Slaptoji Butano laimės priežastis

lzinios.lt portalas@lzinios.lt 2016-01-04 07:59
lzinios.lt
portalas@lzinios.lt 2016-01-04 07:59
Ir turguje neblėsta šypsenos. huffington post nuotrauka
Hi­ma­la­jų kal­nuo­se įsi­kū­ru­si ma­žy­tė Ka­ra­lys­tė, ku­rios val­džiai žmo­nių lai­mė yra svar­bes­nė nei na­cio­na­li­nis bend­ra­sis pro­duk­tas, o tu­ris­tams pla­čiai ne­at­ver­tos du­rys, – ypa­tin­ga. Lai­min­giau­sios Že­mė­je ša­lies žmo­nės ne­jau­čia bai­mės.

Bu­ta­nas – ypa­tin­ga vie­ta. Tu­ris­tai, no­rin­tys pa­tek­ti į šią ša­lį ti­krai tu­ri su­mo­kė­ti mi­ni­ma­lų 250 do­le­rių mo­kes­tį vie­nai die­nai, o tai ma­žą Hi­ma­la­jų Ka­ra­lys­tę pa­da­ro ir pa­čia bran­giau­sia tu­riz­mui ša­li­mi.

Apie Bu­ta­ną „Lie­tu­vos ži­nios“ jau ra­šė anks­čiau. Tuo me­tu kal­bin­ta kal­nų dvi­ra­čių spor­to en­tu­zias­tė Ro­ma Pui­šie­nė, su bri­tų gru­pe dvi­ra­čiais ap­va­žia­vu­si da­lį to marš­ru­to, ku­rį su stu­di­jų drau­gais iš Oks­for­do uni­ver­si­te­to įvei­kė ir jau­na­sis Bu­ta­no ka­ra­lius, sa­kė, kad „Bu­ta­nas yra vie­nin­te­lė ša­lis pa­sau­ly­je, pi­lie­čių ge­ro­vę ma­tuo­jan­ti bend­ruo­ju na­cio­na­li­niu lai­mės in­dek­su ir tu­rin­ti už tai at­sa­kin­gą lai­mės mi­nis­trą.“

Pa­gal įsta­ty­mą, ma­žiau­siai 60 proc. ša­lies tu­ri bū­ti miš­kai, – taip rū­pi­na­ma­si at­ei­ties kar­to­mis. To­dėl pir­miau­sia kal­nuo­to­je vie­to­vė­je akį ir trau­kia na­tū­ra­lūs gam­tos ste­buk­lai. Au­ga­lų įvai­ro­vė ir uni­ka­lūs gal­vi­jai bei re­ti pa­ukš­čiai sau­go­mi na­cio­na­li­niuo­se par­kuo­se.

Įspū­dį R. Pui­šie­nei pa­da­rė ir tai, kad Bu­ta­nas „su­ge­bė­jo at­sis­pir­ti ša­lia esan­čių dvie­jų ga­lin­gų vals­ty­bių – In­di­jos ir Ki­ni­jos – įta­kai, sa­vo pi­lie­čiams ge­ba kur­ti lai­min­gą gy­ve­ni­mą. – pa­sa­ko­jo ke­liau­to­ja. – Bu­ta­nie­čiai la­bai di­džiuo­ja­si sa­vo iden­ti­te­tu, kul­tū­ra, tra­di­ci­jo­mis, tad dau­gu­mai žmo­nių įpras­ta kas­dien dė­vė­ti tau­ti­nius dra­bu­žius.“

Bebaimiai

Pa­ke­liui į Tim­pu, Bu­ta­no sos­ti­nę, BBC.com žur­na­lis­tas Eri­cas Wei­ne­ris iš­siaiš­ki­no dar vie­ną prie­žas­tį, dėl ku­rios žmo­nės čia yra lai­min­gi.

Ne­ti­kė­tai pa­blo­gė­jus svei­ka­tai, mat gal­vo­jo, kad jį iš­ti­ko šir­dies smū­gis, žur­na­lis­tas krei­pė­si į gy­dy­to­ją. Bu­vo at­lik­ti įvai­rūs ty­ri­mai, o gy­dy­to­jo pa­sa­ky­ti žo­džiai nu­ste­bi­no: „E­si svei­kas“, – pa­sa­kė Kar­ma Ura. Ne­spė­jus Eri­cui nė iš­si­žio­ti, K. Ura jau ži­no­jo, kad prob­le­mos sly­pi bai­mė­je.

Huffington post nuotrauka

Eri­cas bi­jo­jo nu­mir­ti, to­dėl jam ki­lo pa­ni­kos prie­puo­lis. „Krei­piau­si į gy­dy­to­ją, nes bu­vau iš­si­gan­dęs, jog mirš­tu. Iš gy­dy­to­jo no­rė­jau su­ži­no­ti at­sa­ky­mą, ko­dėl tai vyks­ta da­bar, kai vis­kas taip pui­kiai se­ka­si, ir kaip ga­lė­čiau vis­ką pa­keis­ti“, – mąs­tė E. Wei­ne­ris.

„A­pie mir­tį tu­rė­tum pa­gal­vo­ti bent 5 mi­nu­tes per die­ną. Tai ta­ve pa­gy­dys, – sa­kė dak­ta­ras ir tę­sė: – bai­mė nu­mir­ti, mū­sų ma­ny­mu, anks­čiau lai­ko, kol dar kaž­ko ne­pa­sie­kė­me, ne­pa­ma­tė­me, kol vai­kai ne­užu­go... Tai ne­pa­de­da.“

„Ta­čiau ko­dėl tu­rė­čiau gal­vo­ti apie tai, kas taip sle­gia?“ – klau­sė Eri­cas.

„Tur­tin­gi žmo­nės Va­ka­ruo­se sten­gia­si ne­lies­ti mi­ru­sio­jo kū­no, ven­gia žaiz­dų, ne­ma­lo­nių da­ly­kų. Tai ne­ge­rai. Mes tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę, kad kaž­ka­da nu­sto­si­me eg­zis­tuo­ti,“ – kal­bė­jo dak­ta­ras.

Gal­vo­ti apie ne­ma­lo­nius dalykus

Vie­tos, ku­rio­se esa­me, kaip ir pa­tys žmo­nės tu­ri mus ste­bin­ti, o mes sa­vo ruo­žtu bū­ti at­vi­ri ne­ti­kė­tu­mams, ne­tu­rė­ti jo­kių iš­anks­ti­nių nu­sis­ta­ty­mų. Hi­ma­la­jų kal­nuo­se įsi­kū­ru­sios ka­ra­lys­tės val­džios ini­cia­ty­va yra im­ta­si sis­te­min­gų prie­mo­nių vyk­dy­ti bend­ro­sios na­cio­na­li­nės lai­mės po­li­ti­ką. Tai vie­ta, kur ka­ra­liau­ja pa­si­ten­ki­ni­mas, o liū­de­siui įženg­ti drau­džia­ma. Ša­ly­je ma­žai rek­la­mos, ri­bo­ja­ma te­le­vi­zi­ja (ne­ro­do­mos im­ty­nės, MTV), užd­raus­tas ta­ba­kas ir plas­ti­ki­niai mai­še­liai, įsta­ty­mai nu­kreip­ti gam­to­sau­gos link­me. Tai, jog Bu­ta­nas ti­krai ypa­tin­ga vie­ta, pa­tvir­ti­no ir gy­dy­to­jas bei Cen­tro, ty­ri­nė­jan­čio Bu­ta­ną, di­rek­to­rius K. Ura.

Karaliaus vestuvių ceremonija.

„Tie­są pa­sa­kius, pa­klau­siau dak­ta­ro pa­siū­ly­mo pa­gal­vo­ti apie mir­tį kar­tą per die­ną, nors pa­gal Bu­ta­no kul­tū­rą, apie mir­tį sten­gia­ma­si gal­vo­ti pen­kis kar­tus,“ – kal­bė­jo Eri­cas.

Ta­čiau ar dėl to ši ša­lis nė­ra liū­de­sio ir tam­sos ša­lis?

Ne vi­sai.

2007 me­tais Ken­tu­kio uni­ver­si­te­to psi­cho­lo­gai Nat­ha­nas De­Wal­las ir Ro­jus Bau­me­si­te­ris at­li­ko su stu­den­tais ty­ri­mą. Vie­nos gru­pės bu­vo pa­pra­šy­ta mąs­ty­ti apie ne­ma­lo­nų ir skaus­min­gą ap­si­lan­ky­mą odon­to­lo­go ka­bi­ne­te, o ki­tos – apie sa­vo mir­tį.

Po to stu­den­tų bu­vo pa­pra­šy­ta su­gal­vo­ti žo­džių, ku­rių šak­nis pra­si­dė­tų „jo-“. An­tro­ji stu­den­tų ti­ria­mo­ji gru­pė, ku­ri gal­vo­jo apie sa­vo mir­tį, iš­var­di­jo daug po­zi­ty­vių žo­džių, to­kių, kaip džiaug­sas (joy, – ang­lų k.). Tai lei­do ty­rė­jams pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad „mir­tis psi­cho­lo­giš­kai gąs­di­nan­tis fak­tas, ta­čiau mąs­tant apie ją, sis­te­ma au­to­ma­tiš­kai pra­de­da mąs­ty­ti apie po­zi­ty­vius da­ly­kus“.

Yra dar vie­na galimybė

Ta­čiau tai ti­krai ne­nus­te­bin­tų bu­ta­nie­čių. Jie su­pran­ta, kad mir­tis – da­lis gy­ve­ni­mo, o šios pa­grin­di­nės tie­sos ne­igi­mas ga­li su­kel­ti psi­cho­lo­gi­nių prob­le­mų.

Lin­da Lea­ming, par­ašiu­si kny­gą „Lai­mės va­do­vas: Ką iš­mo­kau Bu­ta­ne apie gy­ve­ni­mą, mei­lę ir nu­bu­di­mą“, tei­gia: „Sup­ra­tau, kad mąs­ty­mas apie mir­tį ma­nęs ne­liū­di­na. Prieš­in­gai: aš su­si­mąs­tau apie aki­mir­kas ir pa­ste­biu da­ly­kus, ku­rių pa­pras­tai ne­ma­ty­da­vu. Ma­no pa­ta­ri­mas: va­žiuo­ki­te ten. Mąs­ty­ki­te apie ne­įma­no­ma, o tai, kas la­bai ta­ve gąs­di­na, gal­vok apie tai 7 kar­tus per die­ną.“

Prieš­in­gai, nei mes va­ka­ruo­se, bu­ta­nie­čiai ne­sek­ves­truo­ja mir­ties. Mir­tis ir jos vaiz­di­nių yra vi­sur: ypač bu­dis­ti­nė­se iko­nog­ra­fi­jo­se, kur ji vaiz­duo­ja­ma kaip spal­vin­ga ir grės­min­ga. Nie­kas, net vai­kai ne­sle­pia­mi nuo šių vaiz­di­nių ir ri­tua­li­nių šo­kių.

Saugotojai visada piešiami pikti, kad atbaidytų blogį. Kaukolės ant galvos vaizduoja mirtį - laikinumą. Nuotraukoje - vyras matuojasi saugotojo kaukę.

Va­ka­ruo­se mi­rus žmo­gui tra­di­ciš­kai daug siel­var­tau­ja­ma vie­nu­mo­je, o Bu­ta­ne – tai vi­sos bend­ruo­me­nės rei­ka­las. Kai kaž­kas mirš­ta, 49 die­nas po mir­ties da­ro­mi įvai­rūs tra­di­ci­niai tam skir­ti ri­tua­lai. „Tai ge­riau nei bet ko­kie vais­tai nuo dep­re­si­jos,“ – sa­kė bu­ta­nie­tis ak­to­rius Tse­wan­gas Den­du­pas.

Ta­čiau ko­dėl toks skir­tin­gas po­žiū­ris į mir­tį? Vie­na prie­žas­čių ta, jog bu­ta­nie­čiai su mir­ti­mi su­si­du­ria la­bai daž­nai: ta­vęs pa­sku­ti­nio­ji ga­li lauk­ti va­žiuo­jant vin­giuo­tais ke­liais, ga­li už­pul­ti meš­ka, su­val­gy­ti nuo­din­gą gry­bą ir t.t

Ki­ta prie­žas­tis ta, jog tai bu­dis­ti­nė ša­lis, to­dėl ti­ki­ma rein­kar­na­ci­ja. Jei­gu ži­nai, kad tu­rė­si ki­tą ga­li­my­bę gy­ven­ti, ko­dėl da­bar tu­ri ne­ri­mau­ti, jog baig­sis šis gy­ve­ni­mas? Bu­dis­tai tu­ri po­sa­kį: pa­tirk mir­ties bai­mę to­kią, ko­kią pa­ti­ri iš­mes­da­mas se­nus dra­bu­žius.

Kas Vakarams atrodo tabu, Butane turi kitą reikšmę. Vaikas sėdi ant savo namų slenksčio. Tokie piešiniai yra beveik ant visų namų sienų - tai simbolis, saugojantis nuo piktųjų dvasių.

Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad bu­ta­nie­čiai ne­pa­ti­ria bai­mės ar ne­jau­čia liū­de­sio. Skir­tu­mas tas, jog jie ne­bė­ga nuo šių emo­ci­jų. „Mes va­ka­ruo­se jei esa­me liūd­ni, ban­do­me tai pa­keis­ti. Bi­jo­me liū­de­sio. Tai kaž­kas, su kuo tu­ri­me grum­tis, ar­ba gy­dy­ti. Bu­ta­ne šios emo­ci­jos yra pri­ima­mos, kaip da­lis gy­ve­ni­mo,“ – sa­ko L. Lea­ming.

„K. Uros pa­mo­ka man įsi­mi­nė. Dėl to apie mir­tį mąs­tau kar­tą per die­ną. Ta­čiau, kai esu ypa­tin­gai su­si­ner­vi­nęs, ar­ba ne­val­do­mas, apie mir­tį pa­gal­vo­ju du­kart,“ – sa­ko E. Wei­ne­ris.

Par­en­gė RI­TA JAKUCEVIČIŪTĖ

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­tu­vos vys­ku­pai iš­pla­ti­no prieš­rin­ki­mi­nį laiš­ką, ku­ria­me ra­gi­na gy­ven­to­jus ak­ty­viai da­ly­vau­ti ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se. Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios hie­rar­chai taip pat par­eiš­kė [...]
Jei nau­jo­jo Sei­mo ei­li­niai na­riai pri­tars sa­vo ly­de­riams, Lie­tu­va per ar­ti­miau­sius ket­ve­rius me­tus ga­li pri­im­ti is­to­ri­nį spren­di­mą įteisinti ho­mo­sek­sua­lų san­ty­kius.
Es­ti­jos at­sto­vė Eu­ro­pos Au­di­to Rū­muo­se Kers­ti Kal­ju­laid penk­ta­die­nį ofi­cia­liai iš­kel­ta kandidate į pre­zi­den­tus.
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel ket­vir­ta­die­nį kal­bė­da­mie­si te­le­fo­nu pa­smer­kė „bar­ba­riš­kais“ Ru­si­jos ir Si­ri­jos re­ži­mo avia­ci­jos smūgiais Ale­pui, pra­ne­šė [...]
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Pir­mo­ji fis­ka­li­nių če­kių lo­te­ri­ja ga­lė­tų bū­ti su­reng­ta ki­tų me­tų pir­mą­jį ket­vir­tį, sa­ko Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių inspekcijos (VMI) at­sto­vas.
Ket­vir­ta­die­nį, per iš­kil­min­gą ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nia­me fi­zi­nių ir tech­no­lo­gi­jos moks­lų cen­tre, pa­skelb­ti Šve­di­jos vers­lo ap­do­va­no­ji­mų 2016 nu­ga­lė­to­jai. Jais ta­po prof. dr. Vir­gi­ni­jus Šikš­nys, [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Dvi LFF tau­rės bei Su­per­tau­rė – to­kiais tro­fė­jais Vil­niaus „Žal­gi­rio“ fut­bo­li­nin­kai jau pa­pil­dė sa­vo ap­do­va­no­ji­mų len­ty­ną. Lais­va vie­ta jau ruo­šia­ma ir po truputėlį be­si­bai­gian­čiam „SMScre­dit.lt [...]
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Jau penk­tus me­tus iš ei­lės vyks­tan­ti IT pa­slau­gų bend­ro­vės „Tie­to Lie­tu­va“ IT ta­len­tų ug­dy­mo prog­ra­ma „Mė­nuo su IT“ šie­met pir­mą kar­tą su­lau­kė itin daug par­aiš­kų ne tik iš Lie­tu­vos, [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami