Rytų Vokietijos atspalvių savaitgalis

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2013-10-11 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2013-10-11 06:00
Cecilienhofo rūmuose vykusią Didžiojo trejeto konferenciją po Antrojo pasaulinio karo (1945 m. liepos 17 d.) primena iš raudonai žydinčių gėlių suformuojama žvaigždė. Šis gėlynas laikomas istoriniu Potsdamo konferencijos paveldu. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos
Jei ne­do­mi­na Ber­ly­no šur­mu­lys, at­skri­dę į jį iš­kart ke­liau­ki­te į vi­sai ša­lia, už 25 km, esan­tį Pots­da­mą, jis už Ber­ly­ną bu­vo ge­ro­kai di­des­nis iki 1925 me­tų. Bu­vu­si Prū­si­jos ka­ra­lių ir Vo­kie­ti­jos im­pe­ri­jos kai­ze­rių re­zi­den­ci­ja vė­liau sky­rė Ry­tų ir Va­ka­rų Vo­kie­ti­ją, tad čia gau­su ir šio lai­ko­tar­pio pa­li­ki­mo.

Be­ne ži­no­miau­sias lan­ky­ti­nas ob­jek­tas Pots­da­me yra gar­sie­ji Prū­si­jos ka­ra­liaus Fryd­ri­cho Di­džio­jo XVIII am­žiu­je sta­ty­ti San­su­si rū­mai ir jų par­kai. Šiuo me­tu tai di­džiau­sias Vo­kie­ti­jo­je UNES­CO sau­go­mas pa­vel­do ob­jek­tas. Ta­čiau ke­lio­nę į Bran­den­bur­go že­mę Bal­ti­jos ša­lių žur­na­lis­tams or­ga­ni­za­vu­si avia­kom­pa­ni­ja "Air Bal­tic" ir Bran­den­bur­go tu­riz­mo de­par­ta­men­tas siū­lė pa­ma­ty­ti vi­sai ki­to­kių šio kraš­to spal­vų.

Bu­vu­sios Ry­tų Vo­kie­ti­jos te­ri­to­ri­jo­je gau­su ob­jek­tų, me­nan­čių ko­mu­nis­ti­nę pra­ei­tį. Ją vo­kie­čiai su­ma­niai iš­nau­do­ja tu­riz­mui ir ro­do sve­čiams, tau­tie­čiams iš bu­vu­sios Va­ka­rų Vo­kie­ti­jos, taip pat jau­ni­mui, ne­pa­ty­ru­siam tų lai­kų.

Sa­vait­ga­liai ant vandens

Pir­miau­sia pa­ma­tė­me, kur ber­ly­nie­čiai vyks­ta, no­rė­da­mi at­si­pūs­ti gam­tos prie­globs­ty­je. Ir tai ge­ro­kai pa­kei­tė iš­anks­ti­nį su­vo­ki­mą, kad na­tū­ra­lios gam­tos Vo­kie­ti­jo­je trūks­ta. Eže­rų, upių ir juos jun­gian­čių ka­na­lų nu­sė­tas tri­kam­pis tarp Fiurns­ten­ber­go, Temp­li­no ir Cė­de­ni­ko mies­te­lių - van­dens mė­gė­jų zo­na. Pa­kran­tė­se pil­na ma­žų va­sar­na­mių, so­do na­me­lių, kai ku­rie - tie­siog ant van­dens. Ke­lio­nė­je mus ly­din­tis Bran­den­bur­go tu­riz­mo de­par­ta­men­to gi­das Knu­tas Hansch­ke pa­tiks­li­no, kad tai - Vo­kie­ti­jos De­mo­kra­ti­nės Res­pub­li­kos (VDR) pa­li­ki­mas. "Da­bar ga­lio­ja ki­ti gam­to­sau­gos įsta­ty­mai, sta­ty­ti prie pat van­dens ne­lei­džia­ma, ta­čiau ne­rei­ka­lau­ja­ma griau­ti jau esa­mų", - tei­gė jis.

Iš vie­no eže­ro į ki­tą nu­plauk­ti ga­li­ma ka­na­lu. Ka­dan­gi eže­rai yra skir­tin­ga­me aukš­ty­je, kad van­duo ne­iš­bėg­tų, įreng­tas šliu­zas su švie­so­fo­ru. Bu­dė­to­jas vos spė­ja su­ktis, nes van­dens trans­por­tas zu­ja abiem kryp­ti­mis. La­biau­siai vo­kie­čiai mėgs­ta įvai­rius me­di­nius mo­to­ri­nius plaus­tus-na­me­lius. Jais iš­ky­lau­jant ga­li­ma kais­ti puo­dą ir vir­ti žu­vie­nę. Kai ku­rie plaus­tai - ge­ro va­sar­na­mio dy­džio. Tad vi­sai pa­to­gu at­os­to­gau­ti su­sto­jant kas­kart ki­tur. Ste­bi­no ir vo­kiš­ka tvar­ka - nei eže­re, nei upė­se ar jų pa­kran­tė­se ne­ma­ty­ti ne tik nė vie­no plas­ti­ki­nio bu­te­lio, bet ir nuo­rū­kos.

Ap­sis­to­jus nak­vy­nės ne­to­li Ly­ben­ber­go mies­te­lio esan­čiuo­se vien­kie­mio sve­čių na­muo­se, ry­te už lan­go kly­ka­vo ger­vės. Sve­čių na­mai per­da­ry­ti iš Prū­si­jos bei VDR lai­kais čia bu­vu­sios jo­ji­mo mo­kyk­los. At­ski­ri na­mai pa­va­din­ti Prū­si­jos mo­nar­chų var­dais. Vie­nas jų - ka­ra­lie­nės Lui­zės. Na, kaip jos ne­ži­no­si, jei bėg­da­ma nuo Na­po­leo­no ka­ra­liš­ko­ji šei­ma per Kur­šių ne­ri­ją 1807 me­tais at­vy­ko į tuo me­tu bu­vu­sią lais­vą Klai­pė­dą ir čia pra­lei­do me­tus. Dva­ro apy­lin­kė­se, kur Lui­zė vaikš­ti­nė­da­vo su vai­kais, šiuo me­tu au­ga jos var­du pa­va­din­tas ąžuo­las.

Gy­ve­ni­mas van­den­tie­kio bokšte

Va­ži­nė­jant po Pots­da­mo apy­lin­kes, ša­lia Joa­chims­ta­lio mies­te­lio su­do­mi­no ne­įp­ras­tas sta­ti­nys - iš se­no van­den­tie­kio bokš­to įreng­tas še­šių aukš­tų gy­ve­na­ma­sis na­mas. Pui­ki idė­ja, kaip pa­nau­do­ti ne­rei­ka­lin­gus sta­ti­nius. Jis gal­būt ir bū­tų sty­ro­jęs, jei ne dau­ge­lį pa­sau­lio kraš­tų iš­mai­šiu­si bri­tė Sa­rah Phi­lips. "Su vy­ru il­gai ieš­ko­jo­me vie­tos, kur ga­lė­tu­me ap­si­gy­ven­ti ir už­siim­ti vers­lu. Kai kar­tą ap­sis­to­jo­me Pots­da­me, pa­siž­val­gy­ti po apy­lin­kes dvi­ra­čiu lei­dę­sis Ri­char­das ne­ti­kė­tai ra­do šį bokš­tą", - pa­sa­ko­jo Sa­rah.

Vandentiekio bokšte gyvenanti Sarah juokavo, kad jaučiasi beveik princesė.

Ne­ma­žai in­ves­ta­vę jie įsi­ren­gė uni­ka­lų būs­tą. Da­bar čia esan­čia­me bios­fe­ros re­zer­va­te vyk­do "Bio­ra­mos" pro­jek­tą. Sa­rah vy­ras yra pa­ten­ta­vęs nau­jos me­džia­gos iš ma­ku­la­tū­ros ir plas­ti­ko at­lie­kų ga­mi­ni­mo tech­no­lo­gi­ją. Jų na­muo­se sto­vi iš to­kių at­lie­kų pa­ga­min­ti rau­do­ni fo­te­liai. Pa­šne­ko­vė pri­si­pa­ži­no, kad ji čia jau­čia­si be­veik kaip pri­nce­sė, gy­ve­nan­ti bokš­te. "Trūks­ta tik il­gų plau­kų", - juo­ka­vo ji.

Iš vir­šu­ti­nio aukš­to pa­ma­čius, ko­kios gra­žios bios­fe­ros re­zer­va­to apy­lin­kės, nau­ja­ku­riams ki­lo min­tis ša­lia dar pa­sta­ty­ti lif­tą, ku­riuo ga­li­ma pa­kil­ti ant van­den­tie­kio bokš­to sto­go. Pa­si­dai­ry­ti da­bar at­vyks­ta pro ša­lį ke­liau­jan­tys tu­ris­tai.

Mu­zie­jus iš ply­tų gamyklos

Vi­sai ne­to­li Ber­ly­no Mil­den­ber­go mies­te­ly­je bu­vu­si ply­tų ga­myk­la, tiks­liau, iš­ti­sas ga­myk­li­nis mies­te­lis, pa­vers­ta mu­zie­ju­mi-par­ku. Iš ce­cho į ce­chą ga­li­ma nu­va­žiuo­ti vie­ti­niu trau­ki­nu­ku, ka­dai­se, ma­tyt, ve­žio­ju­siu ply­tas. Be­je, ga­min­tas ir Ber­ly­no sie­nai.

Sma­gu­mo čia tei­kia ir ga­li­my­bė pa­si­va­ži­nė­ti siau­ru­čiais vie­ti­niais bė­giais le­kian­čio­mis dre­zi­no­mis. Ce­chuo­se apie su­nkius so­vie­ti­nius pra­mo­nės lai­kus pa­sa­ko­ja­ma ne tik vaiz­dais ar eks­po­na­tais, bet ir įgar­sin­ta: gir­dė­ti gergž­džian­tys kra­nai, bul­do­ze­riai, eks­ka­va­to­riai ir trak­to­riai. Ke­li su­rū­di­ję riog­so ga­myk­los kie­me. Iš­tuš­tė­ju­sių pa­sta­tų vo­kie­čiai ne­nuš­la­vė nuo že­mės ir tech­ni­kos ne­iš­ve­žė į me­ta­lo lau­žą.

Kaip pa­sa­ko­jo šio ne­se­niai ati­da­ry­to mu­zie­jaus dar­buo­to­jai, vai­kams bū­na ti­kra at­rak­ci­ja iš­si­min­ky­ti mo­lio ir for­mo­se pa­si­ga­min­ti ply­tų. Jų šė­lio­nes liu­di­ja mo­liu ap­taš­ky­tos pa­vė­si­nės lu­bos.

Bu­vu­sios ga­myk­los te­ri­to­ri­jo­je yra at­ski­ras gy­vū­ni­jos kam­pe­lis - au­gi­na­mos avys, ož­kos, ma­ži, deg­li de­ko­ra­ty­vi­niai par­še­liai. Šei­mi­nin­kai no­ri, kad vi­si lan­ky­to­jai tu­rė­tų kuo už­siim­ti. Čia pat nuo­mo­ja­mi ir dvi­ra­čiai. Jais va­ži­nė­jant po ap­lin­ki­nius kai­mus ga­li­ma mė­gau­tis gam­ta.

E.Ho­nec­ke­rio vila

Ne­ti­kė­tą poil­sį siū­lo bu­vu­sio VDR ko­mu­nis­tų par­ti­jos ly­de­rio Eri­cho Ho­nec­ke­rio me­džiok­lės vi­la. Už maž­daug 300 li­tų ga­li­ma ap­sis­to­ti eli­ti­nia­me nu­me­ry­je, ku­ria­me - au­ten­tiš­kas so­viet­me­čio in­ter­je­ras. Vi­lo­je mėg­da­vo sve­čiuo­tis so­cia­lis­ti­nio la­ge­rio ko­mu­nis­tų par­ti­jų ly­de­riai, ne iš­im­tis ir Leo­ni­das Brež­ne­vas. Pa­sak vi­los is­to­ri­ją pa­sa­ko­ju­sios dar­buo­to­jos, tik So­vie­tų Są­jun­gos ly­de­ris Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas čia nė kar­to ne­bu­vo. Ofi­cia­lus at­si­sa­ky­mo mo­ty­vas - ne­mėgs­ta me­džio­ti. Iš ti­krų­jų E.Ho­nec­ke­ris ir M.Gor­ba­čio­vas ne­ga­lė­jo pa­kęs­ti vie­nas ki­to.

Kad tuo­me­ti­nei grie­ti­nė­lei ne­bū­tų nuo­bo­du me­džio­ti, į ap­lin­ki­nius miš­kus iš Veng­ri­jos bu­vo pri­vež­ta daug brie­džių, ku­rie čia sėk­min­gai iš­pli­to. Pa­sak vi­los dar­buo­to­jos, čia bu­vo ap­si­lan­kiu­si ir E.Ho­nec­ke­rio du­kra, šiuo me­tu su mo­ti­na gy­ve­nan­ti Či­lė­je.

E.Honeckerio miegamasis su autentiškais tų laikų baldais ir telefonu, turėjusiu tiesioginį ryšį su Maskva. Dabar čia pernakvoti galima už maždaug 300 litų.

Ko­mu­nis­tų par­ti­jos grie­ti­nė­lę vi­lo­je ap­tar­nau­da­vo 40 žmo­nių, dau­gu­ma jų - ap­sau­gos dar­buo­to­jai. Da­bar tu­ris­tų pa­mėg­tuo­se sve­čių na­muo­se tarp miš­kų dar­buo­ja­si tik 5 žmo­nės.

Ba­bels­ber­go rung­ty­nės su Holivudu

Pots­da­mas įdo­mus be­si­do­min­tiems An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ir va­di­na­mo­jo šal­to­jo ka­ro lai­kų is­to­ri­ja. Ji tu­ris­tams pa­sa­ko­ja­ma plau­kiant Ha­ve­lo upe. Me­di­nia­me plaus­te įsi­tai­sęs gi­das Se­bas­tia­nas Stiel­ke ro­dė pa­kran­tės vi­las, ku­rias pa­mė­go gar­sios ki­no žvaigž­dės, at­vyks­tan­čios fil­muo­tis gre­ta įsi­kū­ru­sio­je Ba­bels­ber­go ki­no stu­di­jo­je. Tai mil­ži­niš­kas ki­no pra­mo­nės komp­lek­sas, ga­lin­tis im­ituo­ti bet ku­rį pa­sau­lio mies­tą. Ne­to­li esan­čios bu­vu­sios VDR ka­ri­nės ba­zės taip pat pa­trauk­lios fil­mų kū­rė­jams.

"Net pa­tys vo­kie­čiai ne­įsi­vaiz­duo­ja, kiek čia su­suk­ta gar­sių juo­stų. Pa­vyz­džiui, Ro­ma­no Po­lans­kio "Pia­nis­tas". Ma­no­te, kad jis fil­muo­tas Var­šu­vo­je? Klys­ta­te. Daug pi­giau bu­vo Ba­bels­ber­ge pa­sta­ty­ti Var­šu­vos kvar­ta­lą. Ar­ba, pa­me­na­te, gat­ve­lė Lon­do­ne, kur vaikš­ti­nė­jo Džeim­sas Bon­das. Ji to­bu­lai at­kur­ta ir­gi čia, Ba­bels­ber­ge", - ro­dy­da­mas nuo­trau­kas pa­sa­ko­jo S.Stiel­ke ir pri­dū­rė, kad į eks­kur­si­ją po nau­juo­ju Ho­li­vu­du va­di­na­mą Ba­bels­ber­gą teks at­vyk­ti ki­tą kar­tą. Ten lan­ky­to­jams at­sklei­džia­mi ki­no už­ku­li­siai, kai pers­tum­džius mil­ži­niš­kas sie­nas aki­mirks­niu at­si­du­ri vis ki­ta­me mies­te, ki­to­je gat­vė­je.

Ties šni­pų tiltu

Ka­dan­gi Ha­ve­lo upė sky­rė dvi Vo­kie­ti­jas, pa­kran­tė­se ne­trūks­ta tuos lai­kus me­nan­čių ob­jek­tų. Tar­kim, ant gar­sio­jo Glie­nic­ke til­to bū­da­vo kei­čia­ma­si iš­aiš­kin­tais šni­pais. Tei­gia­ma, kad per vi­są so­viet­me­tį to­kių bu­vo apie 90. Ša­lia til­to - VDR sau­gu­mo tar­ny­bos, va­di­na­mo­sios Sta­si pa­sta­tas. Jį vė­liau no­rė­jo įsi­gy­ti JAV mu­zi­kos žvaigž­dė Mi­chae­las Jack­so­nas. "Tais lai­kais la­bai po­pu­lia­rus bū­da­vo nar­dy­mo spor­tas. Prie til­to knibž­dė­da­vo be­si­tre­ni­ruo­jan­čių na­rų", - pa­sa­ko­jo S.Stiel­ke. Griu­vus Ber­ly­no sie­nai ša­lia is­to­ri­nio til­to bu­vo ati­da­ry­tas šni­pų mu­zie­jus, pa­sa­ko­jan­tis apie so­viet­me­čio sau­gu­mo tar­ny­bų dar­bo me­to­dus.

Šioje viloje buvo apsistojęs į Potsdamo konferenciją atvykęs JAV prezidentas H.S.Trumanas. Tuo metu JAV išbandė atominę bombą. Pasakojama, kad šioje viloje H.S.Trumanas priėmė sprendimą po mėnesio bombą numesti ant Hirosimos.

Pa­kran­tės vi­lo­se yra gy­ve­nę ir po­li­ti­niai vei­kė­jai - į gar­sią­ją Pots­da­mo kon­fe­ren­ci­ją pa­si­bai­gus An­tra­jam pa­sau­li­niam ka­rui at­vy­kę jo nu­ga­lė­to­jai - Jo­si­fas Sta­li­nas, Har­ry's S.Tru­ma­nas ir Wins­to­nas Chur­chil­lis. 1945 me­tų lie­pos 17 die­ną Pots­da­mo Ce­ci­lien­ho­fo rū­muo­se pra­si­dė­ju­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je gar­su­sis tre­je­tas da­li­jo­si Eu­ro­pą ir spren­dė nu­ga­lė­to­sios Vo­kie­ti­jos li­ki­mą. Pa­sak gi­do S.Stiel­ke, tuo me­tu ša­lia rū­mų esan­čia­me eže­re bu­dė­jo 200 na­rų ap­sau­gi­nin­kų.

Rū­mų kie­me iš rau­do­nai žy­din­čių gė­lių kas­met pa­so­di­na­ma "žvaigž­dė". Kaip by­lo­ja in­for­ma­ci­nė len­te­lė, tai is­to­ri­nis Pots­da­mo kon­fe­ren­ci­jos pa­vel­das.

Ce­ci­lien­ho­fo rū­mus 1913 me­tais kai­ze­ris Vil­hel­mas II pa­do­va­no­jo sa­vo sū­nui Vil­hel­mui ir pri­nce­sei Ce­ci­li­jai. Tai bu­vo pa­sku­ti­niai Prū­si­ją ir Vo­kie­ti­ją iki 1918 me­tų val­džiu­sios Ho­hen­co­ler­nų šei­mos pa­sta­ty­ti rū­mai. Da­bar juo­se vei­kia res­to­ra­nas, vieš­bu­tis, mu­zie­jus. Ga­li­ma ap­žiū­rė­ti 1945 me­tų ko­ne­ren­ci­jos sa­lę, o kie­me­ly­je, kur vy­ko di­džio­jo tre­je­to spau­dos kon­fe­ren­ci­ja, iš­ger­ti ka­vos. Be­je, pie­tau­jant pri­nce­cės Ce­ci­li­jos var­du pa­va­din­ta­me rū­mų res­to­ra­ne prie gre­ti­mo sta­lo sė­dė­jo iš TV ekra­nų ma­ty­tas Vo­kie­ti­jos po­li­ti­kas, su Lie­tu­va de­rė­ję­sis dėl na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) tuo­me­ti­nis ES plė­tros eu­ro­ko­mi­sa­ras Gun­te­ris Ver­heu­ge­nas ir kom­pa­ni­ja. Pa­sak mus ly­dė­ju­sio gi­do, Vo­kie­ti­jos po­li­ti­kai su sa­vo sve­čiais ne­re­tai už­su­ka į Ce­ci­lien­ho­fo rū­mus.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
xxx  5.20.192.31 2013-10-15 15:30:32
šliuZas, o ne šliuŽas. Labai gražios nuotraukos, šaunuolė autorė.
2 0  Netinkamas komentaras
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
At­sis­vei­kin­ti su žmo­gu­mi be pyk­čio ir Lie­tu­vos švie­suo­liu va­din­tu pro­fe­so­riu­mi mi­nios žmo­nių į VDU Di­džią­ją au­lą plūdo dvi die­nas.
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de'as iš­reiš­kė vil­tį, kad par­ei­gū­nams ar­ti­miau­sias ke­le­tą sa­vai­čių pa­vyks per­kel­ti iki 9 tūkst. mig­ran­tų iš skur­džios sto­vyk­los Ka­lė į pri­ėmi­mo cen­trus [...]
Es­ti­jos rin­ki­kų ko­le­gi­jai šeš­ta­die­nį per an­trą­jį bal­sa­vi­mą ne­pa­vy­ko iš­rink­ti pre­zi­den­to Too­mo Hend­ri­ko Il­ve­so įpė­di­nio, nes nei vie­nas kan­di­da­tas ne­su­rin­ko pa­pras­tos balsų dau­gu­mos, to­dėl [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vos prieš ke­le­tą sa­vai­čių iš di­džiau­sio pa­sau­ly­je me­nų fes­ti­va­lio Ško­ti­jos sos­ti­nė­je Edin­bur­ge su spe­cia­liuo­ju pri­zu grį­žęs AAT | Ar­tū­ro Arei­mos tea­tras nau­ją tea­tro sezoną pra­de­da prem­je­ra [...]
Kiek­vie­na mums su­teik­ta aki­mir­ka yra ne­įkai­no­ja­ma. Vie­nos iš­nyks­ta vos blyks­te­lė­ju­sios, o ki­tos, re­gis, tę­sia­si am­ži­ny­bę. Ta­čiau kiek­vie­no­je sly­pi ne­iš­ma­tuo­ja­mos ga­li­my­bės: vos per aki­mir­ką [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Bang­la­de­šo zoo­lo­gi­jos so­do pri­žiū­rė­to­jai tre­čia­die­nį su­ren­gė dviem liū­tams iš­kil­min­gas „ves­tu­ves“, ku­rio­se bu­vo ba­lio­nų ir net šir­dies pavidalo mė­sos py­ra­gas.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ pir­mą­ją da­lį sėk­min­gai įgy­ven­di­nu­si Lie­tu­va pir­mo­ji iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių pe­rei­na prie an­tro­jo eta­po: eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo Latvijos link. „Tai [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami