugelį padavimų apie Raigardą.

Vienas jų byloja apie kadaise čia stovėjusią pilį, prie jo esantį dvarą, vėliau išaugusį į miestą, per kurį ėjo svarbus kelias iš Gardino į Prūsiją.

Istoriniuose šaltiniuose užsimenama, kad Raigardo miesto įkūrėjas buvo kunigaikštis Traidenis. Lietuvos metraščio Bychovo kronikos nuoraše rašoma: "Didysis kunigaikštis Traidenis aptiko prie Bebro upės gražų kalną, jam tenai labai patiko, įkūrė ten miestą ir pavadino jį Raigardu, ir ėmė vadintis Jotvingių bei Dainavos kunigaikščiu." Tačiau istorikai užsimena, jog čia minimas ne šis šalia Druskininkų esantis Raigardas. Tokio vardo miestas buvo dabartinės Lenkijos teritorijoje (Rajgrodzkie), jame stovėjo jotvingių pilis, kurią 1253 metais sugriovė kryžiuočiai. Manoma, kad sugriauto Raigardo jotvingiai persikėlė į šį mūsų slėnį ir jį pavadino atsineštu senojo Raigardo vardu.

Norėjo Nemuną užtvenkti

Netoli Nemuno, Švendubrės kaimo gale, pievoje stūkso didžiulis Velnio akmuo. Sakoma, kad jį velnias nešė ir juo norėjo Nemuną užtvenkti, tačiau gaidys švintant netikėtai anksti pragydo. Pametė velnias akmenį ir nežinia kur pradingo.

Šis įspūdingas riedulys yra dešimtas pagal dydį Lietuvoje, jo ilgis - apie 6 metrai. Matyti, kad nemaža dalis Švendubrės Velnio akmens dar guli po žeme.

Kai prieš 80 000 - 13 000 metų per mūsų kraštą iš Skandinavijos slinko ledynai, laukus nugulė įvairiausio dydžio akmenys. 99 iš jų - įdomūs savo formomis ar dydžiais - yra paskelbti Lietuvos geologiniais paminklais. Būta jų Lietuvoje ir daugiau, tačiau sovietmečiu į juos žiūrėta per daug praktiškai - imta skaldyti ir naudoti statyboms. Tie, apie kuriuos sklandė legendos ir padavimai, išliko. Istorikai įžvelgia svarbią padavimų naudą - net labiausiai neįtikimi, su tikrove nieko bendra neturintys kilmės aiškinimai padėjo išsaugoti nemažą dalį istorinio paveldo, gamtos paminklų. Padavimuose tarsi užkoduotas draudimas - nevalia liesti piliakalnių, mitologinių akmenų ar kitų paslaptingų objektų, apie kuriuos žmonės "tikrus" atsitikimus pasakoja.


Didžiausi Lietuvos akmenys

1. Barstyčių, arba vadinamasis Puokės, akmuo Skuodo rajone;

2. Puntukas prie Anykščių;

3. Kriaučiaus, arba Valeikių, akmuo Kelmės rajone, Pakražantės apylinkėje;

4. Mokas Ukmergės rajono Šaltupės miške, prie Sukinių kaimo;

5. Šilalės kūlis prie Mosėdžio;

6. Vištyčio akmuo netoli Vištyčio miestelio Vilkaviškio rajone;

7. Daubos kūlis Naujosios Įpilties kaime, Darbėnų apylinkėje, Kretingos rajone;

8. Vosgėlų akmuo Utenos rajono Leliūnų apylinkėje;

9. Didysis Dzūkijos akmuo Noškūnų miške prie Nemunaičio, Alytaus rajone;

10. Velnio akmuo Švendubrėje prie Druskininkų.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Kad val­dan­čių­jų ža­da­mos nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) pa­tai­sos bū­tų pri­im­tos iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, Sei­mo na­riams te­rei­kia no­ro. Jei par­la­men­ta­rai šio dar­bo ne­at­lik­tų, la­biau­siai, eks­per­tų tei­gi­mu, [...]
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Šio­mis die­no­mis po­pie­žius Pra­nciš­kus vie­ši Kau­ka­zo re­gio­ne. Va­kar jis at­skri­do į Gru­zi­ją, o ry­toj lan­ky­sis Azer­bai­dža­ne. Abie­jo­se ša­ly­se gy­ve­na la­bai ma­žai ka­ta­li­kų. Azerbaidžane be­veik 95 [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Iš­vyks­tan­čios žvaigž­dės, by­ran­tis klu­bai, per pu­sę su­ma­žė­jęs žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mas – to­kia su­nku­mus iš­gy­ve­nan­čio Ukrainos fut­bo­lo nū­die­na.
2020 me­tų To­ki­jo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se žiū­ro­vai iš­vys pen­kias nau­jas spor­to ša­kas. Į olim­pi­nę prog­ra­mą įtrauk­tas spor­ti­nis lai­pio­ji­mas, bang­len­čių ir ried­len­čių spor­tas, ma­ža­sis beis­bo­las [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami