Savaitgalis karalių mieste Vienoje

Vaidas MIKAITIS 2014-10-03 06:00
Vaidas MIKAITIS
2014-10-03 06:00
Preciziškai sutvarkytas pagrindinis miesto parkas. Vaido Mikaičio nuotraukos
Vie­nos val­sas, Vie­nos po­ky­lis, Mo­zar­tas, Straus­sas, Vie­nos ope­ra, Vie­nos šni­ce­lis. Šiuos da­ly­kus iš­var­di­ja lie­tu­vai­čiai de­mons­truo­da­mi ži­nias apie Aus­tri­ją ir jos sos­ti­nę. Ki­ti pa­mi­ni po­pu­lia­rias sli­di­nė­ji­mo tra­sas Aus­tri­jos Al­pė­se, o gud­res­ni pri­si­me­na, kad Aus­tri­jo­je yra gi­męs ak­to­rius Ar­nol­das Schwar­ze­neg­ge­ris ar vie­nas žiau­riau­sių pa­sau­lio dik­ta­to­rių Adol­fas Hit­le­ris. Vi­si jie ne­klys­ta, ta­čiau Vie­no­je yra daug ki­tų is­to­ri­jos, kul­tū­ros ir ki­tų per­liu­kų, ku­riuos ver­ta pa­ma­ty­ti ir pa­tir­ti sa­vo kai­liu.

Ke­liau­da­mi po Eu­ro­pą au­to­mo­bi­liais ne­ga­lė­jo­me pra­leis­ti pro­gos už­suk­ti į val­so sos­ti­ne va­di­na­mą mies­tą, mat Vie­na tu­ri tur­tin­gą is­to­ri­ją. Ryš­kiau­sią pėd­sa­ką mies­te, be abe­jo, pa­li­ko Habs­bur­gų di­nas­ti­ja, įvai­rio­mis for­mo­mis val­džiu­si mies­tą ke­lis šimt­me­čius iki pat Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos. Kar­tu su jų val­dy­mo pa­bai­ga žlu­go ir il­ga­me­tė Aus­tri­jos–­Veng­ri­jos im­pe­ri­ja. Vi­są val­dy­mo lai­ką Habs­bur­gai mies­tą itin puo­se­lė­jo ir plė­to­jo. 1365 me­tais bu­vo įkur­tas ir iki šiol eg­zis­tuo­ja pats se­niau­sias vo­kiš­kai kal­ban­čio­se ša­ly­se Vie­nos uni­ver­si­te­tas.

Habs­bur­gai pa­ver­tė Vie­ną be­ne di­džiau­siu ir svar­biau­siu Eu­ro­pos mies­tu. Jis vie­nu me­tu bu­vo tre­čias pa­gal dy­dį Eu­ro­pos me­tro­po­lis po Lon­do­no ar Par­yžiaus. Di­nas­ti­jos įta­ka la­bai stip­riai jau­čia­ma ir šių die­nų mies­to gy­ve­ni­me. Sa­ko­ma, kad bū­tent dėl to iki šiol mies­tie­čiai el­ge­sio, ren­gi­mo­si ar bend­ra­vi­mo ma­nie­ro­mis ge­ro­kai ski­ria­si nuo ki­tų Aus­tri­jos re­gio­nų gy­ven­to­jų.

Po­ky­lių lopšys

Habs­bur­gų val­dy­mo me­tu Vie­no­je bu­vo su­ma­ny­tas ir su­reng­tas pir­ma­sis po­ky­lis, ku­rį lie­tu­viai va­di­na Vie­nos po­ky­liu. Jis įvy­ko 1890 me­tų va­sa­rio 1 die­ną. Vie­na jo at­si­ra­di­mo prie­žas­čių bu­vo ta, kad ne tik kil­min­gie­ji, bet ir vi­si no­rin­tie­ji ga­lė­tų iš­mok­ti šok­ti Vie­nos val­są. To­kie po­ky­liai vyks­ta iki šiol. Kas­met Vie­no­je vyks­ta 300 ar dau­giau iš­kil­min­gų šo­kių va­ka­rų, ku­rių kiek­vie­nas ski­ria­mas kon­kre­čiai te­mai ar is­to­ri­niam lai­ko­tar­piui.

Tai yra ren­gi­niai, ku­riuos sve­čiuo­jan­tis Vie­no­je re­ko­men­duo­ja ap­lan­ky­ti vi­si Vie­nos tu­riz­mo va­do­vė­liai. Skai­čiuo­ja­ma, kad įvai­rius Vie­nos po­ky­lius kas­met ap­lan­ko apie 200 tūkst. tu­ris­tų.

Ta­čiau įspū­din­giau­sias po­ky­lis kar­tą per me­tus ren­gia­mas Vie­nos vals­ty­bi­nia­me ope­ros tea­tre. Pa­tek­ti į jį ga­li tik iš­rink­tie­ji. Dau­ge­liui vers­li­nin­kų, po­li­ti­kų ir di­džiau­sių pra­mo­gų pa­sau­lio žvaigž­džių – tai pats pres­ti­žiš­kiau­sias me­tų įvy­kis, ku­rio ne­va­lia pra­leis­ti. Po­ky­lių se­zo­nas pra­si­de­da Kai­ze­rio po­ky­liu im­pe­ra­to­riš­kuo­siuo­se Hof­bur­go rū­muo­se Nau­jų­jų me­tų va­ka­rą.

Habs­bur­gų val­dy­mo lai­kais Vie­na bu­vo ta­pu­si mėgs­ta­ma gar­siau­sių pa­sau­lio kom­po­zi­to­rių vie­ta. Čia gy­ve­no ir kū­rė to­kios gar­se­ny­bės kaip Wolf­gan­gas Ama­deus Mo­zar­tas, Lud­wi­gas van Beet­ho­ve­nas, Jo­sep­has Hayd­nas, Fran­zas Schu­ber­tas, Jo­han­nas Straus­sas ir ki­ti pa­sau­li­nio kla­si­ki­nės mu­zi­kos lo­by­no at­sto­vai.

Vie­na yra di­džiau­sias Aus­tri­jos mies­tas, jos kul­tū­ri­nis, eko­no­mi­nis ir po­li­ti­nis cen­tras. Nors dėl cen­tri­nės is­to­ri­nės da­lies mies­tas kar­tais pa­va­di­na­mas mu­zie­ju­mi po at­vi­ru dan­gu­mi, Vie­na nė­ra tik se­nas is­to­ri­nis mies­tas. Kar­tu tai ir di­na­miš­ka, mo­der­ni bei kos­mo­po­li­tiš­ka Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lies sos­ti­nė, tu­rin­ti vi­siems did­mies­čiams bū­din­gų pra­na­šu­mų ir trū­ku­mų.

Pa­to­giai, bet nepigiai

Aus­tri­jos kli­ma­tas smar­kiai ne­sis­ki­ria nuo lie­tu­viš­ko­jo. Vie­no­je pa­pras­tai bū­na švel­nes­nės žie­mos ir kiek karš­tes­nės va­sa­ros. To­dėl ten vyk­ti ma­lo­niau­sias me­tas - va­sa­ra.

Iš Lie­tu­vos Aus­tri­jos sos­ti­nė pa­sie­kia­ma grei­tai ir pa­to­giai, ta­čiau ne­pi­giai. Į Vie­nos oro uos­tą „Aus­trian“ avia­li­ni­jos siū­lo tie­sio­gi­nius skry­džius iš Vil­niaus. De­ja, tai nė­ra pi­gios oro li­ni­jos, tad bi­lie­to kai­na ga­li aps­tul­bin­ti. „Rya­nair“ skrai­di­na į Slo­va­ki­jos sos­ti­nės Bra­tis­la­vos oro uos­tą, ku­ris yra apie 50 ki­lo­me­trų nuo Vie­nos, ta­čiau rei­kia skris­ti per­sė­dant, nes tie­sio­gi­nių skry­džių į Bra­tis­la­vą iš Lie­tu­vos nė­ra.

Iš Vie­nos oro uos­to pa­siek­ti mies­tą yra la­bai pa­to­gu. Ga­li­ma va­žiuo­ti me­tro, trau­ki­niais ar­ba au­to­bu­sais. Pi­giau­sias ir pa­to­giau­sias bū­das - S-Bahn vie­ti­niai trau­ki­nu­kai, ku­rių bi­lie­tas kai­nuo­ja 4 eu­rus. Iš Bra­tis­la­vos oro uos­to į Vie­ną taip pat kur­suo­ja pa­to­gūs trau­ki­niai ir au­to­bu­sai, jų bi­lie­tų kai­na yra 8-11 eu­rų. Ka­dan­gi ir Slo­va­ki­ja, ir Aus­tri­ja pri­klau­so Šen­ge­no erd­vei, pa­sie­ny­je pa­pil­do­mai lai­ko ne­su­gaiš­ta­ma. Iš kai­my­nių vals­ty­bių Vie­ną pa­to­gu pa­siek­ti trau­ki­niais, ne­la­bai skaus­min­gai ji pa­sie­kia­ma ir au­to­mo­bi­liais. Tie­sa, jais į Vie­ną ge­riau at­va­žiuo­ti ne per spūs­tį.

Iš Aus­tri­jos, Slo­va­ki­jos ir Veng­ri­jos į Vie­ną ga­li­ma at­kak­ti ir upių ke­liu. Tai lė­tes­nė ir bran­ges­nė ke­lio­nė, bet įspū­dis ti­krai liks il­gam. Iš Bra­tis­la­vos į Vie­ną gar­lai­viu ke­lio­nė trun­ka apie pu­san­tros va­lan­dos ir kai­nuo­ja apie 20 eu­rų. Iš Bu­da­peš­to plau­kia­ma be­veik še­šias va­lan­das. Marš­ru­ti­niai rei­sai vyk­do­mi nuo pa­va­sa­rio iki ru­dens.

Vie­no­je idea­lios są­ly­gos pa­žin­ti mies­tą nau­do­jan­tis vie­šuo­ju trans­por­tu. Čia kur­suo­ja trau­ki­niai, me­tro, au­to­bu­sai ir tram­va­jai. Vie­nos me­tro yra an­tras pa­sau­ly­je pa­gal ke­lei­vių skai­čių, ten­kan­tį vie­nam gy­ven­to­jui. Vien­kar­ti­nis va­žia­vi­mas mies­to trans­por­tu kai­nuo­ja 2 eu­rus, ta­čiau per­kant die­nos ar ki­to­kias kor­te­les, jų kai­na ati­tin­ka­mai ma­žė­ja. Tu­ris­tams siū­lo­ma įsi­gy­ti 72 va­lan­das ga­lio­jan­čią Vie­nos kor­te­lę, ku­ri lei­džia ne tik ne­mo­ka­mai va­ži­nė­ti, bet ir su­tei­kia aki­vaiz­džių nuo­lai­dų mu­zie­juo­se ar ga­le­ri­jo­se.

Vie­nos cen­tri­nė ir is­to­ri­nė da­lis, va­di­na­ma vi­di­niu mies­tu, yra ap­juos­ta žie­di­ne gat­ve, ei­nan­čia bu­vu­sio­mis mies­to sie­no­mis. Šia gat­ve va­ži­nė­ja tram­va­jai, ku­rie su­tei­kia ga­li­my­bę ap­žiū­rė­ti mies­tą pro lan­gą, nes marš­ru­tas drie­kia­si per įdo­miau­sius vie­tas. Ga­li­ma sės­ti į spe­cia­lų tu­ris­ti­nį ar­ba į marš­ru­ti­nį: tram­va­jus nr. 1 ve­ža nuo Ope­ros aikš­tės iki Šve­dų aikš­tės, o tram­va­jus nr. 2 - prieš­in­gai.

Va­žiuo­jan­tie­siems į Vie­ną au­to­mo­bi­liu pa­ta­ria­ma ne­lįs­ti į vi­di­nį mies­tą. Ja­me di­de­lių trans­por­to srau­tų nė­ra, ta­čiau su­dė­tin­ga gat­vių sis­te­ma ga­li il­gam įka­lin­ti au­to­mo­bi­ly­je, juo­lab kad pa­pras­tai bū­na su­dė­tin­ga ras­ti vie­tą par­kuo­tis. Ne­sib­rau­nant į cen­tri­nę mies­to da­lį vai­ruo­ti Vie­no­je nė­ra la­bai su­dė­tin­ga.

Ki­ta ver­tus, mies­to vie­ša­sis trans­por­tas toks pa­to­gus, kad au­to­mo­bi­lį ga­li­ma pa­lik­ti prie gy­ve­na­mo­sios vie­tos ar­ba, kaip siū­lo ke­lio­nių gi­dai, už 3 eu­rus per die­ną pa­sta­ty­ti to­liau nuo cen­tro esan­čio­se me­tro sto­te­lė­se ir tęs­ti ke­lio­nę mies­to trans­por­tu.

Dar vie­nas pa­si­rin­ki­mas - dvi­ra­čiai. Ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti ir jais va­ži­nė­ti, ta­čiau Vie­nos dvi­ra­čių ta­kams dar yra kur to­bu­lė­ti, nes kar­tais jie su­tam­pa su ša­li­gat­viais ar gat­vė­mis. Dvi­ra­čių nuo­ma yra la­bai pi­gi. Tai­gi tiems, kas ne­no­ri daug vaikš­čio­ti, tau­po lai­ką ir pi­ni­gus, dvi­ra­tis yra ge­ras pa­si­rin­ki­mas.

Mes po Vie­ną vaikš­čio­jo­me pės­čio­mis. Kai ge­ri orai, tai yra la­bai ma­lo­nus už­siė­mi­mas. Mies­to cen­tri­nė da­lis ne­di­de­lė, ją ga­li­ma pe­rei­ti per 20 mi­nu­čių. Tik rei­kia la­bai veng­ti dvi­ra­čių ta­kų, nes ga­li bū­ti ne tik par­trenk­tas, bet dar ir ap­rėk­tas.

Ka­vos ritualai

Aus­tri­jos sos­ti­nė gar­sė­ja sa­vi­ta ka­vos gė­ri­mo kul­tū­ra. Sa­ko­ma, kad ne­už­su­kęs į ka­vos na­mus ne­pa­ju­si svar­bios mies­to kul­tū­ros at­mos­fe­ros. Ka­vos na­muo­se mies­tie­čiai ski­ria pa­si­ma­ty­mus, pie­tau­ja, bend­rau­ja, skai­to kny­gas, nar­šo in­ter­ne­te ar tie­siog il­si­si. Čia gy­ve­ni­mas vyks­ta lė­tai, nie­kas per­ne­lyg ne­sku­ba, įskai­tant ir pa­da­vė­jus. Jų sku­bi­ni­mas lai­ko­mas blo­go to­no ženk­lu. Tas pats ir už­si­sa­kant ka­vos. Ne­man­da­gu pra­šy­ti tie­siog ka­vos. Vie­nos ka­va, im­pe­ri­jos lai­kais gar­sė­ju­si vi­sa­me pa­sau­ly­je, nė­ra tie­siog ka­va. Ji yra dau­gy­bės rū­šių ir spe­cia­liai ruo­šia­ma, to­dėl ka­vos par­da­vė­jai ti­ki­si, kad per­kan­ty­sis at­eis pa­tir­ti ri­tua­lo, o ne už­bėgs jos iš­si­neš­ti.

Ži­no­ma, ka­vos na­muo­se par­duo­da­ma ne tik ka­va, bet ir už­kan­džiai, pie­tūs ar al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai. Čia ne­re­tai ga­li­ma gau­ti ir gar­sų­jį Vie­nos šni­ce­lį.

Nors ve­ži­mu vežk

Dau­gu­ma mies­to lan­ky­ti­nų ob­jek­tų yra vi­di­nia­me mies­te. Is­to­ri­nių pa­sta­tų ir mu­zie­jų čia nors ve­ži­mu vežk. Žy­miau­sias jų tur­būt Hof­bur­go rū­mai, ku­rie bu­vo pa­sku­ti­nė Habs­bur­gų re­zi­den­ci­ja. Šiuo­se rū­muo­se po­sė­džia­vo dau­gy­bė Eu­ro­pos vals­ty­bių val­do­vų ir bu­vo pri­ima­mi vi­sam pa­sau­liui svar­būs spren­di­mai. Čia įvy­ko ir pir­ma­sis Vie­nos po­ky­lis. Tai mil­ži­niš­ki ka­ra­lių rū­mai, tu­rin­tys dau­giau nei 2600 pa­tal­pų. Juos ap­žiū­rė­ti ga­li­ma su­mo­kė­jus už bi­lie­tą apie 10 eu­rų. Kiek te­ko ma­ty­ti, čia vi­sa­da tu­ris­tų antp­lū­dis.

Hof­bur­go rū­mų te­ri­to­ri­jo­je šiuo me­tu yra įsi­kū­rę daug svar­bių Aus­tri­jos įstai­gų ir ins­ti­tu­ci­jų, tarp jų ir Aus­tri­jos pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­ja bei pri­ima­ma­sis, Aus­tri­jos na­cio­na­li­nė bib­lio­te­ka, Pi­lies tea­tras, kop­ly­čia ir dau­gy­bė mu­zie­jų, su­tei­kian­čių ga­li­my­bę bent mi­ni­ma­liai pri­si­lies­ti prie vie­nų įta­kin­giau­sių Eu­ro­pos im­pe­ra­to­rių gy­ve­ni­mo.

Šv. Ste­po­no ka­ted­ra yra vie­na žy­miau­sių Eu­ro­po­je. Ji sto­vi Vie­nos šir­dy­je – Šv. Ste­po­no aikš­tė­je - ir lai­ko­ma ryš­kiau­siu Vie­nos ar­chi­tek­tū­ros per­lu. Ka­ted­ro­je yra di­džiau­sias Aus­tri­jos var­pas, jis sve­ria dau­giau nei 20 to­nų. Tai an­tras pa­gal dy­dį skam­ban­tis var­pas Eu­ro­po­je. Iš vi­so šio­je ka­ted­ro­je yra 23 var­pai ir 18 al­to­rių. Ka­ted­ros po­že­miuo­se bu­vo lai­do­ja­mos 1720 me­tais siau­tė­ju­sio bu­bo­ni­nio ma­ro au­kos. Da­bar siū­lo­mos eks­kur­si­jos po ka­ted­ros ka­ta­kom­bas. Šio­je šven­to­vė­je tuo­kė­si W. A. Mo­zar­tas. Ra­šo­ma, kad ei­da­mas pro Šv. Ste­po­no ka­ted­rą L. van Beet­ho­ve­nas su­vo­kė esąs kur­čias. Jis pa­ste­bė­jo ka­ted­ros var­pų skam­be­sio iš­bai­dy­tus pa­ukš­čius, bet pa­ties gau­de­sio ne­be­gir­dė­jo.

Dar vie­nas Vie­nos ar­chi­tek­tū­ros per­las, ku­riuo aus­trai la­bai di­džiuo­ja­si - Vie­nos ope­ros tea­tro pa­sta­tas. Šiuo me­tu pa­grin­di­nė tea­tro sce­na yra vie­na di­džiau­sių Eu­ro­po­je. Per An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą tea­tro pa­sta­tas bu­vo su­griau­tas, bet vė­liau at­sta­ty­tas. Pir­ma­sis ja­me nu­skam­bė­jęs kū­ri­nys bu­vo W. A. Mo­zar­to "Don Žua­nas".

Di­de­lį įspū­dį pa­da­rė cen­tri­nės Vie­nos ka­pi­nės. Tai tar­si di­de­lis par­kas, ku­ria­me ga­li ty­liai pa­si­vaikš­čio­ti ir pa­nir­ti į sa­vo min­tis. Čia pa­lai­do­ti ar įam­žin­ti to­kie mu­zi­kos ge­ni­jai kaip L. van Beet­ho­ve­nas, F. Schu­ber­tas, J. Straus­sas, Jo­han­ne­sas Bram­sas, W. A. Mo­zar­tas ir ki­ti. Ži­no­me, kad W. A. Mo­zar­tas bu­vo su­de­gin­tas ir pa­lai­do­tas ma­si­nė­je ka­pa­vie­tė­je, sau­gan­tis bu­bo­ni­nio ma­ro pli­ti­mo, ta­čiau jam skir­tas me­mo­ria­las yra šio­se ka­pi­nė­se. Jos nė­ra pa­čia­me mies­to cen­tre, rei­kia va­žiuo­ti au­to­bu­su, bet ap­lan­ky­ti ver­ta.

Mu­zie­jų Vie­no­je yra aps­tu, kiek­vie­nas ras sau pa­tin­ka­mą. Iš­skir­čiau W. A. Mo­zar­to na­mą, nes bū­tent čia gy­ve­no vie­nas ge­nia­liau­sių pa­sau­lio kom­po­zi­to­rių. Vie­nos me­no is­to­ri­jos mu­zie­jus - vie­nas di­džiau­sių me­no mu­zie­jų Eu­ro­po­je. Į Me­no is­to­ri­jos aka­de­mi­ją ku­pi­nas vil­čių ban­dė įsto­ti iš pro­vin­ci­jos į Vie­ną at­vy­kęs gy­ven­ti jau­na­sis Adol­fas Hit­le­ris. Sto­ja­mų­jų jis ne­iš­lai­kė, to­dėl nu­spren­dė pa­suk­ti į po­li­ti­ką. Gal ir gai­la, kad ne­iš­lai­kė.

Kaip ir vi­so­se Eu­ro­pos sos­ti­nė­se vie­tų ap­sis­to­ti Vie­no­je gau­su. Mes da­rė­me kiek ki­taip. Ap­sis­to­jo­me Slo­va­ki­jo­je, pui­kio­je poil­sia­vie­tė­je prie eže­ro ša­lia Bra­tis­la­vos, o į Vie­ną kas­dien va­žia­vo­me au­to­mo­bi­liu, taip de­rin­da­mi gam­tos ir val­so sos­ti­nės tei­kia­mą džiaugs­mą.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Lukas  213.35.159.138 2014-10-03 10:34:55
Labai geras straipsnis, va taip reikia keliauti, kurybiskai!
5 0  Netinkamas komentaras
Lukas  213.35.159.138 2014-10-03 10:34:45
Labai geras straipsnis, va taip reikia keliauti, kurybiskai!
0 0  Netinkamas komentaras
Sei­mo na­riai siū­lo grą­žin­ti vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mo sta­tu­są ke­tu­riems ži­ny­bi­niams ap­do­va­no­ji­mams – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių me­da­liui, Šau­lių žvaigž­dei, Šau­lių žvaigž­dės [...]
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė ir kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas ga­lės ra­miai baig­ti sa­vo ka­den­ci­ją. Opozicijos par­eikš­tos in­ter­pe­lia­ci­jos [...]
Va­kar bū­da­mas 93 me­tų mi­rė Shi­mo­nas Pe­re­sas. Per sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą jis du kar­tus ėjo prem­je­ro par­ei­gas, bu­vo lai­ko­mas Iz­rae­lio bran­duo­li­nės prog­ra­mos ar­chi­tek­tu, bet vė­liau, at­si­sa­kęs anks­tes­nių [...]
Tarp­tau­ti­nė ty­rė­jų ko­man­da bai­gė dve­jus me­tus tru­ku­sį ty­ri­mą dėl Ma­lai­zi­jos ke­lei­vi­nio lėk­tu­vo žū­ties virš Ry­tų Ukrai­nos 2014 me­tų lie­pos 17 die­ną ir pa­skel­bė sa­vo iš­va­das, ta­čiau la­bai [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Vers­las ra­gi­na­mas jau da­bar pra­dė­ti ruo­štis po po­ros me­tų griež­tė­sian­čiam as­mens duo­me­nų val­dy­mui ir sau­go­ji­mui. Mat nau­jų tai­syk­lių ne­si­lai­kan­čioms įmo­nėms grės bau­da iki 20 mln. eu­rų. [...]
Be­veik 2 tūkst. Lie­tu­vos pie­no ga­min­to­jų per ar­ti­miau­sius tris mė­ne­sius ke­ti­na su­ma­žin­ti ga­my­bą ir už tai ti­ki­si gau­ti 1,77 mln. eu­rų Eu­ro­pos Są­jun­gos par­amos lė­šų pa­gal liepą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) rink­ti­nių di­rek­to­riu­mi dir­bęs Ro­ber­tas Taut­kus ėmė­si nau­jos veik­los. Jo ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos fut­bo­lo žai­dė­jų są­jun­ga (LFŽS), kuri rū­pi­na­si pro­fe­sio­na­lių [...]
Lie­tu­vos vy­rų te­ni­so rink­ti­nė, Da­vi­so tau­rės se­zo­ną bai­gu­si pra­lai­mė­ji­mu Bos­ni­jai ir Her­ce­go­vi­nai, sa­vų žiū­ro­vų aki­vaiz­do­je vėl žais ne­grei­tai.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Kamb­ri­jos gra­fys­tė­je (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja) avis au­gi­nan­tis Pi­pas Simp­so­nas kū­ry­biš­kai ėmė ko­vo­ti su va­gi­mis. Jis pa­si­tel­kė į pa­gal­bą ryškiai oran­ži­nius da­žus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami