TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Slaptoji Butano laimės priežastis

2016 01 04 7:59
Ir turguje neblėsta šypsenos. huffington post nuotrauka

Himalajų kalnuose įsikūrusi mažytė Karalystė, kurios valdžiai žmonių laimė yra svarbesnė nei nacionalinis bendrasis produktas, o turistams plačiai neatvertos durys, – ypatinga. Laimingiausios Žemėje šalies žmonės nejaučia baimės.

Butanas – ypatinga vieta. Turistai, norintys patekti į šią šalį tikrai turi sumokėti minimalų 250 dolerių mokestį vienai dienai, o tai mažą Himalajų Karalystę padaro ir pačia brangiausia turizmui šalimi.

Apie Butaną „Lietuvos žinios“ jau rašė anksčiau. Tuo metu kalbinta kalnų dviračių sporto entuziastė Roma Puišienė, su britų grupe dviračiais apvažiavusi dalį to maršruto, kurį su studijų draugais iš Oksfordo universiteto įveikė ir jaunasis Butano karalius, sakė, kad „Butanas yra vienintelė šalis pasaulyje, piliečių gerovę matuojanti bendruoju nacionaliniu laimės indeksu ir turinti už tai atsakingą laimės ministrą.“

Pagal įstatymą, mažiausiai 60 proc. šalies turi būti miškai, – taip rūpinamasi ateities kartomis. Todėl pirmiausia kalnuotoje vietovėje akį ir traukia natūralūs gamtos stebuklai. Augalų įvairovė ir unikalūs galvijai bei reti paukščiai saugomi nacionaliniuose parkuose.

Įspūdį R. Puišienei padarė ir tai, kad Butanas „sugebėjo atsispirti šalia esančių dviejų galingų valstybių – Indijos ir Kinijos – įtakai, savo piliečiams geba kurti laimingą gyvenimą. – pasakojo keliautoja. – Butaniečiai labai didžiuojasi savo identitetu, kultūra, tradicijomis, tad daugumai žmonių įprasta kasdien dėvėti tautinius drabužius.“

Bebaimiai

Pakeliui į Timpu, Butano sostinę, BBC.com žurnalistas Ericas Weineris išsiaiškino dar vieną priežastį, dėl kurios žmonės čia yra laimingi.

Netikėtai pablogėjus sveikatai, mat galvojo, kad jį ištiko širdies smūgis, žurnalistas kreipėsi į gydytoją. Buvo atlikti įvairūs tyrimai, o gydytojo pasakyti žodžiai nustebino: „Esi sveikas“, – pasakė Karma Ura. Nespėjus Ericui nė išsižioti, K. Ura jau žinojo, kad problemos slypi baimėje.

Huffington post nuotrauka

Ericas bijojo numirti, todėl jam kilo panikos priepuolis. „Kreipiausi į gydytoją, nes buvau išsigandęs, jog mirštu. Iš gydytojo norėjau sužinoti atsakymą, kodėl tai vyksta dabar, kai viskas taip puikiai sekasi, ir kaip galėčiau viską pakeisti“, – mąstė E. Weineris.

„Apie mirtį turėtum pagalvoti bent 5 minutes per dieną. Tai tave pagydys, – sakė daktaras ir tęsė: – baimė numirti, mūsų manymu, anksčiau laiko, kol dar kažko nepasiekėme, nepamatėme, kol vaikai neužugo... Tai nepadeda.“

„Tačiau kodėl turėčiau galvoti apie tai, kas taip slegia?“ – klausė Ericas.

„Turtingi žmonės Vakaruose stengiasi neliesti mirusiojo kūno, vengia žaizdų, nemalonių dalykų. Tai negerai. Mes turime būti pasirengę, kad kažkada nustosime egzistuoti,“ – kalbėjo daktaras.

Galvoti apie nemalonius dalykus

Vietos, kuriose esame, kaip ir patys žmonės turi mus stebinti, o mes savo ruožtu būti atviri netikėtumams, neturėti jokių išankstinių nusistatymų. Himalajų kalnuose įsikūrusios karalystės valdžios iniciatyva yra imtasi sistemingų priemonių vykdyti bendrosios nacionalinės laimės politiką. Tai vieta, kur karaliauja pasitenkinimas, o liūdesiui įžengti draudžiama. Šalyje mažai reklamos, ribojama televizija (nerodomos imtynės, MTV), uždraustas tabakas ir plastikiniai maišeliai, įstatymai nukreipti gamtosaugos linkme. Tai, jog Butanas tikrai ypatinga vieta, patvirtino ir gydytojas bei Centro, tyrinėjančio Butaną, direktorius K. Ura.

Karaliaus vestuvių ceremonija.

„Tiesą pasakius, paklausiau daktaro pasiūlymo pagalvoti apie mirtį kartą per dieną, nors pagal Butano kultūrą, apie mirtį stengiamasi galvoti penkis kartus,“ – kalbėjo Ericas.

Tačiau ar dėl to ši šalis nėra liūdesio ir tamsos šalis?

Ne visai.

2007 metais Kentukio universiteto psichologai Nathanas DeWallas ir Rojus Baumesiteris atliko su studentais tyrimą. Vienos grupės buvo paprašyta mąstyti apie nemalonų ir skausmingą apsilankymą odontologo kabinete, o kitos – apie savo mirtį.

Po to studentų buvo paprašyta sugalvoti žodžių, kurių šaknis prasidėtų „jo-“. Antroji studentų tiriamoji grupė, kuri galvojo apie savo mirtį, išvardijo daug pozityvių žodžių, tokių, kaip džiaugsas (joy, – anglų k.). Tai leido tyrėjams padaryti išvadą, kad „mirtis psichologiškai gąsdinantis faktas, tačiau mąstant apie ją, sistema automatiškai pradeda mąstyti apie pozityvius dalykus“.

Yra dar viena galimybė

Tačiau tai tikrai nenustebintų butaniečių. Jie supranta, kad mirtis – dalis gyvenimo, o šios pagrindinės tiesos neigimas gali sukelti psichologinių problemų.

Linda Leaming, parašiusi knygą „Laimės vadovas: Ką išmokau Butane apie gyvenimą, meilę ir nubudimą“, teigia: „Supratau, kad mąstymas apie mirtį manęs neliūdina. Priešingai: aš susimąstau apie akimirkas ir pastebiu dalykus, kurių paprastai nematydavu. Mano patarimas: važiuokite ten. Mąstykite apie neįmanoma, o tai, kas labai tave gąsdina, galvok apie tai 7 kartus per dieną.“

Priešingai, nei mes vakaruose, butaniečiai nesekvestruoja mirties. Mirtis ir jos vaizdinių yra visur: ypač budistinėse ikonografijose, kur ji vaizduojama kaip spalvinga ir grėsminga. Niekas, net vaikai neslepiami nuo šių vaizdinių ir ritualinių šokių.

Saugotojai visada piešiami pikti, kad atbaidytų blogį. Kaukolės ant galvos vaizduoja mirtį - laikinumą. Nuotraukoje - vyras matuojasi saugotojo kaukę.

Vakaruose mirus žmogui tradiciškai daug sielvartaujama vienumoje, o Butane – tai visos bendruomenės reikalas. Kai kažkas miršta, 49 dienas po mirties daromi įvairūs tradiciniai tam skirti ritualai. „Tai geriau nei bet kokie vaistai nuo depresijos,“ – sakė butanietis aktorius Tsewangas Dendupas.

Tačiau kodėl toks skirtingas požiūris į mirtį? Viena priežasčių ta, jog butaniečiai su mirtimi susiduria labai dažnai: tavęs paskutinioji gali laukti važiuojant vingiuotais keliais, gali užpulti meška, suvalgyti nuodingą grybą ir t.t

Kita priežastis ta, jog tai budistinė šalis, todėl tikima reinkarnacija. Jeigu žinai, kad turėsi kitą galimybę gyventi, kodėl dabar turi nerimauti, jog baigsis šis gyvenimas? Budistai turi posakį: patirk mirties baimę tokią, kokią patiri išmesdamas senus drabužius.

Kas Vakarams atrodo tabu, Butane turi kitą reikšmę. Vaikas sėdi ant savo namų slenksčio. Tokie piešiniai yra beveik ant visų namų sienų - tai simbolis, saugojantis nuo piktųjų dvasių.

Tačiau tai nereiškia, kad butaniečiai nepatiria baimės ar nejaučia liūdesio. Skirtumas tas, jog jie nebėga nuo šių emocijų. „Mes vakaruose jei esame liūdni, bandome tai pakeisti. Bijome liūdesio. Tai kažkas, su kuo turime grumtis, arba gydyti. Butane šios emocijos yra priimamos, kaip dalis gyvenimo,“ – sako L. Leaming.

„K. Uros pamoka man įsiminė. Dėl to apie mirtį mąstau kartą per dieną. Tačiau, kai esu ypatingai susinervinęs, arba nevaldomas, apie mirtį pagalvoju dukart,“ – sako E. Weineris.

Parengė RITA JAKUCEVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"