TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Savaitgalis karalių mieste Vienoje

2014 10 03 6:00
Preciziškai sutvarkytas pagrindinis miesto parkas. Vaido Mikaičio nuotraukos

Vienos valsas, Vienos pokylis, Mozartas, Straussas, Vienos opera, Vienos šnicelis. Šiuos dalykus išvardija lietuvaičiai demonstruodami žinias apie Austriją ir jos sostinę. Kiti pamini populiarias slidinėjimo trasas Austrijos Alpėse, o gudresni prisimena, kad Austrijoje yra gimęs aktorius Arnoldas Schwarzeneggeris ar vienas žiauriausių pasaulio diktatorių Adolfas Hitleris. Visi jie neklysta, tačiau Vienoje yra daug kitų istorijos, kultūros ir kitų perliukų, kuriuos verta pamatyti ir patirti savo kailiu.

Keliaudami po Europą automobiliais negalėjome praleisti progos užsukti į valso sostine vadinamą miestą, mat Viena turi turtingą istoriją. Ryškiausią pėdsaką mieste, be abejo, paliko Habsburgų dinastija, įvairiomis formomis valdžiusi miestą kelis šimtmečius iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Kartu su jų valdymo pabaiga žlugo ir ilgametė Austrijos–Vengrijos imperija. Visą valdymo laiką Habsburgai miestą itin puoselėjo ir plėtojo. 1365 metais buvo įkurtas ir iki šiol egzistuoja pats seniausias vokiškai kalbančiose šalyse Vienos universitetas.

Habsburgai pavertė Vieną bene didžiausiu ir svarbiausiu Europos miestu. Jis vienu metu buvo trečias pagal dydį Europos metropolis po Londono ar Paryžiaus. Dinastijos įtaka labai stipriai jaučiama ir šių dienų miesto gyvenime. Sakoma, kad būtent dėl to iki šiol miestiečiai elgesio, rengimosi ar bendravimo manieromis gerokai skiriasi nuo kitų Austrijos regionų gyventojų.

Pokylių lopšys

Habsburgų valdymo metu Vienoje buvo sumanytas ir surengtas pirmasis pokylis, kurį lietuviai vadina Vienos pokyliu. Jis įvyko 1890 metų vasario 1 dieną. Viena jo atsiradimo priežasčių buvo ta, kad ne tik kilmingieji, bet ir visi norintieji galėtų išmokti šokti Vienos valsą. Tokie pokyliai vyksta iki šiol. Kasmet Vienoje vyksta 300 ar daugiau iškilmingų šokių vakarų, kurių kiekvienas skiriamas konkrečiai temai ar istoriniam laikotarpiui.

Tai yra renginiai, kuriuos svečiuojantis Vienoje rekomenduoja aplankyti visi Vienos turizmo vadovėliai. Skaičiuojama, kad įvairius Vienos pokylius kasmet aplanko apie 200 tūkst. turistų.

Tačiau įspūdingiausias pokylis kartą per metus rengiamas Vienos valstybiniame operos teatre. Patekti į jį gali tik išrinktieji. Daugeliui verslininkų, politikų ir didžiausių pramogų pasaulio žvaigždžių – tai pats prestižiškiausias metų įvykis, kurio nevalia praleisti. Pokylių sezonas prasideda Kaizerio pokyliu imperatoriškuosiuose Hofburgo rūmuose Naujųjų metų vakarą.

Habsburgų valdymo laikais Viena buvo tapusi mėgstama garsiausių pasaulio kompozitorių vieta. Čia gyveno ir kūrė tokios garsenybės kaip Wolfgangas Amadeus Mozartas, Ludwigas van Beethovenas, Josephas Haydnas, Franzas Schubertas, Johannas Straussas ir kiti pasaulinio klasikinės muzikos lobyno atstovai.

Viena yra didžiausias Austrijos miestas, jos kultūrinis, ekonominis ir politinis centras. Nors dėl centrinės istorinės dalies miestas kartais pavadinamas muziejumi po atviru dangumi, Viena nėra tik senas istorinis miestas. Kartu tai ir dinamiška, moderni bei kosmopolitiška Europos Sąjungos šalies sostinė, turinti visiems didmiesčiams būdingų pranašumų ir trūkumų.

Patogiai, bet nepigiai

Austrijos klimatas smarkiai nesiskiria nuo lietuviškojo. Vienoje paprastai būna švelnesnės žiemos ir kiek karštesnės vasaros. Todėl ten vykti maloniausias metas - vasara.

Iš Lietuvos Austrijos sostinė pasiekiama greitai ir patogiai, tačiau nepigiai. Į Vienos oro uostą „Austrian“ avialinijos siūlo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus. Deja, tai nėra pigios oro linijos, tad bilieto kaina gali apstulbinti. „Ryanair“ skraidina į Slovakijos sostinės Bratislavos oro uostą, kuris yra apie 50 kilometrų nuo Vienos, tačiau reikia skristi persėdant, nes tiesioginių skrydžių į Bratislavą iš Lietuvos nėra.

Iš Vienos oro uosto pasiekti miestą yra labai patogu. Galima važiuoti metro, traukiniais arba autobusais. Pigiausias ir patogiausias būdas - S-Bahn vietiniai traukinukai, kurių bilietas kainuoja 4 eurus. Iš Bratislavos oro uosto į Vieną taip pat kursuoja patogūs traukiniai ir autobusai, jų bilietų kaina yra 8-11 eurų. Kadangi ir Slovakija, ir Austrija priklauso Šengeno erdvei, pasienyje papildomai laiko nesugaištama. Iš kaimynių valstybių Vieną patogu pasiekti traukiniais, nelabai skausmingai ji pasiekiama ir automobiliais. Tiesa, jais į Vieną geriau atvažiuoti ne per spūstį.

Iš Austrijos, Slovakijos ir Vengrijos į Vieną galima atkakti ir upių keliu. Tai lėtesnė ir brangesnė kelionė, bet įspūdis tikrai liks ilgam. Iš Bratislavos į Vieną garlaiviu kelionė trunka apie pusantros valandos ir kainuoja apie 20 eurų. Iš Budapešto plaukiama beveik šešias valandas. Maršrutiniai reisai vykdomi nuo pavasario iki rudens.

Vienoje idealios sąlygos pažinti miestą naudojantis viešuoju transportu. Čia kursuoja traukiniai, metro, autobusai ir tramvajai. Vienos metro yra antras pasaulyje pagal keleivių skaičių, tenkantį vienam gyventojui. Vienkartinis važiavimas miesto transportu kainuoja 2 eurus, tačiau perkant dienos ar kitokias korteles, jų kaina atitinkamai mažėja. Turistams siūloma įsigyti 72 valandas galiojančią Vienos kortelę, kuri leidžia ne tik nemokamai važinėti, bet ir suteikia akivaizdžių nuolaidų muziejuose ar galerijose.

Vienos centrinė ir istorinė dalis, vadinama vidiniu miestu, yra apjuosta žiedine gatve, einančia buvusiomis miesto sienomis. Šia gatve važinėja tramvajai, kurie suteikia galimybę apžiūrėti miestą pro langą, nes maršrutas driekiasi per įdomiausius vietas. Galima sėsti į specialų turistinį arba į maršrutinį: tramvajus nr. 1 veža nuo Operos aikštės iki Švedų aikštės, o tramvajus nr. 2 - priešingai.

Važiuojantiesiems į Vieną automobiliu patariama nelįsti į vidinį miestą. Jame didelių transporto srautų nėra, tačiau sudėtinga gatvių sistema gali ilgam įkalinti automobilyje, juolab kad paprastai būna sudėtinga rasti vietą parkuotis. Nesibraunant į centrinę miesto dalį vairuoti Vienoje nėra labai sudėtinga.

Kita vertus, miesto viešasis transportas toks patogus, kad automobilį galima palikti prie gyvenamosios vietos arba, kaip siūlo kelionių gidai, už 3 eurus per dieną pastatyti toliau nuo centro esančiose metro stotelėse ir tęsti kelionę miesto transportu.

Dar vienas pasirinkimas - dviračiai. Galima išsinuomoti ir jais važinėti, tačiau Vienos dviračių takams dar yra kur tobulėti, nes kartais jie sutampa su šaligatviais ar gatvėmis. Dviračių nuoma yra labai pigi. Taigi tiems, kas nenori daug vaikščioti, taupo laiką ir pinigus, dviratis yra geras pasirinkimas.

Mes po Vieną vaikščiojome pėsčiomis. Kai geri orai, tai yra labai malonus užsiėmimas. Miesto centrinė dalis nedidelė, ją galima pereiti per 20 minučių. Tik reikia labai vengti dviračių takų, nes gali būti ne tik partrenktas, bet dar ir aprėktas.

Kavos ritualai

Austrijos sostinė garsėja savita kavos gėrimo kultūra. Sakoma, kad neužsukęs į kavos namus nepajusi svarbios miesto kultūros atmosferos. Kavos namuose miestiečiai skiria pasimatymus, pietauja, bendrauja, skaito knygas, naršo internete ar tiesiog ilsisi. Čia gyvenimas vyksta lėtai, niekas pernelyg neskuba, įskaitant ir padavėjus. Jų skubinimas laikomas blogo tono ženklu. Tas pats ir užsisakant kavos. Nemandagu prašyti tiesiog kavos. Vienos kava, imperijos laikais garsėjusi visame pasaulyje, nėra tiesiog kava. Ji yra daugybės rūšių ir specialiai ruošiama, todėl kavos pardavėjai tikisi, kad perkantysis ateis patirti ritualo, o ne užbėgs jos išsinešti.

Žinoma, kavos namuose parduodama ne tik kava, bet ir užkandžiai, pietūs ar alkoholiniai gėrimai. Čia neretai galima gauti ir garsųjį Vienos šnicelį.

Nors vežimu vežk

Dauguma miesto lankytinų objektų yra vidiniame mieste. Istorinių pastatų ir muziejų čia nors vežimu vežk. Žymiausias jų turbūt Hofburgo rūmai, kurie buvo paskutinė Habsburgų rezidencija. Šiuose rūmuose posėdžiavo daugybė Europos valstybių valdovų ir buvo priimami visam pasauliui svarbūs sprendimai. Čia įvyko ir pirmasis Vienos pokylis. Tai milžiniški karalių rūmai, turintys daugiau nei 2600 patalpų. Juos apžiūrėti galima sumokėjus už bilietą apie 10 eurų. Kiek teko matyti, čia visada turistų antplūdis.

Hofburgo rūmų teritorijoje šiuo metu yra įsikūrę daug svarbių Austrijos įstaigų ir institucijų, tarp jų ir Austrijos prezidento kanceliarija bei priimamasis, Austrijos nacionalinė biblioteka, Pilies teatras, koplyčia ir daugybė muziejų, suteikiančių galimybę bent minimaliai prisiliesti prie vienų įtakingiausių Europos imperatorių gyvenimo.

Šv. Stepono katedra yra viena žymiausių Europoje. Ji stovi Vienos širdyje – Šv. Stepono aikštėje - ir laikoma ryškiausiu Vienos architektūros perlu. Katedroje yra didžiausias Austrijos varpas, jis sveria daugiau nei 20 tonų. Tai antras pagal dydį skambantis varpas Europoje. Iš viso šioje katedroje yra 23 varpai ir 18 altorių. Katedros požemiuose buvo laidojamos 1720 metais siautėjusio buboninio maro aukos. Dabar siūlomos ekskursijos po katedros katakombas. Šioje šventovėje tuokėsi W. A. Mozartas. Rašoma, kad eidamas pro Šv. Stepono katedrą L. van Beethovenas suvokė esąs kurčias. Jis pastebėjo katedros varpų skambesio išbaidytus paukščius, bet paties gaudesio nebegirdėjo.

Dar vienas Vienos architektūros perlas, kuriuo austrai labai didžiuojasi - Vienos operos teatro pastatas. Šiuo metu pagrindinė teatro scena yra viena didžiausių Europoje. Per Antrąjį pasaulinį karą teatro pastatas buvo sugriautas, bet vėliau atstatytas. Pirmasis jame nuskambėjęs kūrinys buvo W. A. Mozarto "Don Žuanas".

Didelį įspūdį padarė centrinės Vienos kapinės. Tai tarsi didelis parkas, kuriame gali tyliai pasivaikščioti ir panirti į savo mintis. Čia palaidoti ar įamžinti tokie muzikos genijai kaip L. van Beethovenas, F. Schubertas, J. Straussas, Johannesas Bramsas, W. A. Mozartas ir kiti. Žinome, kad W. A. Mozartas buvo sudegintas ir palaidotas masinėje kapavietėje, saugantis buboninio maro plitimo, tačiau jam skirtas memorialas yra šiose kapinėse. Jos nėra pačiame miesto centre, reikia važiuoti autobusu, bet aplankyti verta.

Muziejų Vienoje yra apstu, kiekvienas ras sau patinkamą. Išskirčiau W. A. Mozarto namą, nes būtent čia gyveno vienas genialiausių pasaulio kompozitorių. Vienos meno istorijos muziejus - vienas didžiausių meno muziejų Europoje. Į Meno istorijos akademiją kupinas vilčių bandė įstoti iš provincijos į Vieną atvykęs gyventi jaunasis Adolfas Hitleris. Stojamųjų jis neišlaikė, todėl nusprendė pasukti į politiką. Gal ir gaila, kad neišlaikė.

Kaip ir visose Europos sostinėse vietų apsistoti Vienoje gausu. Mes darėme kiek kitaip. Apsistojome Slovakijoje, puikioje poilsiavietėje prie ežero šalia Bratislavos, o į Vieną kasdien važiavome automobiliu, taip derindami gamtos ir valso sostinės teikiamą džiaugsmą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"