TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Rytų Vokietijos atspalvių savaitgalis

2013 10 11 6:00
Cecilienhofo rūmuose vykusią Didžiojo trejeto konferenciją po Antrojo pasaulinio karo (1945 m. liepos 17 d.) primena iš raudonai žydinčių gėlių suformuojama žvaigždė. Šis gėlynas laikomas istoriniu Potsdamo konferencijos paveldu. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos

Jei nedomina Berlyno šurmulys, atskridę į jį iškart keliaukite į visai šalia, už 25 km, esantį Potsdamą, jis už Berlyną buvo gerokai didesnis iki 1925 metų. Buvusi Prūsijos karalių ir Vokietijos imperijos kaizerių rezidencija vėliau skyrė Rytų ir Vakarų Vokietiją, tad čia gausu ir šio laikotarpio palikimo.

Bene žinomiausias lankytinas objektas Potsdame yra garsieji Prūsijos karaliaus Frydricho Didžiojo XVIII amžiuje statyti Sansusi rūmai ir jų parkai. Šiuo metu tai didžiausias Vokietijoje UNESCO saugomas paveldo objektas. Tačiau kelionę į Brandenburgo žemę Baltijos šalių žurnalistams organizavusi aviakompanija "Air Baltic" ir Brandenburgo turizmo departamentas siūlė pamatyti visai kitokių šio krašto spalvų.

Buvusios Rytų Vokietijos teritorijoje gausu objektų, menančių komunistinę praeitį. Ją vokiečiai sumaniai išnaudoja turizmui ir rodo svečiams, tautiečiams iš buvusios Vakarų Vokietijos, taip pat jaunimui, nepatyrusiam tų laikų.

Savaitgaliai ant vandens

Pirmiausia pamatėme, kur berlyniečiai vyksta, norėdami atsipūsti gamtos prieglobstyje. Ir tai gerokai pakeitė išankstinį suvokimą, kad natūralios gamtos Vokietijoje trūksta. Ežerų, upių ir juos jungiančių kanalų nusėtas trikampis tarp Fiurnstenbergo, Templino ir Cėdeniko miestelių - vandens mėgėjų zona. Pakrantėse pilna mažų vasarnamių, sodo namelių, kai kurie - tiesiog ant vandens. Kelionėje mus lydintis Brandenburgo turizmo departamento gidas Knutas Hanschke patikslino, kad tai - Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) palikimas. "Dabar galioja kiti gamtosaugos įstatymai, statyti prie pat vandens neleidžiama, tačiau nereikalaujama griauti jau esamų", - teigė jis.

Iš vieno ežero į kitą nuplaukti galima kanalu. Kadangi ežerai yra skirtingame aukštyje, kad vanduo neišbėgtų, įrengtas šliuzas su šviesoforu. Budėtojas vos spėja suktis, nes vandens transportas zuja abiem kryptimis. Labiausiai vokiečiai mėgsta įvairius medinius motorinius plaustus-namelius. Jais iškylaujant galima kaisti puodą ir virti žuvienę. Kai kurie plaustai - gero vasarnamio dydžio. Tad visai patogu atostogauti sustojant kaskart kitur. Stebino ir vokiška tvarka - nei ežere, nei upėse ar jų pakrantėse nematyti ne tik nė vieno plastikinio butelio, bet ir nuorūkos.

Apsistojus nakvynės netoli Lybenbergo miestelio esančiuose vienkiemio svečių namuose, ryte už lango klykavo gervės. Svečių namai perdaryti iš Prūsijos bei VDR laikais čia buvusios jojimo mokyklos. Atskiri namai pavadinti Prūsijos monarchų vardais. Vienas jų - karalienės Luizės. Na, kaip jos nežinosi, jei bėgdama nuo Napoleono karališkoji šeima per Kuršių neriją 1807 metais atvyko į tuo metu buvusią laisvą Klaipėdą ir čia praleido metus. Dvaro apylinkėse, kur Luizė vaikštinėdavo su vaikais, šiuo metu auga jos vardu pavadintas ąžuolas.

Gyvenimas vandentiekio bokšte

Važinėjant po Potsdamo apylinkes, šalia Joachimstalio miestelio sudomino neįprastas statinys - iš seno vandentiekio bokšto įrengtas šešių aukštų gyvenamasis namas. Puiki idėja, kaip panaudoti nereikalingus statinius. Jis galbūt ir būtų styrojęs, jei ne daugelį pasaulio kraštų išmaišiusi britė Sarah Philips. "Su vyru ilgai ieškojome vietos, kur galėtume apsigyventi ir užsiimti verslu. Kai kartą apsistojome Potsdame, pasižvalgyti po apylinkes dviračiu leidęsis Richardas netikėtai rado šį bokštą", - pasakojo Sarah.

Vandentiekio bokšte gyvenanti Sarah juokavo, kad jaučiasi beveik princesė.

Nemažai investavę jie įsirengė unikalų būstą. Dabar čia esančiame biosferos rezervate vykdo "Bioramos" projektą. Sarah vyras yra patentavęs naujos medžiagos iš makulatūros ir plastiko atliekų gaminimo technologiją. Jų namuose stovi iš tokių atliekų pagaminti raudoni foteliai. Pašnekovė prisipažino, kad ji čia jaučiasi beveik kaip princesė, gyvenanti bokšte. "Trūksta tik ilgų plaukų", - juokavo ji.

Iš viršutinio aukšto pamačius, kokios gražios biosferos rezervato apylinkės, naujakuriams kilo mintis šalia dar pastatyti liftą, kuriuo galima pakilti ant vandentiekio bokšto stogo. Pasidairyti dabar atvyksta pro šalį keliaujantys turistai.

Muziejus iš plytų gamyklos

Visai netoli Berlyno Mildenbergo miestelyje buvusi plytų gamykla, tiksliau, ištisas gamyklinis miestelis, paversta muziejumi-parku. Iš cecho į cechą galima nuvažiuoti vietiniu traukinuku, kadaise, matyt, vežiojusiu plytas. Beje, gamintas ir Berlyno sienai.

Smagumo čia teikia ir galimybė pasivažinėti siauručiais vietiniais bėgiais lekiančiomis drezinomis. Cechuose apie sunkius sovietinius pramonės laikus pasakojama ne tik vaizdais ar eksponatais, bet ir įgarsinta: girdėti gergždžiantys kranai, buldozeriai, ekskavatoriai ir traktoriai. Keli surūdiję riogso gamyklos kieme. Ištuštėjusių pastatų vokiečiai nenušlavė nuo žemės ir technikos neišvežė į metalo laužą.

Kaip pasakojo šio neseniai atidaryto muziejaus darbuotojai, vaikams būna tikra atrakcija išsiminkyti molio ir formose pasigaminti plytų. Jų šėliones liudija moliu aptaškytos pavėsinės lubos.

Buvusios gamyklos teritorijoje yra atskiras gyvūnijos kampelis - auginamos avys, ožkos, maži, degli dekoratyviniai paršeliai. Šeimininkai nori, kad visi lankytojai turėtų kuo užsiimti. Čia pat nuomojami ir dviračiai. Jais važinėjant po aplinkinius kaimus galima mėgautis gamta.

E.Honeckerio vila

Netikėtą poilsį siūlo buvusio VDR komunistų partijos lyderio Ericho Honeckerio medžioklės vila. Už maždaug 300 litų galima apsistoti elitiniame numeryje, kuriame - autentiškas sovietmečio interjeras. Viloje mėgdavo svečiuotis socialistinio lagerio komunistų partijų lyderiai, ne išimtis ir Leonidas Brežnevas. Pasak vilos istoriją pasakojusios darbuotojos, tik Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas čia nė karto nebuvo. Oficialus atsisakymo motyvas - nemėgsta medžioti. Iš tikrųjų E.Honeckeris ir M.Gorbačiovas negalėjo pakęsti vienas kito.

Kad tuometinei grietinėlei nebūtų nuobodu medžioti, į aplinkinius miškus iš Vengrijos buvo privežta daug briedžių, kurie čia sėkmingai išplito. Pasak vilos darbuotojos, čia buvo apsilankiusi ir E.Honeckerio dukra, šiuo metu su motina gyvenanti Čilėje.

E.Honeckerio miegamasis su autentiškais tų laikų baldais ir telefonu, turėjusiu tiesioginį ryšį su Maskva. Dabar čia pernakvoti galima už maždaug 300 litų.

Komunistų partijos grietinėlę viloje aptarnaudavo 40 žmonių, dauguma jų - apsaugos darbuotojai. Dabar turistų pamėgtuose svečių namuose tarp miškų darbuojasi tik 5 žmonės.

Babelsbergo rungtynės su Holivudu

Potsdamas įdomus besidomintiems Antrojo pasaulinio karo ir vadinamojo šaltojo karo laikų istorija. Ji turistams pasakojama plaukiant Havelo upe. Mediniame plauste įsitaisęs gidas Sebastianas Stielke rodė pakrantės vilas, kurias pamėgo garsios kino žvaigždės, atvykstančios filmuotis greta įsikūrusioje Babelsbergo kino studijoje. Tai milžiniškas kino pramonės kompleksas, galintis imituoti bet kurį pasaulio miestą. Netoli esančios buvusios VDR karinės bazės taip pat patrauklios filmų kūrėjams.

"Net patys vokiečiai neįsivaizduoja, kiek čia susukta garsių juostų. Pavyzdžiui, Romano Polanskio "Pianistas". Manote, kad jis filmuotas Varšuvoje? Klystate. Daug pigiau buvo Babelsberge pastatyti Varšuvos kvartalą. Arba, pamenate, gatvelė Londone, kur vaikštinėjo Džeimsas Bondas. Ji tobulai atkurta irgi čia, Babelsberge", - rodydamas nuotraukas pasakojo S.Stielke ir pridūrė, kad į ekskursiją po naujuoju Holivudu vadinamą Babelsbergą teks atvykti kitą kartą. Ten lankytojams atskleidžiami kino užkulisiai, kai perstumdžius milžiniškas sienas akimirksniu atsiduri vis kitame mieste, kitoje gatvėje.

Ties šnipų tiltu

Kadangi Havelo upė skyrė dvi Vokietijas, pakrantėse netrūksta tuos laikus menančių objektų. Tarkim, ant garsiojo Glienicke tilto būdavo keičiamasi išaiškintais šnipais. Teigiama, kad per visą sovietmetį tokių buvo apie 90. Šalia tilto - VDR saugumo tarnybos, vadinamosios Stasi pastatas. Jį vėliau norėjo įsigyti JAV muzikos žvaigždė Michaelas Jacksonas. "Tais laikais labai populiarus būdavo nardymo sportas. Prie tilto knibždėdavo besitreniruojančių narų", - pasakojo S.Stielke. Griuvus Berlyno sienai šalia istorinio tilto buvo atidarytas šnipų muziejus, pasakojantis apie sovietmečio saugumo tarnybų darbo metodus.

Šioje viloje buvo apsistojęs į Potsdamo konferenciją atvykęs JAV prezidentas H.S.Trumanas. Tuo metu JAV išbandė atominę bombą. Pasakojama, kad šioje viloje H.S.Trumanas priėmė sprendimą po mėnesio bombą numesti ant Hirosimos.

Pakrantės vilose yra gyvenę ir politiniai veikėjai - į garsiąją Potsdamo konferenciją pasibaigus Antrajam pasauliniam karui atvykę jo nugalėtojai - Josifas Stalinas, Harry's S.Trumanas ir Winstonas Churchillis. 1945 metų liepos 17 dieną Potsdamo Cecilienhofo rūmuose prasidėjusioje konferencijoje garsusis trejetas dalijosi Europą ir sprendė nugalėtosios Vokietijos likimą. Pasak gido S.Stielke, tuo metu šalia rūmų esančiame ežere budėjo 200 narų apsaugininkų.

Rūmų kieme iš raudonai žydinčių gėlių kasmet pasodinama "žvaigždė". Kaip byloja informacinė lentelė, tai istorinis Potsdamo konferencijos paveldas.

Cecilienhofo rūmus 1913 metais kaizeris Vilhelmas II padovanojo savo sūnui Vilhelmui ir princesei Cecilijai. Tai buvo paskutiniai Prūsiją ir Vokietiją iki 1918 metų valdžiusios Hohencolernų šeimos pastatyti rūmai. Dabar juose veikia restoranas, viešbutis, muziejus. Galima apžiūrėti 1945 metų konerencijos salę, o kiemelyje, kur vyko didžiojo trejeto spaudos konferencija, išgerti kavos. Beje, pietaujant princecės Cecilijos vardu pavadintame rūmų restorane prie gretimo stalo sėdėjo iš TV ekranų matytas Vokietijos politikas, su Lietuva derėjęsis dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) tuometinis ES plėtros eurokomisaras Gunteris Verheugenas ir kompanija. Pasak mus lydėjusio gido, Vokietijos politikai su savo svečiais neretai užsuka į Cecilienhofo rūmus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"