Sardinija: čia reikia mėgautis akimirka

Kristina KUČINSKAITĖ k.kucinskaite@lzinios.lt 2015-07-30 06:00
Kristina KUČINSKAITĖ
k.kucinskaite@lzinios.lt 2015-07-30 06:00
Sardinija. LŽ nuotrauka
Ar Sar­di­ni­ja ski­ria­si nuo Si­ci­li­jos, ir ką įdo­maus čia ga­li­ma pa­ma­ty­ti? Ar įma­no­ma sa­lą ap­žiū­rė­ti lan­kan­tis sa­vai­tę? To­kie ir daug ki­tų klau­si­mų ky­la tiems, ku­rie ren­ka­si šią Lie­tu­vo­je vis po­pu­lia­rė­jan­čią, bet ne­re­tai ki­tų kraš­tų už­go­žia­mą ke­lio­nių kryp­tį. O Sar­di­ni­ja ti­krai ver­ta to, kad bū­tų ap­lan­ky­ta vis nau­jų po­ty­rių trokš­tan­čių ke­liau­to­jų.

Sar­di­ni­ją ir Si­ci­li­ją ski­ria kiek dau­giau nei 700 ki­lo­me­trų. Abi sa­los yra ga­na di­de­lės ir pri­klau­so Ita­li­jai. Jo­se kli­ma­tas švel­nus, o at­os­to­gau­ti tin­ka­mas me­tas ne tik va­sa­rą, bet ir ru­dens vi­du­ry­je. Ta­čiau sa­los ir ne­men­kai ski­ria­si. No­rė­da­ma pa­si­gė­rė­ti pa­plū­di­miais rink­čiau­si Sar­di­ni­ją. Jei ma­ne trauk­tų kul­tū­ros ob­jek­tai ir va­ka­rais tam ti­kro­je sa­los da­ly­je iš­sisk­lei­džian­tis vei­kian­čio vul­ka­no bei pri­no­ku­sių apel­si­nų kva­pas, pir­me­ny­bę teik­čiau Si­ci­li­jai. Į abi sa­las iš Lie­tu­vos skrai­di­na pi­gių avia­li­ni­jų lėk­tu­vai. Ge­ro­kai iš anks­to pla­nuo­jant at­os­to­gas bi­lie­tus į Sar­di­ni­ją ga­li­ma nu­si­pirk­ti už 30–60 eu­rų.

Ge­riau­sia nuo­mo­tis automobilį

Jei už­si­sa­kė­te Sar­di­ni­jos sa­lo­je apar­ta­men­tus, siū­lo­ma iki jų va­žiuo­ti nuo­mo­tu au­to­mo­bi­liu. Pa­siė­mus jį oro uos­te ne­rei­kės su­kti gal­vo­si, kaip iki jų nu­kak­ti. Be to, taip pi­giau, nes ke­liau­ti tarp­mies­ti­niu vie­šuo­ju trans­por­tu ga­na bran­gu. Pen­kias­de­šim­ties ki­lo­me­trų ke­lio­nė au­to­bu­su kai­nuo­ja maž­daug 9-10 eu­rų, o trau­ki­niais - dar bran­giau.

Po­pu­lia­riau­sia su­si­sie­ki­mo prie­mo­nė mies­te – au­to­bu­sai. Vien­kar­ti­nio bi­lie­to kai­na – vie­nas eu­ras. Ta­lo­nė­lius rei­kia įsi­gy­ti bi­lie­tų kios­ke­liuo­se prie sto­te­lių ar­ba ta­ba­ko krau­tu­vė­lė­se, mat au­to­bu­suo­se jie ne­par­duo­da­mi.

Po­pu­lia­riau­sias tarp lie­tu­vių mies­tas yra Kal­ja­ris. Tai – Sar­di­ni­jos cen­tras, bū­tent čia ir lei­džia­si lėk­tu­vai, dau­giau nei tris va­lan­das skren­dan­tys iš Kau­no. Be to, tai di­džiau­sias sa­los mies­tas, čia gau­siau­sia lan­ky­ti­nų kul­tū­ros ir pra­mo­gų ob­jek­tų.

Sar­di­ni­jo­je yra šim­tai pa­plū­di­mių – nuo iš­puo­se­lė­tų dirb­ti­nių iki bal­to­jo smė­lio lau­ki­nių. Kaip tik jie la­biau­siai trau­kia poil­sio iš­troš­ku­sius tu­ris­tus.

No­rin­tiems ap­va­žiuo­ti vi­są sa­lą teks įveik­ti 2 tūkst. ki­lo­me­trų. Ta­čiau gam­tos gro­žis, pa­plū­di­mių įvai­ro­vė, jū­ros mė­lis, įspū­din­gi kriok­liai nu­plaus vi­są nuo­var­gį. Sar­di­ni­jo­je daug par­kų, miš­kin­gų kal­nų, tven­ki­nių. Tie­sa, vie­nin­te­lis na­tū­ra­lus yra Ba­ra­ko eže­ras, ta­čiau įreng­ti 54 tven­ki­niai.

Ova­ci­jos paplūdimiams

Vie­nas gar­siau­sių Sar­di­ni­jos ob­jek­tų – Sma­rag­di­nė pa­kran­tė (Cos­ta Smeralda) sa­los šiau­rė­je. Nu­vy­kę čia ra­si­te lau­ki­nę gam­tą, ra­my­bę ir pa­pras­tu­mą. Cos­ta Smeralda vie­to­vė va­di­na­ma ne­at­si­tik­ti­nai – šį maž­daug 55 km il­gio pa­kran­tės ruo­žą, ku­rio svar­biau­sias ku­ror­tas yra Por­to Čer­vas (Por­to Cer­vo), ska­lau­ja ne­įti­kė­ti­nai skaid­ri, ža­lia ir mels­va jū­ra. Po­pu­lia­res­ni šios pa­kran­tės pa­plū­di­miai – Baia Sar­deg­na, Spiag­gia Cap­ric­cio­li, Spiag­gia del Pri­nci­pe.

Aps­kri­tai ga­na su­nku ap­ra­šy­ti Sar­di­ni­jos pa­plū­di­mius, nes jų – la­bai daug ir vie­nas už ki­tą gra­žes­ni. Vien ofi­cia­lių sa­lo­je pri­skai­čiuo­ja­ma 250.

Tiek ry­ti­nės, tiek ir va­ka­ri­nės cen­tri­nės Sar­di­ni­jos pa­kran­tės ga­na uo­lė­tos, to­dėl čia ma­žiau smė­lio pa­plū­di­mių. Ry­ti­nė­je pa­kran­tė­je gra­žiau­si Ka­la Go­no­nės (Ca­la Gonone) apy­lin­kė­se esan­tys pa­plū­di­miai – Ca­la Go­lo­ritzè, Ca­la Ma­rio­lu, Ca­la Si­si­ne ir Ca­la Luna, o va­ka­ruo­se (kiek pie­čiau Oris­ta­no) – Ža­lio­sios pa­kran­tės (Cos­ta Verde) pa­plū­di­miai. Jie vie­ni na­tū­ra­liau­sių ir ma­žiau­siai pa­lies­ti žmo­gaus.

Ge­riau­siais pa­sau­lio pa­plū­di­miais gar­sė­jan­ti Ka­la Go­no­nė kas­met su­lau­kia dau­gy­bės tu­ris­tų. Į dau­ge­lį vie­to­vės pa­plū­di­mių nei au­to­mo­bi­liu, nei pės­čio­mis pa­tek­ti ne­įma­no­ma – rei­kia plauk­ti lai­ve­liais. Bi­lie­tas į abi pu­ses ga­li kai­nuo­ti apie 20 eu­rų. Ste­bė­ti­na, bet pa­plū­di­miai čia – vie­nas gre­ta ki­to. Jie ar­ti, bet yra la­bai skir­tin­gi. Uo­lė­ta pa­kran­tė ga­li ri­bo­tis su smė­lė­ta, o ši – su ak­me­nuo­ta.

Pie­ti­nė Sar­di­ni­ja gam­tos ir jū­ros gro­žiu nė kiek ne­nu­si­lei­džia šiau­rei, be to, ji au­ten­tiš­kes­nė ir ra­mes­nė. Be­veik 12 km il­gio pie­try­ti­nė­je da­ly­je esan­ti Die­vų pa­kran­tė (Cos­ta Rei) va­sa­rą poil­siau­to­jus džiu­gi­na šil­tu van­de­niu ir bal­to smė­lio pa­plū­di­miais, iš jų mėgs­ta­miau­si yra Ca­la Pi­ra, Ca­la Sinzias ir Ca­la Marina. Iš čia ke­lias ve­da į Vi­la­zi­miu­są ir Kar­bo­na­ros ky­šu­lį – pa­čią pie­try­čiau­sią Sar­di­ni­jos vie­tą, o čia poil­siau­to­jų lau­kia ke­le­tas ne­ap­sa­ko­mo gro­žio pa­plū­di­mių – Spiag­gia del Si­mius ir Spiag­gia del Riso. Cos­ta Rei pa­plū­di­miai yra pa­te­kę į ge­riau­sių pa­sau­ly­je de­šim­tu­ką.

Trau­kos ob­jek­tas - nuragai

Mėgs­tan­tiems per ke­lio­nę kuo dau­giau pa­ma­ty­ti Sar­di­ni­ja taps ti­kru iš­ban­dy­mu. Pir­miau­sia – sa­la di­de­lė, be to, dau­ge­lis ke­lių drie­kia­si kal­nais, o tai – ne au­tos­tra­da, to­dėl grei­tis smar­kiai ri­bo­ja­mas. Ir dar – gra­žių pa­plū­di­mių tiek daug ir jie taip vi­lio­ja, kad kas­kart stab­te­lint pa­si­dai­ry­ti per die­ną ga­li pa­vyk­ti nu­kak­ti vos pus­šim­tį ki­lo­me­trų. Ir dėl to ne­de­rė­tų ne­rvin­tis. Sar­di­ni­jo­je ne­ver­ta nei sku­bė­ti, nei steng­tis kuo dau­giau pa­ma­ty­ti. Čia tie­siog rei­kia mė­gau­tis aki­mir­ka.

At­os­to­gau­da­mi Sar­di­ni­jo­je ga­li­te pa­kil­ti į aukš­čiau­sią sa­los vie­tą – Pun­ta La Marmora kal­ną, sie­kian­tį 1834 me­trus.

Ke­liau­to­jai, ruo­šda­mie­si vyk­ti į Sar­di­ni­ją, daž­niau­siai iš anks­to pla­nuo­ja ap­lan­ky­ti iš­skir­ti­nius ob­jek­tus, įtrauk­tus į UNES­CO kul­tū­ros pa­vel­do są­ra­šą. Tai - dau­ge­ly­je vie­tų ap­tin­ka­mi ne­įp­ras­tos kū­gio for­mos sta­ti­niai iš di­džiu­lių ak­mens lui­tų, va­di­na­mi nu­ra­gais. Moks­li­nin­kai juos, iš­ki­lu­sius prieš dau­giau nei 4 tūkst. me­tų, lai­ko se­niau­siais Eu­ro­po­je ir pri­skai­čiuo­ja jų apie 7000.

Is­to­ri­ją be­si­do­min­tys tu­ris­tai už­su­ka į No­ros mies­tą. Čia ver­ta ap­lan­ky­ti kar­ta­gi­nie­čių lai­kų vai­sin­gu­mo dei­vės Tanit šven­tyk­lą, ro­mė­nų lai­kų ter­mas, de­ko­ruo­tas mo­zai­ko­mis, am­fi­tea­trą bei ki­tas vi­suo­me­ni­nių ir gy­ve­na­mų­jų pa­sta­tų lie­ka­nas.

Dar vie­nas mies­tas, ku­rį ga­li­te ap­žiū­rė­ti – Al­ge­ras. Jis, tu­rin­tis sa­vi­tą is­pa­niš­ko sti­liaus se­na­mies­tį, yra su­pa­mas gy­ny­bi­nės sie­nos su sep­ty­niais bokš­tais.

Vi­sai ša­lia Al­ge­ro – vie­nas po­pu­lia­rių lan­ko­mų ob­jek­tų – Ne­ptū­no gro­ta (Grot­ta di Nettuno). Ši vie­ta bu­vo ap­tik­ta vie­ti­nių žve­jų prieš ke­lis šim­tus me­tų. Tai iš­ti­sa ur­vų sis­te­ma, nu­sid­rie­ku­si apie 4 ki­lo­me­trus. Tu­ris­tams lei­džia­ma pa­ma­ty­ti tik ke­lis šim­tus me­trų gro­tos. Šio­je te­ri­to­ri­jo­je yra ne­di­de­lis eže­riu­kas ir gau­sy­bė sta­lak­ti­tų bei sta­lag­mi­tų. No­rin­tie­ji čia at­si­dur­ti tu­ri dvi iš­ei­tis – 656 pa­ko­pas leis­tis siau­ru ta­ke­liu ar­ba at­plauk­ti lai­ve­liu.

Pa­va­di­ni­mas reiš­kia pilį

Nuo Kar­bo­ni­jos iki Kal­ja­rio - maž­daug va­lan­da ke­lio au­to­mo­bi­liu ar trau­ki­niu. Mies­te ga­li­ma iš­vys­ti 3 tūkst. me­tų se­nu­mo griu­vė­sių, lau­mių ar­ba ra­ga­nų na­mus (Do­mus de Janas) bei ro­ma­ni­nę baž­ny­čią San­ta Ma­ria di Flu­men­te­pi­do.

Ne­to­li Nu­ra­gu­so įsi­kū­ręs Sar­di­ni­jos mi­nia­tiū­rų par­kas, ku­ria­me ga­li­ma ap­lan­ky­ti vi­sus žy­miau­sius sa­los kul­tū­ri­nius, gam­tos ir is­to­ri­nius ob­jek­tus.

Sa­los cen­tras – Kal­ja­ris yra ant kal­vos. Mies­to pavadinimas Cas­ted­du vie­ti­ne sar­dų kal­ba reiš­kia pi­lį. Se­na­mies­ty­je gau­su lan­ko­mų ob­jek­tų. Nuo Bas­tio­ne di San Remy apž­val­gos aikš­te­lės at­si­ve­ria mies­to ir pa­kran­tės pa­no­ra­ma. Čia įsi­kū­rę Ar­ki­vys­ku­po rū­mai, San­ta Ma­ria ka­ted­ra, stūk­so du bokš­tai – Tor­re di San Pancrazio ir Tor­re dell’Elefante. Taip pat bū­ti­nai ap­lan­ky­ki­te ro­mė­nų am­fi­tea­trą, ku­ris iš­kal­tas tie­siog uo­lo­je. II am­žiu­je sta­ty­ta­me am­fi­tea­tre iki šių die­nų ren­gia­mi kon­cer­tai. Kal­ja­ry­je esan­tis bo­ta­ni­kos so­das – vie­nas gar­siau­sių vi­so­je Ita­li­jo­je. Tu­rė­da­mi lais­vo lai­ko ga­li­te nu­vyk­ti į 8 km be­sid­rie­kian­tį pa­grin­di­nį mies­to bal­tu­tė­lio smė­lio pa­plū­di­mį Poetto. Prieš me­tus gre­ta jo pra­si­dė­jo re­kons­truk­ci­ja, to­dėl va­ka­rais pa­plū­di­mio prie­igos bū­na tuš­čios. Bai­gus dar­bus gy­ve­ni­mas pa­plū­di­my­je kun­ku­liuos ne tik die­ną, bet ir nak­tį.

Be­si­do­min­tie­ji ro­mė­nų pa­li­ki­mu tu­rė­tų už­suk­ti į Šv. Eu­la­li­jos baž­ny­čios po­že­mį, ku­ria­me eks­po­nuo­ja­mos ro­mė­nų sta­ti­nių bei grin­di­nio lie­ka­nos.

Sa­los skanėstai

Lan­ky­da­mie­si Ol­bi­jo­je iš pre­kei­vių su­lau­kė­me pa­siū­ly­mo įsi­gy­ti „karš­čiau­sią“ ir šiuo me­tu mėgs­ta­miau­sią sar­di­nie­čių gar­du­my­ną – ke­fa­lių ikrų, dar ki­taip va­di­na­mų bottarga. Ke­li šim­tai jų gra­mų kai­nuo­ja 18 eu­rų. Daž­niau­siai šis aly­vuo­gių alie­ju­je ma­ri­nuo­tas gar­dė­sis pa­tie­kia­mas plo­nais grie­ži­nė­liais kaip už­kan­dis.

Mies­te­lio gat­vė­je su­tik­ta lie­tu­vė, Sar­di­ni­jo­je ap­si­gy­ve­nu­si prieš 12 me­tų, pa­sa­ko­jo, kad sa­lo­je pa­grin­di­nis pa­tie­ka­las yra ma­ka­ro­nai, ry­žiai ar­ba vi­sa ki­ta, ką mes val­go­me kaip gar­ny­rą. An­tra­sis pa­tie­ka­las – mė­sa. Sar­di­nie­čiai mėgs­ta ir pi­cas, jū­rų gė­ry­bes, ark­lie­ną, sū­rį. Po­pu­lia­riau­sias Sar­di­ni­jos de­ser­tas – sebà­da. Tai teš­la, įda­ry­ta sū­riu. Se­ba­dos gruz­di­na­mos aly­vuo­gių alie­ju­je, pa­sal­din­ta­me sal­džiai kar­čiu že­muo­gi­nio ar­bu­to me­du­mi.

Pa­ne carasau yra sau­sa, leng­va, so­ti pie­me­nų duo­na iš vie­nas ant ki­to su­dė­tų traš­kių, ne­įti­kė­ti­nai plo­nų sluoks­nių. Kai pie­me­nys ją per­te­pa po­mi­do­rų pa­da­žu ir ant vir­šaus pa­lei­džia kiau­ši­nį, ji tam­pa pa­ne frattau.

Iš sa­los ne­va­lia iš­vyk­ti ne­pa­ra­ga­vus pi­kan­tiš­ko­jo porceddu – že­mė­je kep­to par­še­lio. Iš­kas­ta gi­li duo­bė iš­klo­ja­ma mir­tų la­pais. Ant jų pa­gul­do­mas par­še­lis ir užk­lo­ja­mas dar vie­nu kva­pių mir­tų la­pų sluoks­niu. Tuo­met duo­bė už­pi­la­ma že­mė­mis ir ant jos už­ku­ria­mas lau­žas. Mė­sa ke­le­tą va­lan­dų lė­tai ke­pa. Taip iš­kep­tas par­še­lis pa­tie­kia­mas ant kamš­čia­me­džio pa­dėk­lo, ap­kai­šy­tas mir­tos ša­ke­lė­mis.

Švel­naus sko­nio Sar­di­ni­jos sū­ris pe­ko­ri­nas ži­no­mas ir ver­ti­na­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je. Jis ga­mi­na­mas tik iš avių pie­no. Ži­no­miau­sias pe­ko­ri­nas – il­gai bran­din­tas kie­tas, rū­ky­tas, aš­traus sko­nio Fio­re Sardo.

Tie, kas ne­si­ten­kins ki­tur ne­ra­gau­tu mais­tu ir pa­plū­di­miais, iš sa­los ga­li par­si­vež­ti su­ve­ny­rų: kau­kių, pei­lių, įvai­rių sta­tu­lė­lių, rau­do­nų­jų ko­ra­lų dir­bi­nių. Šie yra iš­skir­ti­nis Al­ge­ro su­ve­ny­ras.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Sei­mo na­riai siū­lo grą­žin­ti vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mo sta­tu­są ke­tu­riems ži­ny­bi­niams ap­do­va­no­ji­mams – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių me­da­liui, Šau­lių žvaigž­dei, Šau­lių žvaigž­dės [...]
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė ir kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas ga­lės ra­miai baig­ti sa­vo ka­den­ci­ją. Opozicijos par­eikš­tos in­ter­pe­lia­ci­jos [...]
Va­kar bū­da­mas 93 me­tų mi­rė Shi­mo­nas Pe­re­sas. Per sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą jis du kar­tus ėjo prem­je­ro par­ei­gas, bu­vo lai­ko­mas Iz­rae­lio bran­duo­li­nės prog­ra­mos ar­chi­tek­tu, bet vė­liau, at­si­sa­kęs anks­tes­nių [...]
Tarp­tau­ti­nė ty­rė­jų ko­man­da bai­gė dve­jus me­tus tru­ku­sį ty­ri­mą dėl Ma­lai­zi­jos ke­lei­vi­nio lėk­tu­vo žū­ties virš Ry­tų Ukrai­nos 2014 me­tų lie­pos 17 die­ną ir pa­skel­bė sa­vo iš­va­das, ta­čiau la­bai [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Vers­las ra­gi­na­mas jau da­bar pra­dė­ti ruo­štis po po­ros me­tų griež­tė­sian­čiam as­mens duo­me­nų val­dy­mui ir sau­go­ji­mui. Mat nau­jų tai­syk­lių ne­si­lai­kan­čioms įmo­nėms grės bau­da iki 20 mln. eu­rų. [...]
Be­veik 2 tūkst. Lie­tu­vos pie­no ga­min­to­jų per ar­ti­miau­sius tris mė­ne­sius ke­ti­na su­ma­žin­ti ga­my­bą ir už tai ti­ki­si gau­ti 1,77 mln. eu­rų Eu­ro­pos Są­jun­gos par­amos lė­šų pa­gal liepą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) rink­ti­nių di­rek­to­riu­mi dir­bęs Ro­ber­tas Taut­kus ėmė­si nau­jos veik­los. Jo ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos fut­bo­lo žai­dė­jų są­jun­ga (LFŽS), kuri rū­pi­na­si pro­fe­sio­na­lių [...]
Lie­tu­vos vy­rų te­ni­so rink­ti­nė, Da­vi­so tau­rės se­zo­ną bai­gu­si pra­lai­mė­ji­mu Bos­ni­jai ir Her­ce­go­vi­nai, sa­vų žiū­ro­vų aki­vaiz­do­je vėl žais ne­grei­tai.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Kamb­ri­jos gra­fys­tė­je (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja) avis au­gi­nan­tis Pi­pas Simp­so­nas kū­ry­biš­kai ėmė ko­vo­ti su va­gi­mis. Jis pa­si­tel­kė į pa­gal­bą ryškiai oran­ži­nius da­žus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami