Slidinėjimo pramogos: ką verta žinoti?

lzinios.lt 2013-01-11 10:12

lzinios.lt

2013-01-11 10:12
AFP Scanpix nuotrauka
Jau pra­si­dė­jo sli­di­nė­ji­mo karšt­li­gė. Ši pra­mo­ga dau­ge­liui aso­ci­juo­ja­si su dau­gy­be snie­go, nuo­sta­biais kal­nų vaiz­dais ir ad­re­na­li­nu, kai su vė­je­liu le­kia­ma nuo kal­no. Ką rei­kė­tų ži­no­ti nau­jo­kams, kad mė­ga­vi­ma­sis žie­mos pra­mo­go­mis bū­tų sau­gus ir po at­os­to­gų grįž­tu­me svei­ki?

Apsauga nuo šalčio – būtina

Kad slidinėjimo trasoje nesušaltumėte, ne tik pasiimkite vilnonių megztinių, bet ir išsirinkite specialiai slidinėjimui pritaikytą šiltą, neperšlampamą striukę bei kelnes. Jos turi būti su paaukštintu liemeniu ir apsauga nuo sniego. „MediCA klinikos“ šeimos gydytoja Ineta Marčiukaitytė primena, kad svarbu ir neapsirengti per šiltai. „Slidinėjant suprakaitavus drėgni drabužiai labai greitai kūną atšaldys, ims krėsti drebulys. Tokiu atveju drėgnus drabužius reikia nedelsiant pakeisti sausais“, – teigė I. Marčiukaitytė. Kelionėje į kalnus pravers specialūs šilumą sulaikantys apatiniai marškinėliai ir kelnės arba, jei norite sutaupyti, galite rinktis paprastas medvilnines apatines kelnes ir marškinėlius ilgomis rankovėmis. Su jais ne tik bus šilčiau, jie apsaugos ir nuo sušalimo.

Taip pat nepamirškite šiltų kojinių – jei jos pernelyg plonos, savo pirštų galiukų nuo šalčio nebejausite jau po 15 minučių. Geriau apsimaukite kelias poras plonesnių kojinių nei vienas storesnes. Močiutės megztos pirštinės gali neapsaugoti rankų nuo šalčio ir sniego, todėl geriau rinktis pasiūtas iš neperšlampamo audinio. Jei ketinate slidinėti vietovėje, kurioje šaltis siekia –20 laipsnių, veidą nuo speigo apsaugokite specialia slidinėjimo kauke arba prie veido priglundančia skarele. Taip pat pasitepkite kremu nuo saulės ir riebiu kremu, apsaugančiu nuo šalčio.

Kas padės sušalus?

Ką daryti, jei vis dėlto sušalote ir rankos bei kojos ėmė dilgčioti? Gydytoja I. Marčiukaitytė pataria neskubėti jų šildyti po karšo vandens srove. Taip tik dar labiau pažeisite audinius. Geriausia rankas ir kojas pamirkyti kambario temperatūros vandenyje. Sušalę gerkite kuo daugiau šiltų skysčių, venkite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų, nes jie skatina kūną atiduoti šilumą, todėl poveikis bus priešingas. „Camelia“ vaistininkė Zita Janušauskienė pataria su savimi pasiimti specialius „šiltukus“, kurie sužvarbus padės greitai sušildyti kojas ir rankas.

Svarbiausia – atsargumas

Net jei gerai valdote slides ar snieglentę, galite patirti sunkią traumą į jus įsirėžus kitam žiemos sporto entuziastui, todėl būtinai saugokite galvą ir pasirūpinkite šalmu. Slidinėjimo akiniai nėra tik madingas atributas. Jie apsaugos jūsų akis nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, varginančio sniego spindesio, padės išvengti į akis lekiančių mažų ledo ir sniego gabalėlių, kai dideliu greičiu leisitės nuo kalno. Snieglentininkai dažnai susižeidžia rankas, todėl reikėtų pasirūpinti riešų apsaugomis.

Išvenkite traumų

  • Nepersistenkite.Pirmąją dieną venkite didelio fizinio krūvio, kadangi kalnuose padidėja kraujo spaudimas, širdies darbas, padažnėja kvėpavimas. Jei persistengsite, raumenyse susidarys daugiau pieno rūgšties. Dėl to jausite didesnį nei įprastai raumenų skausmą.

  • Padarykite apšilimą.Prieš pradėdami slidinėti skirkite10-15 min. apšilimui: atlikite tempimo pratimus kaklo raumenims, mankštinkite kelio ir kulkšnies sąnarius. Ruošiantis į kelionę būtų pravartu kurį laiką pasportuoti, sustiprinti savo raumenis.

  •  Kriskite atsargiai.Didžiausia snieglentininkų klaida – griūvant atsiremti delnais į žemę, todėl jie ne tik pasitempia sausgysles, bet ir susilaužo rankas. Slidininkai daro kitą klaidą – krisdami sėdasi. Nugriuvus ir pradėjus verstis slidžių galai gali užkliūti už žemės ir skausmingai pasukti kelį. Krisdami stenkitės susiriesti į kamuoliuką arba griūti ant šono – taip išvengsite sunkesnių sužeidimų ar patempimų.

Nepersistenkite.Pirmąją dieną venkite didelio fizinio krūvio, kadangi kalnuose padidėja kraujo spaudimas, širdies darbas, padažnėja kvėpavimas. Jei persistengsite, raumenyse susidarys daugiau pieno rūgšties. Dėl to jausite didesnį nei įprastai raumenų skausmą.

Padarykite apšilimą.Prieš pradėdami slidinėti skirkite10-15 min. apšilimui: atlikite tempimo pratimus kaklo raumenims, mankštinkite kelio ir kulkšnies sąnarius. Ruošiantis į kelionę būtų pravartu kurį laiką pasportuoti, sustiprinti savo raumenis.

 Kriskite atsargiai.Didžiausia snieglentininkų klaida – griūvant atsiremti delnais į žemę, todėl jie ne tik pasitempia sausgysles, bet ir susilaužo rankas. Slidininkai daro kitą klaidą – krisdami sėdasi. Nugriuvus ir pradėjus verstis slidžių galai gali užkliūti už žemės ir skausmingai pasukti kelį. Krisdami stenkitės susiriesti į kamuoliuką arba griūti ant šono – taip išvengsite sunkesnių sužeidimų ar patempimų.

Jei nepavyko išvengti kritimo

Didžiausios bėdos, kurios gali ištikti slidinėjant – persišaldymas, nušalimai, kūno sumušimai pargriuvus ir raumenų, raiščių bei sąnarių patempimai. „Patyrus traumą slidinėjant pirmiausia jos vietą reikėtų šaldyti – 3 dienas ant skaudamos vietos dėti ledą arba tepti šaldančiu tepalu. Šaltis sumažins patinimą, skausmą bei uždegimą. Taip pat sužeistą vietą reikėtų patepti preparatu, kuris mažintų uždegimą, padėtų gydyti kraujosruvas ir patinimus“, – sakė Z. Janušauskienė. Koją pašaldžius reikėtų šiek tiek pamankštinti – tai apsaugos nuo raumenų mėšlungio.

Kas turi būti kiekvieno slidinėjimo mėgėjo vaistinėlėje?

„Įvykus nelaimei, slidinėjimo kurorte užsienyje gydymo priemonės gali brangiai kainuoti, todėl kelioninės vaistinėlės turiniu pasirūpinkite iš anksto. Tai kelionės metu tikrai padės sutaupyti, nes čia lengvai rasite reikalingų preparatų už mažą kainą“, – rekomenduoja „Camelia“ vaistininkė Zita Janušauskienė. Ji pataria su savimi būtinai pasiimti šaldančio tepalo, priemonių nuo uždegimo, sumušimo. Reikėtų nepamiršti ir vaistų nuo skausmo bei peršalimo. Vaistinėlėje turėtų būti pleistrų, binto, kurie pravers susižeidus. Taip pat būtinai įsidėkite ir riebaus kremo, kurio sudėtyje nėra vandens.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK), bend­ra­dar­biau­da­ma su Vy­riau­sia­ja rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK), pa­ly­gi­no, ko­kius pri­va­čius in­te­re­sus dek­la­ruo­ja kan­di­da­tai į Sei­mą šioms abiem ins­ti­tu­ci­joms. [...]
Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė ti­ki­si, kad jos pa­teik­tas Sei­mo sta­tu­to pa­tai­sas dėl par­la­men­ta­rų iš­ei­ti­nių su­ma­ži­ni­mo pri­ims dar šios ka­den­ci­jos par­la­men­tas, nors ki­lus ginčams dėl svars­ty­mo [...]
Len­ki­jos prem­je­rė Bea­ta Szyd­lo tre­čia­die­nį pa­sky­rė įta­kin­gą plė­tros mi­nis­trą Ma­teus­zą Mo­ra­wiec­kį Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos va­do­vu, pert­var­kiu­si sa­vo prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mą dešiniojo spar­no vy­riau­sy­bę.
Iz­rae­lio ly­de­riai ir mi­nios ge­din­čių žmo­nių ket­vir­ta­die­nį su­si­rin­ko aikš­tė­je prie par­la­men­to ati­duo­ti pa­sku­ti­nės pa­gar­bos bu­vu­siam pre­zi­den­tui ir No­be­lio pre­mi­jos laureatui Shi­mo­nui Pe­re­sui.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Jau vie­nuo­lik­tus me­tus iš ei­lės ru­duo moks­lei­viams aso­ci­juo­ja­si ne tik su mo­kyk­li­ne ru­ti­na, bet ir su jiems skirtais pra­smin­gais fil­mais.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
„Šian­dien Vil­niu­je pra­de­da­me sta­ty­ti vie­ną di­džiau­sių ener­ge­ti­kos ob­jek­tų ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je – bio­ku­ro ir ko­mu­na­li­nių at­lie­kų ko­ge­ne­ra­ci­nę elek­tri­nę. Ji svar­bi ne tik Vil­niui, [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Žir­gų lenk­ty­nės Lie­tu­vo­je vis po­pu­lia­rė­ja, o šį spor­tą pa­ma­tę žiū­ro­vai lie­ka su­ža­vė­ti – taip tei­gia lenk­ty­nių Lie­tu­vo­je or­ga­ni­za­to­rė Eve­li­na Kol­bas­nik. Pir­mą sezoną lenk­ty­nes ren­gu­si [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami