TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Sardinija: čia reikia mėgautis akimirka

2015 07 30 6:00
Sardinija. LŽ nuotrauka

Ar Sardinija skiriasi nuo Sicilijos, ir ką įdomaus čia galima pamatyti? Ar įmanoma salą apžiūrėti lankantis savaitę? Tokie ir daug kitų klausimų kyla tiems, kurie renkasi šią Lietuvoje vis populiarėjančią, bet neretai kitų kraštų užgožiamą kelionių kryptį. O Sardinija tikrai verta to, kad būtų aplankyta vis naujų potyrių trokštančių keliautojų.

Sardiniją ir Siciliją skiria kiek daugiau nei 700 kilometrų. Abi salos yra gana didelės ir priklauso Italijai. Jose klimatas švelnus, o atostogauti tinkamas metas ne tik vasarą, bet ir rudens viduryje. Tačiau salos ir nemenkai skiriasi. Norėdama pasigėrėti paplūdimiais rinkčiausi Sardiniją. Jei mane trauktų kultūros objektai ir vakarais tam tikroje salos dalyje išsiskleidžiantis veikiančio vulkano bei prinokusių apelsinų kvapas, pirmenybę teikčiau Sicilijai. Į abi salas iš Lietuvos skraidina pigių avialinijų lėktuvai. Gerokai iš anksto planuojant atostogas bilietus į Sardiniją galima nusipirkti už 30–60 eurų.

Geriausia nuomotis automobilį

Jei užsisakėte Sardinijos saloje apartamentus, siūloma iki jų važiuoti nuomotu automobiliu. Pasiėmus jį oro uoste nereikės sukti galvosi, kaip iki jų nukakti. Be to, taip pigiau, nes keliauti tarpmiestiniu viešuoju transportu gana brangu. Penkiasdešimties kilometrų kelionė autobusu kainuoja maždaug 9-10 eurų, o traukiniais - dar brangiau.

Populiariausia susisiekimo priemonė mieste – autobusai. Vienkartinio bilieto kaina – vienas euras. Talonėlius reikia įsigyti bilietų kioskeliuose prie stotelių arba tabako krautuvėlėse, mat autobusuose jie neparduodami.

Populiariausias tarp lietuvių miestas yra Kaljaris. Tai – Sardinijos centras, būtent čia ir leidžiasi lėktuvai, daugiau nei tris valandas skrendantys iš Kauno. Be to, tai didžiausias salos miestas, čia gausiausia lankytinų kultūros ir pramogų objektų.

Sardinijoje yra šimtai paplūdimių – nuo išpuoselėtų dirbtinių iki baltojo smėlio laukinių. Kaip tik jie labiausiai traukia poilsio ištroškusius turistus.

Norintiems apvažiuoti visą salą teks įveikti 2 tūkst. kilometrų. Tačiau gamtos grožis, paplūdimių įvairovė, jūros mėlis, įspūdingi kriokliai nuplaus visą nuovargį. Sardinijoje daug parkų, miškingų kalnų, tvenkinių. Tiesa, vienintelis natūralus yra Barako ežeras, tačiau įrengti 54 tvenkiniai.

Ovacijos paplūdimiams

Vienas garsiausių Sardinijos objektų – Smaragdinė pakrantė (Costa Smeralda) salos šiaurėje. Nuvykę čia rasite laukinę gamtą, ramybę ir paprastumą. Costa Smeralda vietovė vadinama neatsitiktinai – šį maždaug 55 km ilgio pakrantės ruožą, kurio svarbiausias kurortas yra Porto Červas (Porto Cervo), skalauja neįtikėtinai skaidri, žalia ir melsva jūra. Populiaresni šios pakrantės paplūdimiai – Baia Sardegna, Spiaggia Capriccioli, Spiaggia del Principe.

Apskritai gana sunku aprašyti Sardinijos paplūdimius, nes jų – labai daug ir vienas už kitą gražesni. Vien oficialių saloje priskaičiuojama 250.

Tiek rytinės, tiek ir vakarinės centrinės Sardinijos pakrantės gana uolėtos, todėl čia mažiau smėlio paplūdimių. Rytinėje pakrantėje gražiausi Kala Gononės (Cala Gonone) apylinkėse esantys paplūdimiai – Cala Goloritzè, Cala Mariolu, Cala Sisine ir Cala Luna, o vakaruose (kiek piečiau Oristano) – Žaliosios pakrantės (Costa Verde) paplūdimiai. Jie vieni natūraliausių ir mažiausiai paliesti žmogaus.

Geriausiais pasaulio paplūdimiais garsėjanti Kala Gononė kasmet sulaukia daugybės turistų. Į daugelį vietovės paplūdimių nei automobiliu, nei pėsčiomis patekti neįmanoma – reikia plaukti laiveliais. Bilietas į abi puses gali kainuoti apie 20 eurų. Stebėtina, bet paplūdimiai čia – vienas greta kito. Jie arti, bet yra labai skirtingi. Uolėta pakrantė gali ribotis su smėlėta, o ši – su akmenuota.

Pietinė Sardinija gamtos ir jūros grožiu nė kiek nenusileidžia šiaurei, be to, ji autentiškesnė ir ramesnė. Beveik 12 km ilgio pietrytinėje dalyje esanti Dievų pakrantė (Costa Rei) vasarą poilsiautojus džiugina šiltu vandeniu ir balto smėlio paplūdimiais, iš jų mėgstamiausi yra Cala Pira, Cala Sinzias ir Cala Marina. Iš čia kelias veda į Vilazimiusą ir Karbonaros kyšulį – pačią pietryčiausią Sardinijos vietą, o čia poilsiautojų laukia keletas neapsakomo grožio paplūdimių – Spiaggia del Simius ir Spiaggia del Riso. Costa Rei paplūdimiai yra patekę į geriausių pasaulyje dešimtuką.

Traukos objektas - nuragai

Mėgstantiems per kelionę kuo daugiau pamatyti Sardinija taps tikru išbandymu. Pirmiausia – sala didelė, be to, daugelis kelių driekiasi kalnais, o tai – ne autostrada, todėl greitis smarkiai ribojamas. Ir dar – gražių paplūdimių tiek daug ir jie taip vilioja, kad kaskart stabtelint pasidairyti per dieną gali pavykti nukakti vos pusšimtį kilometrų. Ir dėl to nederėtų nervintis. Sardinijoje neverta nei skubėti, nei stengtis kuo daugiau pamatyti. Čia tiesiog reikia mėgautis akimirka.

Atostogaudami Sardinijoje galite pakilti į aukščiausią salos vietą – Punta La Marmora kalną, siekiantį 1834 metrus.

Keliautojai, ruošdamiesi vykti į Sardiniją, dažniausiai iš anksto planuoja aplankyti išskirtinius objektus, įtrauktus į UNESCO kultūros paveldo sąrašą. Tai - daugelyje vietų aptinkami neįprastos kūgio formos statiniai iš didžiulių akmens luitų, vadinami nuragais. Mokslininkai juos, iškilusius prieš daugiau nei 4 tūkst. metų, laiko seniausiais Europoje ir priskaičiuoja jų apie 7000.

Istoriją besidomintys turistai užsuka į Noros miestą. Čia verta aplankyti kartaginiečių laikų vaisingumo deivės Tanit šventyklą, romėnų laikų termas, dekoruotas mozaikomis, amfiteatrą bei kitas visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų liekanas.

Dar vienas miestas, kurį galite apžiūrėti – Algeras. Jis, turintis savitą ispaniško stiliaus senamiestį, yra supamas gynybinės sienos su septyniais bokštais.

Visai šalia Algero – vienas populiarių lankomų objektų – Neptūno grota (Grotta di Nettuno). Ši vieta buvo aptikta vietinių žvejų prieš kelis šimtus metų. Tai ištisa urvų sistema, nusidriekusi apie 4 kilometrus. Turistams leidžiama pamatyti tik kelis šimtus metrų grotos. Šioje teritorijoje yra nedidelis ežeriukas ir gausybė stalaktitų bei stalagmitų. Norintieji čia atsidurti turi dvi išeitis – 656 pakopas leistis siauru takeliu arba atplaukti laiveliu.

Pavadinimas reiškia pilį

Nuo Karbonijos iki Kaljario - maždaug valanda kelio automobiliu ar traukiniu. Mieste galima išvysti 3 tūkst. metų senumo griuvėsių, laumių arba raganų namus (Domus de Janas) bei romaninę bažnyčią Santa Maria di Flumentepido.

Netoli Nuraguso įsikūręs Sardinijos miniatiūrų parkas, kuriame galima aplankyti visus žymiausius salos kultūrinius, gamtos ir istorinius objektus.

Salos centras – Kaljaris yra ant kalvos. Miesto pavadinimas Casteddu vietine sardų kalba reiškia pilį. Senamiestyje gausu lankomų objektų. Nuo Bastione di San Remy apžvalgos aikštelės atsiveria miesto ir pakrantės panorama. Čia įsikūrę Arkivyskupo rūmai, Santa Maria katedra, stūkso du bokštai – Torre di San Pancrazio ir Torre dell’Elefante. Taip pat būtinai aplankykite romėnų amfiteatrą, kuris iškaltas tiesiog uoloje. II amžiuje statytame amfiteatre iki šių dienų rengiami koncertai. Kaljaryje esantis botanikos sodas – vienas garsiausių visoje Italijoje. Turėdami laisvo laiko galite nuvykti į 8 km besidriekiantį pagrindinį miesto baltutėlio smėlio paplūdimį Poetto. Prieš metus greta jo prasidėjo rekonstrukcija, todėl vakarais paplūdimio prieigos būna tuščios. Baigus darbus gyvenimas paplūdimyje kunkuliuos ne tik dieną, bet ir naktį.

Besidomintieji romėnų palikimu turėtų užsukti į Šv. Eulalijos bažnyčios požemį, kuriame eksponuojamos romėnų statinių bei grindinio liekanos.

Salos skanėstai

Lankydamiesi Olbijoje iš prekeivių sulaukėme pasiūlymo įsigyti „karščiausią“ ir šiuo metu mėgstamiausią sardiniečių gardumyną – kefalių ikrų, dar kitaip vadinamų bottarga. Keli šimtai jų gramų kainuoja 18 eurų. Dažniausiai šis alyvuogių aliejuje marinuotas gardėsis patiekiamas plonais griežinėliais kaip užkandis.

Miestelio gatvėje sutikta lietuvė, Sardinijoje apsigyvenusi prieš 12 metų, pasakojo, kad saloje pagrindinis patiekalas yra makaronai, ryžiai arba visa kita, ką mes valgome kaip garnyrą. Antrasis patiekalas – mėsa. Sardiniečiai mėgsta ir picas, jūrų gėrybes, arklieną, sūrį. Populiariausias Sardinijos desertas – sebàda. Tai tešla, įdaryta sūriu. Sebados gruzdinamos alyvuogių aliejuje, pasaldintame saldžiai karčiu žemuoginio arbuto medumi.

Pane carasau yra sausa, lengva, soti piemenų duona iš vienas ant kito sudėtų traškių, neįtikėtinai plonų sluoksnių. Kai piemenys ją pertepa pomidorų padažu ir ant viršaus paleidžia kiaušinį, ji tampa pane frattau.

Iš salos nevalia išvykti neparagavus pikantiškojo porceddu – žemėje kepto paršelio. Iškasta gili duobė išklojama mirtų lapais. Ant jų paguldomas paršelis ir užklojamas dar vienu kvapių mirtų lapų sluoksniu. Tuomet duobė užpilama žemėmis ir ant jos užkuriamas laužas. Mėsa keletą valandų lėtai kepa. Taip iškeptas paršelis patiekiamas ant kamščiamedžio padėklo, apkaišytas mirtos šakelėmis.

Švelnaus skonio Sardinijos sūris pekorinas žinomas ir vertinamas visame pasaulyje. Jis gaminamas tik iš avių pieno. Žinomiausias pekorinas – ilgai brandintas kietas, rūkytas, aštraus skonio Fiore Sardo.

Tie, kas nesitenkins kitur neragautu maistu ir paplūdimiais, iš salos gali parsivežti suvenyrų: kaukių, peilių, įvairių statulėlių, raudonųjų koralų dirbinių. Šie yra išskirtinis Algero suvenyras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"