TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Slovėnija: žmonių gerovę peni ir lošimo namai

2011 07 22 0:00
Vaido Mikaičio nuotrauka

Centrinėje Europoje įsikūrusi Slovėnija galėtų mesti netiesioginį iššūkį meilės šalimi laikomai Prancūzijai. Tai vienintelė pasaulio valstybė, kurios pavadinime anglų kalba yra žodis "meilė". Tuo dauguma slovėnų nepaprastai didžiuojasi.

Didžiuotis jie gali ne vien dėl to. Daugeliui Rytų Europos valstybių Slovėnija pateikiama kaip ūkiškumo, darbštumo, tvarkos, organizuotumo, žinojimo, ko nori, pavyzdys. Ji, drauge su Lietuva įstojusi į Europos Sąjungą (ES), pagal ekonomikos rodiklius toli paliko ne tik visas naujokes, bet ir nemažai ES senbuvių. Šalis pirmoji iš naujųjų narių įsivedė eurą.

Slovėnija neturi nei galingos pramonės, nei gausių gamtos išteklių. Didžiausias jos turtas - disciplinuoti, darbštūs, kraštui atsidavę žmonės. Yra ir daugiau dalykų, kuriais gali pasigirti slovėnai. Pirmiausia - gamta. Nors šalis maža, ji puikuojasi Viduržemio jūros paplūdimiais, Alpių viršūnėmis, dideliais miškais, urvais, upynais ir nusidriekusiomis žaliomis kalvomis. Kraštas pasižymi švaria aplinka, žmonės čia labai linksmi ir draugiški. Slovėnija yra tarsi mišinys vokiškos tvarkos, kultūros, disciplinos ir slaviško nuoširdumo, svetingumo. Iš abiejų kultūrų slovėnai mokosi ir perima geriausia.

Slovėnija ilgą laiką buvo Jugoslavijos dalis. Tuomet ji laikyta pažangiausiu ir turtingiausiu tos šalies kampeliu. 1990 metais slovėnų tauta išreiškė norą gyventi savo valstybėje, o 1991 metų birželio 25-ąją paskelbė nepriklausomybę. Jau kitą dieną Jugoslavijos armijos daliniai peržengė Slovėnijos sieną ir pradėjo karą. Jugoslavai nepajėgė palaužti slovėnų gynybos, todėl po dešimties dienų buvo sudarytos paliaubos ir Jugoslavijos armija pasitraukė. Tada Slovėnija pradėjo savo žygį dar didesnio klestėjimo link.

Nelaukia valdžios malonės

Bendraudamas su slovėnais jauti atsidavimą, ištikimybę savo kraštui. Jie mėgsta kritikuoti vyriausybę ir mano, kad ši viską daro blogai, tačiau nesėdi rankų sudėję, nedejuoja, nelaukia iš valdžios malonės. Tiesiog dirba, nes yra įsitikinę, kad tik pradėję nuo savęs ir sąžiningai dirbdami gali sukurti teisingą, tvarkingą gerovės valstybę. Tačiau slovėnai ne vien darbu gyvi. Jie neskuba užverti namų durų, mėgsta maloniai leisti laiką viešumoje ir taip suteikia miestui gyvasties bei patrauklumo.

Po Slovėniją keliavome nuosavu automobiliu, važiuodami į Kroatijos kurortus. Šalies mažumas yra pranašumas, nes visi gražiausi kampeliai ranka pasiekiami. Čia net tolimiausią atstumą gali įveikti per mažiau nei tris valandas.

Pigių skrydžių į Slovėniją nėra daug, tačiau vykstant iš Vilniaus ar Kauno oro uostų Liublianą galima pasiekti persėdant Londone.

Labai tolerantiški

Slovėnijos gyventojai nejaučia jokio priešiškumo kitataučiams, mielai bendrauja bet kuria užsienio kalba, yra nepaprastai tolerantiški ir pakantūs. Beje, vieno gražiausių Slovėnijos miestų Pirano meru buvo išrinktas juodaodis, ir niekas nedarė iš to problemos. Tai - pirmas juodaodis meras Rytų Europoje. Tiesa, slovėnai nemėgsta, kai jų valstybė vadinama Rytų Europos šalimi, nebūna patenkinti, kai apie Slovėniją kalbama kaip apie buvusio socialistinio bloko šalį. Kita vertus, su slovėnais galima šnekėtis bet kokiomis temomis. Gal tik šiek tiek jautresni yra sienos su Kroatija klausimu, mat dėl to tarp krašto gyventojų vis dar verda karšti ginčai.

Lengva susikalbėti

Slovėnai - vieni didžiausių poliglotų Europoje. Oficiali šalies kalba yra slovėnų, bet apie 70 proc. žmonių moka bent dvi užsienio kalbas, ir tai vienas geriausių ES rodiklių. Slovėnai daugiausia mokosi anglų arba vokiečių kalbos, tačiau dėl didžiosios Jugoslavijos palikimo dauguma jų moka ir serbų-kroatų kalbą, nes ši ganėtinai panaši į slovėnų. Žmonės, gyvenantys Italijos pasienyje, šneka itališkai (apie 15 proc. gyventojų). Taigi susikalbėti su slovėnais tikrai nesunku.

Apstu imigrantų

Slovėnijos ekonomika grįsta prekyba su užsienio valstybėmis. Šalis daugiausia eksportuoja į Vakarų Europą. Slovėnijos gerovė vilioja ir kaimynus. Čia atvyksta daug darbo imigrantų iš Makedonijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo. Jų nuolat daugėja, o Slovėnijai įstojus į ES pagausėjo dvigubai. Minėtų kraštų piliečiams ši šalis tinka, nes čia jie nejaučia kalbos barjero. Pagal imigracijos mastą vienam gyventojui Slovėnija pirmauja ES. Jau dabar apie 12 proc. valstybės gyventojų yra gimę užsienyje, daugiausia buvusios Jugoslavijos šalyse.

Turizmas taip pat gerokai papildo krašto biudžetą. Viena svarbiausių pajamų dalių - lošimo namai. Slovėnai neslepia, kad stengiasi pritraukti turistus prisistatydami kaip Europos Las Vegasas. Iš tiesų Slovėnija yra daugiausia lošimų namų, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, turinti ES valstybė.

Dviračiu ir pėsčiomis

Liubliana - viena mažiausių Europos sostinių, tačiau tikrai ne viena nuobodžiausių. Kultūrinis gyvenimas čia tiesiog kunkuliuoja. Miestiečiai nepaprastai puoselėja Liublianą, saugo ją visais įmanomais būdais. Gyventojai mano, kad geriausias būdas daryti miestą patrauklų turistams - ne užsidaryti namie, o eiti į viešumą, lankyti kavines ir parkus. Liublianoje visada pilna žmonių, penktadalį miesto gyventojų sudaro studentai.

Sostinėje daug žalumos, todėl čia galima mėgautis grynu oru ir puikiais parkais. Nors viešasis transportas nepriekaištingas, slovėnai labiausiai mėgsta važinėti dviračiais. Liubliana nedidelė, todėl šia transporto priemone pasiekti bet kurią miesto vietą patogu, nes beveik visur įrengti dviračių takai. Turistams siūloma dviračius išsinuomoti, tačiau sostinę puikiai galima tyrinėti ir pėsčiomis.

Vaizdas iš bokšto

Liublianoje nėra išskirtinių turizmo objektų, bet tai, ko gero, ir žavu, nes nereikia lakstyti nuo vieno paminklo prie kito ir baimintis, kad ko nors neaplankysi. Gali tiesiog lėtai vaikštinėti jaukaus senamiesčio gatvelėmis ar Liublianicos upės krantine ir mėgautis puikiais vaizdais.

Populiariausia turistų vieta sostinėje - ant didelio kalno miesto centre stovinti pilis. Jos bokšte plevėsuoja žalia Liublianos vėliava. Viduramžių statinyje įrengtame muziejuje nuolat vyksta įvairūs renginiai. Tačiau bene geriausią įspūdį palieka iš pilies bokšto matomas vaizdas, kai tai prieš akis visu grožiu atsiveria Liublianos panorama ir miesto prieigose stūksantys kalnai. Bilietas į bokštą kainuoja apie 5 eurus.

Garsėja tiltais

Įsispraudęs tarp pilies ir Liublianicos upės, viliojantis siauromis gatvelėmis, mažomis kavinukėmis ir parduotuvėlėmis, įkurtomis viduramžius menančiuose pastatuose, turistus kviečia senamiestis.

Liubliana garsėja tiltais. Vienas žymesnių - Trigubas tiltas. Nors šį statinį sudaro trys vaizdingi tiltai, pastatyti tiesiog vienas šalia kito, jis vis tiek laikomas vienu tiltu. Visai greta yra ne mažiau garsus Drakono tiltas, saugomas keturių drakono statulų. Mėsininko tiltas populiarus tarp įsimylėjėlių ir sutuoktinių. Jie čia atvyksta prisiekti amžiną meilę ir prirakinti ją simbolizuojančią spyną. Mano nuomone, žodis "tiltas" šiems statiniams šiek tiek per skambus, nes Liublianica pagal plotį primena mūsų Vilnią, todėl tai greičiau yra tiltukai. Žinoma, jų vaizdingumo tai ne kiek nesumenkina.

Respublikos aikštė žymi tuo, kad čia 1991 metais buvo paskelbta Slovėnijos nepriklausomybė. Dar vienas ne itin standartinis traukos objektas - Metelkovos miestas. Tai buvusiame kariniame miestelyje netoli geležinkelio stoties esanti vieta, pasiskelbusi autonomine kultūrine teritorija. Joje mėgsta rinktis alternatyvaus meno gerbėjai ir jaunimas. Metelkovoje įsikūrę daug barų, naktinių klubų, todėl ši vieta penktadienio ir šeštadienio vakarais ypač lankoma ir triukšminga.

Tiek Liubliana, tiek visa Slovėnija, ko gero, yra vienos saugiausių pasaulyje. Šalis labai patraukli aktyvaus poilsio mėgėjams. Kalnai, sraunios upės suteikia puikią galimybę kopti, laipioti, plaukti kanojomis, plaustais, keliauti dviračiais, slidinėti. Pietinė krašto dalis tikras rojus urvų, o vakarinė - nardymo mėgėjams. Be viso to, čia galima tiesiog ilsėtis ir mėgautis slovėniška virtuve bei vietiniu vynu.

99 laimės laiptai

Slovėnija yra trečia pagal miškų plotą Europoje. Net 58 proc. jos teritorijos užima miškai. Jau iškart už Liublianos galima nuvykti į kalną Šmarna Gora, miestiečių mėgstamą poilsio vieta. Nuo viršaus atsiveria puiki sostinės panorama. Tačiau dėl jos į kalną reikia kopti bent pusvalandį. Mes ten nuvažiavome gražią sekmadienio popietę, todėl buvo labai daug žmonių.

Bene lankomiausias Slovėnijos objektas - tarp kalnų įsiterpęs Bledo ežeras, turintis salą su bokštu. Tai vienintelė Slovėnijos sala. Joje stovi iš tolo matoma Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Slovėnai įsitikinę, kad tuoktis pasiruošęs jaunikis turi paimti nuotaką ant rankų, įveikti 99 laiptelius ir būtinai pasiekti bažnyčią. Tuomet santuoka esą bus laiminga.

Palei ežerą įsikūrusiame Bledo miestelyje turistai gali atrasti ramybę ir romantiką. Salą nesunku pasiekti barža ar valtimi, kurių čia tikrai netrūksta. Vietinių teigimu, Bledas yra gražiausia vieta Slovėnijoje. Nuo Liublianos iki jo - tik valanda kelio.

Postojnos urvų tinklas garsus tuo, kad yra ilgiausias (apie 20 km) pasaulyje. Jame galima grožėtis įspūdingo dydžio stalaktitais ir stalagmitais. Netoliese įsikūrusi Predjamos pilis - viena gražiausių Slovėnijos pilių. Ji tarsi kregždžių lizdas, pakibęs ant uolos. Škocjano urvai gal truputį mažesni, ne taip gausiai lankomi turistų, bet irgi daro įspūdį.

Štai Pirano miestelis prie jūros vadinamas Slovėnijos Venecija. Jo senamiestis žavi architektūra ir Veneciją primenančiomis siauromis gatvelėmis.

Puikioji "jota"

Slovėnai tikina, kad dėl šalies įvairovės jie net ir neturi tokio dalyko kaip unikali slovėniška virtuvė. Tai tarsi austriškos, Viduržemio regiono ir balkaniškos virtuvės mišinys. Kalbama, kad slovėnų patiekalus ypač mėgsta austrai, nes daug jų čia atvyksta tiesiog pavalgyti. Vis dėlto kai kuriuose restoranuose siūloma grynai slovėniškų patiekalų, tokių kaip "kraški pršut" - vytintas kumpis, "štruklji" - koldūnai (jų gali būti net 70 rūšių), "jota" - sriuba, pagaminta iš pupelių, bekonienos, šonkauliukų, raugintų kopūstų ir česnako. Tiesiog puiki sriuba, rekomenduoju.

Slovėnija - vyno kraštas. Populiariausias čia sausas raudonasis vynas "Trekan" ir "Cviček". Tiesa, rasti jo kur kitur, išskyrus Slovėniją, sunku. Dėl didelės kainos ir dėl to, kad šio vyno pagaminama mažai, jis eksportuojamas tik į keletą Europos valstybių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"