Sardinijos virtuvės patiekalai – ir besirūpinantiems sveikata

lzinios.lt portalas@lzinios.lt 2015-09-01 15:17
lzinios.lt
portalas@lzinios.lt 2015-09-01 15:17
Šim­ta­me­čių skai­čiu­mi Sar­di­ni­jos gy­ven­to­jai nu­si­lei­džia tik Oki­na­vos sa­lai Ja­po­ni­jo­je, tai­gi sar­dai – an­tra il­giau­siai gy­ve­nan­ti tau­ta. 

„Moks­li­nin­kai tei­gia, jog dėl il­gaam­žiš­ku­mo „kal­ti“ ne ge­nai, o lė­tas, ra­mus gy­ve­ni­mo bū­das ir tei­sin­ga mi­ty­ba: val­go­mas pa­pras­tas, na­tū­ra­lus ir iki pat mū­sų die­nų pa­gal tra­di­ci­nius bū­dus ga­mi­na­mas mais­tas“, – sa­kė Sar­di­ni­jo­je ne kar­tą vie­šė­ju­si Al­vy­da Eig­mi­nie­nė.

At­os­to­goms sa­la „nu­noks­ta“ ru­de­nį

Ru­de­nį, kuo­met nu­ima­mas der­lius, Sar­di­ni­jo­je ga­li­ma su­da­ly­vau­ti ir su mais­tu su­si­ju­sio­se šven­tė­se. Pa­vyz­džiui, rug­sė­jį Al­ge­ro mies­te vyks­ta žve­jų iš­kil­mės. Arit­zo mies­tą gar­si­na kaš­tai­nių fes­ti­va­lis ir srai­gių šven­tė. „Sva­jo­jan­tys apie Sar­di­ni­ją, ke­lio­nę į šią nuo Ita­li­jos au­to­no­mi­ją tu­rin­čią sa­lą tu­rė­tų pla­nuo­tis bū­tent da­bar, mat rug­sė­jį ten – at­os­to­goms pats ma­lo­niau­sias oras. Vi­du­ti­nė lau­ko tem­pe­ra­tū­ra – 21–26 °C, van­duo įši­lęs iki 23–25 °C“, – pa­sa­ko­jo In­ga Aukš­tuo­ly­tė, tarp­tau­ti­nio ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus „Tez Tour“ Vie­šų­jų ry­šių ir rin­ko­da­ros sky­riaus va­do­vė.

Akims pa­ga­ny­ti – Kal­ja­rio mais­to turgus

Ap­sis­to­ju­siems apar­ta­men­tuo­se bei mėgs­tan­tiems ga­min­ti ir per at­os­to­gas, re­ko­men­duo­ja­ma ap­si­lan­ky­ti sa­los sos­ti­nės Kal­ja­rio tur­gu­je. Šis per du aukš­tus įsi­kū­ręs tur­gus lai­ko­mas vie­nu di­džiau­sių Eu­ro­po­je. Ja­me pre­kiau­ja­ma žu­vi­mi ir ki­to­mis jū­ros gė­ry­bė­mis, taip pat dar­žo­vė­mis, vai­siais, mė­sa ir kt. „Ma­čiau di­džiu­lius be­si­rai­tan­čius aš­tuon­ko­jus, pi­ra­ni­jas ak­va­riu­muo­se, gi­gan­tiš­kus tu­nus, keis­čiau­sius mo­lius­kus ir ki­to­kių mums ne­ma­ty­tų, ne­re­gė­tų jū­ros dug­no pa­bai­sų. Ir pra­ktiš­kai vi­si jie – gy­vi, – pa­sa­ko­jo I. Aukš­tuo­ly­tė. – Mė­sos pa­vil­jo­ne ga­li­ma nu­si­pirk­ti ark­lie­nos, asi­lie­nos deš­rų – bus ne­ma­ty­tos, ne­ra­gau­tos lauk­tu­vės drau­gams“. Tur­gus dir­ba nuo 7 iki 14 val. Poil­sio die­na – sek­ma­die­nis.

Ka­ra­liau­ja gri­lio pa­tie­ka­lai

„Sar­di­ni­jos vir­tu­vės nau­dą svei­ka­tai bei ge­ras mais­ti­nes, sko­nio sa­vy­bes le­mia ne tik ing­re­dien­tai (pvz., val­go­ma ypač daug dar­žo­vių, iš nau­do­ja­mų rie­ba­lų do­mi­nuo­ja ver­tin­ga­sis aly­vuo­gių alie­jus ir etc.), bet ir jų pa­ga­mi­ni­mo, pa­tei­ki­mo bū­dai. Bū­din­ga pro­duk­tų švie­žu­mas (šal­dy­ti pro­duk­tai pra­ktiš­kai ne­nau­do­ja­mi) bei jų įvai­ro­vė – sta­lai Sar­di­ni­jo­je nu­krau­na­mi gau­siai“, – sa­kė „Sal­ve­te Ci­ty“ ir „Sal­ve­te Golf“ res­to­ra­nų, ku­riuo­se yra ir Sar­di­ni­jos vir­tu­vės įkvėp­tų pa­tie­ka­lų, di­rek­to­rė A. Eig­mi­nie­nė.

Vie­nas la­biau­siai pa­pli­tu­sių mais­to ga­mi­ni­mo bū­dų – gri­lis. Jei tik įma­no­ma, ne­per­sis­ten­gia­ma pjaus­tant pro­duk­tus į smul­kes­nius ga­ba­liu­kus – vi­sas ar­ti­šo­kas (Sar­di­ni­jos gy­ven­to­jų itin mėgs­ta­ma, vie­to­je pui­kiai au­gan­ti dar­žo­vė) ar ne­pjaus­ty­tas kep­tas par­še­lis iš­lai­kys dau­giau sa­vo sy­vų, sko­nio ir mais­ti­nių sa­vy­bių nei su­smul­kin­ti iki bal­tos miš­rai­nės ku­be­lių.

„Dar vie­na mais­to svei­ku­mui svar­bi sa­vy­bė – sa­lo­je itin pa­iso­ma se­zo­niš­ku­mo, t. y. val­go­ma tai, kas tuo me­tu su­noks­ta, de­ra. Pa­vyz­džiui, jei yra ar­ti­šo­kų se­zo­nas, tai res­to­ra­nuo­se ra­si­te daug jų pa­tie­ka­lų. Jei pa­tai­kė­te jū­ros ežių se­zo­nu, va­di­na­si, par­agau­si­te iš jų vir­tos sriu­bos. O jei ant sta­lo žu­vis, grei­čiau­siai ji bus su­gau­ta anks­tų tos pa­čios die­nos ry­tą, sa­los kran­tus ska­lau­jan­čio­je Vi­dur­že­mio jū­ro­je“, – sa­kė A. Eig­mi­nie­nė.

Sar­di­ni­jos že­mė – ne­pap­ras­tai der­lin­ga. Dau­giau­sia val­go­ma vie­to­je užau­gin­tų dar­žo­vių, vai­sių, mė­sos pro­duk­tų ir ne­to­lie­se su­gau­tos žu­vies. Po­pu­lia­rūs sū­riai. Sa­los ge­bė­ji­mą iš­mai­tin­ti žmo­gų vaiz­duo­ja is­to­ri­ja apie vie­ną se­ny­vą ne­tur­tin­gą mo­te­rį, ku­ri kas­dien ap­lan­ky­da­vo kal­nuo­se avis ga­nan­tį vy­rą ir nu­neš­da­vo jam pie­tų. Iš­ei­da­ma iš na­mų į tuš­čią pin­ti­nę ji įsi­mes­da­vo vos tra­di­ci­nės duo­nos pa­ne ca­ra­sau ir aly­vuo­gių alie­jaus, o lip­da­ma į kal­nus pri­rink­da­vo įvai­riau­sių dar­žo­vių, vai­sių, rie­šu­tų, iš ku­rių pa­tiek­da­vo sa­vo vy­rui so­čius pie­tus.

Ra­gau­si­me že­mė­je kep­to par­še­lio?

Sar­di­ni­jos vir­tu­vė ski­ria­ma į pa­kran­tės, kur gy­ve­na dau­giau­sia žmo­nių, ir sa­los vi­du­rio, ku­ri ap­gy­ven­din­ta re­čiau ir vy­rau­ja kai­miš­kos vie­to­vės. Pa­kran­čių gy­ven­to­jų ra­cio­nui ten­ka dau­giau žu­vies ir įvai­rių jū­ros gė­ry­bių. Tuo tar­pu sa­los vi­du­je val­go­ma dau­giau mė­sos – kiau­lie­nos, avie­nos ir net ark­lie­nos pa­tie­ka­lų. „Res­to­ra­nuo­se, užei­go­se, ypač – sa­los sos­ti­nė­je Kal­ja­ry­je, ga­li­ma par­agau­ti ark­lie­nos keps­nio“, – pa­sa­ko­jo I. Aukš­tuo­ly­tė. O avie­nos, ėrie­nos pa­tie­ka­lai (sa­lo­je žo­lę rupš­no­ja apie 5 mi­li­jo­nus avių) – aps­kri­tai Sar­di­ni­jos vir­tu­vės pa­si­di­džia­vi­mas. Po­pu­lia­rus mė­sos par­uo­ši­mo bū­das – ke­pi­mas ant ieš­mo.

Sar­di­ni­jo­je ga­li­ma paragauti porceddu – že­mė­je kep­to, aro­ma­tin­go­mis mir­to­mis įtrin­to par­še­lio. Į mir­tų la­pus įvy­nio­tas par­še­lis už­ka­sa­mas duo­bė­je, virš ku­rios už­ku­ria­mas lau­žas. Lė­tai ke­lias va­lan­das kep­tas par­še­lis pa­tie­kia­mas ant kamš­ti­nio me­džio pa­dėk­lo, ap­kai­šy­tas ža­lio­mis mir­tos ša­ke­lė­mis.

.

Sar­di­ni­jos vir­tu­vės sko­nis – pe­ko­ri­no sūrio

Ori­gi­na­les­nius val­gius ir tra­di­ci­nes, se­niau­sius lai­kus sie­kian­čias jų re­cep­tū­ras lė­mė ir Sar­di­ni­jos geog­ra­fi­ja – Vi­dur­že­mio jū­ra iš­ti­sus tūks­tant­me­čius izo­lia­vo sa­lą nuo že­my­no. Pa­vyz­džiui, dau­giau nei 2 tūkst. me­tų pa­gal tra­di­ci­nę re­cep­tū­rą ga­mi­na­mi įvai­rių rū­šių pe­ko­ri­no sū­riai, ku­riems su­teik­tas ku­li­na­ri­nio pa­vel­do sta­tu­sas. „Daug ome­ga 3 rie­bių­jų rūgš­čių tu­rin­tys sū­riai ga­mi­na­mi tik iš vie­to­je au­gi­na­mų avių pien

o, jais gar­di­na­ma dau­ge­lis Sar­di­ni­jos pa­tie­ka­lų, tad bū­din­giau­sias sa­los vir­tu­vės sko­nis yra pe­ko­ri­no sū­rio“, – ak­cen­ta­vo A. Eig­mi­nie­nė.

Sa­lo­je pa­pli­tęs pa­gar­das – rū­ky­ti ke­fa­lės ar­ba tu­no ikrai, va­di­na­mi bottarga. Nau­do­ja­mi ma­ka­ro­nams (pvz., ap­va­lie­siems, va­di­na­miems fregola) ir ki­tiems pa­tie­ka­lams pa­ska­nin­ti. Ikrai ga­li bū­ti pa­tiek­ti ir plo­nais grie­ži­nė­liais – kaip už­kan­dis. Tin­ka vež­ti lauk­tu­vių.

Pa­tie­ka­las su gy­vo­mis ler­vo­mis?

3.bp.blogspot.com nuotrauka

Be­je, apie sū­rius: drą­suo­liai ga­li par­agau­ti tradicinio su gy­vo­mis ler­vo­mis. Ga­mi­nant sū­rį, jo vi­dus iš­sko­bia­mas, o li­ku­si da­lis pa­lie­ka­ma lau­ke. Į ją sū­ri­nė mu­sė su­de­da kiau­ši­nė­lius, iš ku­rių iš­si­ri­tu­sios ler­vos min­ta sū­riu, o virš­ki­ni­mo rūgš­tys pa­ver­čia jį minkš­ta, pu­ria ma­se. Toks ga­mi­nys im­tas ruo­šti ma­nant, kad sū­ris, ku­ria­me ler­vos ne­be­gy­vos, yra val­gy­mui ne­tin­ka­mas. To­dėl papra

stai ca­su mar­zu val­go­mas su gy­vo­mis ler­vo­mis. Pa­kan­ka­mai su­si­fer­men­ta­vęs sū­ris su­pjaus­to­mas ga­ba­lais, de­da­mas ant tra­di­ci­nės sar­di­nie­čių duo­nos pa­ne ca­ra­sau ir už­ge­ria­mas stip­riu rau­do­nu vy­nu. Vie­ti­niai ca­su mar­zu lai­ko af­ro­di­zia­ku.

Įdo­mu, jog sū­rio ler­vos su­ju­din­tos ga­li pa­šok­ti apie 15 cm. To­dėl val­gy­to­jas tu­ri lai­ky­ti virš sū­rio ran­ką. Ne­no­rin­tys val­gy­ti ler­vų gy­vų įde­da sū­rį į po­lie­ti­le­no mai­še­lį. Dėl de­guo­nies trū­ku­mo ler­vos ima šo­ki­nė­ti iš sū­rio at­si­muš­da­mos į mai­še­lio sie­ne­les. Kuo­met sprag­sė­ji­mas nu­ty­la, ler­vos jau bū­na žu­vu­sios, – ska­naus!

ES ins­ti­tu­ci­jos dėl ne­hi­gie­niš­kos ga­my­bos ca­su marzu bu­vo užd­rau­du­sios, ta­čiau sa­lo­je jis im­tas ga­min­ti ne­le­ga­liai, to­dėl, su­tei­kus ga­mi­niui ku­li­na­ri­nio pa­vel­do sta­tu­są, ap­ri­bo­ji­mai jo ga­my­bai pa­nai­kin­ti.

Ne­at­sie­ja­mi Sar­di­ni­jos vir­tu­vės ing­re­dien­tai – rau­do­nas vy­nas ir aly­vuo­gių alie­jus. Sa­los kraš­to­vaiz­dį puo­šia vy­nuo­gy­nai ir jau­kios alyv­me­džių gi­rai­tės. Sar­di­ni­jos aly­vuo­gių alie­jus var­žo­si su ge­riau­siais pa­sau­lio aly­vuo­gių alie­jais, o vy­nai lai­ko­mi vie­ni įdo­miau­sių Ita­li­jo­je. Sa­lo­je ga­mi­na­mas lau­ki­nių mir­tų li­ke­ris – rau­do­nai vio­le­ti­nis gė­ri­mas ska­ni­na­mas me­du­mi.

Val­go lė­tai

Ži­no­ma, di­džiu­lės įta­kos il­ga­me­tys­tei tu­ri ir gy­ve­ni­mo bū­das, ir pats mais­to var­to­ji­mas. Sar­dai val­go lė­tai, il­gai, o na­tū­ra­lus tra­di­ci­nis žmo­nių gy­ve­ni­mas ant že­mės lei­džia gy­ven­ti gam­tos rit­mu, apei­nant šiuo­lai­ki­nio pa­sau­lio sku­bą ir stre­są.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­po­jo­je rug­sė­jo 24 die­ną vy­ko šven­ti­niai ren­gi­niai, skir­ti pa­žy­mė­ti Baltų vie­ny­bės die­ną. 
Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Sa­vait­ga­lį Šiau­liuo­se vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me vy­rų tink­li­nio tur­ny­re „Šiau­lių tau­rė – 2016“ pir­mą­sias dvi vie­tas užėmė Lie­tu­vos ko­man­dos.
Nau­din­giau­siu pra­ėju­sios sa­vai­tės „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ krep­ši­nin­ku iš­rink­tas 33 me­tų 185 cm ūgio Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ puo­lė­jas Da­vi­das Lo­ga­nas, ku­rio fantastiški pa­si­ro­dy­mai lei­do [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami