TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Senovės romantika latvių Venecijoje

2008 11 28 0:00
Pernai Lietuvos ir Vokietijos kino studijos šioje Kuldigos aikštėje filmavo "Tiltą".
Autorės nuotrauka

Važiuojant pajūriu į Rygą verta truputį išsukti iš kelio ir aplankyti įdomų Kuldygos miestuką, dėl savo apšiurusių namų įamžintą net 29 filmuose. Kai kino studijoms reikia praėjusio ar dar ankstesnio amžiaus, Kuldygoje net keisti nieko nereikia, o asfaltą užpylus smėliu galima filmuoti viduramžius.

Kelionės ir turizmas

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Latvijos miestelis Kuldyga yra gerokai apleistas, tačiau labai žavus dėl autentikos, iki šiol išvengęs modernizavimo. Ir tai tapo jo pranašumu. Čia nėra išblizgintų stiklinių namų fasadų, dangoraižių, net plastikinių langų tektų gerokai paieškoti. Tačiau tylus, ramus provincijos miestelis tiesiog alsuoja praeitimi. Pasak čia gimusios gidės Svetlanos, daugelis statinių remonto neregėję šimtą ar daugiau metų. Yra namų, kurie statyti XV amžiuje, o jų išorė ir vidus išlaikę pirmykštį vaizdą. Tai ypač traukia kino studijas.

"Nesumodernintas mūsų miestelis įamžintas net 29 filmuose. Joks kitas Latvijos miestas negali tuo pasigirti, - didžiuodamasi sakė gidė. - Pernai miestelio namus apklijavo Adolfo Hitlerio plakatais, iškėlė vėliavą su svastika, ir nieko daugiau keisti nereikėjo - vaizdas kaip Antrojo pasaulinio karo metais. Tokioje aplinkoje pernai Lietuvos kino studija kartu su vokiečių kino studija "Lionheart entertainment" bei vokiečių televizijos kanalu "ProSieben" apie karo pabaigos įvykius Vakarų fronte suko juostą "Tiltas". Kitoje vietoje pakako išpilti keletą sunkvežimių smėlio, ir vaizdas kaip viduramžiais."

Kuldygoje 1838 metais gimė garsus Rusijos violončelininkas Karlas Davidovas. Minint šį garsųjį muzikantą kas dveji metai jo gimtajame mieste rengiamas tarptautinis K.Davidovo violončelininkų konkursas.

Pūga ir švedų karalius

Vakarų Latvijos miestelis Kuldyga pasipainiodavo ant kelio daug kam - tarp savęs kariavusiems vokiečiams, švedams, rusams, lenkams. Praeidami jie plėšė, daug ką išnešė iš miesto, o 1701 metais švedų karalius Karlas XII čia paliko savo skrynią. Ji tebestovi iki šių dienų. Karalius su skrynia, pilna karališkos aprangos, keliavo į šiuos kraštus, norėdamas sumokėti atlyginimus savo kariams ir kariškiams už metus tarnybos 1700 metais prasidėjusiame kare.

"Švedai kovojo su rusais, Karlas XII su Petru I. Kaip tik 1701 metais Petras I buvo apsistojęs Rygoje, o Karlas XII pas mus, Kuldygoje. Tačiau 1701 metų sausį karalių čia ilgam sulaikė prasidėjusi pūga. Dešimt dienų jis negalėjo iškelti kojos iš miesto: visi keliai buvo užpustyti. Dešimt dienų Karlas XII buvo priverstas praleisti burmistro Stefenhageno name, - pasakojo gidė, atvedusi prie pirmykštį vaizdą išlaikiusio, daugiau kaip prieš 300 metų statyto namo. - Matote, namas tikrai gali būti tris šimtus metų neremontuotas, atrodo taip, kaip ir 1701 metais. Gal viduje kambarius ir perplanavo, nes čia dabar - keli butai, tačiau išorė nekeista."

Užėję į medinio namo prieangį, nepatikėsite, dėžė tebestovi nuo tų laikų. Metaline, daugiau kaip dviejų metrų ilgio skrynia nesusigundė jokie ilgapirščiai. Tokios po paltu pasikišęs neišsineši.

Ieškojo ne pataikūno

"Švedų karalius siaučiant pūgai trumpindamas laiką žaidė šachmatais. Jo aplinkos žmonės, dažniausiai vokiečiai, pataikaudami jam, vis pralaimėdavo. Karaliui nusibodo toks žaidimas ir jis paklausė, ar kas nors iš vietinių moka žaisti šachmatais. Vienas atsirado. Tai visą pasaulį laivais apiplaukęs ir per tas keliones šachmatais žaisti išmokęs paprastas vietos gyventojas. Šachmatų partija karaliui nebuvo sėkminga, švedas pralaimėjo, tačiau karaliaus tai nė kiek nenuvylė. Apsidžiaugęs, kad rado pagarbos vertą varžovą, padovanojo jam skrynią. Ji ne brangenybių ar pinigų buvo pilna, o karališkų rūbų. Pagal to meto įstatymus paprasti žmonės neturėjo teisės dėvėti karališkos aprangos. Tada skrynią su apdarais iš žmogelio perpirko burmistras ir po Europą važinėjo puikuodamasis karališkais drabužiais. Skrynią burmistras įsakė pritvirtinti prie namo sienos, kad jos niekas neišsineštų. Taip ji čia stovi iki šių dienų. O šachmatų partiją laimėjęs jūreivis nusipirko laivą ir laimingai plaukiojo."

Miestelyje daug senovinių pastatų, tik 1242 metais vokiečių Kryžiuočių ordino pastatytos pilies nebeliko. Gyventojai ardė ir nešė jos akmenis, taip gaudami pigių statybinių medžiagų. Sakoma, kad kiekviename miesto name yra bent vienas pilies akmuo įmūrytas. Kuldygos pilies vietoje dabar stovi skulptūrų parkas.

Venecija su vietiniais perlais

Kuldyga pelnytai vadinama Latvijos Venecija. Per miestelį tekanti Aleksupytė šakojasi įvairiomis atšakomis. Virš šių atšakų - net 14 tiltų ir tiltelių. Latviai apskaičiavo, kad jaunikiui, norinčiam per visus tiltus pernešti nuotaką, reikėtų visos valandos.

Yra tokių siaurų vandens gatvelių, skiriančių namus nuo namų, kad regis, atsidarę langus kaimynai vienas kitam gali ir samtį paskolinti.

Vasarą latviai mėgsta pasiraitoti kelnes ir palakstyti šiais kanalais. Organizuojamos linksmos ekstremalios varžybos, kas greičiau nubėgs šiomis šlapiomis gatvėmis ir pralįs po visais tilteliais. Aštuonis tiltus įveikia nesunkiai, tačiau po šešiais tenka šliaužti, nes jie labai žemi.

"Daug kas stebisi, kodėl nedrėgsta namai, kurių pamatai - vandeny. To meto meistrai mokėjo statyti kvėpuojančius statinius. Jei tik kuriuos dabar paremontuoja, tie ir ima drėgti, - stebėdamasi prieš šimtmetį ar anksčiau pastatytų namų meistrų gebėjimais pasakojo gidė. - Be to, namai, kurių pamatus vėsina Aleksupytė, turi puikius rūsius. Jų labai reikėjo pirklių miestui."

Kuldyga - Kuržemei priklausantis kraštas. Kuršiai rašto neturėjo. Daug ką apie save latviai dabar sužino iš Livonijos ordino ar skandinavų kronikų. Pats Kuldygos pavadinimas išlikęs tik skandinavų kronikose. Apie jį sakoma, kad tai buvęs didelis, 10 ha plotą užėmęs miestas, turėjęs turtingą pilį. Beje, kronikose užsimenama, kad miestas pilnas vietinių perlų. "Ir dabar netoli miestelio rado upelį, jame gausu kriauklyčių, kuriose išauga perlai. Tad visai tikėtina, kad po kokių šimto metų latvės galės puoštis vietos upelyje užaugusiais perlais", - svajojo gidė Svetlana.

Plačiausias krioklys Europoje

Nors kuldygiečiai žinojo, kad krioklys ant Ventos, tos pačios Ventos, kuri ir per Lietuvą teka, yra labai platus, tačiau neseniai užsimanė jį dar kartą pamatuoti. "Visą laiką spaudoje ar žinynuose skaitydavome, kad mūsų krioklio plotis - 115 metrų, - pasakojo gidė. - Pasikvietę specialistus miestiečiai sumanė perskaičiuoti, surengė įspūdingą šou su fakelais virš krioklio. Atsakymas nustebino - 249 metrai. Įrašė net į Guinnesso rekordų knygą: Europoje platesnio nėra. Tačiau pavasarį, kai upė patvinsta, krioklio plotis siekia dar daugiau - 270 metrų. Aukštis taip pat keičiasi pagal vandens upėje gausą. Kai upė nusenka, vanduo krinta 2,20 m, o kartais krioklio ir nematyti - taip plačiai išsilieja vaga. Vaikščioti virš krioklio esančiais akmenimis nerekomenduojama, nes ten, kur upė krinta, gylis siekia 5-8 metrus, yra duobių iki 12 metrų.

Krioklys vadinamas Ventas Rumba. Kodėl rumba? "Yra senas baltų žodis "rumer", reiškiantis krintančio vandens triukšmą. Gal Lotynų Amerikos šokio rumba energija turi panašumo su mūsų krioklio jėga", - spėlioja gidė.

Kur skraido lašišos?

Ventos upe iš Baltijos jūros atplaukdavo prekybiniai laivai, tačiau toliau - į Lietuvą - jiems plaukti trukdė krioklys. Tad čia tekdavo prekes iškrauti. Dėl to prekyba mieste ypač klestėjo. "Vienas mūsų hercogas norėjo pakoreguoti krioklį, kad laivai galėtų plaukti į Lietuvą ir iš jos, įsakė šalia upės iškasti kanalą. Kasė, bet nebaigė. Paskui carinės Rusijos laikais kasė rusų belaisviai turkai, irgi nebaigė, - senas istorijas pasakojo gidė. - Tačiau mūsų kraštuose turkai paliko savo genų - tarp šviesiaakių latvių atsirado juodaakių. Tokios akys iki tol nebuvo būdingos Kuržemei."

Gegužę ir spalį, ieškodamos nerštaviečių, Venta iš jūros plaukia lašišos. Jos peršoka krioklį. Balandžio pabaigoje, kai jau laukiama pasirodant "skraidančių" žuvų, Kuldygoje rengiama šventė. Leidžiama jas gaudyti rankomis. Kas pagaus, to ir bus. Pasakojama, kad kadaise mieste gyvenęs vienas hercogas išilgai krioklio išrikiuodavo 70 krepšių, juos per dieną tekdavo keisti tris kartus - tiek lašišų prišokinėdavo. Dabar ties kriokliu (50 m į viršų, 1 km žemyn) draudžiama žvejoti lašišas. Turintieji licencijas žvejoti gaudo kitose vietose, tačiau ne neršto metu. Sako, pagauna iki 20 kg sveriančių lašišų.

Tiltą tvirtino kiaušiniais

Netoli garsiojo krioklio matyti arkinis raudonų plytų tiltas, pastatytas 1873 metais Rusijos caro lėšomis. Tai antras Europoje plytų tiltas. Dar vienas stovi Vokietijoje ant Mozelio upės, pastatytas senovės romėnų. Šis - tarsi vokiškojo kopija. Akmeninių tiltų Europoje pilna, o plytų - tik du. Kuldygos tiltas gana platus, gal dar platesnis nei Vokietijos, čia išsitekdavusios dvi karietos.

Dabar tiltas ką tik suremontuotas. Dvi arkos, sugriautos Pirmojo pasaulinio karo metais, atstatytos iš betono, tačiau nudažytos plytų piešinio imitacija ir atrodo tarsi ištisai būtų iš plytų. Išliko dokumentai, liudijantys, kad vietos valstiečiams tilto statybai reikėjo po vežimą kiaušinių atvežti. Jais stiprino statybines medžiagas. Tiltas gana tvirtas, iki kapitalinio remonto daugiau kaip šimtą metų puikiai išsilaikęs. Latviai jį saugo, važiuoti leidžia tik lengviesiems automobiliams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"