TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Rumšiškės: vartai atviri visus metus

2012 10 26 8:25
Jūratės Mičiulienės nuotraukos/Žemaičio sodyboje nugelto klevai.

Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse, nuo pernai sutrumpintai pavadintas ir "Tėviške", net vasarai pasibaigus vartų neužveria. Šiuo metu jis veikia kaip parkas, į kurį pasivaikščioti užsuka nemažai lankytojų. Ilgai čia nesilankiusieji aikteli išvydę naujų pastatų.

Žmonės, buvę Rumšiškėse prieš keliolika metų, labai nustemba pamatę, kad čia - ne vien senos kaimo trobos šiaudiniais stogais. Juk praeities Lietuva - ir savitą gyvenimą turėję miesteliai, ir dvareliai. Šiuo metu Rumšiškių miestelis jau beveik baigtas formuoti. Iškilo ir dvaras, teliko jį įrengti. Dar planuojama prie Kauno marių atkurti žvejų kaimelio fragmentą ir Mažosios Lietuvos kapinaites su mediniais krikštais (šiam kraštui būdingais antkapiniais paminklais). Tad jei norite pasijusti tarpukario ar ankstesnių laikų Lietuvoje - vartai atviri visus metus. Muziejus atspindi XVIII amžiaus pabaigos - XX amžiaus pirmosios pusės visų Lietuvos regionų buitį, darbus, tradicijas. Per įvairias kalendorines šventes "Tėviškėje" pilna svečių.

Žygiui po etnografinę Lietuvą gali nepakakti ir visos dienos.

Etnografinės įvairių Lietuvos regionų trobos, pirkios, stubos ir gryčios (kiekviename regione vadinamos vis kitaip) būna atviros tik šiltuoju metų laiku, tačiau 195 ha ploto teritorija žavi visuomet. Savaitgalio pasivaikščiojimams geresnio parko nė nereikia - tiesiog gražus išnykusios Lietuvos lopinėlis. Dabar muziejus - tylus rudeniškas kaimas, pasipuošęs auksaspalviais klevais ir po langais žydinčiais astrais (daugelis astrais klaidingai vadina ratilius, nuotraukoje prie suvalkiečio namo matyti tikrieji senoviniai astrai - aut.).

Nors vidaus ekspozicijų šiuo metu neapžiūrėsi, galima prisėsti prieangyje, ant svirno laiptelių, pasivaikščioti po gatvinį kaimą, svirtimi iš šulinio pasisemti vandens, pasisukioti po erdvius sodybų kiemus ir jų ūkinius pastatus, pasidairyti po akmenimis grįstą tarpukario miestelio aikštę, kurią supa amatininkų namai, o pravėrus vartus užeiti į neseniai pastatytos bažnyčios šventorių.

Sūpynes smagu išbandyti ne vien vaikams.

Tarpukario miestelis

Kaip pasakojo "Tėviškės" direktoriaus pavaduotojas švietimui ir informacijai dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas, 1966 metais atidarytas muziejus nuolat plečiasi. Lietuvą galima vis gražinti ir gražinti. "Iš pradžių buvo numatyta pastatyti du miestelius - aukštaitišką ir žemaitišką. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad nepajėgsime sukomplektuoti tiek pastatų. Apsisprendėme statyti vieną, visai Lietuvai būdingą miestelį. Ilgai rinkome medžiagą, dairėmės pastatų, - prisiminė jis. - Aplink turgaus aikštę, kaip įprasta miesteliuose, stovėjo parduotuvės, arbatinės, karčemos, bažnyčia. Tokį miestelį ir atkūrėme. Vasarą jis atgyja, čia vyksta edukaciniai užsiėmimai. Neseniai atidarėme batsiuvio, arba vadinamojo šiaučiaus, dirbtuvėlę. Negalima sakyti, kad atkurtas visas miestelis. Tai tik jo fragmentas - centrinė aikštė su aplinkiniais pastatais." Dar liko įrengti kelis namus. Atsiras ir žydų namas-krautuvėlė, juk beveik kiekvienoje gyvenvietėje tokių būta.

Miestelio aikštę supa visiems etnografiniams Lietuvos regionams būdingi pastatai. Maždaug taip miesteliai atrodė tarpukariu ir anksčiau. "Pastatai nėra kuo nors ypatingi ar išsiskiriantys meniškumu. Tai labiausiai paplitę namai, - tvirtino E.J.Morkūnas. - Visi yra senesni negu tarpukario, tačiau jų interjeras - tų laikų."

Šiame miestelyje daugelį traukia vasarą veikianti arbatinė. Pasak pašnekovo, jos Lietuvoje atsirado blaivybės sąjūdžio laikais. "Paradoksalu, bet čia buvo atidaromos ir "šnapso" parduotuvėlės. Manyta, kad blaivybės draugija geriau mokės organizuoti, kaip saikingai vartoti alkoholį. Ant mūsų miestelio arbatinės - XX amžiaus pradžios užrašas", - dėstė E.J.Morkūnas.

Lopinėlis išnykusios Lietuvos.

Netoliese pastatyta ugniagesių stoginė anksčiau praversdavo ir gaisrams iš bokšto stebėti, ir inventoriui laikyti. "Tačiau pavarčius istorinius dokumentus paaiškėjo, kad pastato salė anuomet naudota miestiečių reikmėms - šokiams, vaidinimams, - teigė pašnekovas. - Juk į parapijos namus kitų religinių bendruomenių nariai neidavo, o čia galėdavo rinktis ir lietuviai, ir žydai, ir kitų tautybių žmonės."

Suvalkiečiai stubas jau dengė čerpėmis. Po langais - tikrieji senoviniai astrai.

Vertingos kopijos

Vyresnioji muziejininkė Gita Šapranauskaitė sakė, kad dalis miestelio namų - originalūs, atvežti ir čia iš naujo sustatyti, o kiti - kopijos. "Sakysim, bažnyčia yra sudegusios Marijampolės rajono Sasnavos miestelio bažnyčios kopija. Išlikę jos brėžiniai, tad atkurti buvo nesudėtinga, - aiškino muziejininkė. - Į bažnyčią sugrįžo per gaisrą išsaugoti altoriai, klausyklos, dalis zakristijos baldų. Čia atliekamos liturginės apeigos, rengiami koncertai."

Rumšiškėse vyksta tuoktuvės, krikštijami vaikai, pagal senuosius papročius organizuojami mergvakariai ar bernvakariai. Visokio dydžio kompanijų vakaronėms vietos pakanka. Net nakvoti yra kur.

Pasak E.J.Morkūno, anksčiau kopijos buvo laikomos nederamu padirbiniu, dabar nuomonė pasikeitusi. "Ypač švedai, japonai kopijų nekritikuoja. Jei namas pastatytas pagal senas technologijas, naudojant tokias pat medžiagas, išlaikant tuos pačius matavimus, jis yra lygiavertis senam objektui. Kai kuriuos medinius pastatus surentėme kaip buvusiųjų kopijas. Jų ne tik išorė tokia pat, bet ir statybos būdas: rąstus surišome, plyšius užsandarinome samanomis. Lygiai taip pat darydavo ir senoliai, - kalbėjo E.J.Morkūnas. - Tarkime, mūrinių namų net negalėtume pervežti, nes neturime tokios galingos technikos. Amerikiečiai ir kai kurios kitos šalys turi tokių pastatų perkėlimo technikos, gali gabenti net kelių aukštų mūrinį namą, ir jis nesubyra. Mums tektų viską tiksliai išmatuoti ir statyti kopiją".

Kaimo pakraštyje - ąžuolas su aukurėliu ir dubenuotu akmeniu.

Aristavėlės dvaras

Tolėliau nuo etnografinių sodybų jau iškilo pasiturinčio bajoro, valdžiusio maždaug 600 ha žemės, dvaras. Jis dar 1980 metais buvo įsigytas iš vieno Kėdainių rajono kolūkio, išardytas ir atvežtas čia. Tačiau iki šiol vis trūko pinigų dvarui pastatyti. Dabar projektas įgyvendintas tarptautinių fondų lėšomis, liko pastatą tik įrengti. "Interjeras bus labai įdomus: sienos dengtos tapytomis drobėmis, o parketas - stambus, seno "sukirpimo", - sakė E.J.Morkūnas. -

Mediniai Aristavėlės dvaro rūmai buvo pastatyti XVII-XVIII amžiuje. Jų stogas, kaip ir kitados, uždengtas drėgmei ir puvimui atspariomis drebulių skiedromis - malksnomis."

Miesteliuose blaivininkai steigdavo arbatines.

Beje, stogas labai puošnus - laiptuotas, keturšlaitis, barokinis. Tai vienintelis toks išlikęs pastatas Lietuvoje. Paskutiniai rūmų savininkai - iki 1940 metų čia gyvenusi bajorų Medekšų giminė. Nors dvaras tris kartus perstatytas, jis, anot E.J.Morkūno, išliko gana originalus - reprezentuoja medinę rūmų architektūrą, primena istorinius įvykius ir asmenybes. Pasak vietos gyventojų, kadaise juose viešėjo ir aukšto rango Napoleono kariškiai, dideliame kamine nuo persekiojančių rusų kareivių slėpėsi septyni sukilėliai.

Dvaro statybos nufilmuotos. Tai bus vaizdinė mokomoji medžiaga medinio paveldo puoselėtojams. Rūmus planuojama pritaikyti įvairiems renginiams, edukaciniams užsiėmimams. Šalia atsiras ir ūkinių dvaro pastatų. Arklidėse gyvenimo sąlygos pagerės muziejaus žirgams, kurie vasarą ganosi pievose šalia etnografinių sodybų.

Liaudies buities muziejus nuolat plečiasi. Taip, anot E.J.Morkūno, ir turi būti, taip ir buvo sumatyta nuo pat jo įkūrimo.

Šalia vieškelio einant į laukus - Vinco Svirskio labai žemdirbiško kryžiaus kopija (autorius - Vygantas Jonikas).

Miestelio aikštėje - vandens kolonėlė.

Užeikit, sveteliai!

Prieš porą metų atstatyta sudegusios Sasnavos (Marijampolės r.) bažnyčios kopija.

Rimgaudo Žaltausko nuotrauka/Prieš trisdešimt metų išardytas, pervežtas ir tik dabar pastatytas Aristavėlės dvaras (Kėdainių r.) barokiniu, drebulių skiedromis dengtu stogu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"