San Fransiskas – auksiniai Kalifornijos vartai

Vaidas MIKAITIS 2015-03-20 06:00
Vaidas MIKAITIS
2015-03-20 06:00
Beveik trijų kilometrų ilgio Aukso vartų tiltas – miesto simbolis, laikomas vienu iš septynių moderniųjų pasaulio stebuklų. Vaido Mikaičio nuotraukos
Tęs­da­mi ke­lio­nę spal­vin­giau­sia JAV vals­ti­ja – Ka­li­for­ni­ja, lėk­tu­vu lei­džia­mės šiau­ri­nė­je da­ly­je įsi­kū­ru­sia­me San Fran­sis­ko tarp­tau­ti­nia­me oro uos­te. Šis mies­tas yra vie­nas ryš­kiau­sių ne tik Ka­li­for­ni­jo­je, bet ir vi­so­se JAV.

San Fran­sis­kas, skir­tin­gai nei pie­ti­nės Ka­li­for­ni­jos is­pa­niš­kos dva­sios pers­melk­ti mies­tai, yra ki­toks. Nors ki­ta­dos jis taip pat pri­klau­sė Mek­si­kai, čia jau ryš­kes­nė ang­liš­ka kul­tū­ra ir Vik­to­ri­jos lai­kų sti­liaus ar­chi­tek­tū­ra. Kli­ma­tas ir­gi ski­ria­si - ne taip sau­sa ir karš­ta kaip Pie­tų Ka­li­for­ni­jo­je. Tem­pe­ra­tū­ra žie­mą ne­nu­krin­ta že­miau nei 10 laips­nių, o va­sa­rą re­tai ka­da pa­ky­la aukš­čiau kaip 25 laips­niai. Žie­mos ir va­sa­ros tem­pe­ra­tū­ros skir­tu­mas ne­di­de­lis, tad ka­da bū­na ru­duo ar pa­va­sa­ris - aps­kri­tai su­nku su­vok­ti. Dėl to lan­ky­tis San Fran­sis­ke pa­lan­ku iš­ti­sus me­tus, ta­čiau žie­mą vil­tis pa­si­kai­tin­ti karš­to­je Ka­li­for­ni­jos sau­lė­je rei­kė­tų pa­mirš­ti. Va­sa­rą mies­tą ir­gi ne­re­tai gau­bia rū­kas. Vie­tos žmo­nės juo­kau­ja, kad gra­ži sau­lė­ta die­na čia daž­niau bū­na žie­mą nei va­sa­rą. Ki­ta ver­tus, žie­mą šal­čiau ir la­biau ti­kė­ti­nas lie­tus. Įdo­mu tai, kad dėl kal­nuo­to rel­je­fo ir San Fran­sis­ko įlan­kos po­vei­kio oras skir­tin­guo­se mies­to ra­jo­nuo­se ga­li dras­tiš­kai skir­tis, kai kur net apie 10 laips­nių.

Kraš­to­vaiz­dis, kal­nuo­tas rel­je­fas, Vik­to­ri­jos sti­liaus ar­chi­tek­tū­ra, vaiz­din­gi marš­ru­tai, di­de­lis et­ni­nis mar­gu­my­nas ir iš­skir­ti­niai sta­ti­niai da­ro San Fran­sis­ką vie­nu lan­ko­miau­sių mies­tų pa­sau­ly­je. Jis gar­sė­ja li­be­ra­liu po­žiū­riu į bet ką.

At­sta­tė dar gražesnį

XIX am­žiu­je San Fran­sis­kas pe­rė­jo JAV ju­ris­dik­ci­jai. Iki tol bu­vu­sį ra­mų ir ne­di­de­lį mies­te­lį 1848 me­tais su­krė­tė Ka­li­for­ni­jos auk­so karšt­li­gė, nes ša­lia esan­čiuo­se Sie­ra Ne­va­dos kal­nuo­se bu­vo at­ras­ta daug auk­so. Mies­tą iš­ti­ko de­mog­ra­fi­nis spro­gi­mas - gy­ven­to­jų pa­dau­gė­jo 50 kar­tų, nuo 500 iki 25 tūks­tan­čių. Im­ig­ran­tai be pers­to­jo plū­do ieš­ko­ti ge­res­nio gy­ve­ni­mo. San Fran­sis­kas au­go kaip ant mie­lių, įgy­da­mas to­kiems mies­tams bū­din­gų gy­ve­na­mo­jo būs­to, inf­ras­truk­tū­ros, nu­si­kals­ta­mu­mo ir li­gų prob­le­mų. Jį iš­ti­ko cho­le­ros pro­trū­kis. 1906 me­tais įvy­ko di­de­lis že­mės dre­bė­ji­mas, ly­di­mas gais­ro. Dėl to bu­vo su­griau­ta ir su­de­gė apie 90 proc. pa­sta­tų. Gy­ven­to­jai ki­bo į dar­bus ir ne­tru­kus mies­tą at­sta­tė dar gra­žes­nį nei bu­vo iki tol.

San Fran­sis­kas, ki­taip nei dau­gu­ma JAV mies­tų, vi­siš­kai ne­nu­ken­tė­jo Di­džio­sios dep­re­si­jos me­tais. Prieš­in­gai, tuo me­tu bu­vo pa­sta­ty­tas mies­to sim­bo­liu lai­ko­mas Auk­so var­tų til­tas, įkur­tas gar­su­sis Al­ka­tra­so ka­lė­ji­mas.

San Fran­sis­kas kles­tė­jo ir kles­ti iki šiol. Jis gar­sė­ja kaip li­be­ra­liau­sias Ame­ri­kos mies­tas, gau­siai lan­ko­mas tu­ris­tų. Di­džiau­sia pa­ja­mų da­lis į mies­to biu­dže­tą su­ren­ka­ma bū­tent iš tu­riz­mo. San Fran­sis­kas taip pat lai­ko­mas JAV gė­jų ir hi­pių sos­ti­ne.

Ke­lia­vi­mo ypatumai

Iš Lie­tu­vos at­vyk­ti į San Fran­sis­ką ga­na bran­gu. Il­gai ir nuo­bo­džiai ieš­ko­da­mas ga­li ras­ti šiek tiek pi­ges­nių bi­lie­tų, bet rei­kia su­si­tai­ky­ti, kad ke­lio­nė bus il­ga ir ne­pa­to­gi. Ka­li­for­ni­ją nuo mū­sų ša­lies ski­ria maž­daug dvy­li­ka va­lan­dų skry­džio. Ga­li tek­ti skris­ti bent du kar­tus per­sė­dant.

Alamo aikštė ir "Painted ladies" namukai.

Pa­grin­di­niai mies­to var­tai - tarp­tau­ti­nis San Fran­sis­ko oro uos­tas. Čia daž­niau­siai at­skren­da tarp­tau­ti­niais rei­sais ke­liau­jan­tys as­me­nys. Jis pa­sta­ty­tas už 16 ki­lo­me­trų nuo mies­to ir yra leng­vai pa­sie­kia­mas trau­ki­niais bei au­to­bu­sais. Siū­ly­čiau va­žiuo­ti au­to­bu­su, nors ke­lio­nė il­ges­nė ir ne to­kia pa­to­gi, ta­čiau bi­lie­tas kai­nuo­ja tik 2 do­le­rius, o trau­ki­nio - 8,65 do­le­rio.

Ke­liau­to­jai iš ki­tų JAV vie­to­vių daž­niau skren­da į Ok­len­do ar­ba San Cho­sė oro uos­tus. Jie taip pat ne­to­li mies­to, tad su­si­siek­ti pa­to­gu. Šie oro uos­tai la­biau pri­tai­ky­ti vie­ti­niams skry­džiams. Jais nau­do­ja­si pi­gios oro bend­ro­vės, to­dėl bi­lie­tų kai­nos ne­re­tai bū­na ma­žes­nės, nei skren­dant į pa­grin­di­nį oro uos­tą.

San Fran­sis­kas, skir­tin­gai nei Los An­dže­las, tu­ri pla­tų ir pui­kiai su­tvar­ky­tą vie­šą­jį trans­por­tą: čia kur­suo­ja me­tro, au­to­bu­sai, tro­lei­bu­sai ir fu­ni­ku­lie­riai. Pir­mie­ji du po­pu­lia­rūs dau­gu­mo­je JAV did­mies­čių, o tro­lei­bu­sai, ypač fu­ni­ku­lie­riai - vie­ne­ti­niai at­ve­jai. La­bai nu­ste­bau iš­vy­dęs San Fran­sis­ke va­ži­nė­jan­čius tro­lei­bu­sus, iki tol jų nie­kur JAV ne­bu­vau re­gė­jęs. Fu­ni­ku­lie­riai, va­di­na­mi cab­le cars, yra San Fran­sis­ko sim­bo­liai, vaiz­duo­ja­mi ir mies­to at­vi­ru­kuo­se. Bet iš anks­čiau vei­ku­sių 23 šių kel­tu­vų li­ni­jų li­ku­sios tik trys. Fu­ni­ku­lie­riai la­biau lai­ko­mi at­rak­ci­ja mies­to sve­čiams, o ne su­si­sie­ki­mo prie­mo­ne, juo­lab kad ir vien­kar­ti­nis bi­lie­tas kai­nuo­ja apie 6 do­le­rius. Sa­vait­ga­liais pir­mo­se jų sto­te­lė­se su­si­da­ro to­kios ei­lės, kad, vie­ti­nių žo­džiais, lauk­ti ten­ka il­giau, ne­gu tą pa­tį marš­ru­tą įveik­tum pės­čio­mis. Bi­lie­tus par­duo­da kon­duk­to­rius, bet jei nė­ra lais­vų vie­tų, ga­li­ma tie­siog už­šok­ti ant laip­te­lio ir įsi­ki­bus į tu­rėk­lą va­žiuo­ti at­sis­to­jus. Dvi iš tri­jų da­bar vei­kian­čių li­ni­jų nu­ties­tos dar XIX am­žiu­je, to­dėl pa­si­tel­kus fan­ta­zi­ją ne­sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kad ši­taip va­žiuo­ja­te per XIX am­žiaus San Fran­sis­ką. Nors fu­ni­ku­lie­riai res­tau­ruo­ti, sa­vo for­ma ir spal­vo­mis jie pri­me­na se­nuo­sius, kur­sa­vu­sius prieš 150 me­tų.

Ly­gaus ke­lio mažai

No­rą pa­žin­ti mies­tą vaikš­tant pės­čio­mis ver­ti­nu ne­vie­na­reikš­miš­kai. San Fran­sis­kas la­bai kal­vo­tas, to­dėl rei­kia ge­rai aps­vars­ty­ti, ar pa­kaks fi­zi­nių jė­gų, nes ly­gaus ke­lio ne­daug. Ne­re­tai ša­lia gat­vių yra ne ly­gūs ša­li­gat­viai, o tie­siog laip­tai.

Dvi­ra­tis - dar vie­nas bū­das ty­ri­nė­ti mies­tą. San Fran­sis­kas di­de­lis, jo plo­tas - tar­si kvad­ra­to, ku­rio kraš­ti­nės ly­gios 11 ki­lo­me­trų. Va­di­na­si, mak­si­ma­lus at­stu­mas nuo mies­to cen­tro į bet ku­rią ki­tą vie­tą yra 5,5 ki­lo­me­tro, tai­gi leng­vai įvei­kia­mas dvi­ra­čiu. Juo la­biau kad dvi­ra­ti­nin­kai čia la­bai to­le­ruo­ja­mi. Jiems įreng­ti spe­cia­lūs ta­kai, gat­vė­se skir­tos juo­stos, gau­su nuo­mos punk­tų. Ta­čiau va­ži­nė­ti, at­siž­vel­giant į kal­nuo­tą vie­to­vę, nė­ra leng­va, rei­kia tu­rė­ti stip­rias ko­jas. Mies­to val­džia sten­gia­si ties­ti dvi­ra­čių ta­kus apei­da­ma sta­čiau­sias kal­vas. Be­ne sma­giau­sia min­ti pe­da­lus per Auk­so var­tų til­tą.

Kreiviausia gatvė pasaulyje - "Lombard street".

Ke­liau­ti mies­te au­to­mo­bi­liu - ti­kras ne­rvų iš­ban­dy­mas. Čia nuo­la­ti­nės spūs­tys, vie­tų ma­ši­nai pa­sta­ty­ti ma­žai, ir jos bran­gios, ga­na pa­ini vien­pu­sė eis­mo sis­te­ma, o kai ku­rio­se pa­grin­di­nė­se gat­vė­se tie­siog drau­džia­ma su­kti į kai­rę. Rei­kė­tų pri­dur­ti ir tai, jog kai ku­rios gat­vės to­kios sta­čios ir lenk­tos, kad net ne­jau­ku at­leis­ti stab­džio pe­da­lą.

Žy­miau­sia - Lombard gat­vė, lai­ko­ma dar vie­nu San Fran­sis­ko iš­skir­ti­nu­mo sim­bo­liu. Ji vien­pu­sė, nuo kal­no ve­da tik že­myn ir su­si­su­ku­si tar­si spi­ra­lė, to­dėl pel­ny­tai va­di­na­ma pa­čia krei­viau­sia gat­ve pa­sau­ly­je. Ma­nau, nu­si­leis­ti ja yra kiek­vie­no sa­ve ger­bian­čio vai­ruo­to­jo rei­ka­las. Vi­suo­se tu­riz­mo va­do­vė­liuo­se mies­to sve­čiams dėl sa­vo ir ki­tų sau­gu­mo pri­myg­ti­nai re­ko­men­duo­ja­ma nau­do­tis vie­šuo­ju trans­por­tu.

Pa­si­dai­ry­mas mieste

Be­veik tri­jų ki­lo­me­trų il­gio Auk­so var­tų til­tas, nu­ties­tas per Auk­so var­tų są­siau­rį, – San Fran­sis­ko sim­bo­lis. Jis lai­ko­mas vie­nu iš sep­ty­nių mo­der­nių­jų pa­sau­lio ste­buk­lų. Čia nuo­lat sta­to­mi fil­mai, ku­ria­mi kom­piu­te­ri­niai žai­di­mai. Til­tas be ga­lo di­de­lis, to­dėl bū­nant ant jo ne­la­bai pa­vyks­ta aki­mis ap­rėp­ti vi­sos di­dy­bės. Ge­riau­sia gro­žė­tis juo iš to­li - yra ke­lios vie­tos, iš ku­rių at­si­ve­ria til­to pa­no­ra­ma.

Tran­sa­me­ri­kos pi­ra­mi­dė – aukš­čiau­sias San Fran­sis­ko dan­go­rai­žis. Tai uni­ka­lus 280 me­trų aukš­čio pa­sta­tas, iš­sis­ki­rian­tis bal­to kvar­co spal­vos fa­sa­du ir tri­kam­pe pi­ra­mi­dės for­ma. Jis sto­vi mies­to cen­tre ap­sup­tas ki­tų dan­go­rai­žių. Gra­žiau­sias San Fran­sis­ko cen­tro vaiz­das ma­ty­ti iš Ala­mo aikš­tės par­ko. Tai tie­siog ma­lo­nu­mas akims. Par­kas žy­mus tuo, kad ja­me sto­vi Vik­to­ri­jos epo­chos gy­ve­na­mie­ji na­mu­kai, va­di­na­mi pa­in­ted ladies.

Do­lo­res mi­si­jos par­kas ir­gi la­bai po­pu­lia­rus mies­te. Jis taip va­di­na­mas to­dėl, kad yra įkur­tas ša­lia to pa­ties pa­va­di­ni­mo ka­ted­ros ba­zi­li­kos. Šį par­ką mėgs­ta hi­piuo­jan­tis vie­tos jau­ni­mas, to­dėl ne­re­tai jis pri­me­na tie­siog di­de­lį va­ka­rė­lį, ku­ria­me skam­ba mu­zi­ka, lie­ja­si alus ir rū­ko­ma žo­lė.

San Fran­sis­kas ne toks gar­sus sa­vo pa­plū­di­miais kaip Los An­dže­las, ta­čiau jų vis dėl­to yra. Žy­miau­si ir gra­žiau­si - Ocean Beach bei Ba­ker Beach. Čia ga­li­ma gė­rė­tis nuo­sta­biais vaiz­dais, ta­čiau mau­dy­tis dėl aud­rin­gos įlan­kos ir stip­rių po­van­de­ni­nių sro­vių ne­re­ko­men­duo­ja­ma.

Al­ka­tra­so kalėjime

Ži­no­ma, ne­ga­liu ne­pa­mi­nė­ti ir žy­mio­jo Al­ka­tra­so. Šis be­ne gar­siau­sias JAV ka­lė­ji­mas įkur­tas San Fran­sis­ko įlan­kos Al­ka­tra­so sa­lo­je. Jis vei­kė nuo 1934-ųjų iki 1963 me­tų. Čia ka­lin­ti pa­tys pa­vo­jin­giau­si JAV nu­si­kal­tė­liai. Sa­la pa­si­rink­ta ne­at­si­tik­ti­nai, nes nuo­lat aud­rin­ga įlan­ka ir jos sro­vės bu­vo tar­si na­tū­ra­li ap­sau­ga nuo ban­dy­mų bėg­ti. Net ir iš­trū­kus iš aky­lai sau­go­mo pa­sta­to, pa­spruk­ti ne­pas­te­bi­mam van­de­niu bu­vo be­veik ne­įma­no­ma ir la­bai pa­vo­jin­ga gy­vy­bei.

Al­ka­tra­sas - itin griež­to re­ži­mo ka­lė­ji­mas. Pir­ma­sis jo va­das Ja­me­sas A. Johns­to­nas yra pa­sa­kęs: „Tie, kas pa­žei­džia įsta­ty­mus, siun­čia­mi į ka­lė­ji­mą. Tie, kas pa­žei­džia ka­lė­ji­mo tai­syk­les, siun­čia­mi į Al­ka­tra­są.“ Čia ga­lio­jo la­bai griež­tos tai­syk­lės. Vie­na jų - lai­ky­tis vi­siš­kos ty­los. Tei­gia­ma, jog kai ku­rie ka­li­niai nuo to net iš­pro­tė­jo. Ka­lė­ji­me bu­vo tik šil­tas van­duo, kad nu­teis­tie­ji ne­sig­rū­din­tų ir iš­trū­kę ne­si­ryž­tų šok­ti į le­di­nes įlan­kos ban­gas.

Per Al­ka­tra­so gy­va­vi­mo me­tus yra bu­vę 14 ban­dy­mų pa­bėg­ti, bet vi­si ne­sėk­min­gi. Bėg­liai bū­da­vo ar­ba pa­gau­na­mi, ar­ba nu­žu­do­mi. Pen­ki tai da­ry­ti mė­gi­nę ka­li­niai tie­siog din­go be ži­nios, to­dėl iki šiol ne­ži­no­ma, ar jie pa­spru­ko, ar žu­vo bėg­da­mi. Apie vie­ną jų net su­kur­tas vai­dy­bi­nis fil­mas "Pa­bė­gi­mas iš Al­ka­tra­so".

Šiuo me­tu Al­ka­tra­se vei­kia mu­zie­jus. Lai­vu į jį ga­li­ma nu­plauk­ti iš Žve­jų prie­plau­kos (Fis­her­man's Wharf) mies­te­lio. Vi­sos eks­kur­si­jos bi­lie­tas su­au­gu­sia­jam kai­nuo­ja 30 do­le­rių. At­vy­kus į Al­ka­tra­są kiek­vie­nam duo­da­mas au­si­nu­kas, iš ku­rio skam­ban­tis bal­sas ke­lio­mis kal­bo­mis su­pa­žin­di­na tu­ris­tą su ka­lė­ji­mo is­to­ri­ja. Al­ka­tra­so lan­ky­mas man bu­vo vie­nas įspū­din­giau­sių ke­lio­nės epi­zo­dų.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Bu­da­peš­te šeš­ta­die­nį vė­lai va­ka­re Bu­da­peš­to cen­trą su­krė­tė stip­rus „ne­ži­no­mos kil­mės“ spro­gi­mas, nuo ku­rio nu­ken­tė­jo du pro šalį ėję po­li­ci­nin­kai.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra, [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami