TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Šaunios vietelės Aukštaitijoje

2013 04 26 6:37
Namą vaiduoklį Kėdainių centre originaliai apipavidalino menininkai. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos

Lietuvos miesteliai neturi tiek daug lankytinų objektų, kad viename būtų galima dairytis keletą dienų. Tačiau kiekviename tikrai atsiras toks traukos taškas, dėl kurio būtų verta stabtelėti kelioms valandoms. 

Dviejų dienų išvyka po Aukštaitiją įtikino, kad tikrai verta važiuoti, dairytis. Grožėtis ir stebėtis išties yra kuo.

Ar žinojote, pavyzdžiui, kad vidury Panevėžio stovi Teisybės uosis, ant kurio žmonės, tikėdamiesi, jog išsipildys jų norai, jau prikalė tūkstančius senų raktų? Turite troškimų? Važiuokite ten.

Raktai ant uosio Panevėžyje slepia tūkstančius norų.

Naujas modernus Krekenavos regioninio parko lankytojų centras vaizdžiai įrodo, kodėl būtina saugoti unikalias Nevėžio kilpas ir senvages, kurių tokios gausos niekur kitur Lietuvoje daugiau nėra.

Poilsiaujant ežeringame Zarasų krašte verta užsukti į neseniai atkurtą 300 metų senumo Šlyninkos vandens malūną ir paragauti blynų iš čia rupiai sumaltų miltų.

Radvilų miesto - Kėdainių - didingumo ir senamiesčio grožio nenustelbia dabarties politiko šypseną keliantis bandymas čia įsiamžinti blynine "Nu, blyn".

Biržuose pats Žaldokas apie senovinį alaus receptą pasakoja ir ragauti siūlo.

Iš Anykščių traukiant į Vilnių, jau netoli Ukmergės, Džiugų kaime, verta įvairiais ginklais išbandyti rankos taiklumą laukuose įrengtoje šaudykloje "Zala Arms".

Kaune turistams netikėtai surengiama Perkūno namo pardavimo inscenizacija. Sandorio dalyviais tampa perrengti ekskursijos dalyviai.

Kaimo inscenizacija

Pastaruoju metu vis daugėja kaimo turizmo sodybų, kurios organizuoja įvairias miesto žmogui jau pamirštų darbų pamokėles - moko minkyti ir kepti duoną, slėgti sūrį, mušti sviestą, kepti šakotį, taip pat rengia medaus, midaus ar alaus degustacijas. Dabar daugelis vaikus į tokias sodybas atveža tiesiog kaimo parodyti - kad žinotų, iš kur pienas bėga, kas kiaušinį ant šiaudų padeda, ant ko vilna auga ir dar nerūkyti kumpiai laksto.

Kaip pasakojo kartu keliavusi vienos turizmo agentūros gidė, mūsų kaimai dažnai stebina užsieniečius, jiems čia tikrai smalsu pasidairyti. "Kartą važiavau su užsieniečių grupe per Šalčininkų rajoną. Žvalgosi jie pro autobuso langą, o kaimuose tai moterėlė su kibiru vandens eina, tai seniokas arkliuko tempiamu vežimu važiuoja, tai vyras dalgiu kieme mojuoja. Vienas tų užsieniečių ir sako: "Turbūt brangiai jums kainavo tokią tikro kaimo inscenizaciją surengti", - juokėsi turizmo agentūros atstovė.

Kita gidė prisiminė, kaip grupė iš Brazilijos duoną vienoje kaimo sodyboje kepė: "Jie buvo nematę tokių darbų. Susiminkė po kepaliuką, pasižymėjo, kad atskirtų, kuris kurio, o paskui net į Braziliją išsivežė."

Kaunas kitaip

Panevėžietis keramikas A.Jonušis savo dirbtuvėse apgyvendino šimtus pagoniškų mitologinių būtybių.

Kadangi Aukštaitijai priklauso ir Kaunas, pirmasis mūsų stabtelėjimas buvo šiame mieste. Visiems nuotaiką pakėlė pirkliu Bernardu persirengęs gidas. Jis, įsileidęs į XV amžiuje buvusios Perkūno šventyklos vietoje pastatytus, vėliau pirklių organizacijai priklausiusius Perkūno namus, surengė teatralizuotą Perkūno namo pirkimo sceną. Buvo ypač smagu stebėti, kaip istorinės improvizacijos personažais netikėtai tapo tų laikų drabužiais perrengti mūsų ekskursijos dalyviai. Visi įsijautę ir su humoru pagal išdalytą tekstą vaidino, kaip vieną gražiausių Kauno namų XVII amžiaus pradžioje nusipirko Kauno vaitas Albertas Beinartas. Jo dukrai Brigitai besiperšantis pirklys poetas Jonas Kojalavičius irgi pareiškė norįs to namo, tačiau vaitas liepė nepainioti meilės ir pinigų. J.Kojalavičius apsiramino. Iš istorijos žinome, kad pirkliui ir jo mylimajai Perkūno namas vis tiek atiteko, jame gimė vėliau garsiu istoriku tapęs jų sūnus Albertas Vijūkas-Kojalavičius.

Tokias neįprastas ekskursijas renkasi vis daugiau miesto svečių.

Verta pakilti ant šalia esančio Jėzuitų vienuolyno stogo ir į Kauno senamiestį pasižvalgyti nuo neseniai įrengtos apžvalgos aikštelės.

A.Jonušis su savo darbo šalmu.

Pelėdnagiai prie Nevėžio

Prie Kėdainių ir ištvinusio Nevėžio galvą kelia vienas iš dabar madingais tampančių ir Lietuvoje besikuriančių teminių kaimų. Pelėdnagių bendruomenė svečius pasitinka pasakojimu, kaip kitados pelę besivejanti pelėda nepastebėjo medžio, trenkėsi į jį ir ten paliko savo nagus. Iš šio rąsto namą susirentęs žmogus vėliau visiems pasiūlė kaimą vadinti Pelėdnagiais.

Bendruomenės namų sienos nukabinėtos iš siūlų rištomis pelėdomis. Čia atvykstančius vaikus kaimo moterys moko rišimo meno, vaišina pelėdos kojos formos žagarėliais, iš Lietuvos tūkstantmečio ąžuolyno gilių išvirta kava. Kaimas išsiskiria bendrais gėlynais, tvarkinga aplinka.

Bus vyrų su dalgiais

Kėdainiai - Radvilų miestas. Gražiausioje aikštėje jiems pastatytas paminklas.

Kėdainių rajone, Paberžėje, 1863 metų sukilimo rėmėjų grafų Šilingų dvare (šalia garsiosios Tėvo Stanislovo klebonijos) vienintelis Lietuvoje Sukilimo muziejus šiemet, Sukilimo metais, per Sekmines, gegužės 19 dieną, rengs teatralizuotą sukilimą. Buvęs Paberžės klebonas Antanas Mackevičius perskaitys sukilimo manifestą ir dalgiais ginkluotus vyrus ves į mūšį.

Be šios inscenizacijos, muziejuje nuolat galima susipažinti su sukilimo istorija, dalyviais, apžiūrėti jų ginklus, senovinių žibalinių lempų kolekciją.

Uosis saugo norus

Ne kur nors miške, o vos ne Panevėžio centre galima prisiliesti prie kūrybinių galių teikiančio uosio. Žaibo trenktą ir išdžiūvusį šimto metų senumo uosį, žaliavusį Birutės gatvėje, buvo norima nupjauti, bet keramikas Algirdas Jonušis jį išsaugojo ir pavertė turistų traukos objektu.

"Kartą gyveno žmogus, vardu Teisius, kuris vis ieškojo tiesos, vis teisėsi su dievais, kamantinėjo juos, kodėl koks nors žmogus nelaimingas. Kai Teisius mirė, ant jo kapo išaugo didelis uosis su dvylika kabančių varpų. Tada žmonės jau patys galėjo paskambinti ir pasikalbėti su dievais", - įtikinėjo panevėžietis.

Krekenavos lankytojų centras supažindina su Nevėžio senvagėmis ir vingiais.

Mitologija besidomintis keramikas atkreipė dėmesį, kad šio uosio labai stipri energija. "Jei eidamas į savo dirbtuves prisiliesdavau prie jo kamieno, viskas sekdavosi puikiai. Diena būdavo gera", - tvirtino A.Jonušis.

Keramikas su savo draugu Vidmantu Perevičiumi šalia uosio prieš porą metų išsaugojo ir gabalėlį akmenimis grįstos gatvelės. Grindinys buvo atkastas tiesiant kanalizaciją. Bičiuliai iškart informavo paveldosaugininkus, kad radinys nebūtų sunaikintas. Vėliau paaiškėjo, jog grindiniui - apie 200 metų. Suprantama, kaimynams tai nepatiko, juk nepatogu važiuoti. Tačiau toks senove dvelkiantis miesto kampelis įgauna savo aurą ir tampa unikalus.

Lyginant statybininkų išraustas žemes buvo rasta daugybė raktelių. Vyrai juos surinko ir prikalė prie uosio. Pasak A.Jonušio, mitologijoje raktas laikomas sėkmės simboliu. Sumanęs norą, prikali raktą, ir jis pildosi. Svarbiausia - niekam to noro neatskleisti. Taip raktų kaskart daugėjo ir daugėjo, dabar jau yra gal keli tūkstančiai. Visi, turintieji norų, čia užsuka. Šį paprotį pamėgo ir Panevėžio jaunavedžiai.

Kibiras alaus - dievams

Šlyninkos malūnininkas laimingas - jo girnos nepavargsta.

"Vien žvilgtelėjęs į raktą prisitrauki krislelį sėkmės. Tai dievo Gauseklio simbolis - viskas jums padvigubės, pagausės, - teigė A.Jonušis. - Pavyzdžiui, mūsų seneliai klėties rakto niekada neslėpdavo, jis turėdavo kaboti matomoje vietoje."

Šalia duris atvėrusioje kaimiškoje seklyčioje "Prie uosio" į keramiko A.Jonušio molinius žmogaus galvos formos ąsočius pilstomas aludario V.Perevičiaus pagal senelio ir prosenelio receptą gaminamas alus. Gėrimas yra gavęs kulinarinio paveldo sertifikatą, o tai reiškia, kad receptui - daugiau kaip 100 metų.

Pagal senovinį paprotį aludaris kasdien prie uosio išpila kibirą alaus - kad sektųsi. "Įvairūs papročiai mitologijoje sukurti ne šiaip sau. Ar žinote, kad ką tik pagamintos naminės degtinės pirmieji lašai yra labai nuodingi? Todėl jie ir nupilami dievams, - paaiškino A.Jonušis. - Dabar aludaris, pradėdamas naują dieną, tą prie uosio išpilamą alų surenka iš statinių vamzdelių - kaip užsistovėjusį."

Nikajos slėnio pavasarinėje pievoje prie seno malūno įklimpo mūsų autobusas.

Kuo didžiuojasi biržiečiai

Biržų kraštas garsėja ne vien karstinėmis įgriuvomis - čia kasmet atsiveria po kelias dešimtis naujų smegduobių. Restauruotoje Radvilų pilyje įsikūręs krašto muziejus "Sėla" organizuoja daug ekskursijų po rajoną, rengia įvairias programas. Atstatytame arsenalo pastate šiemet bus atidaryta XVI-XVII amžiaus karybos ekspozicija.

Įspūdį palieka ir pasivaikščiojimas ilgiausiu Lietuvoje (525 metrų) pėsčiųjų tiltu. Šalia Širvėnos ežero planuojama įrengti kempingą, o ežero pakrante - dviračių taką. Šiais objektais tikimasi pritraukti dar daugiau poilsiautojų.

Nuo seno Biržai yra žinomi kaip aludarių kraštas. Susipažinti, kaip iš miežių salyklo gaminamas alus, galima dviejose vietose. Pilyje rengiama edukacinė programa "Žaldoko alus", per kurią ragaujami seniausios Lietuvoje alaus daryklos "Biržų alus", įkurtos 1686 metais, gaminiai. Biržų pakraštyje įsikūrusi šeimos alaus darykla "Rinkuškiai". Čia kitas Žaldokas apie kulinarinio paveldo ištakas pasakoja programoje "Alaus kelias".

Keiksmažodiniai miltai

Pirkliu Bernardu prisistatantis gidas Kaune leidžia pasižvalgyti nuo Jėzuitų vienuolyno stogo.

Šlyninkos kaimas Zarasų rajone - pats mažiausias. Jame gyvena tik trys žmonės: malūnininkas, malūnininkė ir jos senučiukė motina, niekur nenorėjusi keltis iš vienkiemio. Taigi dukrai neliko nieko kito, kaip iš Vilniaus persikraustyti čia ir su gyvenimo draugu atkurti vandens malūną. 300 metų senumo statinys - technikos paveldo objektas - prie sraunaus Nikajos upeliūkščio jau ne pirmus metus traukia lankytojus.

Kol kas malūno girnas suka elektra, bet planuojama atkurti ir vandens turbinas. Tačiau vandens čia pakanka tik pavasarį, o vasarą vis tiek prireiks elektros. Pasak malūnininko Stasio Sutkauskio, dėl melioracijos ir kitų civilizacijos pasekmių visų krašto ežerų vandens lygis, palyginti su buvusiu prieš šimtą metų, nukritęs metru.

Malūnininkas rodo atvykėliams, kaip malami miltai, čia jų galima ir nusipirkti. Malūnininkė Regina Veselienė kviečia svečius prie stalo ir vaišina senoviniais tamsiais blynais. Jie kepami iš vadinamųjų razavų miltų, tik vienąkart sumaltų girnomis. "Vadinu tuos blynus keiksmažodiniais. Juk žinote posakį "rupūs miltai"? Taigi iš tokių ir kepame. Miltuose lieka organizmui reikalingi lukštai, sėlenos", - pasakojo šeimininkė, rengianti net keturias edukacines programas. R.Veselienė ne tik vaišina rugine, ant klevo lapų kepta duona, bet ir raugo susidomėjusioms moterims parduoda, pamoko, kaip namie išsikepti duoną.

Seklyčioje "Prie uosio" - menininko A.Jonušio senovinių raktų kolekcija.

Šlyninkos malūnas jau pagarsėjęs savo rengiamomis Užgavėnių šventėmis. Juk kur pačių tikriausių blynų galima paragauti, jei ne malūne. Neseniai sodyboje prigijo ir svogūnų sodinimo šventė bei Stasiuko mugė. "Šiemet gegužės 11 dieną čia sugužės daug folklorinių ansamblių. Jų merginos basos, pasikaišiusios sijonus sodins svogūnus. Į mugę amatininkai atveš įvairiausių dirbinių", - atvažiuoti viliojo R.Veselienė.

Šilelio medžių viršūnėmis

Stengdamiesi pritraukti daugiau turistų smagiai varžosi atskiri rajonai. Kai Zarasai prieš daugiau kaip metus virš Zaraso ežero pastatė 17 metrų aukščio apžvalgos aikštelę, Anykščiai užsimojo padaryti dar ambicingiau. Kitų metų vasarą anykštėnai ir svečiai galės pasivaikščioti Anykščių šilelio medžių viršūnėmis. 17 mln. litų kainuosiantis lajų takas nuo Puntuko kils iki 25 metrų aukščio, apsuks ratą virš garsiojo Antano Baranausko apdainuoto šilelio ir nusileis prie Šventosios. Žingsniuojant taku įspūdingesnėse šilelio vietose bus ir apžvalgos aikštelių, ir iki 32 metrų siekiančių bokštų. Be to, dar šį rudenį bus baigtas įrengti 15 km pėsčiųjų ir dviračių takas, sujungsiantis Niūronis su Puntuku. Prie Rubikių ežero kyla antras mieste SPA centras. Anykščiai vis labiau užsikariauja kurortinio miesto vardą.

Grįžtant į Vilnių verta užsukti į Anykščių rajone, Džiugų kaime, esančią šaudyklą "Zala Arms". Savo taiklumą čia galima išbandyti įvairiais ginklais. Ypač smagu pamėginti pataikyti į lėkšteles, laidomas virš plyno lauko, - į tokias taikosi ir olimpinė čempionė šaulė Daina Gudzinevičiūtė. Beje, molinės lėkštelės ištirpsta ir neteršia gamtos.

Šlyninkos malūnas stovi šalia sraunios Nikajos.

Kai grįžome į Vilnių, iš Pakruojo atskriejo žinia, kad į garsųjį dvarą, kuriame buvo filmuojamas kultinis serialas apie "razbaininką" Tadą Blindą, sugrįžo pats "svieto lygintojas". Užsukančius svečius siekiama sudominti teatralizuota ekskursija po Pakruojo dvarą. Blinda pats atvers arklides, leis pajodinėti ant jo mylimiausio žirgo ir papasakos apie sunkius baudžiavos laikus.

Kelionę organizavę Valstybinio turizmo departamento, įgyvendinančio projektą "Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas", darbuotojai kalbėjo, kad turistinių objektų šeimininkai, siekdami prisivilioti daugiau lankytojų, ieško ir sėkmingai randa originalių, patrauklesnių formų. Skatinant atvykstamąjį ir vietinį turizmą, kuris yra finansuojamas iš Europos Sąjungos plėtros fondo, paslaugos turistams tampa gyvesnės ir labiau pramoginės.

Kol alutis putoja ir rūgsta, Rinkuškių Žaldokas ramiai snaudžia.

Zarasų pasididžiavimas - apžvalgos aikštelė virš ežero. Anksčiau šioje vietoje stovėjo sovietmečiu liaupsintos Marytės Melnikaitės paminklas, dabar jis priglaustas Grūto parke.
Kėdainių blyninėje įsiamžino vietos politikas.
Aludaris V.Perevičius naminį senovinį alų pilsto į bičiulio keramiko A.Jonušio žmogaus galvos formos bokalus. Į tokią "galvą" telpa septyni bokalai.
Kauno senamiestis.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"