Reikjavikas: spalvinga Islandijos sostinė

MARTYNAS RAGAUSKAS 2016-01-14 06:00
MARTYNAS RAGAUSKAS
2016-01-14 06:00
Vaizdas iš aukštai į namų stogus.
Martyno Ragausko nuotraukos

Reik­ja­vi­kas yra ne tik to­liau­siai šiau­rė­je įsi­kū­ru­si pa­sau­lio sos­ti­nė. Ji yra spal­vo­ta sos­ti­nė. Jei abe­jo­ja­te, pa­kil­ki­te į Reik­ja­vi­ko baž­ny­čios bokš­tą ir pa­žvel­ki­te į se­na­mies­tį iš vir­šaus. Įvai­rias­pal­viai na­mų sto­gai tuo su­abe­jo­ti ne­leis. Tai ypač aki­vaiz­du, kai gied­ras oras.

Reik­ja­vi­kas – la­bai se­nas mies­tas, ne­tgi se­nes­nis už Lie­tu­vą. Pir­mie­ji nau­ja­ku­riai ja­me ap­si­gy­ve­no jau IX am­žiu­je. Su­nku pa­ti­kė­ti, kad kaž­ku­riam iš at­kly­du­sių­jų to­kia at­oki ir at­šiau­ri ak­me­nų ir le­do že­mė kaip Is­lan­di­ja ga­lė­jo pa­si­ro­dy­ti pa­trauk­li gy­ven­ti. Bet taip jau įvy­ko, gy­ven­to­jai įsi­kū­rė ir ra­miai sau gy­ve­no il­gus am­žius nie­kie­no ne­truk­do­mi, už­siim­da­mi že­mės ūkiu ir žve­jy­ba.

Ka­rai ne­truk­dė kraštui

Nuo pat anks­ty­vų am­žių Is­lan­di­ja bu­vo val­do­ma da­nų, o da­nai, bū­da­mi su­ma­nūs ir iš­ra­din­gi, ne­tru­ko Reik­ja­vi­ką pa­vers­ti į ga­nė­ti­nai tur­tin­gą darbš­čių žmo­nių mies­tu­ką, su­ge­ban­tį iš­nau­do­ti sa­vo geog­ra­fi­nę si­tua­ci­ją ir gam­ti­nius iš­tek­lius. Ži­no­ma, to­kį el­ge­sį dik­ta­vo ir gam­tos są­ly­gos, juk Is­lan­di­jo­je ne­pa­gu­lė­si iš­si­žio­jęs prieš sau­lę, lauk­da­mas, kol ba­na­nas pats įkris į bur­ną. No­rint įsi­kur­ti ir pa­to­giai gy­ven­ti at­šiau­rio­je ša­ly­je, rei­kia ne tik daug dirb­ti, bet ir daug gal­vo­ti bei pla­nuo­ti. Gau­da­mi ne­ma­žą Da­ni­jos val­džios par­amą Reik­ja­vi­ko gy­ven­to­jai ne­švais­tė jos į kai­rę ir de­ši­nę, o in­ves­ta­vo į mies­to ir ša­lies ge­ro­vę.

Ši ne­tru­ko at­ei­ti. Jau XVIII am­žiu­je Is­lan­di­ja ir ypač Reik­ja­vi­kas bu­vo iš­si­vys­tęs ir tur­tin­gas kraš­tas, ak­ty­viai plė­to­jan­tis pra­mo­nę, žve­jy­bą ir pre­ky­bą. Ka­dan­gi Is­lan­di­ja yra per to­li, kad kas nors ją no­rė­tų už­ka­riau­ti ir apip­lėš­ti, skir­tin­gai nei vi­so­je Eu­ro­po­je, ka­rai ne­truk­dė kraš­tui.

Spalvinga sostinės gatvė veda į bažnyčią.

Kas nu­tin­ka, kai žmo­nės pa­ten­ki­na sa­vo pa­grin­di­nius iš­gy­ve­ni­mo po­rei­kius? Be abe­jo, įsi­gei­džia links­my­bių ir po­li­ti­kos. Kaip ir bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis, pra­si­gy­ve­nę is­lan­dai už­si­ma­nė ne­prik­lau­so­my­bės. Jie po tru­pu­tį di­di­no sa­vo sa­va­ran­kiš­ku­mą, kol ga­vo tai, ko il­gai sie­kė, – Is­lan­di­ja ta­po ne­prik­lau­so­ma vals­ty­be. Ir jos sos­ti­ne, be abe­jo, ta­po Reik­ja­vi­kas. Vis­kas įvy­ko ty­liai, ra­miai, be pa­sip­rie­ši­ni­mo.

Is­lan­di­ja bu­vo vie­na tų re­tų vals­ty­bių, ku­rioms An­tra­sis pa­sau­li­nis ka­ras at­ne­šė ne siel­var­tą, ne­tek­tis ir su­griau­tus mies­tus, o eko­no­mi­kos šuo­lį ir pa­ge­rė­ju­sį gy­ve­ni­mą. Vo­kie­čiams oku­pa­vus Da­ni­ją, į Reik­ja­vi­ką at­plau­kė ke­tu­ri bri­tų ka­ro lai­vai ir per ke­tu­rias va­lan­das ra­miai, be šū­vio oku­pa­vo Is­lan­di­ją. Nie­kas ne­ka­ria­vo ir ne­sip­rie­ši­no. Prieš­in­gai, Reik­ja­vi­ko tak­sis­tai ne­tgi asis­ta­vo bri­tams, ne­tu­rin­tiems sa­vo trans­por­to.

Lei­do tvar­ky­tis patiems

Ko­dėl jie taip da­rė? Nes bri­tai ir vė­liau at­vy­kę ame­ri­kie­čiai tu­rė­jo pi­ni­gų. Jie ne­plė­ši­ka­vo, nie­ko ne­grio­vė, ne­žu­dė ir ne­šau­dė. Jie tie­siog įsi­kū­rė ša­ly­je ir lei­do is­lan­dams to­liau pa­tiems tvar­ky­ti sa­vo vals­ty­bę. Dar dau­giau, oku­pan­tams rei­kė­jo būs­to, pre­kių, pa­slau­gų ir vi­sa tai jie iš is­lan­dų pir­ko. Ne tik pir­ko, bet ir sta­tė­si pa­tys, mo­der­ni­za­vo se­ną­jį Reik­ja­vi­ko uos­tą, plė­tė lai­vy­ną ir ne­tgi, mąs­ty­da­mi apie at­ei­tį, tie­sė greit­ke­lius. Tuo me­tu tai at­ro­dė vi­siš­ka uto­pi­ja, juk au­to­mo­bi­lių dar pa­čio­je Eu­ro­po­je bu­vo ne tiek daug, o ką ir kal­bė­ti apie at­okią Is­lan­di­ją. Di­džiau­sias ir pa­grin­di­nis Is­lan­di­jos Keb­la­vi­ko oro uos­tas bu­vo bū­tent ir pa­sta­ty­tas ame­ri­kie­čių ka­riš­kių An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais. Su­pran­ta­ma, jog vi­siems šiems dar­bams rei­kė­jo dar­bo jė­gos, tad at­ėjū­nai sam­dė is­lan­dus ir mo­kė­jo jiems ge­rus at­ly­gi­ni­mus. Ša­ly­je be­veik iš­ny­ko ne­dar­bas. Ir tai bu­vo tuo­met, kai di­de­lė pla­ne­tos da­lis ken­tė žiau­riau­sio pa­sau­li­nio ka­ro bai­su­mus.

Pa­tys bri­tų ir ame­ri­kie­čių ka­riai ta­po tie­siog vi­sa­ver­čiais Is­lan­di­jos gy­ven­to­jais, o ne ne­ken­čia­mais oku­pan­tais. Vė­liau Is­lan­di­ja įsto­jo į NA­TO ir šian­dien ji yra vie­nin­te­lė NA­TO ša­lis, ne­tu­rin­ti sa­vo ka­riuo­me­nės.

Nuotaiką kelia didelės šmaikščios lėlės.

Ka­ro me­tais Reik­ja­vi­kas au­go ir plė­tė­si la­biau nei bet ka­da, ki­lo nau­ji prie­mies­čiai. Po ka­ro į Reik­ja­vi­ką pra­dė­jo kel­tis kai­mo vie­to­vių žmo­nės ieš­ko­da­mi už­dar­bio, nes iš­au­gu­siam mies­tui vis la­biau trū­ko ne tik fi­zi­nės, bet ir in­te­lek­ti­nės dar­bo jė­gos. Per ga­na trum­pą lai­ką iš kai­miš­kos gy­ven­vie­tės Reik­ja­vi­kas ta­po mo­der­niu Eu­ro­pos mies­tu. 1986 me­tais Reik­ja­vi­kas bu­vo ta vie­ta, kur JAV pre­zi­den­tas Ro­nal­das Rea­ga­nas ir SSRS pre­zi­den­tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas pir­mą kar­tą nu­spren­dė, kad jau me­tas baig­ti šal­tą­jį ka­rą.

Ži­no­ma, sa­ky­da­mi „mies­tas plė­tė­si ir au­go“, mes ne­pa­mirš­ta­me, kad kal­ba­me ne apie ko­kį nors pa­sau­lio did­mies­tį, o apie ma­žos ir at­okios ša­lies sos­ti­nę, ku­ri be prie­mies­čių šian­dien yra gal­būt tik Šiau­lių dy­džio. Reik­ja­vi­kas ne­tu­ri nei vi­du­ram­žius me­nan­čio se­na­mies­čio, nei dan­gų re­mian­čių pa­sta­tų. Bet jis tu­ri šį tą dau­giau – sa­vi­to ža­ve­sio ir, nors ir keis­ta, yra reikš­min­gas pa­sau­ly­je.

Reikjavike oras nenuspėjamas, dažniausiai lydi dargana.

Be­veik bankrutavo

Tiek Reik­ja­vi­kui, tiek vi­sai Is­lan­di­jai la­bai di­de­lį smū­gį su­da­vė 2008 me­tų eko­no­mi­kos kri­zė. Is­lan­di­ja be­veik ban­kru­ta­vo ir bu­vo pri­vers­ta pra­šy­tis Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) pa­gal­bos. Ša­lies va­liu­ta nu­ver­tė­jo be­ne per­pus, gy­ve­ni­mas su­pras­tė­jo ir pi­ni­gų nie­kas ne­bes­ko­li­no. Tuo ypač džiau­gė­si tu­ris­tai, nes iš la­bai bran­gios ša­lies Is­lan­di­ja ta­po tie­siog bran­gia. TVF pa­gal­ba pa­dė­jo ir Is­lan­di­ja po tru­pu­tį sto­ja­si ant ko­jų.

Be­je, ne­bū­da­ma Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) na­re, per kri­zę Is­lan­di­ja rim­tai svars­tė ga­li­my­bę įsi­lie­ti į Bend­ri­ją, ta­čiau to taip ir ne­pa­da­rė. Šian­dien is­lan­dai džiau­gia­si šiuo spren­di­mu, nes bai­mi­na­si, kad ES ga­li kon­tro­liuo­ti ir pa­ža­bo­ti vie­ną di­džiau­sių pa­ja­mų šal­ti­nių – žu­vi­nin­kys­tę. Net 40 proc. ša­lies eks­por­to su­da­ro žu­vys.

Šian­dien Reik­ja­vi­kas yra di­džiau­sias ir svar­biau­sias ša­lies fi­nan­sų, kul­tū­ros ir po­li­ti­kos cen­tras. Ar ga­li bū­ti ki­taip, kai mies­te ir jo apy­lin­kė­se gy­ve­na 200 tūkst. gy­ven­to­jų, o vi­so­je ki­to­je ša­lies da­ly­je tik apie 100 tūks­tan­čių. Ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, ko­kia tuš­tu­ma tvy­ro pe­ri­fe­ri­jo­je. Vie­ti­niai juo­kau­ja, kad sa­vait­ga­liais Reik­ja­vi­ko gy­ven­to­jų pa­dau­gė­ja dar la­biau, mat is­lan­dai iš pro­vin­ci­jos at­vyks­ta į sos­ti­nę links­min­tis, ap­si­pirk­ti ar šiaip pa­siž­mo­nė­ti.

Centrinė Reikjaviko gatvė, kurioje netrūksta pramogų.

Be­je, dar prieš ke­lio­li­ka me­tų tiek Reik­ja­vi­kas, tiek vi­sa ša­lis tu­rė­jo prob­le­mų dėl dar­bo jė­gos trū­ku­mo ir po­pu­lia­ci­jos ne­si­mai­šy­mo. Vis­kas pa­si­kei­tė Ry­tų Eu­ro­pai iš­si­lais­vi­nus iš ko­mu­nis­tų jun­go. Ry­tie­čiai plūs­te­lė­jo į Va­ka­rus ir Is­lan­di­ja bu­vo ne iš­im­tis. Jau da­bar dau­giau nei 10 proc. Reik­ja­vi­ko gy­ven­to­jų yra už­sie­ny­je gi­mę žmo­nės. Lie­tu­viai yra an­tro­ji pa­gal gau­su­mą et­ni­nė gru­pė po len­kų, o po­li­ti­kai jau bai­mi­na­si, ar ne per grei­tai „skie­džia­si“ ša­lies gy­ven­to­jai.

Ark­ti­nių spei­gų nebūna

Orai Reik­ja­vi­ke yra su­nkiai nu­spė­ja­mi. Pa­tys is­lan­dai sa­ko: jei ne­pa­tin­ka oras, pa­lauk dar pen­kias mi­nu­tes. Vie­ną aki­mir­ką čia ga­li bū­ti gra­ži va­sa­ra, o ki­tą jau pa­si­da­ry­ti dar­ga­no­tas ru­duo. Va­sa­ros Reik­ja­vi­ke ne­bū­na karš­tos ir, jei tem­pe­ra­tū­ra sie­kia 20 laips­nių ši­lu­mos, tai jau yra vi­sai ne­pras­ta va­sa­ra. O žie­mos ne­bū­na la­bai šal­tos, nors ir kaip ar­ti šiau­rės po­lia­ri­nio ra­to yra Is­lan­di­jos sos­ti­nė. Taip yra dėl ne­to­lie­se te­kan­čios Gol­fo sro­vės. Žie­mą mies­te bū­na šal­ta ir drėg­na, ta­čiau ark­ti­nių spei­gų pa­pras­tai ne­pa­si­tai­ko.

Sostinės pakraštyje kyla nauji daugiaaukščiai.

Man to­kios stai­gios orų per­mai­nos vi­sai ne­pa­ti­ko. Ži­no­ma, ma­lo­nu, kai esant dar­ga­no­tam orui de­be­sys pra­sisk­lai­do ir iš­len­da sau­lė, ta­čiau il­gai džiaug­tis ne­ga­li, nes ne­tru­kus vėl ga­li pra­dė­ti ly­ti. Lie­ki ne­sup­ra­tęs, ko­kius dra­bu­žius reng­tis ei­nant į lau­ką.

Pa­ke­liui į JAV

Nors Reik­ja­vi­kas ir la­bai nu­to­lęs nuo ki­tų Eu­ro­pos sos­ti­nių, at­vyk­ti į mies­tą ne­su­dė­tin­ga. Į Keb­la­vi­ko oro uos­tą skrai­di­na dau­gu­ma Eu­ro­pos oro li­ni­jų, tad pa­si­rin­ki­mas ne­ma­žas. Iš pi­ges­nių­jų ga­li­ma rink­tis is­lan­dų „WOW air­li­nes“, bri­tų „Ea­sy­jet“ ar­ba veng­rų „Wiz­zair“. Aš rin­kau­si „Ea­sy­jet“ iš Lon­do­no. Bi­lie­tai gal­būt nė­ra to­kie pi­gūs, kaip ke­liau­jant po Eu­ro­pą, ta­čiau, ga­li­ma sa­ky­ti, prie­ina­mi pa­pras­tam lie­tu­viui. Iš Lie­tu­vos tie­sio­gi­nių skry­džių į Reik­ja­vi­ką nė­ra, teks pir­miau nu­si­gau­ti į ku­rį nors ki­tą Eu­ro­pos oro uos­tą.

Is­lan­dai siū­lo ne­blo­gą ga­li­my­bę ap­lan­ky­ti Reik­ja­vi­ką pa­ke­liui į JAV. Šia ga­li­my­be ka­dai­se rim­tai do­mė­jau­si. Pa­si­rin­kus is­lan­dų oro li­ni­jas, per­kant bi­lie­tą į JAV, ga­li­ma jį pa­si­rink­ti su vie­nos par­os per­sė­di­mu Reik­ja­vi­ke pa­pil­do­mai už tai ne­mo­kant. Mies­tas ne­di­de­lis, per par­ą ga­li­ma jį ap­žiū­rė­ti, pa­va­ka­ro­ti, ap­si­pirk­ti, pa­si­links­min­ti, gal­būt nu­vyk­ti kur nors į už­mies­tį, pa­vyz­džiui, į Mė­ly­no­sios la­gū­nos SPA cen­trą, ir ki­tą die­ną tęs­ti sa­vo ke­lio­nę į JAV. Nors lai­ko ne per dau­giau­sia, ta­čiau pa­si­rin­ki­mas ne­pras­tas.

Iš Reikjaviko galima plaukti stebėti banginių.

Kai­nos nedžiugina

Tarp­tau­ti­nis Keb­la­vi­ko oro uos­tas yra apie 50 ki­lo­me­trų nuo mies­to, ke­lio­nė au­to­bu­su į mies­tą kai­nuo­ja 16 eu­rų. Kal­bant apie kai­nas mies­te, jas ga­li­ma api­bū­din­ti vie­nu žo­džiu – di­de­lės. Ne pa­slap­tis, kad Is­lan­di­ja yra bran­gi ša­lis, tad jos sos­ti­nė nė­ra iš­im­tis. Pi­giai pa­vie­šė­ti Reik­ja­vi­ke var­giai pa­vyks. Tiek mais­to, tiek pra­mo­gų, tiek trans­por­to kai­nos anaip­tol ne­tei­kia džiaugs­mo.

Reik­ja­vi­kas yra ma­žas mies­tas, vi­sus at­stu­mus ga­li­ma ne­sun­kiai įveik­ti pės­čio­mis. Bū­tent nuo­sa­vos ko­jos yra ge­riau­sias bū­das pa­žin­ti mies­tą. Vaikš­tant ne­bus ka­da pe­ne­lyg pa­varg­ti, nes vi­si įdo­miau­si ob­jek­tai yra ar­ti vie­nas ki­to. Nors Reik­ja­vi­ko au­to­bu­sai va­ži­nė­ja šva­rūs ir nau­ji, jų daž­niau­siai ne­pri­rei­kia. Tak­si pa­slau­go­mis siū­lau ne­si­ža­vė­ti, jos ki­še­nę iš­tuš­tins ne­juo­kin­gai. La­bai ge­ra su­si­sie­ki­mo prie­mo­nė ga­li bū­ti dvi­ra­tis. Au­to­mo­bi­lis, ku­rio nuo­ma nė­ra pi­gi, rei­ka­lin­gas tik ta­da, jei pla­nuo­ja­te iš­vyk­ti iš Reik­ja­vi­ko.

Ver­ta pasidairyti

Esjos viršukalnė šiauriniame Reikjavike.

Reik­ja­vi­kas ne­di­de­lis, tad įdo­miau­sius mies­to ob­jek­tus ga­li­ma ap­žiū­rė­ti per die­ną. De­ra pa­si­vaikš­čio­ti gra­žia kran­ti­ne pa­lei jū­rą, ap­lan­ky­ti mu­zie­jus, ke­le­tą par­kų, Reik­ja­vi­ko ka­ted­rą, par­la­men­to rū­mus, ro­tu­šę. Vie­na įdo­mes­nių pra­mo­gų – už­kop­ti į Reik­ja­vi­ko baž­ny­čios bokš­tą, ga­nė­ti­nai aukš­tą, be to, pa­ti baž­ny­čia sto­vi ant kal­no, tad ge­ras vaiz­das yra ga­ran­tuo­tas.

Dau­giau nei vaiz­dų Reik­ja­vi­kas siū­lo pra­mo­gų. Vie­na to­kių ga­li bū­ti plauk­ti ste­bė­ti ban­gi­nių. Tri­jų va­lan­dų plau­ki­mas kai­nuo­ja apie 60 eu­rų. Bet čia yra šio­kia to­kia lo­te­ri­ja, nes ban­gi­niai ne­pai­so lai­vų gra­fi­ko ir ga­li tie­siog ne­pa­si­ro­dy­ti. Pi­ni­gė­lių, ži­no­ma, nie­kas ne­grą­ži­na.

Ne­ma­žai vaiz­dų ir pra­mo­gų siū­lo­ma Reik­ja­vi­ko apy­lin­kė­se. Ži­no­miau­sias yra Mė­ly­no­sios la­gū­nos SPA komp­lek­sas. Tai geo­ter­mi­nio van­dens ba­sei­nai po at­vi­ru dan­gu­mi, vei­kian­tys kiau­rus me­tus. Vien­kar­ti­nis įėji­mas į Mė­ly­ną­ją la­gū­ną kai­nuo­ja 40 eu­rų. Nors bū­ti ga­li kiek no­ri, ne­rei­kė­tų per­sis­teng­ti, nes il­gai­niui ima svaig­ti gal­va. Po mau­dy­nių re­ko­men­duo­ja­ma so­čiai pa­val­gy­ti ir ger­ti daug van­dens, kad su­si­ba­lan­suo­tų cu­kraus kie­kis or­ga­niz­me. Mė­ly­no­ji la­gū­na yra 50 ki­lo­me­trų nuo Reik­ja­vi­ko, į ją ve­ža mies­to au­to­bu­sai.

Tu­rint lai­ko ir ga­li­my­bių, siū­lau nu­va­žiuo­ti iki Gudl­fo­so kriok­lio. Jis yra 150 ki­lo­me­trų nuo Reik­ja­vi­ko. Tai di­džiau­sias kriok­lys Eu­ro­po­je pa­gal van­dens kie­kį ir vie­nas nuo­sta­biau­sių re­gi­nių. Pa­ke­liui iš Reik­ja­vi­ko į Gudl­fo­są bū­ti­na stab­te­lė­ti ir ap­lan­ky­ti Di­dį­jį gei­ze­rį. Prie ke­lių čia esan­čių gei­ze­rių ga­li­ma prie­iti vi­sai ar­ti. Di­džiau­sias gei­ze­ris kas 10–15 mi­nu­čių iš­spjau­na karš­to van­dens ir ga­rų srau­tą. Šį gam­tos fe­no­me­ną ste­bė­ti ga­li­ma vos iš ke­lių me­trų at­stu­mo.

Tvenkinys miesto centre.

.

Vaizdas nuo Reikjaviko bažnyčios bokšto. Atšiaurias gamtos sąlygas švelnina ryškūs namai.AFP/Scanpix nuotrauka

.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Vero  84.46.235.191 2016-01-14 17:50:46
Mano neįgyvendinama svajonė - kada nors nuvykti į Islandiją ir Naująją Zelandiją neatsisakyčiau ir į Australiją. Gal pavyks kitame gyvenime.
2 1  Netinkamas komentaras
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Sa­vait­ga­lį, rug­sė­jo 24–25 d., aukš­čiau­sią rei­tin­gą tu­rin­tys Lie­tu­vos gol­fo žai­dė­jai su­si­run­gė dėl ge­riau­sio­jo var­do. Po Drus­ki­nin­kų Vil­kės gol­fo klu­bo aikš­ty­ne vy­ku­sio Lietuvos gol­fo tu­ro [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami