TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Škotų kantrybę nukaldino vėsi gamta

2010 02 12 0:00
Skirtingai negu lietuviai, škotai savo nacionalinių rūbų nesigėdi.
Felikso Žemulio nuotrauka

Tris kartus buvau Škotijoje - balandį, lapkritį, sausį - ir visada pasitikdavo ruduo. Lietus, vėjai... Įdomu, ar škotai dažniau negu, tarkim, italai serga depresija? Lyg ir neatrodo. Tai tvirto sukirpimo žmonės. Net lieknų panelių nedaug pamatysi.

Kai palikęs Lietuvoje 20 laipsnių šaltį išlipi iš lėktuvo Glazgo oro uoste ir patenki į vietą, kurioje 10 laipsnių šilumos, - patinka. Tada net škotiškas smulkus lietutis neerzina. Kaipmat nusivynioji vilnonį šaliką, kuris labai praverčia Lietuvoje, o ir striukė tampa pernelyg sunki.

Škotai rengiasi lengviau negu mes, lietuviai. Žiemą - plona striukelė, vasarą - marškinėliai, kai mums ir megztinį vilkint vėsoka. Turistus čia pažinti lengva: apsitūloję ligi ausų, aptemptais džinsais, storomis striukėmis.

Paplūdimyje prie Peterheado miestelio, kurio pakrantę daužo Šiaurės jūros bangos, košia stiprus šaltas vėjas. Susisupame į savo drabužius, kiek galime, o škotai atsilapoję kaip niekur nieko. Taigi jei ketinate emigruoti į Škotiją - grūdinkitės.

Būtent Šiaurės ir Airijos jūroms, taip pat Atlanto vandenynui škotai dėkingi už švelnų jūrinį klimatą, mat tie vandenys supa šią šalį iš trijų pusių. Vasarą ją vėsina, tad vidutinė temperatūra liepą pakyla tik apie 14 laipsnių šilumos, o žiemą šildo - sausį vidutinė temperatūra siekia 4 laipsnius šilumos.

Šalčio ir sniego čia būna nedažnai. Tada škotų kelininkai sutrinka, o vairuotojai dar labiau, nes mašinų padangos - vasarinės, varikliai - daugiausia dyzeliniai. Beje, dauguma škotų automobilių yra nauji arba apynaujai, nedideli, ekonomiški ir švarūs.

Karalienės rūmai - ne tabu

Keliauju po Škotiją daugiausia ne turistiniais maršrutais. Antai dar neteko būti prie Lochneso ežero, kurio gelmėse neva tūno pabaisa

Nesė ir kur vežami visi turistai. Beje, škotai sako, kad labiausiai tikėtina šį gyvį pamatyti po penkiolikto bokalo alaus. Lankiausi dviejuose Škotijos nacionaliniuose parkuose - Cairngormo ir Loch Lomondo. Į Vidurinėje Škotijoje įkurtą Cairngormo parką plentas veda palei pat Dee upę, veržliai garmančią nuo Cairn Toul kalno. Pakeliui - Balmoralio miškai, kuriuose mėgsta medžioti Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II vyras, Edinburgo hercogas princas Philipas.

Šie miškai supa Balmoralio pilį - karalienės rezidenciją. Sako, karalienė ją išsirinko dar 1947 metais, kai susituokė su princu Philipu. Medaus mėnesį jie praleido kaip tik Balmoralyje. Šią pilį galima iš arti apžiūrėti ir paprastiems turistams. Pabandykite prisiartinti prie mūsų valdžios namų Vilniaus Turniškėse...

Škotijos kalnai ir plokščiakalniai, kuriais nusėtas kraštas, ypač vakaruose, juos raižantys upeliai ir upės suteikia čionykštėms girioms paslaptingo savitumo. Pėdini palei kokį upelį ar upę, išsigraužusią vagą giliai granito uolose, ir atrodo, tarsi atsidūrei tūkstančius metų atgal. Užsimiršti neleidžia akmeninis ar iš lentų suręstas takas, patogūs laipteliai, turėklai, gausybė rodyklių, užrašų - Škotijoje turistai labai gerbiami.

Ben Nevį gina vėjai

Takas veda ir į Ben Nevio kalno, aukščiausio ne tik Škotijoje, bet ir visoje Didžiojoje Britanijoje, viršūnę. Iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad užkopti į Ben Nevį bus labai sunku - tik 1343 metrai. Tačiau netrukus granito plokštes, kuriomis serpantinais vingiuoja takas, pakeičia gausybė aštrių akmenų, uolų nuolaužų. Per jas lipti nelengva ir paskausta padus. O dar tas vėjas, atskriejęs iš Atlanto vandenyno platybių... Jis atšvilpia tarpekliu, kurio dugnu iš Ben Nevio ledynų kliokia Glen Nevio upė, ir verčia arba gūžtis, arba sukti atgal.

Tačiau gelbsti šilti drabužiai, kurių atsivežiau iš Lietuvos ir kuriais neapsirūpino daugelis kitų turistų: jie vienas po kito grįžta atgal, o aš kepurnėjuosi vis aukštyn. Takas dingsta, prasideda sniegas, ledas, sustiprėja šaltis, vėjas tampa jau kone uraganinis, aplink - debesų tumulai. Dar vienas kitas šimtas metrų ir - viršūnė, nuo kurios atsiveria puikus vaizdas į žemiau stūksančias viršukalnes ir tyvuliuojančius vandenis.

Sakoma, kad Škotijos sostinės Edinburgo architektūra - unikali. Gal ir taip. Tačiau man visi miestai atrodo žemės žaizdos, todėl žvelgdamas į Edinburgo pilį, suręstą ant aukštos kalvos iš granito luitų, ir kitus akmeninius pastatus mąsčiau, kiek daug vargo ir kantrybės prireikė škotams pastatyti šias tvirtoves. Kiekvieną seną namą puošia keletas kaminų. Tai sena škotų tradicija: kuo daugiau kaminų, tuo turtingesnis namo savininkas.

Lietus, rūke besiilsintys kalnai, amžinai žalios pievos ir gausios avių kaimenės, daugybė ežerų, aštriais dygliakrūmiais apžėlusios jūrų pakrantės, granito uolos ir nesibaigiantis augalų žydėjimas - šie vaizdai ypač įsimena Škotijoje. Kaip ir ramus bei pakantus čionykščių žmonių būdas. Galbūt todėl, ne vien dėl gana turtingo toje šalyje gyvenimo, ten emigruoja nemažai Lietuvos žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"