Rundalės rūmai atgimė iš drąsiausių svajonių

Audrius MUSTEIKIS audriusm@lzinios.lt 2015-07-17 17:00
Audrius MUSTEIKIS
audriusm@lzinios.lt
2015-07-17 17:00
Iš užsienio turistų Rundalėje gausiausia lietuvių. Jūratės Mičiulienės nuotraukos
Ypač gau­siai lie­tu­vių tu­ris­tų lan­ko­mi Run­da­lės rū­mai Lat­vi­jo­je, ba­ro­ko ir ro­ko­ko ar­chi­tek­tū­ros an­samb­lis, da­bar švy­ti vi­su gro­žiu, di­dy­be ir pra­ban­ga. Jie va­di­na­mi puo­šnia sa­ge, įseg­ta į Lat­vi­jos su­knią. Taip pat per­lu.

O so­viet­me­čiu nau­do­ti ne pa­gal pa­skir­tį (san­dė­liai, spor­to sa­lė) jie bu­vo pa­smerk­ti. Vis dėl­to at­si­ra­do žmo­gus, ti­kė­jęs pa­mink­lo pri­kė­li­mo ga­li­my­be – tuo­me­tis Baus­kės kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus di­rek­to­rius Lai­muo­nis Lie­pa. Drą­sios jo vi­zi­jos iš­ju­di­no rei­ka­lą. Su­stab­džius nio­ko­ji­mą im­ta sva­jo­ti.

50 vi­zi­jų me­tų

1963 me­tais Run­da­lės rū­mai per­duo­ti Baus­kės mu­zie­jui ir ta­po jo fi­lia­lu. Pra­si­dė­jo ty­ri­mai, rin­ki­nių for­ma­vi­mas. 1964 me­tais L. Lie­pa pa­kvie­tė čia pa­dir­bė­ti du Me­no aka­de­mi­jos stu­den­tus. Ir pa­mąs­ty­ti apie ga­li­mą rū­mų res­tau­ra­ci­ją. Ta­da tai at­ro­dė vien gra­žios fan­ta­zi­jos.

Vie­nas iš pa­kvies­tų­jų bu­vo ta­py­bos stu­den­tas Im­an­tas Lanc­ma­nis. Ta­py­bą te­ko ati­dė­ti į ša­lį, o gy­ve­ni­mą skir­ti pa­sta­tui, ku­ris iš­ki­lu­mu ly­giuo­ja­si į Pe­ter­ho­fo ir Ver­sa­lio rū­mus.

Abs­trak­ti me­ni­nė vi­zi­ja iš­ki­lo iš­kart – kaip rū­mai tu­rė­tų at­ro­dy­ti iš iš­orės ir vi­du­je. Ta­čiau nė pats I. Lanc­ma­nis ne­ti­kė­jo, kad tai bū­tų įma­no­ma įgy­ven­din­ti, kad ir po 50 me­tų.

O pri­rei­kė kaip tik 50 me­tų. Pen­kių de­šimt­me­čių kan­try­bės ir dar­bo, at­kak­lu­mo ir sėk­mės.

Nuo 1972 me­tų I. Lanc­ma­nis – ką tik įkur­tų Run­da­lės rū­mų mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, nuo 1976-ųjų – di­rek­to­rius. Greit bus ke­tu­rias­de­šimt me­tų va­do­vo pos­te. O per tuos pen­kias­de­šimt me­tų, žings­nis po žings­nio, res­tau­ruo­ti vi­si rū­mai. Pra­ėju­sią ge­gu­žę Run­da­lė­je bu­vo di­de­lė šven­tė. 278-asis rū­mų gim­ta­die­nis ir at­nau­ji­ni­mo dar­bų pa­bai­ga.

„Kai vis­ką pri­si­me­ni, svaigs­ta gal­va. Ne­įti­kė­ti­na“, – sa­ko I. Lanc­ma­nis.

Rūmų parkas užima dešimt hektarų.

Auk­si­nis ananasas

Run­da­lės rū­mų res­tau­ra­ci­jos pro­jek­tas ap­do­va­no­tas Di­džią­ja Lat­vi­jos ar­chi­tek­tū­ros me­tų pre­mi­ja – auk­si­niu ana­na­su. Ap­do­va­no­ji­mas įkur­din­tas di­rek­to­riaus ka­bi­ne­te.

Me­no is­to­ri­kas, res­tau­ra­ci­jos spe­cia­lis­tas I. Lanc­ma­nis juo­kau­ja, kad pre­mi­ja tu­rė­tų ati­tek­ti rū­mus pro­jek­ta­vu­siam Fran­ces­co Bar­to­lo­meo Ras­trel­li. Jo nuo­mo­ne, res­tau­ra­ci­ja ir da­bar­ti­niu vaiz­du pa­ten­kin­tas bū­tų tiek ita­las ar­chi­tek­tas, tiek pa­sta­to šei­mi­nin­kas Kur­šo her­co­gas Erns­tas Jo­han­nas Bi­ro­nas.

„Da­bar rū­mai kaip iš­bal­za­muo­ti, – ne­slėp­da­mas pa­si­di­džia­vi­mo aiš­ki­na di­rek­to­rius, pri­iman­tis daug įvai­rių sve­čių, taip pat žur­na­lis­tų, vis ati­trau­kian­čių jį nuo di­džių­jų ra­šy­mų ir to­les­nių ob­jek­to tvar­ky­mo dar­bų. – Daug kas pui­kios būk­lės, vis­kas sa­vo vie­to­se. Idea­li XVIII šimt­me­čio pi­lis.“

So­viet­me­čiu apie Run­da­lės įžy­my­bę I. Lanc­ma­nis par­en­gė ne­di­de­lę kny­gu­tę. At­kū­rus Lat­vi­jos ne­prik­lau­so­my­bę, iš­leis­tas so­li­dus lei­di­nys. Ta­čiau jau se­niai I. Lanc­ma­nis sva­jo­jo apie dar so­li­des­nį. Ob­jek­tas, jo įsi­ti­ki­ni­mu, ver­tas di­de­lės apim­ties tri­lo­gi­jos. Šios va­sa­ros pra­džio­je pa­si­ro­dė di­rek­to­riaus par­ašy­ta pir­mo­ji da­lis – rū­mų is­to­ri­ja. (O ji tur­tin­ga, pa­ini ir mar­ga: žr. Jū­ra­tės Mi­čiu­lie­nės straips­nį „Kaip her­co­gai Run­da­lė­je lai­mės ieš­ko­jo“; LŽ. – 2015, ge­gu­žės 27.)

Rem­da­ma­sis įvai­riais do­ku­men­tais I. Lanc­ma­nis pa­pa­sa­ko­jo apie rū­mų sta­ty­to­jus, gy­ven­to­jus, nio­ko­to­jus ir at­nau­jin­to­jus. Iš­ėjo 432 pus­la­pių kny­ga su 623 ilius­tra­ci­jo­mis. Ją ga­li­ma skai­ty­ti kaip ro­ma­ną apie 280 me­tų lai­ko­tar­pį. Pra­de­da­ma pa­sa­ko­ji­mu apie se­ną­ją fon Grot­hus­so pi­lį, ku­rią F. B. Ras­trel­li ne­gai­les­tin­gai nu­nio­ko­jo, kad tu­rė­tų ak­me­nų nau­jo sta­ti­nio pa­ma­tams, bai­gia­ma 2015 me­tų įvy­kiais.

Res­tau­ra­ci­jos ei­ga ir su­bti­ly­bės bus pri­sta­ty­tos šiuo me­tu I. Lanc­ma­nio ren­gia­mo­je an­tro­je vei­ka­lo da­ly­je. Tre­čio­ji bus skir­ta rū­muo­se esan­čioms ver­ty­bėms ap­ra­šy­ti ir, dar svar­biau, pa­teik­ti jas tarp­tau­ti­nia­me kon­teks­te, kad šia me­džia­ga ga­lė­tų nau­do­tis įvai­rių ša­lių me­no­ty­ri­nin­kai.

Rundalės rūmai lyginami su Peterhofo, Potsdamo, Versalio rūmais.

Mi­li­jo­nai latų

„Run­da­lė­je bu­vo pa­da­ry­ti ne­įma­no­mi da­ly­kai, – aiš­ki­na di­rek­to­rius. – Ke­tu­ri meis­trai 28 pa­tal­pas, tarp jų dvi di­de­les ro­ko­ko sa­les, ren­gė nuo 1765 iki 1768 me­tų. Mes vie­ną tik Bal­tą­ją sa­lę res­tau­ra­vo­me de­šimt­me­tį. F. B. Ras­trel­li yra vi­siš­kas fe­no­me­nas, jam ati­tek­tų ne tik ar­chi­tek­tū­ros pre­mi­ja, rei­kė­tų įteik­ti sta­ty­bi­nin­ko, sta­ty­bos in­ži­nie­riaus, akus­ti­ko ir vi­sus ki­tus ap­do­va­no­ji­mus. F. B. Ras­trel­li bu­vo at­sa­kin­gas už vis­ką – nuo me­ni­nės vi­zi­jos iki kiek­vie­nos de­ta­lės įgy­ven­di­ni­mo ir vi­sur ki­šo­si. Dėl to­kios skru­pu­lin­gos prie­žiū­ros sta­tant rū­mai pa­skui ne taip leng­vai pa­si­da­vė įvai­rioms ne­gan­doms.“

Imantas Lancmanis greit bus keturiasdešimt metų vadovo poste. /Evijos Trifanovos (LETA) nuotrauka

Prieš ke­lis šimt­me­čius vie­nas svar­biau­sių rū­mų at­si­ra­di­mo is­to­ri­jo­je žmo­nių bu­vo F. B. Ras­trel­li. XX am­žiaus an­tro­je pu­sė­je li­ki­mas at­sa­ko­my­bę per­da­vė I. Lanc­ma­niui. Jis ne tik tu­rė­jo pa­mink­lo at­gi­mi­mo vi­zi­ją, bet ir ge­bė­jo pri­trauk­ti pri­va­čių rė­mė­jų lė­šų. Nuo 1992 me­tų Run­da­lės rū­mų res­tau­ra­ci­jos ir re­mon­to dar­bai at­siė­jo be­veik 6 mi­li­jo­nus la­tų.

„Vie­na yra at­nau­jin­ti rū­mų pa­tal­pas, sie­nų ta­py­bą, par­ke­tą, kros­nis, an­tra – erd­ves už­pil­dy­ti ati­tin­ka­mais to me­to daik­tais, – dės­to di­rek­to­rius. – Tai reiš­kia pra­dė­ti nuo nu­lio, įženg­ti į tuš­čias sa­les, ku­rio­se tik vie­na bib­lio­te­kos spin­ta ir vie­nas krės­las. Vi­sa ki­ta rei­kė­jo su­rink­ti, su­komp­lek­tuo­ti, kad bū­tų XVIII am­žiaus her­co­go re­zi­den­ci­jos vaiz­das.“ Rei­kė­jo gal­vo­ti apie di­de­lės me­ni­nės ver­tės de­ta­les ir jų vi­su­mą. Da­bar rū­mus ga­li­ma va­din­ti to am­žiaus vaiz­duo­ja­mo­sios ir de­ko­ra­ty­vi­nės dai­lės mu­zie­ju­mi.

„Ki­ta­dos E. J. Bi­ro­nas pa­sta­tė pi­lį, ir mes da­bar ga­lim ja džiaug­tis, – sa­ko I. Lanc­ma­nis. – Kad at­si­ras­tų toks me­nas, rei­kia daug pi­ni­gų ir už­sa­ko­vo. Ta­čiau ne­ma­to­mas rū­mų sta­ty­bos as­pek­tas tie­siog siau­bin­gas. Ar­chy­vų me­džia­ga ro­do, kad E. J. Bi­ro­nas bu­vo itin žiau­rus ir ne­gai­les­tin­gas, apie jo­kius hu­ma­nis­ti­nius idea­lus ne­ga­li bū­ti nė kal­bos.“

Baltosios salės lubų puošyba.

XVIII am­žiaus obuoliai

„Vi­sa­da at­si­ras ką to­bu­lin­ti“, – kaip vi­si per­fek­cio­nis­tai tvir­ti­na I. Lanc­ma­nis.

Įspū­din­gas de­šim­ties hek­ta­rų par­kas te­bet­var­ko­mas, for­muo­ja­mas to­liau. Ne­tru­kus, re­mian­tis ar­chy­vi­niais do­ku­men­tais, bus at­lie­ka­ma jo re­kons­truk­ci­ja. Bus pri­so­din­ta XVIII am­žiaus obe­lų veis­lių, o lan­ky­to­jai ga­lės ra­gau­ti jų vai­sių, tie­sa, la­bai rūgš­čių.

Va­sa­rą tu­ris­tai užp­lū­dę tur­tin­gą­jį rū­mų ro­žy­ną. Dau­ge­lis jų čia ne­be pir­mą kar­tą. Kai ku­rie į rū­mus ne­beuž­su­ka, jiems už­ten­ka par­ko gro­žy­bių.

Di­de­lis gal­vo­sū­kis – kam rei­kės per­duo­ti rū­mus, kas bus da­bar­ti­nio va­do­vo įpė­di­nis. Di­rek­to­riui no­rė­tų­si, kad pir­miau­sia jis bū­tų sa­vo sri­ties, mu­zie­ji­nin­kys­tės spe­cia­lis­tas, o ne tik va­dy­bi­nin­kas, ge­ban­tis par­eng­ti pro­jek­tus eu­ro­pi­niams pi­ni­gams įsi­sa­vin­ti.

Pa­siš­ven­tė­lis I. Lanc­ma­nis ap­do­va­no­tas ne tik Lat­vi­jos vals­ty­bi­niais ap­do­va­no­ji­mais. Jis su­lau­kė Pra­ncū­zi­jos, Vo­kie­ti­jos, Ita­li­jos pri­pa­ži­ni­mo. Ne­se­niai jam pa­skir­ta Bal­ti­jos vo­kie­čių są­jun­gos (Vo­kie­ti­ja) pre­mi­ja už in­dė­lį ty­ri­nė­jant ir sau­gant Bal­ti­jos vo­kie­čių is­to­ri­nį ir kul­tū­ri­nį pa­vel­dą.

O ant I. Lanc­ma­nio mol­ber­to (vis dėl­to ir ta­py­bai jis iš­tai­ky­da­vo lai­ko) šiuo me­tu – dro­bė „Run­da­lės rū­mų so­do vi­zi­ja. 1737 me­tai“. Pa­vaiz­duo­ti so­do įren­gi­mo dar­bai. Įkvė­pi­mas at­ėjo ra­šant kny­gą.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (7)
Ina  88.222.145.56 2015-07-22 12:34:47
Rundalės rūmuose teko lankytis keletą kartų. Tai nepakartojama. Jie taip arti Lietuvos. Siūlau būtinai apsilankyti ir pasidžiaugti kaimynų sugebėjimais gerbti savo nacionalinį pasididžiavimą.
1 0  Netinkamas komentaras
klausimas  88.222.12.186 2015-07-20 11:03:00
Ar buvo Rundalės rūmų atkūrėjų priešininkai kaip Lietuvoje valdovų rūmų?
1 1  Netinkamas komentaras
Pagarba latviams  78.60.231.16 2015-07-20 00:14:45
Deja mūsų dvarai ar rūmai dažniausiai sužaloti euro remontų arba nemokšiškai "restauruoti"
3 0  Netinkamas komentaras
ar atsiras  78.58.252.48 2015-07-17 18:29:27
zmogus kuris privers atsakyti uz istoriniu rumu Plinksese suniokojima ir bus nubausti niekdariai.Sovietmeciu neisdaskytus rumus suniokojo dabartiniai lietuviski vandalai,kas jie.
5 1  Netinkamas komentaras
Dziaugsmas  84.32.120.133 2015-07-17 18:12:27
Saunuoliai Latviai.!Nuostabus reginys,rumu grozis.Latviai saziningesni uz lietuvius,maziau vagia tai ir tvarkosi puikiai visose srityse.Mokykites Lietuvos valdzia is braliuku latviuo nesiriekit.
7 2  Netinkamas komentaras
Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas iš­sau­go­jo pos­tą. Tre­čia­die­nį į slap­tą bal­sa­vi­mą at­vy­ko vos 37 Sei­mo na­riai.
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė at­lai­kė opo­zi­ci­nių konservatorių su­reng­tą in­ter­pe­lia­ci­ją.
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir Ira­ko mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Hai­de­ras al-Aba­di su­ta­rė, kad į Ira­ką pa­pil­do­mai bus at­siųs­ta 600 JAV ka­rių, ku­rie pa­dės reng­ti Mo­su­lo puo­li­mą, sa­kė tre­čia­die­nį [...]
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­mas su ne­di­de­liu de­fi­ci­tu, ku­riam, kaip ti­ki­ma­si, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, jei nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos pakeitimai bus pri­pa­žin­ti [...]
„Devs.LT“, ku­rian­ti dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­grin­du vei­kian­čią prog­ra­muo­to­jų pa­ieš­kos plat­for­mą, jun­gia­si prie „Vil­nius Tech Park“ vers­lo vystymo par­tne­rių tink­lo. 
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
Tre­čia­die­nį bu­vo pra­tęs­tas Lie­tu­vos mo­te­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to star­to rung­ty­nės tarp Ute­nos dau­gia­funk­ci­nio spor­to cen­tro (DSC) ir Vil­niaus LEU „Švie­sa-Eg­lė“ ko­lek­ty­vų. Ute­nos DSC – Vil­niaus [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te „Lie­tu­vos ry­tas“ na­muo­se po itin at­kak­lios ko­vos 68:66 pa­lau­žė Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lį“ ir iš­ko­vo­jo tre­čią pergalę iš ei­lės.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami