TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Šanchajuje yra kiniškos Šnipiškės

2014 11 24 6:00
Irena ir Juozas Šalkauskai keliavo po Kiniją.  Asmeninio albumo nuotrauka

Dvi savaites - tiek Juozas Šalkauskas su žmona Irena keliavo po Kiniją. O įspūdžiais ir nuotraukomis dalijasi su naujienų portalo lzinios.lt skaitytojais. Vienas įdomių pastebėjimų: jei dalis Vilniaus Šnipiškių rajono vadinama Šanchajumi, senuosius šio miesto kvartalus lietuviai pavadino kiniškomis Šnipiškėmis.

Su žinomu spaudos apžvalgininku ir renginių vedėju J. Šalkausku susitikome erdviame ir jaukiame kabinete Vilniaus rotušėje. Kodėl būtent čia? "Tai mano darbo kabinetas ir patogi vieta mums susitikti, - sakė žmogus, kurios balsas ir veidas gerai žinomas Lietuvoje. - Esu Vilniaus rotušės ceremonmeisteris. Čia dirbu nuo gegužės mėnesio." Dabar jam nebereikia keltis paryčiais, kaip tekdavo, kai dirbo LRT ir apžvelgdavo spaudą. Priešingai - Vilniaus rotušėje dažnai tenka dirbti vakarais.

Rinkosi iš kelių variantų

O neseniai J. Šalkauskas ir sutuoktinė Irena buvo išvykę į tolimąją Kiniją. Keliauti mėgstančiai porai patinka Azijos šalys. Todėl tai yra ne pirma kelionė į tuos kraštus. J. Šalkauskas Kinijoje pirmą kartą lankėsi per 2008 olimpines žaidynes Pekine. I. Šalkauskienei viešnagė šioje šalyje - pirmoji. "Ketinome vykti į Iraną, bet kuo labiau artėjo kelionė, tuo darėsi aiškiau, kad grupė nesusiburs. Dabar ten aplink pavojingos zonos. Žmonės bijo, - pasakojo ji. - O Kiniją seniai norėjau aplankyti." Sutuoktiniai važiavo su 14 žmonių grupe iš Lietuvos. Išvyką organizavo "Kelionių akademija", - Šalkauskai ne kartą naudojosi jos paslaugomis. "Nė karto mūsų nepavedė, - sakė Irena. - Dabar, kai turizmo agentūros bankrutuoja, džiaugiamės, kad mums pasisekė." Sutuoktiniai pasakojo, kad "Kelionės akademijos" darbuotojai iš pradžių numato maršrutą, patys jį išbando, patikrina sąlygas, tik tada renka grupes. Ši agentūra turėjo keletą kelionės į Kiniją variantų, vieną jų pasirinko Šalkauskai.

Visur patikros

Kelionė į Kiniją truko dvi savaites. Keliautojai iš Vilniaus skrido į Helsinkį, tada į Pekiną. Atgal į Vilnių grįžo iš Šanchajaus. Grupė turėjo gidą - toje šalyje gyvenantį ir gerai kiniškai kalbantį lietuvį Saulių Karčiauską.

Kokie pirmieji įspūdžiai? Pasak I. Šalkauskienės, iš pradžių kiek vargino biurokratizmas, bet po kurio laiko prie jo priprato. "Labai tikrino ir blusinėjo migracinė tarnyba", - teigė ji. Kinijoje ne tik oro uostuose, bet ir geležinkelio stotyse bei kitose vietose įrengti kontrolės punktai, skenuojami žmonės ir bagažas, pareigūnai prašo parodyti asmens dokumentus. Tikrino ir Tiananmenio aikštės požeminėse prieigose. O pačioje aikštėje buvo daug uniformuotų patrulių. Lietuviai aikštėje matė ir pražygiuojančius kariškius, vilkinčius juodus kostiumus. Ten ir kitur vietiniai pardavinėja buvusio Kinijos revoliucijos lyderio Mao Dzedongo skulptūrėles, jo raštus.

Žinomiausiuose turistiniuose objektuose lietuviai sutikdavo turistų iš užsienio, bet apskritai dideliuose miestuose, pasak I. Šalkauskienės, jie tarsi ištirpsta tarp vietos žmonių. "Šanchajuje nemažai teko važinėti metro. Ten mes būdavome vieninteliai", - teigė J. Šalkauskas. Sutuoktinė atkreipė dėmesį į vietos žmonių reakciją. Kinai spoksodavo į europiečius, stengdavosi iš pasalų nupaveiksluoti arba net prašydavo kartu įsiamžinti.

Kelionė upe

Per kelionę lietuviai viešėjo didmiesčiuose Pekine, Sianyje, Luojange, Čongčinge, Šanchajuje... I. Šalkauskienė sakė, kad grupė aplankė įspūdingą Uždraustąjį miestą, kadaise jame gyvendavo imperatoriai. Lankėsi terakotinių kareivių muziejuje. Įdomu buvo pamatyti Kinų sieną ir per ją eiti. Malonumas buvo ir kruizas Jangdzės upe. Kruiziniu laivu plaukė keli šimtai keleivių - ne tik užsieniečių iš Lietuvos, Vokietijos bei JAV, bet ir kinų. Pasak I. Šalkauskienės, kinai mėgsta keliauti po savo šalį.

"Per pustrečios paros nuplaukėme apie 800 kilometrų, - pasakojo J. Šalkauskas. - Sustodavome ekskursijoms, tada vėl tęsdavome kelionę. Į Jangdzės intakus plaukėme persėdę į mažus laivelius. Upės gylis - 100 metrų, o ją supa kalnai iki kilometro aukščio." Kiekvienoje vietoje būdavo gidai kinai. Kai turistai plaukė mažu laiveliu vienu iš Jangdzės intakų, vietos gidė, parodžiusi vieną mažyčių prieplaukų, pasakė, kad ten yra jos stotelė. Mergina gyvena 800 metrų aukštyje. Ji dvi valandas leidžiasi žemyn ir laiveliu plaukia į turizmo punktą. Ir po darbo grįžta laiveliu, kurį galima vadinti maršrutiniu, tada namo kopia tris valandas. Gidė tai daro kiekvieną darbo dieną. "Kinai kabinasi už bet kokio darbo, nes darbo vietos nesimėto", - mano J. Šalkauskas.

Per kruizą buvo surengtas lietuvių ir kinų draugystės vakaras. Lietuviai ekspromtu parengė programą. Jie šoko "polką su ragučiais", kviesdami ir kinus, o šie labai džiaugėsi ir įsitraukė į šokį. I. Šalkauskienė dar prisiminė, kad plaukiant laivu, kapitonas kelionės pradžioje ir pabaigoje keleiviams surengė po banketą. Tiekiamas maistas buvo dekoruotas gėlėmis.

Didelis valgių pasirinkimas

"Kinai labai daug dėmesio skiria maistui. Valgiai skanūs", - teigė I. Šalkauskienė. Ji pasakojo, kad būna didelis patiekalų pasirinkimas. Maistas nepaprastai įvairus. Lietuviai, nė kartą viešėję Rytų kraštuose, valgė ir lazdelėmis. Anot J. Šalkausko, jei vakariečiams įprastas sveikinimas: "Kaip laikaisi?", kinai sveikinasi klausdami: "Ar esi pavalgęs?"

Įdomus dalykas, kad restoranų ir kavinių lankytojai nemaža dalimi patys sprendžia, kokio skonio bus užsakytas patiekalas, rinkdamasis iš daugybės prieskonių. Stalo viduryje įtaisytas didelis sukiojamas padėklas, todėl kiekvieną prie jo sėdintį žmogų patogiai pasiekia visi sudėti patiekalai. "Valgėme vakarienę, ji vadinosi "Karštas puodas", - pasakojo J. Šalkauskas. - Puodas per vidurį perskirtas ir į jį supilti du sultiniai, vienas jų aštresnis. Atneša įvairių priedų - mėsos, grybų, žalumynų, - šiuos lankytojai patys deda į vieną ar kitą verdančio puodo pusę."

Jis prisiminė, kad dideliuose Kinijos miestuose dėl taupumo vėlai vakare išjungiama daugelis reklamų. Lieka tik gatvės apšvietimas. Tada ant savo elektrinių motociklų suvažiuoja naktiniai prekeiviai, gatvėse išdėsto kepyklėles ir gamina įvairų maistą, o lankytojai prie stalelių valgo. "Šanchajuje greta mūsų viešbučio buvo jūros gėrybių restoranas, - tęsė J. Šalkauskas. - Žuvys, kurias galima užsisakyti, plaukioja akvariumuose. Be to, yra pavyzdžių, kaip pjaustomas, dėstomas, tiekiamas maistas." Tad kinams svarbus ne tik skonis, bet ir estetika. Pasak I. Šalkauskienės, Kinijoje maisto valgymas yra ir tarpusavio bendravimo būdas.

Sportas, šokiai ir sveikata

Kaip pasakojo J. Šalkauskas, Kinijoje prieš pradėdami darbą, ypač valstybinėse įstaigose, tarnautojai išsirikiuoja lauke, matyt, išklauso instruktažą, pabaigę - taip pat. Tai savotiškos sukarintos tradicijos.

Lietuviai pastebėjo atvirose erdvėse daug bėgiojančių, sportuojančių ar skambant muzikai šokančių kinų - taip pat ir garbaus amžiaus. "Mėgstama šokti su kaspinais, vėduoklėmis. Smagu žiūrėti", - sakė I. Šalkauskienė. Jos nuomone, kinai apskritai sveikatai skiria nemažai dėmesio. Dažniausiai jie gydosi netradicinės medicinos priemonėmis.

Šalkauskai sakė, kad Kinijoje labai gerbiami vyresnio amžiaus žmonės. Sunkiau paeinančius veda jaunesni, prilaikydami iš abiejų pusių. Bent kartą užkopti ant Kinų sienos - dažno šios šalies gyventojo troškimas. Kartais jis gali išsipildyti jau senatvėje. Pagyvenusiems kinams padedama užlipti ant sienos ir įgyvendinti svajonę. "Jaunesnieji prižiūri vyresniąją kartą ir ja rūpinasi", - teigė J. Šalkauskas.

Pasak lietuvių, dauguma kinų vilki tamsius drabužius. Jaunos moterys rengiasi stilingai ir skoningai. O vaikai išsiskiria ryškiais, žaismingais drabužiais ir šukuosenomis. I. Šalkauskienė svarstė, kad gal todėl, kad Kinijoje ribojamas gimstamumas, šios šalies gyventojai labai daug dėmesio skiria mažyliams. Tarkime, Šanchajaus zoologijos sode, į kurį lietuviai važiavo žiūrėti pandų, vaikams įrengti poilsio kampeliai, pakabintos supynės ir taip toliau.

Miestas po kojomis

"Kinijos miestai labai dideli, - teigė I. Šalkauskienė. - Jei pasakai, Lietuvoje yra trys milijonai gyventojų, kinai nesupranta. Jiems atrodo kaip kaimas. Grupės vadovas Saulius sakė gyvenantis nedideliame Kinijos mieste, kuriame yra šeši milijonai žmonių."

Šanchajų lietuviai turėjo galimybę apžvelgti iš televizijos bokšto, kurio aukštis 261 metras. Apžvalgos aikštelės yra dvi, vienos jų pagrindas - iš stiklo. Ant tokio atsistojus, po kojomis galima matyti miestą. Turbūt, baisoka, bet J. Šalkauskas ant stiklo grindų išdrįso užeiti, pasižvalgyti, nusifotografuoti. Didelį įspūdį jam paliko ir daugiaaukščiai viadukai. Jie statomi siekiant spręsti gatvių spūsčių problemą, nors jų vis vien būna. Kinai, norėdami mažinti grūstį, net sumanė tvarką, kad vieną dieną galima važiuoti automobiliais, turinčiais tam tikrus numerius, kitą - kitokius. Beje, per perėją pėstiesiems sunku eiti, nes vairuotojai nepraleidžia. Automobiliai stoja tik prie sankryžų su šviesoforais.

Šanchajus - modernus miestas, iškilęs per kelis pastaruosius dešimtmečius. Seni pastatai buvo nugriauti, vietoj jų pastatyti nauji. Miestas švarus, tvarkingas, į dangų šauna dangoraižiai. Vis dėlto galima pamatyti ir senojo Šanchajaus kvartalų. Kaip sakė J. Šalkauskas, šie priminė Vilniaus Šnipiškes. O I. Šalkauskienė patikino, kad kiniškose "Šnipiškėse" kaip ir naujuose rajonuose, tvarkinga bei švaru, nesvarbu, vietos mažai ir viskas tarsi suspausta bei sugrūsta. "Pastatai mediniai, gatvelės siauros, tarp namų džiūsta skalbiniai", - pasakojo I. Šalkauskienė. Mažas erdves kinai sėkmingai išnaudoja. Tarkime, vynuoges ar pomidorus augina tiesiog vazonuose. Ši tauta darbšti. Lietuviai sakė, kad nematė apsvaigusių ar be darbo besitrainiojančių kinų.

Pabaigoje I. Šalkauskienė sakė, kad mielai dar kartą važiuotų į Kiniją, tik kitais maršrutais. Valstybė didelė - tikrai yra dar ką pamatyti. "Šalis civilizuota - bent ten, kur mes buvome", - teigė pašnekovė. O J. Šalkauskas su šypsena prisiminė, kad, grįždami nuo Helsinkio iki Vilniaus, jau jautėsi kaip Lietuvoje, nes skrido kartu su premjeru Butkevičiumi ir kitais politikais bei apsauga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"