Šiaurės Peru: smėlio piramidės ir aukso lobiai

Kristina STALNIONYTĖ 2016-04-21 06:00
Kristina STALNIONYTĖ
2016-04-21 06:00
Truchiljo miesto žiburiai. Kristinos Stalnionytės nuotrauka
At­okia­me Šiau­rės Pe­ru pa­plū­di­my­je vis dar ga­li pa­si­jus­ti at­ra­dė­ju: užk­liu­vęs už mo­lio šu­kės stai­ga su­vo­ki, kad min­dai se­no­vi­nį ąso­tį, o pa­krapš­tęs iš smė­lio ky­šan­čią au­di­nio skiau­tę, iš­trau­ki ke­lių šimt­me­čių am­žiaus tu­ni­ką ar­ba ko­kį nors žmo­gaus kau­lą. At­ro­do, ne­įti­ki­ma, bet ap­lin­ki­niams to­kie at­ra­di­mai – kas­die­ny­bė.

Dar prieš tūks­tan­tį me­tų šiau­ri­nė­je Pe­ru pa­kran­tė­je kles­tė­jo tur­tin­gos Mo­čės, Či­mo­ro, Lam­ba­je­kės ka­ra­lys­tės, ku­rių val­do­vai nuo gal­vos iki ko­jų puo­šė­si auk­su ir bran­ge­ny­bė­mis, o jų plūk­to mo­lio rū­mai sken­dė­jo pra­ban­go­je. Pa­sku­ti­niai auk­so val­do­vai šias vie­tas ap­lei­do vos prieš 500 me­tų.

Į Šiau­rės Pe­ru ke­liau­ja nuo­ty­kių ieš­ko­to­jai, dėl at­ra­di­mų pa­mi­šę ar­cheo­lo­gai ir se­nų­jų kul­tū­rų ty­ri­nė­to­jai. Lyg ir keis­ta, kad ka­dai­se čia gy­ve­nę žmo­nės bu­vo žem­dir­biai, nes ap­link – vien smė­lis, dy­ku­ma ir jū­ra. Ty­ras van­duo iš An­dų į jų lau­kus ati­te­kė­da­vo iš­mo­nin­gai įreng­tais ka­na­lais ir ak­ve­du­kais, ro­dan­čiais to me­to kul­tū­rų di­džiu­lę moks­lo pa­žan­gą.

Šios vie­tos ne vie­ną nu­ste­bi­na au­ten­tiš­ku­mu, ko­lo­ni­ji­niais mies­tais ir di­džiu­lė­mis ban­go­mis, ku­rių gau­dy­ti at­vyks­ta mi­nios ais­trin­giau­sių pa­sau­lio bang­len­ti­nin­kų. At­si­dū­ręs čia pa­si­jun­ti lyg kaps­ty­tu­mei­si mil­ži­niš­ko­je smė­lio dė­žė­je, ku­rio­je kaž­kas pri­sta­tė gi­gan­tiš­kų smė­lio ir mo­lio pi­lių.

Di­džio­jo Gal­va­kir­čio tau­tos šven­tyk­los

Už 8 km į pie­tus nuo Tru­chil­jo mies­to drie­kia­si Bal­ta­sis kal­va­gūb­ris (Cer­ro Blanco), o jo pa­pė­dė­je sto­vi ke­lios oran­ži­nės ero­zi­jos nu­kan­kin­tos pi­ra­mi­dės. Iš pir­mo žvilgs­nio var­gu ar at­spė­tum, kad tai pi­ra­mi­dės – jos la­biau pri­me­na kar­je­re su­pil­tus smė­lio kal­nus. Ta­čiau tie kal­nai ne­pap­ras­ti – kai pri­siar­ti­ni prie jų, ar­cheo­lo­gų ati­deng­ti da­žų sluoks­niai pra­by­la vi­so­mis vai­vo­rykš­tės spal­vo­mis, o sie­nų pie­ši­niai ima pa­sa­ko­ti ne­įti­ki­na­miau­sių pa­sa­kų siu­že­tus.

Mo­čės upė, ku­rios var­du pa­va­din­ta vi­sa jos slė­ny­je nuo I iki VII am­žiaus gy­va­vu­si ci­vi­li­za­ci­ja, te­ka ne­to­li Sau­lės šven­tyk­los (Hua­ca del Sol). Už­li­pus ant jos vir­šaus ma­ty­ti ir Mė­nu­lio šven­tyk­la (Hua­ca de la Luna). Šios dvi apie 500 m. po Kr. pa­sta­ty­tos mo­lio pi­ra­mi­dės bu­vo svar­biau­sios Mo­čės ka­ra­lys­tė­je, ku­ri drie­kė­si pa­kran­te tarp da­bar­ti­nio An­ka­šo pie­tuo­se ir Pjū­ros šiau­rė­je.

Sau­lės šven­tyk­la, sep­ty­nių pa­ko­pų pi­ra­mi­dė, ki­ta­dos bu­vo di­džiau­sia iki­ko­lum­bi­nė­je Ame­ri­ko­je – 42 m aukš­čio, 340 m il­gio ir 160 m plo­čio. Ją sta­tė 250 tūkst. žmo­nių, o sta­ty­bai bu­vo su­nau­do­ta apie 150 mln. plau­ša­mo­lio ply­tų. 1602 me­tais pi­ra­mi­dę iš­vy­dę is­pa­nai tuoj su­ma­nė apip­lė­ši­mo pla­ną: jie nu­krei­pė Mo­čės upės va­gą taip, kad van­duo, pa­plo­vęs mo­lio šven­tyk­lą, at­ver­tų vi­sas slap­tas ert­mes.

Nors ir nu­plo­vę treč­da­lį pi­ra­mi­dės, is­pa­nai lo­bių ne­ra­do. Ta­čiau daug ko ap­ti­ko šven­tyk­lą XIX am­žiaus pra­džio­je ty­ri­nė­jęs vo­kie­čių ar­cheo­lo­gas Ma­xas Uh­le. Jis iš mo­lio iš­grai­bė dau­giau nei 3 tūkst. ar­cheo­lo­gi­nių ob­jek­tų, dau­giau­sia ke­ra­mi­kos dir­bi­nių. Nuo ero­zi­jos api­ru­si Sau­lės šven­tyk­la da­bar ne­sie­kia nė 30 me­trų aukš­čio, iš­li­kęs vos ket­vir­ta­da­lis sta­ti­nio.

Mė­nu­lio piramidė

Mė­nu­lio pi­ra­mi­dė ma­žes­nė už Sau­lės – ji tik 21 m aukš­čio, 270 m il­gio ir 170 m plo­čio, bet spal­vo­tes­nė ir ma­žiau „pa­var­gu­si“. Šis sta­ti­nys ki­lo pa­laips­niui pen­kis šim­tus me­tų, o gy­ven­to­jai vie­nu me­tu nau­do­da­vo­si tik vie­nu aukš­tu, to­dėl vi­si še­ši pi­ra­mi­dės aukš­tai ski­ria­si vie­nas nuo ki­to. Ka­dan­gi po šimt­me­čio, pa­sis­ta­tę ki­tą aukš­tą, gy­ven­to­jai anks­tes­nį­jį pa­mirš­da­vo, ne­pa­na­šūs ir skir­tin­guo­se aukš­tuo­se ap­tik­ti ra­di­niai.

Ma­no­ma, kad vi­sos mo­lio pi­ra­mi­dės bu­vo šven­tyk­los. Mė­nu­lio pi­ra­mi­dė vis dar ka­si­nė­ja­ma, čia at­va­žiuo­ja ar­cheo­lo­gų iš vi­so pa­sau­lio. Vos įžen­gus vi­dun pa­si­tin­ka dan­ty­ta bur­na iš­si­žio­jęs mo­čių dievas Ai Apaek – Di­dy­sis Gal­va­kir­tys. Jo at­vaiz­das ne vie­nas – vi­sa šven­tyk­la iš­mar­gin­ta di­džiu­liais rom­bais su šio die­vo gal­va, o ap­link ją skra­jo­ja įvai­rias gam­tos dva­sias sim­bo­li­zuo­jan­tys gy­vū­nai.

Di­dy­sis Gal­va­kir­tys žvel­gia iš rom­bų aps­kri­to­mis aki­mis, gra­si­na at­ki­šęs na­gus, plaiks­to­si gy­va­čių uo­de­gas pri­me­nan­tys plau­kai. Jis ir ap­link jį esan­čios fi­gū­ros nu­spal­vin­tos sod­ria gel­to­na, rau­do­na, bal­ta ir juo­da spal­vo­mis. Ra­ja – tai van­dens sim­bo­lis, pe­li­ka­nas – oro, o gy­va­tė – že­mės sim­bo­lis.

Mo­čiai ti­kė­jo, kad gy­ve­ni­mo ir mir­ties viešpats Ai Apaek pa­lai­ko pa­sau­lio tvar­ką, to­dėl ki­lus ne­gan­doms žy­niai jam au­ko­da­vo žmo­nes, daž­niau­siai – ka­ro be­lais­vius ir ka­li­nius. Mė­nu­lio šven­tyk­lo­je XX am­žiaus pa­bai­go­je ras­ta dau­giau nei 40 pa­au­ko­tų žmo­nių ske­le­tų.

Mo­lio miestas

Tarp Sau­lės ir Mė­nu­lio šven­tyk­lų ka­dai­se ply­tė­jęs mies­tas užė­mė 60 ha, ja­me gy­ve­no dau­giau kaip 15 tūkst. žmo­nių. Į spal­vo­tų­jų šven­tyk­lų kie­mus įei­da­vo tik kil­min­gie­ji gy­ven­to­jai – ka­riai ir ku­ni­gai, o pra­stuo­me­nė ne­ga­lė­da­vo nė pa­žvelg­ti.

Mo­čių pra­stuo­me­nė dirb­da­vo į vi­sas pu­ses nuo šven­tyk­lų be­sid­rie­kian­čiuo­se lau­kuo­se, į juos van­duo iš An­dų ati­te­kė­da­vo ka­na­lais ir ak­ve­du­kais. Či­ka­mos slė­ny­je net 80 km nu­sid­rie­kian­čiu il­giau­siu mo­čių pa­lik­tu ka­na­lu Ca­nal de Cumb­re ir kai ku­riais ki­tais pe­ru­jie­čiai nau­do­ja­si iki šiol.

Mo­čiai ra­šy­ti ne­mo­kė­jo – jie sa­vo is­to­ri­ją iš­lip­dė ir iš­pie­šė ant puo­dų, puo­dy­nių ir puo­de­lių, ku­riuos ga­li­ma va­din­ti mo­lio pa­veiks­lė­lių kny­go­mis. Įman­trių for­mų spal­vo­ta mo­čių ke­ra­mi­ka pa­sa­ko­ja apie puo­tas, links­my­bes, li­gas, mei­lę, na­mus, die­vus ir aną pa­sau­lį. Iš jos su­ži­no­ta, kad jau tais lai­kais žmo­nės var­to­jo ko­kain­me­džių la­pus.

Įgu­dę ke­ra­mi­kos meis­trai sa­vo kū­ri­niuo­se su­ge­bė­da­vo per­teik­ti net žmo­nių emo­ci­jas: vei­duo­se ma­ty­ti liū­de­sys, džiaugs­mas, nuo­sta­ba, bai­mė. Tur­tin­giau­sia šios kul­tū­ros ke­ra­mi­kos ko­lek­ci­ja eks­po­nuo­ja­ma Lar­co Her­re­ros mu­zie­ju­je Li­mo­je. Tai di­džiau­sia pri­va­ti iki­ko­lum­bi­nio me­no ko­lek­ci­ja pa­sau­ly­je.

Žy­nio ka­pas ir Kao ka­ra­lie­nė

Ra­mio­jo van­de­ny­no pa­kran­tė­je už pu­sės šim­to ki­lo­me­trų į šiau­rę nuo Tru­chil­jo sto­vi dar ke­lios į plūk­to mo­lio kal­ne­lius pa­na­šios pi­ra­mi­dės. Že­mė ap­link jas iš­var­py­ta duo­bių – tai va­di­na­mie­ji juo­die­ji ar­cheo­lo­gai taip pa­si­dar­ba­vo, ieš­ko­da­mi ka­pų, mu­mi­jų ir lo­bių.

Šio­je vie­to­je iš smė­lio ky­šo au­di­nių skiau­čių, žmo­nių kau­lų, ke­ra­mi­kos šu­kių. Pe­ru ar­cheo­lo­gi­niam pa­li­ki­mui ty­ri­nė­ti ir sau­go­ti ne­pa­kan­ka nei ar­cheo­lo­gų, nei po­li­ci­nin­kų. Vi­sa Pe­ru – tai di­džiu­lis ar­cheo­lo­gi­jos par­kas, jo ri­bas ka­žin ar įma­no­ma apib­rėž­ti.

Prie El Bru­cho (El Brujo) šven­tyk­lų komp­lek­so kas ke­li žings­niai po ko­jo­mis mė­to­si šimt­me­čius skai­čiuo­jan­čių daik­tų lie­ka­nos. Jaus­mas lyg fil­me: ei­ni, už­mi­ni, iš­trau­ki, iš­ka­si, čiu­pi­nė­ji...

Ma­žes­nės šu­kės ir su­di­lu­sios au­di­nių skiau­tės lai­ko­mos ne­ver­tin­go­mis, jų nie­kas ne­ren­ka, nes po smė­liu yra kur kas di­des­nių daik­te­lių. Pa­ka­sus gi­liau ga­li­ma iš­trauk­ti... kau­ko­lių, kau­lų, sta­tu­lė­lių, pyp­kių, me­džia­gos ga­ba­lų, į ku­riuos bu­vo su­vy­nio­ti mi­ru­sie­ji. Iš ras­tų di­de­lių šu­kių kar­tais pa­vyks­ta su­lip­dy­ti vi­są in­dą.

Hua­ko­mis va­di­na­mos trys El Bru­cho pi­ra­mi­dės pūp­so pla­čia­me pa­plū­di­my­je, iki jo iš mi­kroau­to­bu­sų sto­te­lės ga­li­ma nu­va­žiuo­ti mo­to­tak­si. Komp­lek­so pa­va­di­ni­mas El Bru­cho reiš­kia „šven­tą žy­nio vie­tą“, nes ma­no­ma, jog čia pa­lai­do­tas mo­čių žy­nys. Prieš mo­čius šia­me pa­plū­di­my­je gy­va­vo ir ki­tos kul­tū­ros – se­niau­sia­jai komp­lek­so šven­tyk­lai Hua­ka Prie­ta – jau 4500 me­tų.

Di­džiau­sios – Kao šven­tyk­los – sie­nos iš­pieš­tos fi­gū­ro­mis, pa­na­šio­mis į Mė­nu­lio ir Sau­lės šven­tyk­lų, iš­da­žy­tos to­kiais pat ryš­kiais da­žais. Nu­si­lei­dus į ka­pa­vie­tes ir po­že­mi­nes me­nes da­ro­si bau­gu, kai iš vi­sų pu­sių ap­su­pa di­džia­bur­nės Di­džio­jo Gal­va­kir­čio gal­vos. Ant sie­nų ei­lė­mis sto­vi šven­ti­kai, grū­mo­ja ka­riai su kir­viais ran­ko­se, su­riš­ti vir­ve žy­giuo­ja be­lais­viai.

Kao šven­tyk­lo­je 2006 me­tais ar­cheo­lo­gai ra­do plė­ši­kų ne­pa­lies­tą Kao val­do­vės ka­pą ir jos mu­mi­ją. Ži­nia apie šį reikš­min­gą Pe­ru ar­cheo­lo­gi­jos is­to­ri­jo­je įvy­kį aps­krie­jo vi­są pa­sau­lį. Bu­vo nu­sta­ty­ta, kad Kao val­do­vė mi­rė gim­dy­da­ma prieš 1500 me­tų, vos su­lau­ku­si dvi­de­šimt pen­ke­rių.

Mo­čiai ne­da­ry­da­vo mi­ru­sių­jų mu­mi­jų, bet taip jau nu­ti­ko, kad Kao val­do­vės kū­nas, pa­ša­li­nus vi­du­rius, sau­sa­me smė­ly­je iš­si­lai­kė na­tū­ra­liai. Ma­ty­ti net ta­tui­ruo­tės. Mo­čiams ta­tui­ruo­tės bu­vo lyg gi­jos, jun­gian­čios mir­tin­guo­sius su die­vais ir dva­sio­mis.

Mo­čės ir Či­ka­mos slė­nių gy­ven­to­jai ir šian­dien tę­sia lo­bių ieš­ko­to­jų kar­je­rą. Ka­pų plė­ši­kų sū­nūs, vai­kai ir vai­kai­čiai ge­rai iš­ma­no šei­mos tra­di­ci­ja ta­pu­sį vers­lą. Jei­gu ne ka­pų plė­ši­kai, ar­cheo­lo­gai dar il­gai bū­tų daug ko ne­ra­dę. Mat moks­li­nin­kai iki ka­pa­vie­čių ir šven­tyk­lų daž­niau­siai pri­si­kas­da­vo (ir iki šiol pri­si­ka­sa) sek­da­mi ka­pų plė­ši­kų pė­do­mis, tur­guo­se ap­ti­kę par­duo­da­mų ne­ma­ty­tų ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių.

Sklan­do gan­dai, kad po ap­si­lan­ky­mų ka­puo­se mi­rė ne vie­nas švent­vie­čių va­gis. Vie­ti­niai sa­ko, kad juos „pa­si­šau­kia šven­tyk­la“. Pa­sa­ko­ja­ma, kad ka­pų va­gys daž­niau­siai mirš­ta ne stai­ga, o po ke­lių sa­vai­čių pa­kirs­ti ne­ži­no­mos, lė­tai ir su­nkiai juos už­du­si­nan­čios li­gos.

Pe­ru spalvos

Vi­suo­se Pe­ru kam­pe­liuo­se ste­bi­na ryš­kios spal­vos, įvai­rios kal­bos, skir­tin­gi čia­bu­vių vei­dų bruo­žai, vis ki­to­kie dra­bu­žių raš­tai. Nuo šiau­rės iki pie­tų, nuo ry­tų iki va­ka­rų ša­lis nu­sė­ta kas ke­lis ki­lo­me­trus stūk­san­čiais griu­vė­siais. Pe­ru vi­du­ry­je ky­la An­dų kal­nai, ku­riuo­se telk­šo aukš­čiau­sias pa­sau­ly­je Ti­ti­ka­kos eže­ras, ry­tuo­se ža­liuo­ja Ama­zo­nės miš­kai, pa­lei Ra­mų­jį van­de­ny­ną drie­kia­si smė­ly­nai ir dy­ku­mos, pri­brai­žy­tos mil­ži­niš­kų gy­vū­nų fi­gū­rų, ma­to­mų tik iš pa­ukš­čio skry­džio. Nors lai­kas mū­rus pa­ver­tė griu­vė­siais, pi­ra­mi­des pa­plo­vė pot­vy­niai, o se­nie­ji mies­tai apau­go vi­jok­liais ir ap­sik­lo­jo smė­liu, vaiz­duo­tę tu­rin­tis ke­liau­to­jas ir šian­dien ga­li min­ty­se at­kur­ti pra­ėju­sius šlo­vin­gus lai­kus. Šio­je že­mė­je glū­di be­maž vi­sų Pie­tų Ame­ri­kos kul­tū­rų iš­ta­kos. Daug pa­sa­ko­ji­mų apie nuo­sta­bią Pe­ru ša­lį su­gu­lė į 2016 me­tais pra­džio­je iš­leis­tą šių ei­lu­čių au­to­rės ir Ry­to Šal­nos kny­gą „Pe­ru spal­vos“. Kiek­vie­nas šios kny­gos sky­rius – tai lan­gas į Pe­ru is­to­ri­ją, kul­tū­rą, gam­tą, me­ną, žmo­nes. Tai kny­ga ke­lia­vu­siems, ke­liau­sian­tiems ar tik sva­jo­jan­tiems apie Pe­ru, no­rin­tiems pa­žin­ti šią pa­slap­tin­gą ša­lį ir jo­je gy­ve­nu­sių se­nų­jų kul­tū­rų is­to­ri­ją, gam­tą ir pa­li­ki­mą.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
At­sis­vei­kin­ti su žmo­gu­mi be pyk­čio ir Lie­tu­vos švie­suo­liu va­din­tu pro­fe­so­riu­mi mi­nios žmo­nių į VDU Di­džią­ją au­lą plūdo dvi die­nas.
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de'as iš­reiš­kė vil­tį, kad par­ei­gū­nams ar­ti­miau­sias ke­le­tą sa­vai­čių pa­vyks per­kel­ti iki 9 tūkst. mig­ran­tų iš skur­džios sto­vyk­los Ka­lė į pri­ėmi­mo cen­trus [...]
Es­ti­jos rin­ki­kų ko­le­gi­jai šeš­ta­die­nį per an­trą­jį bal­sa­vi­mą ne­pa­vy­ko iš­rink­ti pre­zi­den­to Too­mo Hend­ri­ko Il­ve­so įpė­di­nio, nes nei vie­nas kan­di­da­tas ne­su­rin­ko pa­pras­tos balsų dau­gu­mos, to­dėl [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vos prieš ke­le­tą sa­vai­čių iš di­džiau­sio pa­sau­ly­je me­nų fes­ti­va­lio Ško­ti­jos sos­ti­nė­je Edin­bur­ge su spe­cia­liuo­ju pri­zu grį­žęs AAT | Ar­tū­ro Arei­mos tea­tras nau­ją tea­tro sezoną pra­de­da prem­je­ra [...]
Kiek­vie­na mums su­teik­ta aki­mir­ka yra ne­įkai­no­ja­ma. Vie­nos iš­nyks­ta vos blyks­te­lė­ju­sios, o ki­tos, re­gis, tę­sia­si am­ži­ny­bę. Ta­čiau kiek­vie­no­je sly­pi ne­iš­ma­tuo­ja­mos ga­li­my­bės: vos per aki­mir­ką [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Bang­la­de­šo zoo­lo­gi­jos so­do pri­žiū­rė­to­jai tre­čia­die­nį su­ren­gė dviem liū­tams iš­kil­min­gas „ves­tu­ves“, ku­rio­se bu­vo ba­lio­nų ir net šir­dies pavidalo mė­sos py­ra­gas.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ pir­mą­ją da­lį sėk­min­gai įgy­ven­di­nu­si Lie­tu­va pir­mo­ji iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių pe­rei­na prie an­tro­jo eta­po: eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo Latvijos link. „Tai [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami