TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Ramybė Liuksemburgą apgobia savaitgaliais

2010 02 05 0:00
Liuksemburgas niekada nestokoja žavesio.
Vaido Mikaičio nuotrauka

Liuksemburgas - vienintelė katalikiška valstybė visame regione ir vienintelė likusi suvereni didžioji kunigaikštystė pasaulyje. Prisiskaitę ir prisiklausę apie turtingą kraštą, vieną dieną nusprendėme ten nuvykti.

Nuvykti patogu. Iš Kauno lėktuvai skraidina į Frankfurto Hahno oro uostą, iš kur iki Liuksemburgo miesto nuolat kursuoja autobusai, įveikdami 100 kilometrų atstumą.

Pirmasis įspūdis iš Liuksemburgo stoties kvartalo - atsipalaidavimas. Žmonių nedaug, jie vaikšto neskubėdami, pusryčiauja kavinukėse. Jokios sumaišties. Švaru, jauku ir ramu. Šio įspūdžio nesugeba prislopinti net negiedra diena ir nuolat dulkiantis lietutis. Vietiniai sako, kad ramybė juos aplanko tik savaitgaliais, mat apie 100 tūkst. Liuksemburge dirbančių žmonių yra prancūzai, vokiečiai, belgai, kurie savaitgaliais išvažiuoja namo. Tada miestas ir visas kraštas ištuštėja. Be to, apie 10 tūkst. liuksemburgiečių dirba čia, tačiau dėl mažesnių mokesčių ir didelių nekilnojamojo turto kainų gyvena gretimose valstybėse, tad savaitgaliais taip pat išvažiuoja.

Šalyje gyvena beveik pusė milijono žmonių, o sostinėje Liuksemburge - apie 85 tūkstančius. Kalbama trimis kalbomis - prancūzų, vokiečių ir liuksemburgiečių.

Nesunku pasiekti pėsčiomis

Liuksemburgo miestas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Anksčiau jis vadintas Šiaurės Gibraltaru dėl savo fortų ir gynybinių įtvirtinimų. Iki šių dienų yra išlikę fortų likučiai, kurie išsidėstę per visą miesto centrą. Miestas pastatytas ant uolų, kurių apačioje susikerta Alzetės ir Petrusės upės. Tokios ten ir upės. Gerai įsibėgėjęs peršoktum net puspadžių nesušlapęs. Tačiau jų slėnių skardžiai yra tikrai įspūdingi. Juos jungia senoviniai arkiniai Adolfo ir Pasarelės tiltai. Apačioje tarp šių tiltų yra žaliuojantis Petrusės slėnio parkas, per kurį siūlomas maršrutas turistams.

Miestas nedidelis, todėl tokius objektus kaip Liuksemburgo katedra, nacionalinė biblioteka, rotušė, didžiųjų kunigaikščių rūmai, Royal bulvaras, senamiestis galima nesunkiai pasiekti pėsčiomis.

Gražu ir nuo stogo

Mūsų nakvynės vieta - bene vieninteliai pigesni jaunimo nakvynės namai. Išsinuomojome keturvietį kambarį, kurio kaina po 23 eurus kiekvienam už naktį. Pusryčiai įskaičiuoti.

Kadangi pavyko gauti automobilį, leidomės į dienos kelionę po Liuksemburgo kunigaikštystę. Pirmiausia atsidūrėme Viandene, kuris yra 50 kilometrų nuo Liuksemburgo, o į jį veda kelias per kalnus. Čia važiavome dėl pilies - vieno žymiausių Liuksemburgo lankytinų objektų. Ji svarbi ne tik kaip regiono, bet ir visos Europos istorinis paminklas. Gražus pilies interjeras, eksponatų ne per daugiausia, todėl nespėjo įkyrėti. Galima užlipti ir ant stogo, o iš ten atsivėrė nepaprastas vaizdas į kalnus ir apačioje stūksantį Viandeną.

Daug vyno ir linksmybių

Grevenmacherio miestelis, kuriame gyvena apie 4 tūkst. gyventojų, yra už 40 km nuo Viandeno. Jis laikomas Moselės regiono sostine, svarbus vynuogių auginimo centras, garsus savo vyno rūsiais ir vyno festivaliais.

Kai atvažiavome, festivalio linksmybės buvo pačiame įkarštyje. Ėjo dūdininkų paradai, kai kurie jų sunkiai tempė pučiamuosius, nes buvo gerokai prisivaišinę vynu. Tačiau, skirtingai nei Lietuvos miestelių šventėse, tvyrojo drauginga atmosfera, nebuvo matyti besišlaistančių girtų paauglių ar jau visai ant kojų nebepastovinčių šventės dalyvių. Nebuvo matyti ir jokių estrados princų, scenos, o tik nedidelė miestelio aikštė, kurioje pasirodymus rengė vietiniai ansamblėliai, kurie be galo populiarūs tarp vietos gyventojų. Gatvėse kas keletas žingsnių ant ugnies kepamos įvairiausios dešros ir dešrelės, kepsniai, visur pilstomas vynas, kurio stiklinės kaina - 2-3 eurai.

Likome pigaus alaus bokalo

Grįžę į Liuksemburgo miestą užėjome į barą, kuris neabejotinai orientuotas į vietos darbininkus ir ūkininkus, o ne į Europos Sąjungos (ES) valdininkus. Viduje tvarkinga, tačiau švara nespindi, barmenai - brandūs vyrai, o lankytojai pilna burna kemša kiaulės kojas ir širdis su keptomis bulvėmis, šutintais kopūstais ir užsigeria vietos alumi. Kadangi bare labai jauki atmosfera, liekame išlenkti pigaus bokalo. Jo kaina nesiekia net 2 eurų. Mums garsiai nusistebėjus, barmenas aiškino, kad Liuksemburge pigūs yra tik du dalykai: alus ir degalai. Visa kita brangu net ir jiems. Degalų piltis į Liuksemburgą žmonės važiuoja ir iš gretimų valstybių.

Kitą dieną skyrėme Liuksemburgo miestui.

Gražiausias matytas miestas

Diena šilta, saulėta. Iškart keliavome į šalia esančius kazematus. Jie yra žymiausias miesto lankytinas objektas. Tai ilgas po miestu esantis tunelių tinklas, skirtas gynybiniams tikslams. Kazematai buvo viena iš miesto tvirtovės dalių. Jų ilgis, regis, 23 kilometrai ir prireikus galėjo sutilpti 35 tūkst. žmonių. Dabar lankytojams prieinama tik nedidelė kazematų dalis. Įėjimo mokestis - 2 eurai. Nepatariu lįsti turintiesiems polinkį į klaustrofobiją.

Netoliese yra Kirchbergo rajonas, kuriame įsikūrusios ES institucijos. Jų stikliniai pastatai nėra labai išskirtiniai, tačiau čia yra įspūdingas Filharmonijos pastatas ir šiuolaikinio meno muziejus MUDAM.

Miesto pakraštyje netoli oro uosto yra Antrojo pasaulinio karo amerikiečių karių kapinės ir memorialas. Mes ten nespėjome nuvykti, tačiau ten lankęsi žmonės pataria šią vietą aplankyti.

Nemažai pasaulio matęs galiu pasakyti, kad Liuksemburgas paliko vieno gražiausių, tvarkingiausių ir jaukiausių mano lankytų miestų įspūdį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"