Salantų kraštas: žemaičiai kuršių žemėse

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2015-08-20 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-08-20 06:00
Salantų bažnyčią 1900 metais projektavo švedų kilmės architektas Eduardas Strandmanas. Prieš tai čia nuo XVII amžiaus stovėjo dvi medinės bažnyčios. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotrauka
Rugp­jū­čio pra­džio­je ati­da­ry­tas Sa­lan­tų re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų cen­tras su­pa­žin­di­na su uni­ka­lio­mis šio že­mai­čių kraš­to lan­ky­ti­no­mis vie­to­mis ir vi­lio­ja pa­si­dai­ry­ti po vie­tas, kur ka­dai­se kur­šių gy­ven­ta.

Ko jau ko, bet ak­me­nų (že­mai­tiš­kai – kū­lių) Sa­lan­tų re­gio­ni­nia­me par­ke ne­trūks­ta. Žmo­nės net juo­kau­ja, kad ak­me­nų dau­giau nei pa­sė­ja­ma grū­dų. Di­džiau­sias par­ko ak­muo – penk­tas pa­gal dy­dį Lie­tu­vo­je – Ši­la­lės kū­liu va­di­na­mas. Ta­čiau tai ne­tu­ri nie­ko bend­ra su Ši­la­lės mies­tu. 3,66 me­tro aukš­čio Ši­la­lės kū­lis dryb­so ne­to­li Mo­sė­džio, Ši­la­lės kai­me. „Pas­ku­ti­nis le­dy­nas mū­sų par­ke pa­li­ko la­bai gra­žų rel­je­fą. Slink­da­mas per kraš­tą jis su­for­ma­vo gi­lius, gra­žius Sa­lan­to, Er­los, Mi­ni­jos upių slė­nius, iš Skan­di­na­vi­jos at­stū­mė daug rie­du­lių, – pa­sa­ko­jo Sa­lan­tų re­gio­ni­nio par­ko eko­lo­gė Do­vi­lė Barč­ku­tė. – Uni­ka­lūs le­dy­no pėd­sa­kai pa­lik­ti ir ne­to­li Mo­sė­džio Šauk­lių rie­du­ly­ne. O čia au­gan­tis ka­da­gy­nas dar va­di­na­mas Lie­tu­vos tund­ra. Ypač gra­žu da­bar, pra­žy­dus vir­žiams.“

Ta­čiau ne vien dėl ak­me­nų į Sa­lan­tų kraš­tą ver­ta va­žiuo­ti. Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nės par­amos lė­šo­mis Sa­lan­tų re­gio­ni­nia­me par­ke šie­met baig­ta su­tvar­ky­ti ne­ma­žai nau­jų te­ri­to­ri­jų, jas ga­li­ma lan­ky­ti. Da­bar iš to­li ma­ty­ti pi­lia­kal­niai, nuo ku­rių pa­ša­lin­ti me­džiai ir krū­mokš­niai.

Kai kur­šių nebeliko

Kaip pa­sa­ko­jo par­ko kul­tū­ro­lo­gas, Kre­tin­gos mu­zie­jaus is­to­ri­kas Ju­lius Ka­nars­kas, šio kraš­to pi­lia­kal­niai, pil­ka­piai – tai kur­šių pa­li­ki­mas, o vi­sas vė­les­nis kul­tū­ros pa­li­ki­mas – jau že­mai­čių. „Min­dau­gui pri­ėmus krikš­tą, vo­kie­čiai įžen­gė į Kur­šą ir jį užė­mė be mū­šių. Gal vy­ko kaž­ko­kie po­li­ti­niai žai­di­mai, gal kur­šiai bu­vo įti­kin­ti, kad ne­rei­kia prieš­in­tis. Po Dur­bės mū­šio 1260 me­tais kur­šiai pe­rė­jo į že­mai­čių pu­sę, su­triuš­ki­no vo­kie­čius ir prieš juos su­ki­lo. Ta­čiau po 1263 me­tų su­ki­li­mo et­ni­niai šio re­gio­no gy­ven­to­jai kur­šiai bu­vo be­veik iš­nai­kin­ti. Tik ne­di­de­lės jų sa­los li­ko prie Im­ba­rės, Kre­tin­gos, Kar­te­nos (tai liu­di­ja se­nie­ji kur­šiš­ki vie­to­var­džiai, upė­var­džiai), – pa­sa­ko­jo eks­kur­si­ją ly­din­tis J. Ka­nars­kas. – Nuo XV am­žiaus į iš­tuš­tė­ju­sias kur­šių že­mes iš da­bar­ti­nės Lat­vi­jos pra­dė­jo kel­tis šiau­ri­niai kur­šiai. Po Mel­no tai­kos su­tar­ties, kai Vo­kie­čių or­di­nas pa­jū­rio ga­ba­lą ati­da­vė Lie­tu­vos Di­džia­jai Ku­ni­gaikš­tys­tei, čia ma­siš­kai pra­dė­jo kel­tis ir že­mai­čiai, vė­liau jie asi­mi­lia­vo pa­sku­ti­nes kur­šių lie­ka­nas.“

Ar­cheo­lo­go J. Ka­nars­ko tei­gi­mu, šie po­ky­čiai aki­vaiz­dūs ka­pi­ny­nuo­se: kur­šiš­kus pa­puo­ša­lus pa­kei­tė že­mai­tiš­ki, ki­to ir lai­do­ji­mo pa­pro­čiai. „XVI am­žiaus vi­du­ry­je kur­šių jau ne­be­bu­vo, ne­bent mąs­ty­mas, tra­di­ci­jos pa­si­li­ko. Tai, ką da­bar va­di­na­me kur­šiais, yra ne kur­šiai, o kur­ši­nin­kai – su­lat­ga­lin­ti šiau­ri­niai lat­viai, XVIII-XIX am­žiu­je ap­si­gy­ve­nę šiuo­se kraš­tuo­se. Kur­ši­nin­kai kal­ba lat­ga­lių kal­ba, ku­ri ta­po lat­vių kal­bos pa­grin­du, – sa­kė jis. – Ma­no žmo­nos tė­vai ki­lę iš šio kraš­to, tad vi­sa­da ste­bė­jau­si, kad nu­vy­kę į Lat­vi­ją jie su­si­kal­ba su lat­viais. Vie­ti­nė že­mai­čių tar­mė tu­ri kur­šių kal­bos bruo­žų.“

Pa­sak J. Ka­nars­ko, šio­se apy­lin­kė­se po re­for­ma­ci­jos dar bu­vo at­si­ga­vu­sios pa­go­nių bend­ruo­me­nės – at­gi­jo kur­šiš­kas pa­li­ki­mas kū­ren­ti šven­tą­ją ug­nį. Ji de­gė ant Bi­ru­tės kal­no ir ant Al­kos kal­no prie Sa­lan­tų XVI am­žiaus pa­bai­go­je – XVII am­žiaus pra­džio­je. Tai pa­sku­ti­nė pa­go­nių al­ka­vie­tė, ku­rio­je il­giau­siai de­gė ug­nis. Šio­je vie­to­je iš­li­kęs au­ku­ro ak­muo su du­be­niu.

Me­di­nė architektūra

„Nors rie­du­lių vi­sur ne­trūks­ta, šiam kraš­tui bū­din­ga me­di­nė ar­chi­tek­tū­ra. Vi­sos pir­mo­sios baž­ny­čios, ma­lū­nai bu­vo me­di­niai. Kry­žiai, kop­ly­tė­lės, sto­gas­tul­piai, kop­lyts­tul­piai – taip pat. Ne­ži­nia ko­dėl vie­ti­niai žmo­nės mū­ri­nius pa­sta­tus pra­dė­jo sta­ty­ti ga­na vė­lai, – tei­gė J. Ka­nars­kas. – Mo­sė­dy­je tik XVIII am­žiaus pa­bai­go­je, ki­tur XIX – XX am­žiaus pra­džio­je at­si­ra­do pir­mo­sios mū­ri­nės baž­ny­čios ir ki­ti mū­ro sta­ti­niai. Jie ar­ti­miau su­si­ję su dva­rų kul­tū­ra. Iki to lai­ko žmo­nės la­biau mė­go šil­tes­nę me­džia­gą – me­dį nei šal­tą ak­me­nį.“

Ap­link se­ną­sias baž­ny­čias dar iš­li­kę šiam kraš­tui bū­din­gų ak­mens tvo­rų – rie­du­liai tik su­krau­ti vie­nas ant ki­to, ne­su­mū­ry­ti. To­kią tvo­rą ga­li­ma iš­vys­ti ir ap­link Kal­na­lio baž­ny­čią ties Kre­tin­gos-Sa­lan­tų ke­liu. „Kal­na­lis – tai di­džiu­lė aukš­tu­ma, įsi­ter­pian­ti į Sa­lan­to ir Kū­lu­pio upių san­ta­ką. Nuo Sa­lan­to sens­lė­nio ši vie­ta at­ro­dy­da­vo kaip kal­nas. Že­mai­čiai ją ir pra­dė­jo va­din­ti kal­na­liu – di­de­liu kal­nu, – aiš­ki­no J. Ka­nars­kas. – Ant kal­na­lio XVII am­žiu­je sto­vė­jo kop­ly­čia, jos vie­to­je 1777 me­tais Grūš­lau­kio dva­ri­nin­kas pa­sta­tė pir­mą me­di­nę baž­ny­čią. Jo­je 1801 me­tais bu­vo pa­krikš­ty­tas bū­si­ma­sis že­mai­čių vys­ku­pas Mo­tie­jus Ka­zi­mie­ras Va­lan­čius. 1883 me­tais baž­ny­čia nuo žai­bo su­de­gė. Par­api­jie­čiai su­au­ko­jo pi­ni­gų ir vėl pa­sta­tė me­di­nę baž­ny­čią, ji sto­vi iki šių die­nų.“

Į akis krin­ta baž­ny­čios bokš­te­liuo­se esan­tys dai­lūs, or­na­men­tuo­ti kry­žiai su dviem kryž­mo­mis. Pa­sak J. Ka­nars­ko, to­kie kry­žiai ypač bu­vo po­pu­lia­rūs XVII am­žiu­je. „Kai per ar­cheo­lo­gi­nius ka­si­nė­ji­mus ka­puo­se ant mi­ru­sių­jų krū­ti­nių ran­da­me kry­žiu­kus, jie ir­gi daž­nai bū­na to­kie – dvi­gu­bi, dar va­di­na­mi ir po­pie­žiaus kry­žiu­mi, liau­diš­kai – ka­ra­vy­ko kry­žiu­mi, nes ki­lę nuo Ka­ra­vy­ko vie­to­vės Is­pa­ni­jo­je. To­kius kry­žius įpras­ta bu­vo nau­do­ti ap­sau­gai nuo epi­de­mi­nių li­gų – ma­ro, šil­ti­nės, – tei­gė ar­cheo­lo­gas. – Anks­čiau be­veik kiek­vie­na­me kai­me sto­vė­da­vo di­džiu­liai ka­ra­vy­ko kry­žiai.“

Griež­lių pie­vos, lau­mių pėdos

Kal­na­lio apy­lin­kė­se at­si­ve­rian­tį Er­los slė­nį ga­li­ma apž­velg­ti nuo ne­to­li baž­ny­čios sto­vin­čio 15 me­trų aukš­čio apž­val­gos bokš­to. To­lu­mo­je ma­ty­ti ir Sa­lan­tų baž­ny­čios bokš­tai. Pa­sak par­ko eko­lo­gės D. Barč­ku­tės, šia­me be­veik 50 km nu­sid­rie­ku­sia­me slė­ny­je sta­čiais šlai­tais (nuo Mo­sė­džio iki Kū­lu­pio ir Sa­lan­to san­ta­kos, iki Mi­ni­jos) sau­go­mos į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­tos griež­lės. Slė­niai pa­ten­ka į „Na­tu­ra 2000“ te­ri­to­ri­jų tink­lą kaip pa­ukš­čių ap­sau­gai svar­bi te­ri­to­ri­ja. Ki­ta­dos šia vie­ta slin­ko di­džiu­lis le­dy­nas, jis ir su­for­ma­vo to­kį rel­je­fą.

„Griež­lėms rei­kia pie­vų. Jos nie­ka­da ne­pe­rės ja­vų lau­kuo­se. Jei per in­ten­sy­viai ūki­nin­kau­ja­ma, griež­lės ne­tu­ri kur gy­ven­ti. To­dėl darbš­tiems že­mai­čiams kar­tais ten­ka pri­min­ti, kad ne­sku­bė­tų per anks­ti, kol griež­lės dar ne­iš­pe­rė­ju­sios vai­kų, nu­šie­nau­ti pie­vų„, – aiš­ki­no D. Barč­ku­tė.

Par­kas sau­go ne tik gam­tą, bet ir su ja su­si­ju­sį kul­tū­ros pa­vel­dą. „Dau­gu­ma rie­du­lių yra ne tik gam­tos, bet ir kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tai, – sa­kė J. Ka­nars­kas. – Dy­džiu ar įdo­miais įspau­dais at­kreip­da­vę dė­me­sį ak­me­nys gau­da­vo įvai­riau­sius pa­va­di­ni­mus. Jei ak­muo su įdu­bu­mu, žmo­nės įžiū­rė­da­vo lau­mių, vel­nių, kar­vių pė­das. Lau­mės kū­lių ga­na daug Mi­ni­jos ir Sa­lan­to upių ba­sei­nuo­se. Bu­vo ti­ki­ma, kad lau­mės ant tų ak­me­nų ve­lė­da­vo skal­bi­nius. Žmo­nės yra pri­kū­rę įvai­riau­sių le­gen­dų, tik geo­lo­gai tą vaiz­duo­tę ga­na leng­vai su­kri­ti­ka­vo. Moks­li­nin­kų tei­gi­mu, įvai­rūs įdu­bi­mai at­si­ran­da iš­tru­pė­jus, iš­by­rė­jus minkš­tes­nei rie­du­lio vie­tai.“

Šią va­sa­rą Sa­lan­tų re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos rū­pes­čiu įreng­tas 1 km pės­čių­jų ta­kas, vin­giuo­jan­tis iki gar­sio­jo Mi­ni­jos skar­džio – Lie­tu­vos Švei­ca­ri­ja va­di­na­mos at­odan­gos ties Dau­gin­čių kai­mu. 22 me­trų aukš­čio, 44 me­trų plo­čio Dau­gin­čių at­odan­gą leng­vai pa­siek­ti ga­li ir Mi­ni­ja plau­kian­tys van­dens tu­riz­mo mė­gė­jai. Jiems pa­kran­tė­je įreng­ta sto­vyk­la­vie­tė.

Dau­gin­čių kai­mas nuo Kar­te­nos mies­te­lio tė­ra nu­to­lęs vos 3 km į Plun­gės pu­sę. Ta­čiau li­gi at­odan­gos, se­kant ke­lio ženk­lus, teks nu­kak­ti dar be­ne 3 km nuo pa­grin­di­nio ke­lio Pa­lan­ga-Šiau­liai, Mi­ni­jos link be­si­lei­džian­čiu žvyr­ke­lio ruo­žu. Su­sto­jus au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė­je ties Dau­gin­čių kai­mo ma­ro au­kų ka­pi­nai­tė­mis, pės­čių­jų ta­ko marš­ru­tas ve­da Šil­pel­kės miš­ku, ku­ria­me ošia ne­ma­žas skrob­ly­nas.

Nuo Kar­te­nos piliakalnio

Už­li­pus ant Kar­te­nos pi­lia­kal­nio J. Ka­nars­kas ro­dė to­lu­mo­je, de­ši­niau nuo Kar­te­nos mies­te­lio esan­tį ki­tą – Gin­ta­rų pi­lia­kal­nį. Jis dar va­di­na­mas Vyš­nių kal­nu. „Ant jo ka­dai­se sto­vė­jo pats pir­mas Kar­te­nos dva­ras. Tai Kar­te­nos pra­džia. Mies­te­lis įkur­tas kal­no pa­pė­dė­je. Kai XVII am­žiaus pir­mo­je pu­sė­je šve­dai dva­rą ir mies­te­lį su­de­gi­no, gy­ven­vie­tė per­si­kė­lė į da­bar­ti­nę vie­tą, – pa­sa­ko­jo ar­cheo­lo­gas. – O Vyš­nių kal­no var­das pri­gi­jo dėl to, kad ap­link dva­rą au­go daug vyš­nių, ku­rios dar il­gai, kai jau ir dva­ro ne­bu­vo, kiek­vie­ną pa­va­sa­rį žie­dais ap­si­pil­da­vo. Vė­liau ir vyš­nias iš­kir­to, dir­ba­mu lau­ku pa­ver­tė, bet pa­va­di­ni­mas iš­li­ko iki šių die­nų.“

Be pi­lia­kal­nio, ne­to­li Kar­te­nos yra ne­ma­žai ir ki­tų lan­ky­ti­nų vie­tų. Tai 1922 me­tais pa­sta­ty­tas Kar­te­nos lur­das su ste­buk­lin­guo­ju šal­ti­niu ir mi­to­lo­gi­nis ak­muo, Lau­mės kū­liu su Kar­vės (Vel­nio) pė­da va­di­na­mas. 2,95 me­tro il­gio, 1,98 me­tro plo­čio ak­muo čia at­ke­lia­vo prieš 12–13 tūkst. me­tų.

Že­mai­čiai yra iš­siaiš­ki­nę, iš kur ki­lęs Kar­te­nos var­das. Kar­te­nos pi­lį ban­dė pa­im­ti dvi ka­riuo­me­nės – ru­sų ir šve­dų. Ta­čiau jos ne­su­ta­rė, ku­ri tu­ri pir­ma pul­ti, tad slė­ny­je su­si­ko­vė tar­pu­sa­vy. O Kar­te­nos ku­ni­gaikš­tis, žiū­rė­da­mas iš vir­šaus, ta­rė: „Vei­zėk, ka­re ten (žiū­rėk, ka­ras ten). Taip gy­ven­vie­tei pi­lia­kal­nio pa­pė­dės slė­ny­je ir pri­gi­jo Kar­te­nos var­das.

„Kaip by­lo­ja ra­šy­ti­niai šal­ti­niai, Sa­lan­tų vie­to­je iki XVI am­žiaus vi­du­rio bu­vo Ski­lan­džių kai­mas, mies­te­lis ir dva­ras. Po 1630 me­tų mies­te­lis pa­gal čia te­kan­čią Sa­lan­to upę bu­vo per­va­din­tas į Sa­lan­tus„, – sa­kė vaikš­čio­jan­čia šio kraš­to en­cik­lo­pe­di­ja va­di­na­mas J. Ka­nars­kas.

Gar­sie­ji žmonės

Dau­gu­ma gar­sių šio kraš­to žmo­nių su­si­ję su ak­me­ni­mis. Tai Vac­lo­vas In­tas, įkū­ręs ak­me­nų mu­zie­jų, Vi­lius Or­vi­das, sa­vo so­dy­bo­je su­for­ma­vęs uni­ka­lų mu­zie­jų po at­vi­ru dan­gu­mi (jo tė­vas ir se­ne­lis bu­vo gar­sūs šio kraš­to ak­men­ta­šiai). Ne ma­žiau svar­bų pėd­sa­ką šia­me kraš­te pa­li­ko ir pir­mų­jų lie­tu­viš­kų ka­len­do­rių lei­dė­jas Alek­sand­ras Ben­di­kas. Sa­lan­tuo­se jis 1905 me­tais iš­lei­do ka­len­do­rių „Ke­lei­vis, iš­ei­nąs į Že­mai­čius ir Lie­tu­vą“.

Gar­sus ir dro­žė­jas Pe­tras Ka­len­da, sa­vo so­dy­bo­je įkū­ręs lė­lių tea­trą, o dirb­tu­vė­lė­se dro­žęs skulp­tū­ras že­mai­tiš­koms kop­ly­tė­lėms. La­biau­siai jis iš­gar­sė­jo M. Va­lan­čiaus li­te­ra­tū­ri­nio he­ro­jaus – Pa­lan­gos Ju­zės – skulp­tū­ra, ku­ri, kaip pri­si­me­na J. Ka­nars­kas, so­viet­me­čiu bu­vo ta­pu­si vi­sų bui­ti­nio gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­mo įmo­nių sim­bo­liu.

Iš­si­ruo­šu­siems pa­ke­liau­ti po šį įdo­mų kraš­tą ver­ta ži­no­ti, kad lan­ky­ti čia yra daug ką, – Sa­lan­tų re­gio­ni­nia­me par­ke – 144 kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tai, taip pat 120 kul­tū­ri­nę ver­tę tu­rin­čių ob­jek­tų, ku­rie nė­ra įra­šy­ti į kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių re­gis­trus.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
rasa  193.219.187.105 2015-08-31 15:36:23
Daznai keliauju i Platelius, o po sio straipsnio ilgeliau pakeliausiu po Salantus. Nuostabus faktai, istorija.
1 0  Netinkamas komentaras
Juratei  78.60.124.146 2015-08-22 15:22:14
aciu uz puiku straipsni, jus galime skelbti Zemaitijos piliete
3 0  Netinkamas komentaras
ADELĖ  86.38.91.53 2015-08-21 22:54:59
Dėkoju labai įdomiai parašyta.
4 0  Netinkamas komentaras
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
Bu­da­peš­te šeš­ta­die­nį vė­lai va­ka­re Bu­da­peš­to cen­trą su­krė­tė stip­rus „ne­ži­no­mos kil­mės“ spro­gi­mas, nuo ku­rio nu­ken­tė­jo du pro šalį ėję po­li­ci­nin­kai.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra, [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
„Skry­bė­lai­čių ka­ra­lie­nė“ – tai is­to­ri­ja apie pa­grin­di­nės vei­kė­jos gy­ve­ni­mo ke­lio­nę ir jos virs­mą, kai drą­sa ir ryž­tas pa­de­da įveikti di­džiau­sius iš­ban­dy­mus.
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami