TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

San Fransiskas – auksiniai Kalifornijos vartai

2015 03 20 6:00
Beveik trijų kilometrų ilgio Aukso vartų tiltas – miesto simbolis, laikomas vienu iš septynių moderniųjų pasaulio stebuklų. Vaido Mikaičio nuotraukos

Tęsdami kelionę spalvingiausia JAV valstija – Kalifornija, lėktuvu leidžiamės šiaurinėje dalyje įsikūrusiame San Fransisko tarptautiniame oro uoste. Šis miestas yra vienas ryškiausių ne tik Kalifornijoje, bet ir visose JAV.

San Fransiskas, skirtingai nei pietinės Kalifornijos ispaniškos dvasios persmelkti miestai, yra kitoks. Nors kitados jis taip pat priklausė Meksikai, čia jau ryškesnė angliška kultūra ir Viktorijos laikų stiliaus architektūra. Klimatas irgi skiriasi - ne taip sausa ir karšta kaip Pietų Kalifornijoje. Temperatūra žiemą nenukrinta žemiau nei 10 laipsnių, o vasarą retai kada pakyla aukščiau kaip 25 laipsniai. Žiemos ir vasaros temperatūros skirtumas nedidelis, tad kada būna ruduo ar pavasaris - apskritai sunku suvokti. Dėl to lankytis San Fransiske palanku ištisus metus, tačiau žiemą viltis pasikaitinti karštoje Kalifornijos saulėje reikėtų pamiršti. Vasarą miestą irgi neretai gaubia rūkas. Vietos žmonės juokauja, kad graži saulėta diena čia dažniau būna žiemą nei vasarą. Kita vertus, žiemą šalčiau ir labiau tikėtinas lietus. Įdomu tai, kad dėl kalnuoto reljefo ir San Fransisko įlankos poveikio oras skirtinguose miesto rajonuose gali drastiškai skirtis, kai kur net apie 10 laipsnių.

Kraštovaizdis, kalnuotas reljefas, Viktorijos stiliaus architektūra, vaizdingi maršrutai, didelis etninis margumynas ir išskirtiniai statiniai daro San Fransiską vienu lankomiausių miestų pasaulyje. Jis garsėja liberaliu požiūriu į bet ką.

Atstatė dar gražesnį

XIX amžiuje San Fransiskas perėjo JAV jurisdikcijai. Iki tol buvusį ramų ir nedidelį miestelį 1848 metais sukrėtė Kalifornijos aukso karštligė, nes šalia esančiuose Siera Nevados kalnuose buvo atrasta daug aukso. Miestą ištiko demografinis sprogimas - gyventojų padaugėjo 50 kartų, nuo 500 iki 25 tūkstančių. Imigrantai be perstojo plūdo ieškoti geresnio gyvenimo. San Fransiskas augo kaip ant mielių, įgydamas tokiems miestams būdingų gyvenamojo būsto, infrastruktūros, nusikalstamumo ir ligų problemų. Jį ištiko choleros protrūkis. 1906 metais įvyko didelis žemės drebėjimas, lydimas gaisro. Dėl to buvo sugriauta ir sudegė apie 90 proc. pastatų. Gyventojai kibo į darbus ir netrukus miestą atstatė dar gražesnį nei buvo iki tol.

San Fransiskas, kitaip nei dauguma JAV miestų, visiškai nenukentėjo Didžiosios depresijos metais. Priešingai, tuo metu buvo pastatytas miesto simboliu laikomas Aukso vartų tiltas, įkurtas garsusis Alkatraso kalėjimas.

San Fransiskas klestėjo ir klesti iki šiol. Jis garsėja kaip liberaliausias Amerikos miestas, gausiai lankomas turistų. Didžiausia pajamų dalis į miesto biudžetą surenkama būtent iš turizmo. San Fransiskas taip pat laikomas JAV gėjų ir hipių sostine.

Keliavimo ypatumai

Iš Lietuvos atvykti į San Fransiską gana brangu. Ilgai ir nuobodžiai ieškodamas gali rasti šiek tiek pigesnių bilietų, bet reikia susitaikyti, kad kelionė bus ilga ir nepatogi. Kaliforniją nuo mūsų šalies skiria maždaug dvylika valandų skrydžio. Gali tekti skristi bent du kartus persėdant.

Alamo aikštė ir "Painted ladies" namukai.

Pagrindiniai miesto vartai - tarptautinis San Fransisko oro uostas. Čia dažniausiai atskrenda tarptautiniais reisais keliaujantys asmenys. Jis pastatytas už 16 kilometrų nuo miesto ir yra lengvai pasiekiamas traukiniais bei autobusais. Siūlyčiau važiuoti autobusu, nors kelionė ilgesnė ir ne tokia patogi, tačiau bilietas kainuoja tik 2 dolerius, o traukinio - 8,65 dolerio.

Keliautojai iš kitų JAV vietovių dažniau skrenda į Oklendo arba San Chosė oro uostus. Jie taip pat netoli miesto, tad susisiekti patogu. Šie oro uostai labiau pritaikyti vietiniams skrydžiams. Jais naudojasi pigios oro bendrovės, todėl bilietų kainos neretai būna mažesnės, nei skrendant į pagrindinį oro uostą.

San Fransiskas, skirtingai nei Los Andželas, turi platų ir puikiai sutvarkytą viešąjį transportą: čia kursuoja metro, autobusai, troleibusai ir funikulieriai. Pirmieji du populiarūs daugumoje JAV didmiesčių, o troleibusai, ypač funikulieriai - vienetiniai atvejai. Labai nustebau išvydęs San Fransiske važinėjančius troleibusus, iki tol jų niekur JAV nebuvau regėjęs. Funikulieriai, vadinami cable cars, yra San Fransisko simboliai, vaizduojami ir miesto atvirukuose. Bet iš anksčiau veikusių 23 šių keltuvų linijų likusios tik trys. Funikulieriai labiau laikomi atrakcija miesto svečiams, o ne susisiekimo priemone, juolab kad ir vienkartinis bilietas kainuoja apie 6 dolerius. Savaitgaliais pirmose jų stotelėse susidaro tokios eilės, kad, vietinių žodžiais, laukti tenka ilgiau, negu tą patį maršrutą įveiktum pėsčiomis. Bilietus parduoda konduktorius, bet jei nėra laisvų vietų, galima tiesiog užšokti ant laiptelio ir įsikibus į turėklą važiuoti atsistojus. Dvi iš trijų dabar veikiančių linijų nutiestos dar XIX amžiuje, todėl pasitelkus fantaziją nesunku įsivaizduoti, kad šitaip važiuojate per XIX amžiaus San Fransiską. Nors funikulieriai restauruoti, savo forma ir spalvomis jie primena senuosius, kursavusius prieš 150 metų.

Lygaus kelio mažai

Norą pažinti miestą vaikštant pėsčiomis vertinu nevienareikšmiškai. San Fransiskas labai kalvotas, todėl reikia gerai apsvarstyti, ar pakaks fizinių jėgų, nes lygaus kelio nedaug. Neretai šalia gatvių yra ne lygūs šaligatviai, o tiesiog laiptai.

Dviratis - dar vienas būdas tyrinėti miestą. San Fransiskas didelis, jo plotas - tarsi kvadrato, kurio kraštinės lygios 11 kilometrų. Vadinasi, maksimalus atstumas nuo miesto centro į bet kurią kitą vietą yra 5,5 kilometro, taigi lengvai įveikiamas dviračiu. Juo labiau kad dviratininkai čia labai toleruojami. Jiems įrengti specialūs takai, gatvėse skirtos juostos, gausu nuomos punktų. Tačiau važinėti, atsižvelgiant į kalnuotą vietovę, nėra lengva, reikia turėti stiprias kojas. Miesto valdžia stengiasi tiesti dviračių takus apeidama stačiausias kalvas. Bene smagiausia minti pedalus per Aukso vartų tiltą.

Kreiviausia gatvė pasaulyje - "Lombard street".

Keliauti mieste automobiliu - tikras nervų išbandymas. Čia nuolatinės spūstys, vietų mašinai pastatyti mažai, ir jos brangios, gana paini vienpusė eismo sistema, o kai kuriose pagrindinėse gatvėse tiesiog draudžiama sukti į kairę. Reikėtų pridurti ir tai, jog kai kurios gatvės tokios stačios ir lenktos, kad net nejauku atleisti stabdžio pedalą.

Žymiausia - Lombard gatvė, laikoma dar vienu San Fransisko išskirtinumo simboliu. Ji vienpusė, nuo kalno veda tik žemyn ir susisukusi tarsi spiralė, todėl pelnytai vadinama pačia kreiviausia gatve pasaulyje. Manau, nusileisti ja yra kiekvieno save gerbiančio vairuotojo reikalas. Visuose turizmo vadovėliuose miesto svečiams dėl savo ir kitų saugumo primygtinai rekomenduojama naudotis viešuoju transportu.

Pasidairymas mieste

Beveik trijų kilometrų ilgio Aukso vartų tiltas, nutiestas per Aukso vartų sąsiaurį, – San Fransisko simbolis. Jis laikomas vienu iš septynių moderniųjų pasaulio stebuklų. Čia nuolat statomi filmai, kuriami kompiuteriniai žaidimai. Tiltas be galo didelis, todėl būnant ant jo nelabai pavyksta akimis aprėpti visos didybės. Geriausia grožėtis juo iš toli - yra kelios vietos, iš kurių atsiveria tilto panorama.

Transamerikos piramidė – aukščiausias San Fransisko dangoraižis. Tai unikalus 280 metrų aukščio pastatas, išsiskiriantis balto kvarco spalvos fasadu ir trikampe piramidės forma. Jis stovi miesto centre apsuptas kitų dangoraižių. Gražiausias San Fransisko centro vaizdas matyti iš Alamo aikštės parko. Tai tiesiog malonumas akims. Parkas žymus tuo, kad jame stovi Viktorijos epochos gyvenamieji namukai, vadinami painted ladies.

Dolores misijos parkas irgi labai populiarus mieste. Jis taip vadinamas todėl, kad yra įkurtas šalia to paties pavadinimo katedros bazilikos. Šį parką mėgsta hipiuojantis vietos jaunimas, todėl neretai jis primena tiesiog didelį vakarėlį, kuriame skamba muzika, liejasi alus ir rūkoma žolė.

San Fransiskas ne toks garsus savo paplūdimiais kaip Los Andželas, tačiau jų vis dėlto yra. Žymiausi ir gražiausi - Ocean Beach bei Baker Beach. Čia galima gėrėtis nuostabiais vaizdais, tačiau maudytis dėl audringos įlankos ir stiprių povandeninių srovių nerekomenduojama.

Alkatraso kalėjime

Žinoma, negaliu nepaminėti ir žymiojo Alkatraso. Šis bene garsiausias JAV kalėjimas įkurtas San Fransisko įlankos Alkatraso saloje. Jis veikė nuo 1934-ųjų iki 1963 metų. Čia kalinti patys pavojingiausi JAV nusikaltėliai. Sala pasirinkta neatsitiktinai, nes nuolat audringa įlanka ir jos srovės buvo tarsi natūrali apsauga nuo bandymų bėgti. Net ir ištrūkus iš akylai saugomo pastato, pasprukti nepastebimam vandeniu buvo beveik neįmanoma ir labai pavojinga gyvybei.

Alkatrasas - itin griežto režimo kalėjimas. Pirmasis jo vadas Jamesas A. Johnstonas yra pasakęs: „Tie, kas pažeidžia įstatymus, siunčiami į kalėjimą. Tie, kas pažeidžia kalėjimo taisykles, siunčiami į Alkatrasą.“ Čia galiojo labai griežtos taisyklės. Viena jų - laikytis visiškos tylos. Teigiama, jog kai kurie kaliniai nuo to net išprotėjo. Kalėjime buvo tik šiltas vanduo, kad nuteistieji nesigrūdintų ir ištrūkę nesiryžtų šokti į ledines įlankos bangas.

Per Alkatraso gyvavimo metus yra buvę 14 bandymų pabėgti, bet visi nesėkmingi. Bėgliai būdavo arba pagaunami, arba nužudomi. Penki tai daryti mėginę kaliniai tiesiog dingo be žinios, todėl iki šiol nežinoma, ar jie paspruko, ar žuvo bėgdami. Apie vieną jų net sukurtas vaidybinis filmas "Pabėgimas iš Alkatraso".

Šiuo metu Alkatrase veikia muziejus. Laivu į jį galima nuplaukti iš Žvejų prieplaukos (Fisherman's Wharf) miestelio. Visos ekskursijos bilietas suaugusiajam kainuoja 30 dolerių. Atvykus į Alkatrasą kiekvienam duodamas ausinukas, iš kurio skambantis balsas keliomis kalbomis supažindina turistą su kalėjimo istorija. Alkatraso lankymas man buvo vienas įspūdingiausių kelionės epizodų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"