Šimtamečių pilių šeimininkai dirba gidais

RASA PAKALKIENĖ   2008-10-03 00:00
RASA PAKALKIENĖ
 
2008-10-03 00:00
Prie Cormatin pilies, apsuptos vandens kanalo, ganėsi žąsys. Autorės nuotrauka
Kai už­si­mer­kiu, at­min­ty­je daž­niau­siai iš­ryš­kė­ja Bur­gun­di­jos pi­lių par­kuo­se esan­čių tven­ki­nių vaiz­dai: se­no ak­mens sie­ne­lės, žals­vas van­duo ir jo pa­vir­šiu­je be­si­su­pan­čių įvai­rias­pal­vių le­li­jų žie­dai.

Įpuolus į lietuvišką kasdienybę, kelionė po Burgundiją dabar atrodo kaip malonus sapnas. Tai buvo savaitė neskubrios gyvenimo tėkmės - važiuojant, vaikštant ir mėgaujantis. Kai keliavome po Prancūzijos vidurio rytų regioną Burgundiją, mūsų nelydėjo gidas, todėl įspūdžiai, patyrimai ir atradimai buvo ypač malonūs. Rugsėjo pradžioje ten buvo šilta ir saulėta, gamta - vis dar ryškios žalios spalvos. Pakelių pievose ganėsi balsvos karvės, horizonto link einančiose vynuogienojų rikiuotėse mėlynavo uogos, upėmis lėtai pūškavo balti laivai, miestų ir kaimų lauko kavinėse ant nedidelių apvalių stalelių stovėjo vyno taurės. Kad ir kur važiuosi, rasi vėsių senų mūrų pilių, bažnyčių, abatijų ir vienuolynų.

Vaizdingos pakrantės

Pro Burgundijos miestelį Cuisery, kuriame buvau apsistojusi, teka upė Seille - platumo maždaug kaip Neris, vaizdingomis kaip Merkio pakrantėmis. Prancūzai, ypač senosios Europos kraštų turistai, mėgsta poilsį ant vandens, šiltu metų laiku keliauja vadinamaisiais Burgundijos kanalais, kuriems priklauso ir ši upė. Tik ne baidarėmis, kaip įprasta Lietuvoje, o laivais - nuosavais ir nuomotais. Beveik kiekvienas pakrantės kaimelis turi prieplauką, kur galima prisišvartuoti. Čia pat krantinėje - kavinės ir restoranai, nedideli viešbučiai tiems, kurie nenori nakvoti laivuose. Keliautojų vandeniu patogumui pakrančių kaimeliuose ir kempinguose įrengti stacionarūs tualetai, dušai, patalpos su skalbyklėmis.

Norėdama pamatyti gražias apylinkes, mūsų kompanija vienai valandai išsinuomojo motorinę valtį. Už šį malonumą suplojome 25 eurus. Jei valtį imtume pusdieniui ar visai dienai, susumavus valandos kaina būtų mažesnė. Išsinuomoti didesnį nei keturių vietų laivą kainuoja gerokai brangiau.

Plaukiant upe Seille, pro mus pralingavo ne vienas laivas su besišypsančiais poilsiautojais ant denių. Keliaujantieji vandeniu įpratę vieni kitiems pamojuoti. Nuo krantų moja ir žvejojantieji, jie neširsta, kad burzgiantis vandens transportas išbaido žuvis. Kai kuriose upės vietose įrengti šliuzai man priminė nuotaikingą Jerome'o K.Jerome'o romaną "Trise valtyje, neskaitant šuns".

Pilių - kaip grybų

Po Burgundiją smagu keliauti ir automobiliu. Ypač jei jis nedidelis, nes tokį lengva pastatyti. Čia net provincijoje džipų pamatysi retai - vieną kitą. Bent jau Burgundijoje daugiausia juos turi vynininkai, matyt, dėl praktinių sumetimų. Tačiau keliuose ir gatvėse dažnai galima pastebėti senovinių mašinų. Prancūzai jas mėgsta dėl jiems būdingo prieraišumo prie senienų, dažniausiai paveldimų iš kartos į kartą, ir, matyt, dėl įgimto estetikos jausmo. Sėdę į mašiną dairėmės po provinciją - kalvotas apylinkes, kaimus, žvilgsniu užkabindami už viduramžių pilių kuorų. Nuo kelio senus mūrus ne visada pastebėsi, kai kurie slepiasi ūksmingų medžių parkuose. Jei važiuojant pro šalį pradeda bėgti akmeninė arba mūrinė tvora, reikia atidžiai žiūrėti, kad pamatytum vartus ir link pilies vedančią alėją. Medžių proskynoje šmėsteli orus statinys.

Burgundijoje daugelyje kaimelių stūkso bent viena pilis. Į kai kurias patekti ir pamatyti, kaip gyveno ar tebegyvena aristokratai, galima nusipirkus 4-9 eurus kainuojančius bilietus. Įspūdinga: masyvios medinės girgždančios durys, senoviniais baldais apstatyti kambariai, gobelenais dekoruotos sienos, aristokratų portretai, didžiuliai židiniai, kuriuose ne vieną šimtmetį ugnis šoka savitą šokį. Pilis išlaikyti savininkams kainuoja nemažus pinigus. Kai kurie šeimininkai maloniai sutinka turistus, sumokėjusius už galimybę pasivaikščioti tarp viduramžių mūrų, kaip gidai rengia ekskursijas pilies svečiams, nuomoja jas įvairiems renginiams, patys rengia šventes ar koncertus apylinkės gyventojams.

Būna, kad paveldėtojas neturi pakankamai lėšų, o gal ir noro tinkamai prižiūrėti šeimai priklausančios pilies. Jei ši laikoma architektūros paminklu, įsikiša valstybė. Kai nuvažiavome apžiūrėti Pietų Burgundijoje esančios XIII amžiaus Brancion pilies, bilietus pardavinėjanti darbuotoja paaiškino, kad restauravimo darbais rūpinasi regiono valdžia, nes valstybė 50-iai metų perėmė nuosavybės teisę. Pilis tvarkoma, ir nors savininkas išsivežė visus baldus, ji yra labai įdomi kaip architektūros paminklas. Be to, turistus traukia ir šalia esantis kaimelis bei bažnyčia, skoningai įrengti sodeliai. Vienoje terasų, nuo kurios matyti nuostabi burgundiška panorama, atidarytas restoranas, kitose kaimelio vietose - suvenyrų parduotuvėlės.

Įdomus kelias į Burgundijos sostinę Dižoną, nes visur plyti akimis neaprėpiami vynuogynai. Čia gaminamos vienos garsiausių Prancūzijos vyno rūšių: Chambertin, Musigny, Chablis Vaudesir, Romanee-Conti, Corton-Charlemagne, Pouilly-Fuisse, Clos Vougeot, Pommard, Volnay, Meursault, Saint-Georges, Richebourg, Montrachet, Morgon ir kitos. Šiose apylinkėse pilių pridygę tarsi grybų, vienoje vietoje suskaičiavome net penkias, stūksančias greta viena kitos. Kitur jų mūrai - kas porą kilometrų. Pilyse galima apsilankyti, degustuoti ir įsigyti vyno.

Seno mūro namuose vėsu

Garsios burgundiško vyno rūšys pavadintos vietovių vardais. Sustojome Saint Georges miestelyje paragauti vienos iš čia gaminamų rūšių vyno - Nuits-Saint-Georges. Keturios taurės gėrimo kainavo 23 eurus. O štai už ąsotėlį vietinio baltojo vyno Vire kaimelyje sumokėjome... du eurus 40 centų - beveik 10 kartų mažiau. Čia nėra turistų srautų. O vynas skanus ir itin gaivus karštą dieną.

Uchizy kaimelyje pirkome vietinio, brolių Talmardų spaudžiamo baltojo vyno. Suprantama, iš pradžių ragavome. Prancūzai vyno rūsiuose dažniausiai perka ne buteliais, o dėžėmis. Burgundijos vynininkai turi nuolatinių klientų, o geresnis, originalesnio skonio vynas išperkamas nesulaukus naujojo derliaus.

Akmens ir mūro kaimai dvelkia senove. Namai statyti XV-XVIII amžiuje, kai kurių rūsiai mena net XIII amžių. Akmenimis grįstos siauros gatvelės likusios tokios pačios, kokios buvo viduramžiais. Ypač gražus yra Beaune miestelis, kuriame - bene didžiausia architektūrinių paminklų koncentracija. Ten yra garsioji flamandiško stiliaus inspiruota ligonių prieglauda "Hotel-Dieu", veikusi nuo 1452 metų. Ji pastatyta tuometinio Burgundijos kanclerio Nicolas Rollin, prieš mirtį nusprendusio tokiu originaliu būdu išpirkti daugybę savo nuodėmių. Prieglauda išsaugojo ne tik nuostabų interjerą - medžio drožinius, paveikslus, gobelenus, bet penkis šimtmečius išgyvenusias tokias detales kaip virtuvės rakandai, vaistinės indai ar ligonių lovas skiriančios raudono šilko užuolaidos.

Daugumoje didesnių kaimų (vis norėjosi vadinti juos miesteliais) yra barų ir nedidelių restoranų. Vietos žmonės čia ateina vakaroti, gurkšnojant vyną paplepėti su kaimynais. Daug vadinamųjų vynininkų namų: pirmame aukšte arba pusrūsyje - patalpos vynui laikyti, pakilus laipteliais į turėklais aprėmintą terasą, patenkama į gyvenamąją namo dalį. Prancūzams patinka namus puošti vazonais su gėlėmis ir įvairiais stilingais mažmožiais: medinėmis pašto dėžutėmis, variniais durų varpeliais, pintinėlėmis su džiovintais augalais... Seno mūro namuose vasarą vėsu. Ypač karštomis dienomis vietos žmonės langus užveria langinėmis.

Miela "blusinėti"

Prancūzai neįsivaizduojami be "blusų" turgaus. Burgundijoje aplankėme kelis kaimus, kuriuose savaitgalį galima buvo "pablusinėti". Informaciją, kada ir kur bus turgus, galima rasti turizmo biuruose arba internete. Kalbama, kad anksčiau juose būdavo daugiau antikvarinių vertybių. Tačiau kai kilo didelis užsieniečių susidomėjimas (ypač didelė paklausa iš Amerikos, Olandijos, Šveicarijos, Anglijos, o neseniai, žinoma, ir iš Rytų Europos), kokybė gerokai suprastėjo. Dabar "blusų" turguose ant prekystalių prikraunama visko - nuo senovinių indų bei rakandų iki kičo dirbinių ir lietuviškų Gariūnų lygio prekių. Tačiau įdomių ar netikėtų daiktų mažuose, ne itin žinomuose kaimeliuose buvo nemažai. Matėme senų baldų, šviestuvų, buities daiktų, papuošalų. Dauguma smulkių prekių nebrangios - nuo 50 centų iki 5-6 eurų. Pasimatavome... puikius odinius amerikiečių kareivių aulinius batus.

"Blusų" turguje žmonės mielai bendrauja, tariasi, kas ką norėtų įsigyti ar kitą kartą parduoti. Viena gal 10 metų mergaitė siūlė nuspalvintų akmenėlių, virtusių boružėmis ir vabaliukais. Pasakojo, kad išdažė juos kartu su mama. Akmeninė boružėlė dabar nutūpė ant mano palangės Vilniuje.

Norus išpildo pelėda

Į didžiausią regiono miestą išsirengėme priešpaskutinę viešnagės dieną. Burgundijos sostinė Dižonas, vadinama Burgundijos kunigaikščių miestu, turistus traukia ne tik nuostabia architektūra, bažnyčiomis, vienuolynais, polichrominėmis lakuotomis čerpėmis dengtais stogais, tapusiais neatskiriama burgundiško urbanistinio peizažo dalimi, bet ir nepaprastai sena bei įdomia istorija: pirmasis Castrum su 33 bokštais čia įsikūrė dar 280 metais, Burgundijos sostine miestas tapo 475 metais, o Dižono pavadinimas pirmą kartą paminėtas 550-aisiais. Svarbiausi čia - Burgundijos kunigaikščių rūmai, pastatyti 1366 metais Philippe'o le Hardi - pirmojo Valua atstovo. Juos, kaip ir visus Dižono muziejus, galima aplankyti nemokamai. Tie, kurie domisi XIV-XIX amžiaus italų ir prancūzų daile, gali nueiti į XVII amžiaus rūmuose įsikūrusį Magnin muziejų, kam įdomi archeologija - į Benediktinų abatijoje įsikūrusį archeologijos muziejų, o kam patinka Burgundijos viduramžių menas - aplankyti Bernardinų vienuolyno bažnyčioje įsikūrusį sakralinio meno muziejų. Bene įdomiausias yra burgundiškasis buities muziejus, skoningai įrengtas su autentiškomis amatininkų dirbtuvėmis, siuvyklomis, kirpyklomis, vaistinėmis, krautuvėmis, pilnomis kasdienio gyvenimo detalių.

Dižonas dar vadinamas ir garstyčių sostine. Jis garsus ir savo virtuve. Daugelyje Dižono kavinių ir restoranų galima paskanauti mums egzotiškų varlių kojyčių ir sraigių, kurios laikomos burgundų virtuvės simboliu.

Dižono centre - raizginys vien pėstiesiems skirtų gatvelių. Čia daugybė restoranų, kavinių, mažų ir didesnių parduotuvių, turistams skirtų prekyviečių. Senamiestyje ant šaligatvio ir grindinio yra paslaptingų ženklų - metalinių plokščių su pelėda ir rodykle. Jei seksi pelėdos pėdomis, trumpiausiu keliu apeisi svarbiausias istorines miesto vietas ir galiausiai rasi siaurutėje Pelėdos gatvėje esančios Notre-Dame bažnyčios sienoje įmūrytą akmeninę pelėdą. Manoma, kad palietus jos galvą ranka, išsipildys sugalvotas noras. Tuo tiki, matyt, ne tik vietiniai, bet ir turistai: nuo prisilietimų pelėdos galvutė visai nuzulinta. Kiek padvejojusi, ir aš sugalvojau norą. Dabar lauksiu, ar Dižono pelėda padės svajonei tapti realybe.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Jo­no Mi­liaus at­lei­di­mo klau­si­mas iš­brauk­tas iš pir­ma­die­nio Vyriausybės po­sė­džio dar­bot­var­kės.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Su Ka­ra­liš­kuo­ju fil­har­mo­ni­jos or­kes­tru Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to tea­tro sce­no­je rug­sė­jo 28 die­ną pa­si­ro­dys le­gen­di­nis maestro Char­les Du­toit.
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Prieš ke­lias die­nas in­ter­ne­tą sprog­di­nęs vi­deoį­ra­šais, ku­riuo­se at­lie­ka virš 60 pri­si­trau­ki­mų, Ni­ko­la­jus Il­ke­vi­čius pa­sau­lio ve­te­ra­nų im­ty­nių čem­pio­na­te iškovojo bron­zos me­da­lį.
2016–2017 m. Lie­tu­vos vy­rų žo­lės rie­du­lio čem­pio­na­te su­žais­tos dar dve­jos rung­ty­nės, ku­rių me­tu Vil­niu­je tvir­tas per­ga­les į sa­vo sąs­kai­tą įsi­ra­šė Šir­vin­tų ir Šiau­lių klu­bai.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami