Senovės karių keliais po Dzūkiją

Vidmantas BALKŪNAS 2007-11-16 00:00
Vidmantas BALKŪNAS 2007-11-16 00:00
Ant šio piliakalnio stovėjusi Merkinės pilis XIV amžiuje buvo viena stipriausių Lietuvoje. Autoriaus nuotrauka
Prieš šimt­me­čius jot­vin­gių ir lie­tu­vių ap­gy­ven­to­se da­bar­ti­nė­se Dzū­ki­jos že­mė­se sto­vė­jo ne vie­na gar­si pi­lis, sau­go­ju­si mū­sų pro­tė­vius nuo kry­žiuo­čių pul­di­nė­ji­mo. Dau­gu­ma jų su­ny­ko ir bu­vi­mo pėd­sa­kai pa­sis­lė­pė gi­liai po že­me. Pa­si­gė­rė­ti šio­mis tvir­to­vė­mis da­bar jau ne­be­ga­li­me, ta­čiau pa­jus­ti se­no­vės ka­rių dva­sią ga­li­ma lan­kant bu­vu­sias šių gy­ny­bi­nių įtvir­ti­ni­mų vie­tas - pi­lia­kal­nius, ku­rie iš­si­bars­tę po vi­są Va­rė­nos ra­jo­ną.

Greta Vilniaus ir Kauno pilių

Varėnos krašto žmonės negalėjo ramiai džiaugtis miško ošimu ir upių čiurlenimu. Vietos gyventojai buvo priversti nuolat galvoti, kaip apsiginti patiems ir apsaugoti savo turtą nuo juos puldinėjančių Kryžiuočių ordino karių. Turbūt dėl to šiose vietovėse yra net kelios garsios ir legendomis apipintos pilys.

Merkinė - viena didžiausių XIV-XVIII amžiaus Dzūkijos krašto gyvenviečių. Merken žemių pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1377 metais. Šiose žemėse, ant įspūdingo 30 metrų aukščio kalno, stovėjo viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių.

Merkinės pilis, greičiausiai pastatyta XIII amžiaus antrojoje pusėje, XIV-XV amžiaus pradžioje tapo svarbiausiu panemunės kariniu ir strateginiu centru kovojant su kryžiuočiais. Strateginis trikampis Vilnius-Kaunas-Merkinė tuo metu sudarė pagrindinę krašto gynybos sistemą, kurios pagrindiniai punktai tarp savęs buvo susieti vandens keliais (Nemunas, Neris, Merkys, Vokė).

Ne kartą Merkinės pilis buvo deginta ir vėl atstatyta. Kryžiuočiai puolė Merkinę, naikino apylinkių gyventojus, grobė jų turtą.

Po Žalgirio mūšio, tapusi vienu žymiausių Lietuvos ūkio ir administracijos centrų, Merkinė iki pat XVII amžiaus buvo viena mėgstamiausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių buveinių. Čia jie spręsdavo vidaus įvykių bei tarptautinių santykių problemas, medžiodavo apylinkių giriose.

Po Žalgirio mūšio senoji pilis prarado savo strateginę reikšmę ir ėmė nykti. Merkinė iš miesto tvirtovės tapo tik svarbia stotimi Vilniaus-Gardino-Varšuvos ir Kauno-Gardino kelyje. Sunykus piliai pats Merkinės miestas taip pat prarado savo svarbą.

Mažiausia pilis Lietuvoje

Manoma, kad Liškiavą XIII amžiaus pradžioje įkūrė kunigaikštis Erdvilas, tačiau ji rašytiniuose šaltiniuose minima jau nuo 1044 metų. Ant dabartinio Liškiavos piliakalnio dar VI amžiuje prieš Kristų-IX amžiuje po Kristaus stovėjo medinė pilis. Garsusis istorikas Teodoras Narbutas manė, kad Liškiavos pilyje karūnavęsis ir karaliavęs Mindaugas.

Intensyvėjant kryžiuočių puldinėjimams nutarta šioje vietoje statyti mūrinę pilį. Tvirtovę buvo numatyta statyti su keturiais bokštais. Tai būtų buvusi bene pati mažiausia iš visų Lietuvos pilių.

Po Žalgirio mūšio Liškiavos pilis neteko savo reikšmės, o statybos nutrauktos. Kad pilis buvo staiga apleista, įrodo ir tai, jog archeologai, žvalgydami piliakalnį, aptiko kalkių duobes bei akmenų krūvas. Visi požymiai rodo, kad vieną dieną statytojai tiesiog nulipo nuo kalno ir pilį pamiršo.

Šiuo metu galima apžiūrėti tik išlikusius pilies griuvėsius.

Liškiavos pilies požemiai

Net nebaigtos statyti pilies bokšto liekanos geba dirginti vietos gyventojų ir romantikos ieškotojų vaizduotę. Sklandančios legendos pasakoja, kad bokšto sienoje yra požeminis tunelis, kurio visos sienos padarytos iš gryno aukso. Pasak legendos, visi, kas įeina į šį tunelį, niekados nesugrįžta. Išeiti pavyko tik vienam valstiečiui, kuris atsispyrė aukso blizgesiui.

Kaip ir dauguma legendų, ši taip pat turi pagrindą. Iš tiesų bokšte buvo maždaug pusės metro į tolį vedanti skylė sienoje. Šis tuneliukas atsirado išpuvus ąžuoliniam rąstui. Jie seniau buvo naudojami sienoms sutvirtinti statant pilis ir įvairius didesnius statinius. Vietos gyventojai, aptikę jį ir neturėdami kuo pasišviesti, iš nežinojimo pradėjo kurti legendas apie paslaptingus pilies požemius.

Stiklinė karalienės Bonos pilis

Pasak vienos legendų, šalia dabartinės Baltarusijos sienos ant kalno prie Dubičių stovėjusi stiklinė karalienės Bonos pilis. Ta pilis turėjo ne tik gražią valdovę, bet ir savo paslapčių. Senieji gyventojai pasakoja, kad iš pilies į miestelį vedė toks pat stiklinis tunelis. Jis ėjo po Ūlos upe ir buvo skirtas prireikus pabėgti pačiai karalienei.

Kaip visuomet tikrovė nuo legendų skiriasi. Nors šiuo metu ant Dubičių piliakalnio nerasite jokių pilies liekanų, tvirtovės čia iš tiesų būta. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad Dubičių pilį mėgo didysis kunigaikštis Vytautas. Valdovas dažnai čia sustodavo vykdamas iš Vilniaus į Gardiną. Archyvuose yra netgi išliko keletas laiškų, kuriuos jis parašė ordino magistrui, kai viešėjo šiame dabar beveik jau niekam nežinomame miestelyje.

Buvusios Merkinės, Liškiavos ir Dubičių pilys - pačios garsiausios Varėnos krašte. Tačiau jos - ne vienintelės. Nuo priešų dzūkams apsiginti padėjo ir kiti gynybiniai įtvirtinimai. Šiuo metu istorikai ir archeologai yra nustatę, kad Merkio ir Ūlos krašte stovėjo Barčių, Voniškių, Radyščiaus, Krivilių ir Mikniūnų pilys.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Juozapas  78.56.99.142 2013-03-26 16:03:06
Tai labai gerai, kad atsirado laikrastyje rasiniai is Lietuvos istorijos. Dekoju.
2 0  Netinkamas komentaras
Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) ti­kri­na Da­riaus Moc­kaus val­do­mo kon­cer­no „MG Bal­tic“ įmo­nes. VMI at­sto­vas pa­tvir­ti­no, kad tikrinamos 4 įmo­nės.
Lie­tu­vos vys­ku­pai iš­pla­ti­no prieš­rin­ki­mi­nį laiš­ką, ku­ria­me ra­gi­na gy­ven­to­jus ak­ty­viai da­ly­vau­ti ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se. Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios hie­rar­chai taip pat par­eiš­kė [...]
JAV dien­raš­tis „U­SA To­day“ nu­kry­po nuo įpras­tos pra­kti­kos ir penk­ta­die­nį iš­reiš­kė pa­lai­ky­mą vie­nam iš pre­zi­den­to rinkimų kam­pa­ni­jos da­ly­vių.
Ita­li­jos ko­vos su ma­fi­ja po­li­ci­ja pie­ti­nia­me Ne­apo­lio mies­te su­ra­do du olan­dų ta­py­to­jo Vin­cen­to van Gog­ho pa­veiks­lus, ku­rie 2002 me­tais bu­vo pa­vog­ti iš mu­zie­jaus Ny­der­lan­duo­se.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami