Salvadoras – išmokęs Pacus auginti kavą

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2015-02-13 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-02-13 06:00
Klimatas auginti kavą Salvadore yra idealus. flickr.com nuotrauka
Ir kas ga­lė­jo pa­ma­ny­ti, kad Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės di­di­kai Pa­cai, pa­sta­tę Lie­tu­vo­je dau­ge­lį baž­ny­čių, vė­liau griū­vant Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kai veng­da­mi rep­re­si­jų už da­ly­va­vi­mą su­ki­li­muo­se, at­si­durs Sal­va­do­re ir taps be­ne gar­siau­siais šios ša­lies ka­vos au­gin­to­jais. Ne­se­niai su­ži­no­ję apie sa­vo lie­tu­viš­kas šak­nis džiau­gia­si, kad greit Sal­va­do­re tu­rės li­tua­nis­ti­kos cen­trą.

Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas, an­trus me­tus vyk­dan­tis bal­tis­ti­kos pro­jek­tą, jau įstei­gė daug li­tua­nis­ti­kos cen­trų Eu­ro­po­je, Gru­zi­jo­je, Ka­zachs­ta­ne. "Tu­rė­jo­me tiks­lą Ame­ri­ko­je su­ras­ti dar lie­tu­vy­bės puo­se­lė­ji­mo ga­li­my­bių ne­tu­rin­čią bend­ruo­me­nę. Ne­se­niai su­ži­no­jo­me, kad Sal­va­do­re gy­ve­na ka­vos au­gin­to­jų Pa­cų gi­mi­nė. Į sos­ti­nės Don Bos­co uni­ver­si­te­tą va­žia­vau ap­siž­val­gy­ti, ko­kio­mis są­ly­go­mis ir ar bū­tų ga­li­ma ten steig­ti li­tua­nis­ti­kos cen­trą. Mū­sų pro­jek­to tiks­las - kad vi­si no­rin­tys tu­rė­tų są­ly­gas at­gai­vin­ti lie­tu­vy­bę, mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos", - pa­sa­ko­jo ką tik iš to­li­mos Cen­tri­nės Ame­ri­kos ša­lies grį­žu­si uni­ver­si­te­to dės­ty­to­ja, Li­tua­nis­ti­kos fa­kul­te­to Lie­tu­vių kal­bos ir kul­tū­ros cen­tro va­do­vė Vil­ma Vil­kai­tė-Leo­na­vi­čie­nė, lie­tu­vių kal­bos va­sa­ros kur­sų už­sie­nie­čiams or­ga­ni­za­to­rė.

Lie­tu­viš­kų šak­nų tu­rin­čių­jų Sal­va­do­re yra apie 300. Ir vi­si jie ki­lę iš prieš du šim­tus me­tų čia at­vy­ku­sios vie­nos Pa­cų gi­mi­nės at­ša­kos. Tai jau be­ne aš­tun­ta jų kar­ta. Pa­cai - ki­ta­dos bu­vu­si gar­si, įta­kin­ga Lie­tu­vos di­di­kų gi­mi­nė, dau­ge­lis Pa­cų ėjo aukš­tas par­ei­gas Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je. Net ir My­ko­las Ro­me­ris ki­lęs iš Pa­cų (jo se­ne­lė - An­na de Pac).

Kad ki­to­se Pie­tų Ame­ri­kos ša­ly­se yra lie­tu­vių bend­ruo­me­nių, V. Vil­kai­tė-Leo­na­vi­čie­nė ži­no­jo, ta­čiau Sal­va­do­ras bu­vo ti­kras at­ra­di­mas. Pro­jek­tas "Li­tua­nis­ti­kos (bal­tis­ti­kos) cen­trų aka­de­mi­nio mo­bi­lu­mo ska­ti­ni­mas ir tarp­tau­tiš­ku­mo plė­tra" ne­ti­kė­tai iš­plė­tė sa­vo geog­ra­fi­ją. "Su­si­pa­ži­nau su ta­me kraš­te ry­šių su Lie­tu­va be­veik ne­tu­rin­čia lie­tu­viš­ka bend­ruo­me­ne, - pa­sa­ko­jo ji. - Don Bos­co uni­ver­si­te­to va­do­vy­bė, dės­ty­to­jai su­si­do­mė­jo, bu­vo gir­dė­ję apie Lie­tu­vą iš Pa­cų (jų ka­va Sal­va­do­re la­bai po­pu­lia­ri), pa­ža­dė­jo leis­ti po sa­vo sto­gu steig­ti li­tua­nis­ti­kos cen­trą. Tad są­ly­gos gy­vuo­ti lie­tu­viš­kam žo­džiui bus. Pa­si­ro­do, net šiuo me­tu uni­ver­si­te­te stu­di­juo­ja ke­lios Pa­cų gi­mi­nei pri­klau­san­čios mer­gai­tės."

Pa­sak pa­šne­ko­vės, la­bai ne­daug kas mo­ka lie­tu­viš­kai, bet yra no­rin­čių­jų iš­mok­ti. Is­pa­na­kal­bė­je Sal­va­do­ro ap­lin­ko­je su­nku puo­se­lė­ti lie­tu­vy­bę, tuo la­biau kad per du šim­tus me­tų lie­tu­viš­ko­je gi­mi­nė­je bu­vo daug miš­rių san­tuo­kų, įsu­ko vie­ti­nis gy­ve­ni­mas. "No­ri­me, kad žmo­nės kuo dau­giau su­ži­no­tų apie Lie­tu­vą, kad tu­rė­tų ga­li­my­bę pra­mok­ti lie­tu­viš­kai, pa­lai­ky­ti ry­šius su mū­sų ša­li­mi", - sa­kė dės­ty­to­ja.

V. Vil­kai­tė-Leo­na­vi­čie­nė Sal­va­do­re su­ren­gė apie tris­de­šimt Lie­tu­vos pri­sta­ty­mų. Juo­kin­giau­sia jai bu­vo, kai žmo­nių klau­si­nė­da­vo, kur yra Lie­tu­va. "Be­veik pu­sė sa­ky­da­vo - Af­ri­ko­je, pu­sė - Eu­ro­po­je. Net jau­ni žmo­nės vi­sai ne­tu­ri jo­kio su­pra­ti­mo. Bu­vo gal du at­ve­jai, kai žmo­nės bu­vo gir­dė­ję tik apie Ar­vy­dą Sa­bo­nį. Ta­da la­bai pa­si­juo­kiau, pa­ma­niau, ne­svar­bu, kad Rū­ta Mei­lu­ty­tė me­da­lius ren­ka, Sa­bo­nis - am­žiams", - pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Fernando Alfredo Pacas Diazas su anūkais. Jo senelis Fernando Alberto Pacas Figueroa 1900 metais pradėjo eksperimentuoti, kryžminti įvairius kavamedžius. 1930 metais buvo patvirtinta nauja rūšis, jai plantatoriai davė giminės pavadinimą - "pacas".

Uni­ka­li ka­vos rūšis

Ka­dan­gi Pa­cų gi­mi­nė Sal­va­do­re gar­si, - tai vie­ni ži­no­miau­sių ka­vos au­gin­to­jų, apie juos yra ne­ma­žai ra­šiu­si to pa­sau­lio re­gio­no spau­da. Vie­na­me in­ter­viu "Ca­fe Pa­cas" vers­le be­si­su­kan­ti Ma­ria Pa­cas Mar­ti­nez yra pa­sa­ko­ju­si jų šei­mą iš­gar­si­nu­sios ka­vos is­to­ri­ją. "Vis­kas pra­si­dė­jo 1800 me­tais, kai į Sal­va­do­rą iš Te­ne­ri­fės at­vy­kę Pa­cai, tiks­liau Cho­se Ro­sa Pa­cas, nu­si­pir­ko že­mės ug­ni­kal­nių pa­pė­dė­se ir pra­dė­jo au­gin­ti ka­va­me­džius. Ma­no pro­se­ne­lis Fer­nan­do Alf­re­do Pa­cas Fi­gue­roa nuo 1900-ųjų mė­go eks­pe­ri­men­tuo­ti su įvai­rio­mis ka­va­me­džių veis­lė­mis. Kar­tą pa­ste­bė­jo, kad vie­na­me aukš­tai kal­nuo­se už­veis­ta­me ka­va­me­džių so­de ge­ro­kai pa­di­dė­jo der­lin­gu­mas. Apie 1930 me­tus pas jį ap­si­lan­kė ki­tas ži­no­mas ša­lies žem­val­dys Don Fran­cis­co De So­la. Jį su­ža­vė­jo pro­se­ne­lio ka­va, pa­ta­rė pa­sik­vies­ti moks­li­nin­ką iš Flo­ri­dos uni­ver­si­te­to (JAV) Wil­lia­mą Cog­wil­lą, ty­ri­nė­jan­tį ka­va­me­džių veis­les. Moks­li­nin­kas nu­sta­tė, kad tai vi­siš­kai nau­ja ka­va­me­džių veis­lė, at­si­ra­du­si gal­būt mu­tuo­jant au­ga­lams. Bu­vo duo­tas gi­mi­nės var­das - pacas."

Veis­lė iš­pli­to Pie­tų Ame­ri­ko­je, Af­ri­ko­je, Fi­li­pi­nuo­se. Vė­liau ka­vą to­bu­li­no Ma­rios se­ne­lis Fer­nan­do Alf­re­do Pa­cas Tru­jil­lo. Apie 1950 me­tus Pa­cai, su­kryž­mi­nę pa­cas ir maragogype veis­lės ka­va­me­džius, iš­ve­dė nau­ją hib­ri­dą - pacamara, ku­ri 2006 me­tais Sal­va­do­re pel­nė an­trą vie­tą. Lie­tu­vo­je taip pat ga­li­ma par­agau­ti šios uni­ka­lios ka­vos spe­cia­li­zuo­to­se ka­vos par­duo­tu­vė­se.

Kaip in­ter­viu tei­gia Ma­ria, da­bar ka­vos vers­le ak­ty­viai da­ly­vau­ja ke­tu­ri šei­mos na­riai: ji, jos tė­vas Fer­nan­do Alf­re­do Pa­cas Dia­zas (ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius), jos se­suo Mar­ce­la Pa­cas Mar­ti­nez ir jau­niau­sias bro­lis Jua­nas Alf­re­do Pa­cas Mar­ti­ne­zas. Dar dvi se­se­rys ir mo­ti­na ka­vą tik ra­gau­ja ir gro­ži­si plan­ta­ci­jo­mis.

Plan­ta­ci­jos įdo­miau nei baž­ny­čios Lietuvoje

Šei­mos gal­va su du­kra Mar­ce­la 2008 me­tais lan­kė­si Lie­tu­vo­je, ap­žiū­rė­jo Pa­cų Vil­niu­je sta­ty­tą Šv. apaš­ta­lų Pe­tro ir Po­vi­lo baž­ny­čią, Šv. Te­re­sės baž­ny­čią ir vie­nuo­ly­ną, Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ną. Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos pa­klaus­tas, ar ne­ža­da ban­dy­ti su­sig­rą­žin­ti gi­mi­nės tur­tų, ka­vos au­gin­to­jas at­sa­kė, kad tai jo ti­krai ne­do­mi­na, vi­sas jo gy­ve­ni­mas - ka­vos plan­ta­ci­jo­se. Jam Lie­tu­vo­je įdo­mūs tik Pa­cų gi­mi­nys­tės ry­šiai.

Pa­si­ro­do, Pa­cai Sal­va­do­re tik 2005 me­tais su­ži­no­jo, kad jų šak­nys - Lie­tu­vo­je. Jie bu­vo gir­dė­ję, kad vie­na Pa­cų gi­mi­nės at­ša­ka prieš du šim­tus me­tų per Is­pa­ni­ją, Te­ne­ri­fę, Ka­na­rų sa­las pa­trau­kė į Nau­ją­jį Pa­sau­lį. Ap­sis­to­ję Sal­va­do­re, gi­mi­niuo­da­mie­si su vie­tos is­pa­na­kal­biais, sa­vo dis­nas­ti­ją iš­plė­tė iki 300 na­rių. Ta­čiau ga­na il­gai ma­nė, kad jie ki­lę iš Is­pa­ni­jos.

Ka­vos plan­ta­ci­jos Sal­va­do­re yra vie­nas pa­grin­di­nių vers­lų. Pra­ėju­sio am­žiaus pir­mo­je pu­sė­je ka­va su­da­rė 95 proc. ša­lies eks­por­to, ša­lis bu­vo vie­na iš ka­vos au­gin­to­jų ly­de­rių. Vė­liau plan­ta­ci­jos bu­vo su­ma­žin­tos, im­ta orien­tuo­tis į pra­mo­nę. "Są­ly­gos čia au­gin­ti ka­vą yra idea­lios - tro­pi­kai, tem­pe­ra­tū­ra ga­na pa­sto­vi, apie 30 laips­nių ši­lu­mos vi­sus me­tus, nė­ra nei di­de­lių liū­čių, nei di­de­lių saus­rų. Tie­siog ma­lo­nus bri­zas, - pa­sa­ko­jo V. Vil­kai­tė-Leo­na­vi­čie­nė. - Vul­ka­ni­nės kil­mės dir­vo­že­mis la­bai der­lin­gas."

Ne­tur­tin­gi, bet laimingi

Taip visas kaimas keliauja į sostinę. Tokie vaizdai Salvadore įprasti. / flickr.com nuotrauka

Pa­sak pa­šne­ko­vės, kraš­to­vaiz­dis ša­ly­je la­bai įspū­din­gas - kal­nai, ug­ni­kal­niai, įvai­rios plan­ta­ci­jos slė­niuo­se. Dau­ge­lio vai­sių jai net nė­ra te­kę Lie­tu­vo­je ma­ty­ti. "Pa­vyz­džiui, pla­ta­no rū­šies ba­na­nus sal­va­do­rie­čiai ke­pa, ver­da ir var­to­ja taip, kaip mes bul­ves. Nors ša­lis pri­ski­ria­ma prie skur­džiau­sių pa­sau­ly­je vals­ty­bių, čia vai­sių yra tiek, kad ga­li­ma iš­gy­ven­ti vien iš jų. Kai vie­nas der­lius bai­gia­si, jau ki­tas pra­si­de­da. Žmo­nės su ve­ži­mė­liais va­žiuo­ja į miš­kus, pri­si­krau­na ko­ko­sų, man­gų, ar­bū­zų, me­lio­nų, ba­na­nų, pa­pri­kų. Pra­si­mai­ti­na ir dar į tur­gų nu­ve­ža. Rie­šu­tų pil­ni miš­kai. Rei­kia tik nu­ei­ti ir par­si­neš­ti. Ir tai nie­ko ne­kai­nuo­ja", - pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Pa­sak jos, į akis krin­ta, kad ša­ly­je nė­ra vi­du­ti­nio gy­ven­to­jų sluoks­nio - tik tur­tin­gie­ji ir varg­šai. Ta­čiau skur­das sal­va­do­rie­čiams ne­truk­do bū­ti lai­min­giems. Jie pa­ten­ka į lai­min­giau­siais sa­ve lai­kan­čių tau­tų de­šim­tu­ką. "Aš su­pra­tau, ko­dėl jie lai­min­gi - ten nuo­sta­būs ori ir spal­vin­gas gam­to­vaiz­dis. Ti­krai ne­bu­vau ma­čiu­si tiek daug spal­vų. Kai žy­di me­dis, tai jo spal­va, pa­vyz­džiui, oran­ži­nė, ma­to­ma už 10 ki­lo­me­trų. Vi­sos gė­lės, ku­rios pas mus au­ga va­zo­nuo­se, pas juos - pie­vo­se. Ir spal­vos vie­na už ki­tą ryš­kes­nės", - įspū­džiais da­li­jo­si V. Vil­kai­tė-Leo­na­vi­čie­nė.

Kaip jai te­ko ma­ty­ti, plan­ta­ci­jo­se rink­ti ka­vą nė­ra la­bai leng­va, nes tar­si uo­gau­jant rei­kia rink­ti po vie­ną. "Be­veik vi­sas Sal­va­do­ro liau­dies me­nas vaiz­duo­ja ka­vos rin­ki­mą. Žmo­nės - pa­var­gu­siais nuo šio dar­bo vei­dais. Pa­ma­čiu­si šį dar­bą su­pra­tau, ko­dėl ka­va yra bran­gi", - sa­kė ji.

Ma­jų palikuonys

Sal­va­do­rie­čiai, kaip pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė, at­ro­do taip, kaip mes įsi­vaiz­duo­ja­me in­dė­nus. "Jie yra tam­saus gy­mio, bet ne juo­dao­džiai. Be­je, juo­dao­džių ša­ly­je ir ne­pa­ma­ty­si", - tei­gė ji. Vie­ti­niai sa­ve kil­di­na iš ma­jų. Iki is­pa­nų ko­lo­ni­za­ci­jos XVI am­žiu­je ma­jai tu­rė­jo vie­ną pa­žan­giau­sių ci­vi­li­za­ci­jų Va­ka­rų pus­ru­tu­ly­je.

Anot V. Vil­kai­tės-Leo­na­vi­čie­nės, sal­va­do­rie­čiai kai kuo pa­na­šūs į mus - il­gai ka­ria­vo dėl sa­vo ne­prik­lau­so­my­bės, sa­vo pa­sku­ti­nį pi­lie­ti­nį ka­rą bai­gė 1992 me­tais. "Ta­čiau taip įpra­to vaikš­čio­ti ne­ši­ni gink­lais, kad ir da­bar juos vi­sur ne­šio­ja­si. Sa­kė, sau­go­si nuo tar­pu­sa­vy ko­vo­jan­čių dvie­jų gangs­te­rių gru­puo­čių. Ta­čiau man bū­nant ša­ly­je tris sa­vai­tes nė kar­to ne­gir­dė­jau jo­kių su­si­šau­dy­mų", - aiš­ki­no ji.

Lie­tu­vė, ma­niu­si, kad ša­ly­je bus triukš­min­ga kaip Mek­si­ko­je ar Bra­zi­li­jo­je, bu­vo su­ža­vė­ta ra­maus ir san­tū­raus pie­tie­tiš­ku­mo. "Va­ka­rais vie­ti­niai mėgs­ta sė­dė­ti gat­vės ka­vi­nė­se, o pa­skui čia pat ir šok­ti, ta­čiau tai da­ro ga­na ty­liai, - pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. - Sal­va­do­rie­čiai la­bai nuo­šir­dūs, at­vi­ri, jų šyp­se­nos ti­kros, o ne "įjung­tos", kaip daž­nai bū­na Va­ka­ruo­se. Jei gat­vė­je pa­klau­si ke­lio, bet ne­su­si­kal­bi is­pa­niš­kai, jie le­kia į ki­tą gat­vės pu­sę ieš­ko­ti mo­kan­čio ang­liš­kai, at­ve­da tau ir pa­de­da."

Ke­liau­ja tik prie sa­vo vandenyno

Kaip pa­sa­ko­jo V. Vil­kai­tė-Leo­na­vi­čie­nė, Sal­va­do­ro gy­ven­to­jai la­bai sės­lūs, nu­vyks­ta tik į ap­lin­ki­nes ša­lis, Eu­ro­pa jiems tie­siog la­bai la­bai to­li, ne­la­bai ja ir do­mi­si. "Kai ro­džiau tie­sio­gi­nius vaiz­dus iš Lie­tu­vos per "Goog­le Street View" že­mė­la­pį, ma­ty­da­mi pas mus snie­gą la­bai ste­bė­jo­si, at­ro­do, tar­si apie to­kį reiš­ki­nį net ne­bu­vo gir­dė­ję", - kal­bė­jo ji.

Nu­va­žiuo­ti ir pa­ke­liau­ti po Sal­va­do­rą yra įma­no­ma, sau­gu. "Kai­nos maž­daug 20 proc. di­des­nės nei Lie­tu­vo­je. Dar rei­kia nu­si­teik­ti, kad daug kas bus ki­taip: pa­vyz­džiui, au­to­bu­sai sto­te­lė­se ne­sus­to­ja, rei­kia iš­mok­ti įšok­ti į ju­dan­tį trans­por­tą (prie du­rų sto­vi vy­riš­kis ir vi­siems pa­duo­da ran­ką), - šyp­so­da­ma­si aiš­ki­no pa­šne­ko­vė. - Sal­va­do­rą la­bai pa­mė­gę pra­ncū­zai, vo­kie­čiai, skan­di­na­vai."

Ša­lis tu­ri apie 400 ki­lo­me­trų pa­plū­di­mių: iš vie­nos pu­sės - Ra­mu­sis van­de­ny­nas, iš ki­tos - Ka­ri­bų jū­ra. "Van­de­ny­nas - ne­pap­ras­to gro­žio, bang­len­ti­nin­kų ro­jus, įspū­din­gai rai­to­si ban­gos. Daug kur jū­ro­je prie kran­to ma­to­si vul­ka­nų pri­spjau­dy­tų juo­dų ak­me­nų. Pa­plū­di­mių smė­lis bū­na ak­me­nin­gas, švie­sus ar­ba daug mi­ne­ra­lų tu­rin­tis vul­ka­ni­nės kil­mės, ku­ria­me žmo­nės mėgs­ta gu­lė­ti ap­si­ka­sę, tar­si mes Drus­ki­nin­kų pur­vo vo­nio­se, - pa­sa­ko­jo V. Vil­kai­tė-Leo­na­vi­čie­nė. - Svar­biau­sia - gam­ta pa­plū­di­miuo­se ne­su­nio­ko­ta, ne­pris­ta­ty­ta dirb­ti­nių gro­žy­bių. Ša­lis la­bai gra­ži. Vie­ti­niai net ne­no­ri nie­kur ki­tur ke­liau­ti. Kai klau­siau ko­le­gų iš uni­ver­si­te­to, kur jie at­os­to­gau­ja, sa­kė, kad va­žiuo­ja prie van­de­ny­no ar į kal­nus. Prie pa­plū­di­mių yra daug pi­gių nak­vy­nės na­mų. Man te­ko daug ke­liau­ti, ta­čiau Sal­va­do­ras la­bai iš­sis­ki­ria, tai vi­sai ki­to­kios kul­tū­ros ša­lis. Pa­si­ju­tau tar­si vi­siš­kai ki­ta­me, ne­pa­žin­ta­me pa­sau­ly­je."

Li­tua­nis­tė ap­si­lan­kė ir gre­ti­mo­je Gva­te­ma­lo­je, An­tig­vos mies­te. "Tai į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do sa­ra­šą įtrauk­tas, is­pa­nų pa­sta­ty­tas mies­tas, pri­me­nan­tis Eu­ro­pą, net Vil­nių. Ap­lan­kiau An­tig­vos uni­ver­si­te­tą, nes su juo pla­nuo­ja­me pa­si­ra­šy­ti Erasmus su­tar­tį. Jei tik at­si­ras no­rin­čių­jų pas mus stu­di­juo­ti, ga­lė­si­me da­ry­ti stu­den­tų mai­nus", - pa­sa­ko­jo Erasmus prog­ra­mos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je V. Vil­kai­tė-Leo­na­vi­čie­nė.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de'as iš­reiš­kė vil­tį, kad par­ei­gū­nams ar­ti­miau­sias ke­le­tą sa­vai­čių pa­vyks per­kel­ti iki 9 tūkst. mig­ran­tų iš skur­džios sto­vyk­los Ka­lė į pri­ėmi­mo cen­trus [...]
Es­ti­jos rin­ki­kų ko­le­gi­jai šeš­ta­die­nį per an­trą­jį bal­sa­vi­mą ne­pa­vy­ko iš­rink­ti pre­zi­den­to Too­mo Hend­ri­ko Il­ve­so įpė­di­nio, nes nei vie­nas kan­di­da­tas ne­su­rin­ko pa­pras­tos balsų dau­gu­mos, to­dėl [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Kiek­vie­na mums su­teik­ta aki­mir­ka yra ne­įkai­no­ja­ma. Vie­nos iš­nyks­ta vos blyks­te­lė­ju­sios, o ki­tos, re­gis, tę­sia­si am­ži­ny­bę. Ta­čiau kiek­vie­no­je sly­pi ne­iš­ma­tuo­ja­mos ga­li­my­bės: vos per aki­mir­ką [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Bang­la­de­šo zoo­lo­gi­jos so­do pri­žiū­rė­to­jai tre­čia­die­nį su­ren­gė dviem liū­tams iš­kil­min­gas „ves­tu­ves“, ku­rio­se bu­vo ba­lio­nų ir net šir­dies pavidalo mė­sos py­ra­gas.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami