Senovės romantika latvių Venecijoje

JŪRATĖ MIČIULIENĖ   2008-11-28 00:00
JŪRATĖ MIČIULIENĖ
 
2008-11-28 00:00
Pernai Lietuvos ir Vokietijos kino studijos šioje Kuldigos aikštėje filmavo "Tiltą". Autorės nuotrauka
Va­žiuo­jant pa­jū­riu į Ry­gą ver­ta tru­pu­tį iš­suk­ti iš ke­lio ir ap­lan­ky­ti įdo­mų Kul­dy­gos mies­tu­ką, dėl sa­vo ap­šiu­ru­sių na­mų įam­žin­tą net 29 fil­muo­se. Kai ki­no stu­di­joms rei­kia pra­ėju­sio ar dar anks­tes­nio am­žiaus, Kul­dy­go­je net keis­ti nie­ko ne­rei­kia, o as­fal­tą už­py­lus smė­liu ga­li­ma fil­muo­ti vi­du­ram­žius.

Kelionės ir turizmas

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Latvijos miestelis Kuldyga yra gerokai apleistas, tačiau labai žavus dėl autentikos, iki šiol išvengęs modernizavimo. Ir tai tapo jo pranašumu. Čia nėra išblizgintų stiklinių namų fasadų, dangoraižių, net plastikinių langų tektų gerokai paieškoti. Tačiau tylus, ramus provincijos miestelis tiesiog alsuoja praeitimi. Pasak čia gimusios gidės Svetlanos, daugelis statinių remonto neregėję šimtą ar daugiau metų. Yra namų, kurie statyti XV amžiuje, o jų išorė ir vidus išlaikę pirmykštį vaizdą. Tai ypač traukia kino studijas.

"Nesumodernintas mūsų miestelis įamžintas net 29 filmuose. Joks kitas Latvijos miestas negali tuo pasigirti, - didžiuodamasi sakė gidė. - Pernai miestelio namus apklijavo Adolfo Hitlerio plakatais, iškėlė vėliavą su svastika, ir nieko daugiau keisti nereikėjo - vaizdas kaip Antrojo pasaulinio karo metais. Tokioje aplinkoje pernai Lietuvos kino studija kartu su vokiečių kino studija "Lionheart entertainment" bei vokiečių televizijos kanalu "ProSieben" apie karo pabaigos įvykius Vakarų fronte suko juostą "Tiltas". Kitoje vietoje pakako išpilti keletą sunkvežimių smėlio, ir vaizdas kaip viduramžiais."

Kuldygoje 1838 metais gimė garsus Rusijos violončelininkas Karlas Davidovas. Minint šį garsųjį muzikantą kas dveji metai jo gimtajame mieste rengiamas tarptautinis K.Davidovo violončelininkų konkursas.

Pūga ir švedų karalius

Vakarų Latvijos miestelis Kuldyga pasipainiodavo ant kelio daug kam - tarp savęs kariavusiems vokiečiams, švedams, rusams, lenkams. Praeidami jie plėšė, daug ką išnešė iš miesto, o 1701 metais švedų karalius Karlas XII čia paliko savo skrynią. Ji tebestovi iki šių dienų. Karalius su skrynia, pilna karališkos aprangos, keliavo į šiuos kraštus, norėdamas sumokėti atlyginimus savo kariams ir kariškiams už metus tarnybos 1700 metais prasidėjusiame kare.

"Švedai kovojo su rusais, Karlas XII su Petru I. Kaip tik 1701 metais Petras I buvo apsistojęs Rygoje, o Karlas XII pas mus, Kuldygoje. Tačiau 1701 metų sausį karalių čia ilgam sulaikė prasidėjusi pūga. Dešimt dienų jis negalėjo iškelti kojos iš miesto: visi keliai buvo užpustyti. Dešimt dienų Karlas XII buvo priverstas praleisti burmistro Stefenhageno name, - pasakojo gidė, atvedusi prie pirmykštį vaizdą išlaikiusio, daugiau kaip prieš 300 metų statyto namo. - Matote, namas tikrai gali būti tris šimtus metų neremontuotas, atrodo taip, kaip ir 1701 metais. Gal viduje kambarius ir perplanavo, nes čia dabar - keli butai, tačiau išorė nekeista."

Užėję į medinio namo prieangį, nepatikėsite, dėžė tebestovi nuo tų laikų. Metaline, daugiau kaip dviejų metrų ilgio skrynia nesusigundė jokie ilgapirščiai. Tokios po paltu pasikišęs neišsineši.

Ieškojo ne pataikūno

"Švedų karalius siaučiant pūgai trumpindamas laiką žaidė šachmatais. Jo aplinkos žmonės, dažniausiai vokiečiai, pataikaudami jam, vis pralaimėdavo. Karaliui nusibodo toks žaidimas ir jis paklausė, ar kas nors iš vietinių moka žaisti šachmatais. Vienas atsirado. Tai visą pasaulį laivais apiplaukęs ir per tas keliones šachmatais žaisti išmokęs paprastas vietos gyventojas. Šachmatų partija karaliui nebuvo sėkminga, švedas pralaimėjo, tačiau karaliaus tai nė kiek nenuvylė. Apsidžiaugęs, kad rado pagarbos vertą varžovą, padovanojo jam skrynią. Ji ne brangenybių ar pinigų buvo pilna, o karališkų rūbų. Pagal to meto įstatymus paprasti žmonės neturėjo teisės dėvėti karališkos aprangos. Tada skrynią su apdarais iš žmogelio perpirko burmistras ir po Europą važinėjo puikuodamasis karališkais drabužiais. Skrynią burmistras įsakė pritvirtinti prie namo sienos, kad jos niekas neišsineštų. Taip ji čia stovi iki šių dienų. O šachmatų partiją laimėjęs jūreivis nusipirko laivą ir laimingai plaukiojo."

Miestelyje daug senovinių pastatų, tik 1242 metais vokiečių Kryžiuočių ordino pastatytos pilies nebeliko. Gyventojai ardė ir nešė jos akmenis, taip gaudami pigių statybinių medžiagų. Sakoma, kad kiekviename miesto name yra bent vienas pilies akmuo įmūrytas. Kuldygos pilies vietoje dabar stovi skulptūrų parkas.

Venecija su vietiniais perlais

Kuldyga pelnytai vadinama Latvijos Venecija. Per miestelį tekanti Aleksupytė šakojasi įvairiomis atšakomis. Virš šių atšakų - net 14 tiltų ir tiltelių. Latviai apskaičiavo, kad jaunikiui, norinčiam per visus tiltus pernešti nuotaką, reikėtų visos valandos.

Yra tokių siaurų vandens gatvelių, skiriančių namus nuo namų, kad regis, atsidarę langus kaimynai vienas kitam gali ir samtį paskolinti.

Vasarą latviai mėgsta pasiraitoti kelnes ir palakstyti šiais kanalais. Organizuojamos linksmos ekstremalios varžybos, kas greičiau nubėgs šiomis šlapiomis gatvėmis ir pralįs po visais tilteliais. Aštuonis tiltus įveikia nesunkiai, tačiau po šešiais tenka šliaužti, nes jie labai žemi.

"Daug kas stebisi, kodėl nedrėgsta namai, kurių pamatai - vandeny. To meto meistrai mokėjo statyti kvėpuojančius statinius. Jei tik kuriuos dabar paremontuoja, tie ir ima drėgti, - stebėdamasi prieš šimtmetį ar anksčiau pastatytų namų meistrų gebėjimais pasakojo gidė. - Be to, namai, kurių pamatus vėsina Aleksupytė, turi puikius rūsius. Jų labai reikėjo pirklių miestui."

Kuldyga - Kuržemei priklausantis kraštas. Kuršiai rašto neturėjo. Daug ką apie save latviai dabar sužino iš Livonijos ordino ar skandinavų kronikų. Pats Kuldygos pavadinimas išlikęs tik skandinavų kronikose. Apie jį sakoma, kad tai buvęs didelis, 10 ha plotą užėmęs miestas, turėjęs turtingą pilį. Beje, kronikose užsimenama, kad miestas pilnas vietinių perlų. "Ir dabar netoli miestelio rado upelį, jame gausu kriauklyčių, kuriose išauga perlai. Tad visai tikėtina, kad po kokių šimto metų latvės galės puoštis vietos upelyje užaugusiais perlais", - svajojo gidė Svetlana.

Plačiausias krioklys Europoje

Nors kuldygiečiai žinojo, kad krioklys ant Ventos, tos pačios Ventos, kuri ir per Lietuvą teka, yra labai platus, tačiau neseniai užsimanė jį dar kartą pamatuoti. "Visą laiką spaudoje ar žinynuose skaitydavome, kad mūsų krioklio plotis - 115 metrų, - pasakojo gidė. - Pasikvietę specialistus miestiečiai sumanė perskaičiuoti, surengė įspūdingą šou su fakelais virš krioklio. Atsakymas nustebino - 249 metrai. Įrašė net į Guinnesso rekordų knygą: Europoje platesnio nėra. Tačiau pavasarį, kai upė patvinsta, krioklio plotis siekia dar daugiau - 270 metrų. Aukštis taip pat keičiasi pagal vandens upėje gausą. Kai upė nusenka, vanduo krinta 2,20 m, o kartais krioklio ir nematyti - taip plačiai išsilieja vaga. Vaikščioti virš krioklio esančiais akmenimis nerekomenduojama, nes ten, kur upė krinta, gylis siekia 5-8 metrus, yra duobių iki 12 metrų.

Krioklys vadinamas Ventas Rumba. Kodėl rumba? "Yra senas baltų žodis "rumer", reiškiantis krintančio vandens triukšmą. Gal Lotynų Amerikos šokio rumba energija turi panašumo su mūsų krioklio jėga", - spėlioja gidė.

Kur skraido lašišos?

Ventos upe iš Baltijos jūros atplaukdavo prekybiniai laivai, tačiau toliau - į Lietuvą - jiems plaukti trukdė krioklys. Tad čia tekdavo prekes iškrauti. Dėl to prekyba mieste ypač klestėjo. "Vienas mūsų hercogas norėjo pakoreguoti krioklį, kad laivai galėtų plaukti į Lietuvą ir iš jos, įsakė šalia upės iškasti kanalą. Kasė, bet nebaigė. Paskui carinės Rusijos laikais kasė rusų belaisviai turkai, irgi nebaigė, - senas istorijas pasakojo gidė. - Tačiau mūsų kraštuose turkai paliko savo genų - tarp šviesiaakių latvių atsirado juodaakių. Tokios akys iki tol nebuvo būdingos Kuržemei."

Gegužę ir spalį, ieškodamos nerštaviečių, Venta iš jūros plaukia lašišos. Jos peršoka krioklį. Balandžio pabaigoje, kai jau laukiama pasirodant "skraidančių" žuvų, Kuldygoje rengiama šventė. Leidžiama jas gaudyti rankomis. Kas pagaus, to ir bus. Pasakojama, kad kadaise mieste gyvenęs vienas hercogas išilgai krioklio išrikiuodavo 70 krepšių, juos per dieną tekdavo keisti tris kartus - tiek lašišų prišokinėdavo. Dabar ties kriokliu (50 m į viršų, 1 km žemyn) draudžiama žvejoti lašišas. Turintieji licencijas žvejoti gaudo kitose vietose, tačiau ne neršto metu. Sako, pagauna iki 20 kg sveriančių lašišų.

Tiltą tvirtino kiaušiniais

Netoli garsiojo krioklio matyti arkinis raudonų plytų tiltas, pastatytas 1873 metais Rusijos caro lėšomis. Tai antras Europoje plytų tiltas. Dar vienas stovi Vokietijoje ant Mozelio upės, pastatytas senovės romėnų. Šis - tarsi vokiškojo kopija. Akmeninių tiltų Europoje pilna, o plytų - tik du. Kuldygos tiltas gana platus, gal dar platesnis nei Vokietijos, čia išsitekdavusios dvi karietos.

Dabar tiltas ką tik suremontuotas. Dvi arkos, sugriautos Pirmojo pasaulinio karo metais, atstatytos iš betono, tačiau nudažytos plytų piešinio imitacija ir atrodo tarsi ištisai būtų iš plytų. Išliko dokumentai, liudijantys, kad vietos valstiečiams tilto statybai reikėjo po vežimą kiaušinių atvežti. Jais stiprino statybines medžiagas. Tiltas gana tvirtas, iki kapitalinio remonto daugiau kaip šimtą metų puikiai išsilaikęs. Latviai jį saugo, važiuoti leidžia tik lengviesiems automobiliams.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus Len­ki­jo­je per Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios pa­sau­lio jau­ni­mo die­nų ren­gi­nius nau­do­ti au­to­mo­bi­liai pir­ma­die­nį bu­vo iš­sta­ty­ti auk­cio­ne, o už juos gau­tos lė­šos bus skir­tos Si­ri­jos [...]
Tur­ki­ja dėl įta­ria­mų ry­šių su ne­sėk­min­gu lie­pos 15-osios ban­dy­mu įvyk­dy­ti per­vers­mą at­lei­do 87 žval­gy­bos agen­tū­ros dar­buo­to­jus, an­tra­die­nį pranešė vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami