TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Savaitgalis Vokietijos širdyje

2012 04 06 8:19

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė - labiausiai į vakarus nutolęs Vokietijos regionas, prisišliejęs prie Olandijos ir Belgijos. Tai tankiausiai apgyvendinta ir ekonomiškai stipriausia Vokietijos dalis. Čia gausu anglies, stipri plieno pramonė. Vokiečiai šią žemę didžiuodamiesi vadina valstybės širdimi.

Tačiau pačiame regione širdis ne visada plaka vienu ritmu. Dviejų didžiausių šios vietovės miestų bendravimas kartais primena šuns ir katės santykius. Didžiausio žemės miesto Kelno ir sostinės Diuseldorfo gyventojai paprastai tiek vieni apie kitus, tiek apie vieni kitų miestus turi ne pačią geriausią nuomonę.

Turistui patariama viešai neliaupsinti Diuseldorfo viešint Kelne, ir priešingai: Kelne - nieko gero apie Diuseldorfą. Nors Kelnas dvigubai didesnis ir garsesnis, Diuseldorfas yra provincijos sostinė ir ekonominis centras. Miestai ypač konkuruoja vietiniu alumi. Turistai įspėjami Diuseldorfo aludėse neužsisakyti Kelne gaminamo alaus "Koelsch", nes tai bus palaikyta dideliu netaktu, o aplinkiniai tikrai neparodys draugiškumo.

Beje, "Koelsch" pavadinimą turi ir vietinis dialektas, todėl miestiečiai juokauja, esą tai vienintelis dialektas pasaulyje, kurį galima... gerti.

Istorijos vingiai

Žinoma, šie nesutarimai tėra niekis ir neveikia galingos, didžiausią dalį lėšų į Vokietijos biudžetą surenkančio regiono ekonomikos.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje yra ir išplėtota pramone išgarsėjusi Rūro sritis. Po Pirmojo pasaulinio karo Vokietija pagal Versalio sutartį turėjo mokėti milžiniškas išmokas valstybėms nugalėtojoms. Šis žalos atlyginimas labai skurdino kraštą, jį purtė milžiniška infliacija. Galiausiai Vokietijai nebeišgalint daugiau mokėti, Olandija ir Belgija okupavo Rūro sritį, laikydamos tai kompensacija už negautas išmokas ir dar labiau apsunkindamos šalies ekonominę padėtį. Tačiau netrukus Rūro sritį ir joje išplėtotą anglies bei plieno pramonę Vokietija susigrąžino, o po Antrojo pasaulinio karo šis regionas tapo vienu svarbiausių Europoje. Šeštąjį dešimtmetį Vestfalija ir Rūro sritis neoficialiai buvo vadinama anglies ir plieno žeme. Ji tapo pagrindiniu pokario Vokietijos ekonomikos atsigavimo varikliu. Nors vėliau anglies atsargos beveik išseko, sritis ir toliau buvo ekonomiškai stipriausia valstybėje.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, skirtingai negu visoje Vokietijoje, vyrauja katalikų tikėjimas: 42 proc. tikinčiųjų sudaro katalikai ir tik 28 proc. - evangelikai.

Patogu nuvykti

Iš Lietuvos pasiekti Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemę galima skrendant tiek iš Vilniaus, tiek iš Kauno į Olandijos Eindhoveno oro uostą, kuris yra netoli Vokietijos sienos.

Viešasis transportas ir regione, ir visame krašte kursuoja dažnai, yra puikios kokybės. Bilietus galima pirkti į bet kurią Vokietijos vietą, nes, net ir nesant tiesioginio reiso, sistema automatiškai parenka persėsti patogiausią laiką. Nors manoma, jog Vokietijoje viskas tvarkinga ir tikslu, traukiniai čia vėluoja labai dažnai. Laukdamas savojo traukinio Kelno stotyje pastebėjau, kad vėluoja išties daug traukinių, ypač tolimųjų maršrutų.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje tikrai yra ką pamatyti, tačiau vykstantiesiems savaitgalio poilsio labiausiai rekomenduojama aplankyti regiono sostinę Diuseldorfą, ketvirtą pagal dydį Vokietijos miestą Kelną ir buvusią Vokietijos sostinę Boną.

Preciziškai atkurtas senamiestis

Prie Reino įkurtas Diuseldorfas - vienas svarbiausių Vakarų Vokietijos ekonomikos centrų. Miestas garsėja savo naktiniu gyvenimu, karnavalais, šventėmis, parduotuvėmis ir mugėmis. Žymiausias iš jų turbūt yra "Kirmes" atrakcionų renginys, trunkantis devynias dienas ir sutraukiantis daugiau kaip 4 mln. lankytojų iš viso pasaulio.

Kadangi per Antrąjį pasaulinį karą Diuseldorfas buvo labai sugriautas, mieste vyrauja modernios architektūros statiniai. Senamiestis irgi yra. Per karą jis buvo suniokotas, o dabar visiškai atstatytas. Tai padaryta tvarkingai ir preciziškai, laikantis prieškarinio plano, tad neprityrusi akis sunkiai įžvelgs skirtumų. Šiandien senamiestis džiugina parduotuvėlėmis, o vakarais tampa ilgiausiu baru pasaulyje. Sakoma, kad čia viename kvadratiniame kilometre galima rasti apie 260 barų, kavinių, užeigų ar aludžių.

Sunku atsispirti pagundoms

Nuostabus Diuseldorfo vaizdas atsiveria maloniai vaikštinėjant Reino krantine. Čia įsikūrusios kavinės vilioja prisėsti ir, užsisakius taurę gėrimo, mėgautis miesto panorama. Užkopus į Reino bokštą galima užsukti į restoraną ir pro jo langus pasigrožėti Diuseldorfu. Tiesa, kainos restorane labai didelės, tačiau išgerti puodelį kavos ir pasižvalgyti į miestą iš viršaus tikrai verta.

Važiuojantieji į Šaurės Reiną prieš Kalėdas turi puikią galimybę apsipirkti ir pajusti šventės dvasią kalėdinėse mugėse, vykstančiose tiek Diuseldorfe, tiek Kelne, tiek kituose miestuose. Taurei kalėdinio "glintveino" (vokiško karšto vyno), imbieriniams sausainiams, karštam obuolių pyragui ar pagal vokiečių papročius keptai dešrai atsispirti nelengva. Viešintiesiems regione rekomenduojama paragauti vietinio ryškiai raudono likerio "Killepitsch". Jį gali sudaryti net 90 ingredientų (vaisių, uogų, vaistažolių, prieskonių).

Gražuolė katedra

Kelnas - ketvirtas pagal dydį Vokietijos miestas, turintis apie milijoną gyventojų. Nors jis didelis, centrinė miesto dalis palyginti kompaktiška, todėl visas vietos grožybes galima nesunkiai apžiūrėti vaikštinėjant pėsčiomis. Kelnas taip pat įkurtas prie Reino ir yra vienas didžiausių upių uostų Europoje.

Kelno gyventojai draugiški ir svetingi, priimantys ir tolerantiškai žvelgiantys į visokio plauko svečius. Anglų kalba čia plačiai paplitusi, ją moka dauguma žmonių. Dėl didelio skaičiaus imigrantų gatvėse dažnai girdėti kalbant turkiškai, arabiškai, ispaniškai, lenkiškai, rusiškai. Tai tikrai kosmopolitinis miestas, jame kiekvienas gali jaustis kaip namie.

Visame pasaulyje Kelną labiausiai garsinantis objektas yra gotikinė katedra - įspūdinga bažnyčia, visu vaizdu atsiverianti keliautojui vos išėjus iš geležinkelio stoties. Ilgą laiką mieste buvo stengiamasi nestatyti aukštų pastatų, kad nė vienas jų neužgožtų šventovės. Pasak vietinių, katedra turi būti matoma iš bet kurios Kelno vietos. Dabar, žinoma, stiklinių dangoraižių mieste netrūksta, tačiau centrinėje dalyje esančios Kelno katedros bokštai yra aukštesni už kitus. Į pietinį bokštą įleidžiami turistai. Ten veda 509 laipteliai, lipti reikia apie valandą, tačiau atsiverianti miesto panorama atperka sunkumus. Galima aplankyti ir rūsius. Kai aukojamos mišios, vaikščioti po katedrą neleidžiama.

Kelno rotušė, statyta XII amžiuje, yra pati seniausia veikianti rotušė Vokietijoje. Iš viduramžiais buvusių dvylikos miesto vartų treji tebestovi iki šiol.

Futbolas, SPA ir kvepalai

Vieną dieną su naujais draugais gražia Reino krantine dviračiais nuvykome į Pietų Kelne esantį Botanikos parką. Jis įsikūręs prestižinėje miesto dalyje, įėjimas nemokamas. Šiandien parke auga daug egzotinių medžių iš tų kraštų, su kuriais Vokietija palaiko diplomatinius santykius. Prie kiekvieno jų yra lentelė, nurodanti, kur medžio gimtine. Parke miestiečiai rengia iškylas, žaidžia futbolą ar tiesiog ilsisi.

Kelne, kaip ir visoje Vokietijoje, populiariausia sporto šaka - futbolas. Tuo metu, kai lankėmės ten, šeštadienio vakarą vyko rungtynės, todėl visas miestas nusidažė raudonai ir baltai - Kelno futbolo klubo spalvomis.

Vietos valdžia stengiasi garsinti miestą SPA paslaugomis ir pirčių kompleksais. Mėgėjams apsipirkti Kelnas prieš Kalėdas - tikras rojus, tada kokybiškų prekių čia galima įsigyti su didele nuolaida. Jau vien ko vertos kalėdinės mugės išpuoštame mieste, kalėdinė muzika ir karštas vynas!

Dar vienas dalykas, garsinantis Kelną turbūt ne mažau negu katedra, yra skystis, vadinamas "Kelno vandeniu" ("Eau de Cologne"). Žodis "odekolonas" ir kilęs iš miesto pavadinimo. Dabar anglų kalba "Cologne" (Kelnas) jau reiškia ne vien miestą, tai yra ir bendrinis odekolono apibūdinimas. XVIII amžiuje "Kelno vandenį" sukūrė Johannas Maria Farina ir pavadino jį savo gimtojo miesto vardu. Tai buvo pirmieji pramoniniu būdu pagaminti kvepalai. Nuo tada prasidėjo kvepalų pramonės klestėjimas.

Pasimatyti su L.van Beethovenu

Už dvidešimties kilometrų nuo Kelno esanti Bona nedidelis miestas, bet garsus tuo, kad po Antrojo pasaulinio karo skilus Vokietijos valstybei nuo 1949 metų iki 1990-ųjų buvo Vakarų Vokietijos sostinė. Šaltiniai teigia, jog Bona pasirinkta kaip laikinumo simbolis. Atsakingi žmonės baiminosi, esą sostine išrinkus didelį miestą, tokį kaip Frankfurtas ar Hamburgas, jis gali visam laikui tapti svarbiausias. Rytų ir Vakarų Vokietijai susivienijus sostinė, nors ir po šiokių tokių ginčų, buvo grąžinta į Berlyną. Tačiau Bonoje iki šiol išlikę nemažai valstybinių institucijų.

Bona - gražus, jaukus, kompaktiškas, tvarkingas ir ramus universiteto miestas, kuriame gera pasivaikščioti ir pasigrožėti dailiais buvusiais vyriausybiniais statiniais bei žaliomis alėjomis. Jei viešėsite Kelne, nepatingėkite sėsti į traukinuką ir nuvykti į šalia esančią Boną. Čia gimęs Ludwigas van Beethovenas. Jo garbei mieste įrengtas muziejus, pastatytas paminklas.  

Mano naujoji pažįstama ispanė Eva, kuri jau keletą metų gyvena Kelne, paprašyta apibūdinti gyvenimą Vokietijoje, sakė, kad čia viskas puiku, išskyrus... orą. Jos nuomone, šalyje taip šalta ir tiek mažai saulėtų dienų, kad nenuostabu, jog daug žmonių jaučiasi nelaimingi, susirūpinę ir retai šypsosi.

Tačiau lietuvaičiams, pratusiems prie tokių orų, šio Vokietijos regiono sąlygos tikrai nebus per prastos. Todėl įdomus ir turiningas savaitgalis Šiaurės Reine garantuotas bet kokiu metų laiku.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"