Senosios Karšuvos beieškant

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2015-02-27 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-02-27 06:00
Didžioji Bijotų įžymybė - Baubliai. Priekyje - namo, kuriame gyveno Dionizas Poška, pamatai. Junonos ir Vytenio Almonaičių nuotraukos
Jei kas pa­siū­ly­tų nu­vyk­ti į Kar­šu­vą, dau­ge­liui šian­dien tai at­ro­dy­tų tar­si ko­kia eg­zo­ti­ka, ne­ži­no­ma že­mė. Ne kiek­vie­nas iš­kart ir pa­sa­ky­tų, kur ji yra. Vien jau ban­dy­mas su­vok­ti, kas ta Kar­šu­va, kiek ją liu­di­jan­čių ženk­lų dar iš­li­kę, yra di­džio­ji in­tri­ga ke­lio­nės, į ku­rią kvie­čia ke­liau­to­jo ži­ny­nas "Šiau­rės Kar­šu­va".

Kny­gos au­to­riai Ju­no­na ir Vy­te­nis Al­mo­nai­čiai, pa­tys iš­vaikš­čio­ję šį kraš­tą sker­sai iš­il­gai, kvie­čia pa­žin­ti bu­vu­sią že­mai­čių že­mę Kar­šu­vą. Prieš sa­vai­tę Vil­niaus kny­gų mu­gė­je pri­sta­ty­tas lei­di­nys par­ašy­tas taip, kad pa­skai­čius no­ri­si ke­liau­ti ir sa­vo aki­mis iš­vys­ti ne tik ge­rai ži­no­mas, bet ir at­okiau­sias vie­tas.

Ke­le­tas ob­jek­tų, ku­riuos dau­ge­liui te­ko ap­lan­ky­ti ar­ba bent gir­dė­ti apie juos, - užuo­mi­na, kur ieš­ko­ti šios XIII-XIV am­žiu­je gy­va­vu­sios is­to­ri­nės Kar­šu­vos že­mės. Tai - pir­muo­ju ne tik Lie­tu­vos, bet ir Ry­tų Eu­ro­pos mu­zie­ju­mi lai­ko­mi Dio­ni­zo Poš­kos Baub­liai, la­kū­nų Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no tė­viš­kės ar Upy­no­je esan­tis Kle­men­so Lov­či­ko mu­zie­jus, iš­gel­bė­jęs nuo me­lio­ra­ci­jos tris su pu­se tūks­tan­čio eks­po­na­tų. Is­to­ri­nė Kar­šu­va, bu­vęs at­ski­ras Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės (LDK) ad­mi­nis­tra­ci­nis te­ri­to­ri­nis vie­ne­tas - tai di­džio­ji da­lis da­bar­ti­nių Ši­la­lės ir Tau­ra­gės ra­jo­nų, kai ku­rios Ši­lu­tės, Klai­pė­dos, Kel­mės ra­jo­nų vie­to­vės.

Ir vie­ti­niai ne vis­ką žinojo

Stab­te­lė­ję ant Kar­šu­vos pi­lia­kal­nių, pil­ka­pių, švent­vie­čių, už­su­kę į kiek­vie­ną mies­te­lį, ži­ny­no au­to­riai pri­me­na jų is­to­ri­ją, pa­siž­val­go, kiek pra­ei­ties pėd­sa­kų iš­li­kę šian­dien. Ap­ra­šo ir nau­jus, pri­kel­tus bei su­tvar­ky­tus lan­ky­ti­nus ob­jek­tus, ku­riuos so­viet­me­čiu ži­no­jo tik sa­va­ran­kiš­kai pa­vel­du be­si­do­min­tie­ji. Ap­ra­šy­ti ir ne­prik­lau­so­my­bės me­tais at­si­ra­dę pa­mink­lai, par­ti­za­nų ko­vas įam­ži­nan­čios vie­tos.

Mies­te­lių ir kai­mų ka­pi­nė­se pro J. ir V. Al­mo­nai­čių akis ne­pras­ly­do kraš­tą gar­si­nu­sių žy­mių žmo­nių ka­pai, įdo­mes­ni ka­pi­nių kop­lyts­tul­piai, re­tai kur su­tin­ka­mi ak­me­ni­niai kry­žiai. Ne­li­ko ne­pas­te­bė­tos ir gam­tos įdo­my­bės, pa­vyz­džiui, kiau­ra­lie­me­nė lie­pa se­no­se Go­rai­nių ka­pi­nė­se, ka­mie­nais su­au­gę me­džiai Te­ne­nių par­ke, Bi­ka­vė­nuo­se ąžuo­lo dre­vė­je įreng­ta kop­ly­tė­lė ir dau­ge­lis ki­tų ma­žai kam ži­no­mų ob­jek­tų. Įžval­gu­mo au­to­riams ga­li pa­vy­dė­ti ne vie­nas ke­liau­to­jas. Kaip per kny­gos pri­sta­ty­mą pri­si­pa­ži­no Ši­la­lės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­rius Val­de­ma­ras Ja­se­vi­čius, daug įdo­mių sa­vo kraš­to vie­tų ne­ži­no­jo net vie­ti­niai šių že­mių žmo­nės, kol ne­bu­vo pa­skai­tę anks­tes­nio J. ir V. Al­mo­nai­čių ži­ny­no "Kar­šu­va 2" (da­bar iš­leis­tas ge­ro­kai pa­pil­dy­tas nau­jas lei­di­mas).

Is­to­ri­nė panorama

Kad vaiz­džiai at­si­ver­tų is­to­ri­nė kraš­to pa­no­ra­ma, au­to­riai pa­tei­kia ir ver­tin­gų is­to­ri­nių nuo­trau­kų. Pa­vyz­džiui, kaip prie D. Poš­kos Baub­lių 1913 me­tais eks­po­nuo­ja­mus šar­vus ma­tuo­ja­si lan­ky­to­jai, kaip at­ro­dė skied­ro­mis deng­ti Kal­ti­nė­nų mies­te­lio sto­gai 1930 me­tais, ko­kios bui­ti­nės pa­slau­gos 1938-ai­siais bu­vo rek­la­muo­ja­mos ant vie­no Pa­ši­lės baž­nyt­kai­mio pa­sta­to, 1949 me­tais miš­ke pie­tau­jan­tys par­ti­za­nai, ko­kiais su­nkve­ži­miais 1951 me­tais pro Bir­žų Lau­ko kai­mą ve­žė tre­mia­muo­sius į Si­bi­rą. Pa­teik­tas net uni­ka­lios ke­lių sky­rių slėp­tu­vės, bu­vu­sios po re­zis­ten­tų Ken­trų na­mu Gūb­riuo­se, brė­ži­nys.

Stepono Dariaus tėvų kapas Judrėnų kapinėse.

Ti­krai nė­ra to­kio ke­liau­to­jo ži­ny­no, ap­rė­pian­čio vi­sus kul­tū­ros ob­jek­tus, pa­tei­kian­čio iš­sa­mų is­to­ri­nį žvilgs­nį į kiek­vie­ną įdo­mes­nę vie­to­vę, pri­me­nan­čio vi­sas le­gen­das, pa­da­vi­mus ir kaip tai moks­liš­kai pa­grin­dė ar­cheo­lo­gų ty­ri­mai. Be to, ver­tin­gos is­to­ri­nės nuo­trau­kos pra­ple­čia kraš­to pa­ži­ni­mą, pri­bloš­kia nuo­sta­biais da­bar­ties pei­za­žais, pa­tei­kia ir su­skai­čiuo­ja gra­žiau­sias kal­ve­les, pi­lia­kal­nius, upe­lius ir upokš­nius.

Už­fik­suo­ta viskas

Apie kny­gos iš­lie­ka­mą­ją ver­tę kal­bė­jo ir jos pri­sta­ty­me da­ly­va­vu­si Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Dia­na Var­nai­tė: "Šiais lai­kais, kai ga­li­me nu­vyk­ti į to­li­miau­sius pa­sau­lio kam­pe­lius, la­bai pa­si­gen­da­me ar­ti­miau­sių sa­vo gim­to­jo kraš­to kam­pe­lių pa­ži­ni­mo. Su ko­le­go­mis var­ty­da­mi šią kny­gą ne­ga­lė­jo­me at­si­džiaug­ti, su ko­kia ši­lu­ma, kaip aiš­kiai ir vaiz­džiai pri­sta­ty­tas kraš­tas. Tai il­ga­me­čio, nuo­sek­laus dar­bo re­zul­ta­tas. Au­to­riai - ti­kri šio kraš­to eks­per­tai. At­ei­nan­čioms kar­toms už­fik­suo­ta vis­kas - kiek­vie­nas ženk­las ant šios že­mės, ir su sa­vo is­to­ri­ja. Dau­giau to­kių ana­lo­gų ne­ži­nau."

J. Al­mo­nai­tie­nė pri­si­mi­nė, kad tai il­giau­siai jų reng­ta kny­ga. "Per­žiū­ri­nė­da­ma se­nus ne­ga­ty­vus ra­dau už­fik­suo­tą sa­ve - dar stu­den­tę su ka­sy­tė­mis, už­ra­ši­nė­jan­čią šia­me kraš­te tau­to­sa­ką. Tai bu­vo dau­giau kaip prieš dvi­de­šimt pen­ke­rius me­tus", - pa­sa­ko­jo ji. Vy­te­nis su­skai­čia­vo, kad ra­šy­da­mi kny­gą į Kar­šu­vą vien 2014-ai­siais bu­vo iš­si­ren­gę pen­kio­li­ka kar­tų, iš vi­so čia gy­ve­no apie mė­ne­sį.

"Tai, apie ką au­to­riai ra­šo, ga­li­ma lai­ky­ti pa­ti­ki­ma in­for­ma­ci­ja, - tvir­ti­no pri­sta­ty­mo ve­dė­ja et­no­lo­gė Gra­ži­na Ka­džy­tė. - Be to, jie - ne šiaip ke­liau­to­jai, o kva­li­fi­kuo­ti moks­li­nin­kai." (V. Al­mo­nai­tis - is­to­ri­kas, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to do­cen­tas, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras, J. Al­mo­nai­tie­nė - psi­cho­lo­gė, Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to do­cen­tė, so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­rė - aut.)

Už fak­tų sly­pi emocijos

J. ir V. Al­mo­nai­čiai lai­ko­si pri­nci­po ap­ra­šy­ti tik tai, ką pa­tys yra ma­tę, ap­lan­kę, tad jų in­for­ma­ci­ja la­bai tiks­li, iš­sa­mi ir emo­cio­na­li. "Šiau­rės Kar­šu­va" - jau aš­tuo­nio­lik­ta su­tuok­ti­nių iš­leis­ta kny­ga. Dau­giau­sia iš jų - ke­lio­nių ži­ny­nų. "Ra­šy­da­mi šią kny­gą tu­rė­jo­me gal­vo­je tai, kad žmo­nės per­ka ne daik­tus, o emo­ci­jas, - ti­ki­no J. Al­mo­nai­tie­nė. - Sie­kė­me pa­teik­ti ne vien sau­sų fak­tų, bet ir emo­ci­jų. Ta­čiau no­rint jų tu­rė­ti, pir­miau­sia rei­kia pa­tiems iš­gy­ven­ti. O tai įma­no­ma daug kar­tų vyks­tant į tas pa­čias vie­tas. Be­je, bu­vo daug at­ra­di­mų. Tar­ki­me, var­ty­da­mas liau­dies me­no al­bu­mus ma­tai šio kraš­to kop­lyts­tul­pius, ta­čiau esi įsi­ti­ki­nęs, kad jie jau se­niai su­ny­kę. Ir kaip nu­stem­bi, kai nu­va­žia­vęs juos ran­di. Daž­nai sa­vęs klau­sia­me, ar ver­ta žmo­nes vi­lio­ti, ra­gin­ti vyk­ti į to­kius už­kam­pius. Juk iš pir­mo žvilgs­nio ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad ten nie­ko įdo­maus nė­ra. Su­pra­tau, kad žmo­nės tuo­se už­kam­piuo­se ti­krai pa­ma­tys ne vien tai, kas ma­to­ma pli­ka aki­mi, bet kur kas dau­giau, jei ras prie­žas­tį čia at­vyk­ti. Jei­gu bus pa­sis­kai­tę apie tam ti­krą vie­to­vę."

Vytenis ir Junona Almonaičiai skiria žinyną pažintinio-kultūrinio turizmo mėgėjams, taip pat visiems, kurie domisi Lietuvos istorija ir kultūros paveldu. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

XX am­žiaus pilkapis

Per kny­gos pri­sta­ty­mą au­to­riai su­in­tri­ga­vo ke­liais su­reng­tos vik­to­ri­nos klau­si­mais. "Kur šia­me kraš­te XX am­žiu­je yra su­pil­tas pil­ka­pis?" - klau­sė V. Al­mo­nai­tis. Ta­čiau at­sa­ky­mas iš­kart iš­ni­ro G. Ka­džy­tei žvilg­te­lė­jus į ži­la­gal­vį Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) žy­gei­vį Ta­dą Ši­diš­kį. "1969 me­tais pil­ka­pį su­py­lė VU žy­gei­viai ir kraš­to­ty­ri­nin­kai S. Da­riaus at­mi­ni­mui. Par­ti­jos CK ta­da svars­tė, ar siųs­ti ka­riuo­me­nę mū­sų iš­vai­ky­ti. Vis dėl­to pil­ka­pis bu­vo su­pil­tas", - gy­vą­ja is­to­ri­ja da­li­jo­si T. Ši­diš­kis.

Kny­go­je - tų me­tų nuo­trau­ka ir ap­ra­šy­mas, kaip at­si­ra­do šis sim­bo­li­nis pil­ka­pis. Kaip pri­si­me­na am­ži­nin­kai, 1968 me­tais pa­skli­do ži­nia, kad me­lio­ruo­jant ap­lin­ki­nius lau­kus S. Da­riaus gim­to­sios so­dy­bos vie­tą ke­ti­na­ma su­ly­gin­ti su že­me. "Tuo­met, 1969 me­tų ge­gu­žės 9 die­ną, į S. Da­riaus kai­mą iš įvai­rių Lie­tu­vos kam­pe­lių su­si­rin­ko maž­daug 500 (ki­ta nuo­mo­ne, apie 700) tal­ki­nin­kų (...) Le­gen­di­nio la­kū­no so­dyb­vie­tę su­ma­ny­ta su­tvar­ky­ti ir pa­žy­mė­ti ti­kin­tis, kad ta­da ne taip pa­pras­ta bus ją lyg nie­kur nie­ko su­nai­kin­ti", - ra­šo­ma kny­go­je.

Au­to­riai ci­tuo­ja net ta pro­ga su­kur­tą ei­lė­raš­tį, ku­rį pi­lant pil­ka­pį čia pers­kai­tė poe­tas Jo­nas Grai­čiū­nas. Nors šios ak­ci­jos su­ma­ny­to­jai ir da­ly­viai vė­liau bu­vo sau­gu­mie­čių tar­do­mi, bau­gi­na­mi, bau­džia­mi, jie sa­vo tiks­lą pa­sie­kė - la­kū­no gim­ti­nė li­ko ne­su­nai­kin­ta. Tro­ba ir klė­tis at­sta­ty­ti 1989-1991 me­tais, įkur­tas S. Da­riaus me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus, ku­ria­me eks­po­nuo­ja­mi ne tik la­kū­no ir jo šei­mos daik­tai, bet ir gau­si Že­mai­ti­jos re­gio­no et­nog­ra­fi­nė ko­lek­ci­ja, pri­sta­to­ma šių apy­lin­kių par­ti­za­nų veik­la (čio­nykš­tis da­li­nys bu­vo pa­va­din­tas Da­riaus var­du). Kny­go­je taip pat įvar­di­ja­ma, ka­da ir kas iš­kė­lė idė­ją so­dy­bą at­sta­ty­ti - tai įvy­ko 1983 me­tais po iš­kil­min­go "Li­tua­ni­cos" skry­džio 50-me­čio mi­nė­ji­mo, o dau­giau­sia nu­si­pel­nė avia­to­rius Vy­tau­tas Pa­kars­kas ir avia­ci­jos is­to­ri­kas Jo­nas Bal­čiū­nas.

Au­to­riai iš­siaiš­ki­no ir tai, ka­da ta so­dy­ba bu­vo su­nai­kin­ta: "S. Da­riaus gim­to­sios so­dy­bos pa­sta­tai, ko ge­ro, sto­vė­tų po šiai die­nai, jei ne­bū­tų ty­čia su­nai­kin­ti. 1946 me­tais ūky­je gy­ve­no nuo­mi­nin­kai Pu­pa­lės, ku­rių sū­nus Ka­zys-Kar­ve­lis par­ti­za­na­vo. So­dy­bo­je daž­nai lan­ky­da­vo­si stri­bai, no­rė­da­mi jį su­gau­ti. Gal­būt įnir­šę dėl to, kad ne­si­se­ka, 1946 me­tų spa­lio 15 die­ną ėmė ir pa­de­gė tro­bą bei klė­tį, anot liu­di­nin­ko, "pri­kro­vę šie­no į kam­ba­rį, iš­dau­žę lan­gus su šau­tu­vais"."

Me­mo­ria­li­nę so­dy­bą su­pa nuo 2005 me­tų ku­ria­mas 8 ha me­mo­ria­li­nis par­kas, ku­rio šer­dis - sim­bo­li­nis "Li­tua­ni­cos" kom­pa­sas. Nors la­kū­nų var­dai ži­no­mi vi­siems, ši vie­ta dau­ge­liui ke­liau­to­jų bus nau­ja ir ne­ma­ty­ta. Kai­mas, ku­ria­me gi­mė S. Da­rius, se­niau va­di­no­si Ru­biš­kės. Tik po "Li­tua­ni­cos" skry­džio jį im­ta va­din­ti Da­riaus var­du, Da­riš­kė­mis.

Šis pa­vyz­dys liu­di­ja, kaip iš­sa­miai J. ir V. Al­mo­nai­čiai su­pa­žin­di­na su Kar­šu­vos vie­to­vė­mis. Iš vi­so kny­go­je ap­ra­šy­tos 136 vie­tos, že­mė­la­py­je pa­žy­mė­tos 186 svar­biau­sios lan­ky­ti­nos vie­to­vės, pa­teik­ta 530 ilius­tra­ci­jų.

Pir­ma ofi­cia­li sto­vyk­la­vie­tė?

Ki­tas au­to­rių klau­si­mas bu­vo ge­ro­kai su­nkes­nis ir au­di­to­ri­jai ne iš­kart pa­vy­ko į jį at­sa­ky­ti. "Ra­šant kny­gą pa­aiš­kė­jo, kad šia­me kraš­te tu­riz­mo inf­ras­truk­tū­ra pra­dė­ta plė­to­ti be­ne se­niau­siai Lie­tu­vo­je. Kur 1561 me­tais bu­vo įkur­ta pir­ma ofi­cia­li sto­vyk­la­vie­tė ke­liau­to­jams?" - klau­sė V. Al­mo­nai­tis. Tik pa­pil­do­ma in­for­ma­ci­ja, kad ta vie­to­vė - ant upės kran­to ir LDK lai­kais tu­rė­jo her­bą, Ši­la­lės sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai lei­do įmin­ti šią mįs­lę. Tai - Žvin­giai.

Pa­sak au­to­rių, vie­to­vė ap­ra­šy­ta 1561 me­tų Pa­jū­rio vals­čiaus in­ven­to­riu­je. Čia kar­tu su šei­mo­mis tuo­met gy­ve­no 14 mies­te­lė­nų ir du ama­ti­nin­kai - kai­lia­dir­bys bei bat­siu­vys. Dar nu­ro­dy­ta, kad "to mies­te­lio ga­nyk­loms, mal­koms ir pa­ke­lei­vin­giems žmo­nėms prie Jū­ros upės (...), prie Sprau­dai­čių kai­mo ri­bos skir­tas be­veik 1,5 va­la­ko skly­pas". J. ir V. Al­mo­nai­čiai da­ro iš­va­dą, jog tai, ko ge­ro, pir­ma ži­nia apie ofi­cia­lią "sto­vyk­la­vie­tę" Ši­la­lės ra­jo­ne.

O kad kny­gos su­vi­lio­ti ke­liau­to­jai ras­tų ir šian­dien kur ap­sis­to­ti, au­to­riai pa­tei­kia šia­me kraš­te esan­čių kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų ad­re­sus.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Antanas  176.251.183.152 2015-03-03 22:43:39
Karo prievolė Lietuvoje artėjant pasauliniam karui https://ltnacionalistas.wordpress.com/2015/03/02/karo-prievole-lietuvoje-artejant-pasauliniam-karui/
0 2  Netinkamas komentaras
Skutas  78.60.231.248 2015-02-27 20:39:45
Pakankamų patikimų istorinių duomenų kur buvo ta Karšuva nėra. Berods, šaltiniai yra paminėję, kad tai didelė šalis. Taigi gali būti, kad šis pavadinimas pagal kažkokį požymį yra buvęs bendras didelės baltų dalies senasis vardas. O Šilalės ir Tauragės rajonai yra tik jos šiaurės vakarų pakraštys. Todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti paties pavadinimo etimologijai. Tikintis, kad iš to paaiškėtų ir pačios jų teritorijos, žemių buvimo vieta.
7 2  Netinkamas komentaras
Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė ti­ki­si, kad jos pa­teik­tas Sei­mo sta­tu­to pa­tai­sas dėl par­la­men­ta­rų iš­ei­ti­nių su­ma­ži­ni­mo pri­ims dar šios ka­den­ci­jos par­la­men­tas, nors ki­lus ginčams dėl svars­ty­mo [...]
Spar­čiai ar­tė­jant rin­ki­mų į Sei­mą die­nai, ad­vo­ka­tas Jo­nas Ivoš­ka iš­pla­ti­no krei­pi­mą­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tę „Dar kar­tą dėl LR Sei­mo rinkimų įsta­ty­mo kons­ti­tu­cin­gu­mo“.
Iz­rae­lio ly­de­riai ir mi­nios ge­din­čių žmo­nių ket­vir­ta­die­nį su­si­rin­ko aikš­tė­je prie par­la­men­to ati­duo­ti pa­sku­ti­nės pa­gar­bos bu­vu­siam pre­zi­den­tui ir No­be­lio pre­mi­jos laureatui Shi­mo­nui Pe­re­sui.
Prieš­in­gai nei ma­nė dau­ge­lis ana­li­ti­kų ir eks­per­tų, Naf­tą eks­por­tuo­jan­čių ša­lių or­ga­ni­za­ci­jos (OPEC) na­rės tre­čia­die­nį Al­žy­re ne­ti­kė­tai, vi­sos rin­kos ir sa­vo pačių nuo­sta­bai, su­ge­bė­jo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Jau vie­nuo­lik­tus me­tus iš ei­lės ru­duo moks­lei­viams aso­ci­juo­ja­si ne tik su mo­kyk­li­ne ru­ti­na, bet ir su jiems skirtais pra­smin­gais fil­mais.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Ko­pen­ha­go­je pri­sta­ty­tas bū­si­mo­jo vi­siš­kai su­yran­čio „Carls­berg“ bu­te­lio „Green Fi­ber Bott­le“ di­zai­nas. Pla­nuo­ja­ma, jog „Green Fi­ber Bott­le“ ban­do­mo­jo­je rin­ko­je pasirodys 2018 me­tais.
Įvai­riems pra­šy­mams ir pa­žy­moms, raš­tams ir do­ku­men­tams vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­met su­eik­vo­ja vis ma­žiau po­pie­riaus. Tarp­ži­ny­bi­niam su­si­ra­ši­nė­ji­mui per­si­kė­lus į skaitmeninę erd­vę – [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Šeš­ta­die­nį Šiau­lių Zok­nių reg­bio sta­dio­ne bus karš­ta. Bū­tent čia vyks le­mia­mos ir in­tri­guo­jan­čios dvie­jų Šiau­lių gran­dų rung­ty­nės dėl reg­bio „Top“ lygos nu­ga­lė­to­jo var­do.
Kau­no ra­jo­no „Hop­trans-Si­re­nų“ ko­man­dą pa­pil­dė dar vie­na ame­ri­kie­tė. Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­gos (LMKL) čem­pio­nės pa­si­ra­šė su­tar­tį su 28 me­tų puolėja Can­da­ce Wil­liams. 
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami