Slovėnija: žmonių gerovę peni ir lošimo namai

LŽ 2011-07-22 00:00
2011-07-22 00:00
Vaido Mikaičio nuotrauka
Cen­tri­nė­je Eu­ro­po­je įsi­kū­ru­si Slo­vė­ni­ja ga­lė­tų mes­ti ne­tie­sio­gi­nį iš­šū­kį mei­lės ša­li­mi lai­ko­mai Pra­ncū­zi­jai. Tai vie­nin­te­lė pa­sau­lio vals­ty­bė, ku­rios pa­va­di­ni­me ang­lų kal­ba yra žo­dis "mei­lė". Tuo dau­gu­ma slo­vė­nų ne­pap­ras­tai di­džiuo­ja­si.

Didžiuotis jie gali ne vien dėl to. Daugeliui Rytų Europos valstybių Slovėnija pateikiama kaip ūkiškumo, darbštumo, tvarkos, organizuotumo, žinojimo, ko nori, pavyzdys. Ji, drauge su Lietuva įstojusi į Europos Sąjungą (ES), pagal ekonomikos rodiklius toli paliko ne tik visas naujokes, bet ir nemažai ES senbuvių. Šalis pirmoji iš naujųjų narių įsivedė eurą.

Slovėnija neturi nei galingos pramonės, nei gausių gamtos išteklių. Didžiausias jos turtas - disciplinuoti, darbštūs, kraštui atsidavę žmonės. Yra ir daugiau dalykų, kuriais gali pasigirti slovėnai. Pirmiausia - gamta. Nors šalis maža, ji puikuojasi Viduržemio jūros paplūdimiais, Alpių viršūnėmis, dideliais miškais, urvais, upynais ir nusidriekusiomis žaliomis kalvomis. Kraštas pasižymi švaria aplinka, žmonės čia labai linksmi ir draugiški. Slovėnija yra tarsi mišinys vokiškos tvarkos, kultūros, disciplinos ir slaviško nuoširdumo, svetingumo. Iš abiejų kultūrų slovėnai mokosi ir perima geriausia.

Slovėnija ilgą laiką buvo Jugoslavijos dalis. Tuomet ji laikyta pažangiausiu ir turtingiausiu tos šalies kampeliu. 1990 metais slovėnų tauta išreiškė norą gyventi savo valstybėje, o 1991 metų birželio 25-ąją paskelbė nepriklausomybę. Jau kitą dieną Jugoslavijos armijos daliniai peržengė Slovėnijos sieną ir pradėjo karą. Jugoslavai nepajėgė palaužti slovėnų gynybos, todėl po dešimties dienų buvo sudarytos paliaubos ir Jugoslavijos armija pasitraukė. Tada Slovėnija pradėjo savo žygį dar didesnio klestėjimo link.

Nelaukia valdžios malonės

Bendraudamas su slovėnais jauti atsidavimą, ištikimybę savo kraštui. Jie mėgsta kritikuoti vyriausybę ir mano, kad ši viską daro blogai, tačiau nesėdi rankų sudėję, nedejuoja, nelaukia iš valdžios malonės. Tiesiog dirba, nes yra įsitikinę, kad tik pradėję nuo savęs ir sąžiningai dirbdami gali sukurti teisingą, tvarkingą gerovės valstybę. Tačiau slovėnai ne vien darbu gyvi. Jie neskuba užverti namų durų, mėgsta maloniai leisti laiką viešumoje ir taip suteikia miestui gyvasties bei patrauklumo.

Po Slovėniją keliavome nuosavu automobiliu, važiuodami į Kroatijos kurortus. Šalies mažumas yra pranašumas, nes visi gražiausi kampeliai ranka pasiekiami. Čia net tolimiausią atstumą gali įveikti per mažiau nei tris valandas.

Pigių skrydžių į Slovėniją nėra daug, tačiau vykstant iš Vilniaus ar Kauno oro uostų Liublianą galima pasiekti persėdant Londone.

Labai tolerantiški

Slovėnijos gyventojai nejaučia jokio priešiškumo kitataučiams, mielai bendrauja bet kuria užsienio kalba, yra nepaprastai tolerantiški ir pakantūs. Beje, vieno gražiausių Slovėnijos miestų Pirano meru buvo išrinktas juodaodis, ir niekas nedarė iš to problemos. Tai - pirmas juodaodis meras Rytų Europoje. Tiesa, slovėnai nemėgsta, kai jų valstybė vadinama Rytų Europos šalimi, nebūna patenkinti, kai apie Slovėniją kalbama kaip apie buvusio socialistinio bloko šalį. Kita vertus, su slovėnais galima šnekėtis bet kokiomis temomis. Gal tik šiek tiek jautresni yra sienos su Kroatija klausimu, mat dėl to tarp krašto gyventojų vis dar verda karšti ginčai.

Lengva susikalbėti

Slovėnai - vieni didžiausių poliglotų Europoje. Oficiali šalies kalba yra slovėnų, bet apie 70 proc. žmonių moka bent dvi užsienio kalbas, ir tai vienas geriausių ES rodiklių. Slovėnai daugiausia mokosi anglų arba vokiečių kalbos, tačiau dėl didžiosios Jugoslavijos palikimo dauguma jų moka ir serbų-kroatų kalbą, nes ši ganėtinai panaši į slovėnų. Žmonės, gyvenantys Italijos pasienyje, šneka itališkai (apie 15 proc. gyventojų). Taigi susikalbėti su slovėnais tikrai nesunku.

Apstu imigrantų

Slovėnijos ekonomika grįsta prekyba su užsienio valstybėmis. Šalis daugiausia eksportuoja į Vakarų Europą. Slovėnijos gerovė vilioja ir kaimynus. Čia atvyksta daug darbo imigrantų iš Makedonijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo. Jų nuolat daugėja, o Slovėnijai įstojus į ES pagausėjo dvigubai. Minėtų kraštų piliečiams ši šalis tinka, nes čia jie nejaučia kalbos barjero. Pagal imigracijos mastą vienam gyventojui Slovėnija pirmauja ES. Jau dabar apie 12 proc. valstybės gyventojų yra gimę užsienyje, daugiausia buvusios Jugoslavijos šalyse.

Turizmas taip pat gerokai papildo krašto biudžetą. Viena svarbiausių pajamų dalių - lošimo namai. Slovėnai neslepia, kad stengiasi pritraukti turistus prisistatydami kaip Europos Las Vegasas. Iš tiesų Slovėnija yra daugiausia lošimų namų, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, turinti ES valstybė.

Dviračiu ir pėsčiomis

Liubliana - viena mažiausių Europos sostinių, tačiau tikrai ne viena nuobodžiausių. Kultūrinis gyvenimas čia tiesiog kunkuliuoja. Miestiečiai nepaprastai puoselėja Liublianą, saugo ją visais įmanomais būdais. Gyventojai mano, kad geriausias būdas daryti miestą patrauklų turistams - ne užsidaryti namie, o eiti į viešumą, lankyti kavines ir parkus. Liublianoje visada pilna žmonių, penktadalį miesto gyventojų sudaro studentai.

Sostinėje daug žalumos, todėl čia galima mėgautis grynu oru ir puikiais parkais. Nors viešasis transportas nepriekaištingas, slovėnai labiausiai mėgsta važinėti dviračiais. Liubliana nedidelė, todėl šia transporto priemone pasiekti bet kurią miesto vietą patogu, nes beveik visur įrengti dviračių takai. Turistams siūloma dviračius išsinuomoti, tačiau sostinę puikiai galima tyrinėti ir pėsčiomis.

Vaizdas iš bokšto

Liublianoje nėra išskirtinių turizmo objektų, bet tai, ko gero, ir žavu, nes nereikia lakstyti nuo vieno paminklo prie kito ir baimintis, kad ko nors neaplankysi. Gali tiesiog lėtai vaikštinėti jaukaus senamiesčio gatvelėmis ar Liublianicos upės krantine ir mėgautis puikiais vaizdais.

Populiariausia turistų vieta sostinėje - ant didelio kalno miesto centre stovinti pilis. Jos bokšte plevėsuoja žalia Liublianos vėliava. Viduramžių statinyje įrengtame muziejuje nuolat vyksta įvairūs renginiai. Tačiau bene geriausią įspūdį palieka iš pilies bokšto matomas vaizdas, kai tai prieš akis visu grožiu atsiveria Liublianos panorama ir miesto prieigose stūksantys kalnai. Bilietas į bokštą kainuoja apie 5 eurus.

Garsėja tiltais

Įsispraudęs tarp pilies ir Liublianicos upės, viliojantis siauromis gatvelėmis, mažomis kavinukėmis ir parduotuvėlėmis, įkurtomis viduramžius menančiuose pastatuose, turistus kviečia senamiestis.

Liubliana garsėja tiltais. Vienas žymesnių - Trigubas tiltas. Nors šį statinį sudaro trys vaizdingi tiltai, pastatyti tiesiog vienas šalia kito, jis vis tiek laikomas vienu tiltu. Visai greta yra ne mažiau garsus Drakono tiltas, saugomas keturių drakono statulų. Mėsininko tiltas populiarus tarp įsimylėjėlių ir sutuoktinių. Jie čia atvyksta prisiekti amžiną meilę ir prirakinti ją simbolizuojančią spyną. Mano nuomone, žodis "tiltas" šiems statiniams šiek tiek per skambus, nes Liublianica pagal plotį primena mūsų Vilnią, todėl tai greičiau yra tiltukai. Žinoma, jų vaizdingumo tai ne kiek nesumenkina.

Respublikos aikštė žymi tuo, kad čia 1991 metais buvo paskelbta Slovėnijos nepriklausomybė. Dar vienas ne itin standartinis traukos objektas - Metelkovos miestas. Tai buvusiame kariniame miestelyje netoli geležinkelio stoties esanti vieta, pasiskelbusi autonomine kultūrine teritorija. Joje mėgsta rinktis alternatyvaus meno gerbėjai ir jaunimas. Metelkovoje įsikūrę daug barų, naktinių klubų, todėl ši vieta penktadienio ir šeštadienio vakarais ypač lankoma ir triukšminga.

Tiek Liubliana, tiek visa Slovėnija, ko gero, yra vienos saugiausių pasaulyje. Šalis labai patraukli aktyvaus poilsio mėgėjams. Kalnai, sraunios upės suteikia puikią galimybę kopti, laipioti, plaukti kanojomis, plaustais, keliauti dviračiais, slidinėti. Pietinė krašto dalis tikras rojus urvų, o vakarinė - nardymo mėgėjams. Be viso to, čia galima tiesiog ilsėtis ir mėgautis slovėniška virtuve bei vietiniu vynu.

99 laimės laiptai

Slovėnija yra trečia pagal miškų plotą Europoje. Net 58 proc. jos teritorijos užima miškai. Jau iškart už Liublianos galima nuvykti į kalną Šmarna Gora, miestiečių mėgstamą poilsio vieta. Nuo viršaus atsiveria puiki sostinės panorama. Tačiau dėl jos į kalną reikia kopti bent pusvalandį. Mes ten nuvažiavome gražią sekmadienio popietę, todėl buvo labai daug žmonių.

Bene lankomiausias Slovėnijos objektas - tarp kalnų įsiterpęs Bledo ežeras, turintis salą su bokštu. Tai vienintelė Slovėnijos sala. Joje stovi iš tolo matoma Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Slovėnai įsitikinę, kad tuoktis pasiruošęs jaunikis turi paimti nuotaką ant rankų, įveikti 99 laiptelius ir būtinai pasiekti bažnyčią. Tuomet santuoka esą bus laiminga.

Palei ežerą įsikūrusiame Bledo miestelyje turistai gali atrasti ramybę ir romantiką. Salą nesunku pasiekti barža ar valtimi, kurių čia tikrai netrūksta. Vietinių teigimu, Bledas yra gražiausia vieta Slovėnijoje. Nuo Liublianos iki jo - tik valanda kelio.

Postojnos urvų tinklas garsus tuo, kad yra ilgiausias (apie 20 km) pasaulyje. Jame galima grožėtis įspūdingo dydžio stalaktitais ir stalagmitais. Netoliese įsikūrusi Predjamos pilis - viena gražiausių Slovėnijos pilių. Ji tarsi kregždžių lizdas, pakibęs ant uolos. Škocjano urvai gal truputį mažesni, ne taip gausiai lankomi turistų, bet irgi daro įspūdį.

Štai Pirano miestelis prie jūros vadinamas Slovėnijos Venecija. Jo senamiestis žavi architektūra ir Veneciją primenančiomis siauromis gatvelėmis.

Puikioji "jota"

Slovėnai tikina, kad dėl šalies įvairovės jie net ir neturi tokio dalyko kaip unikali slovėniška virtuvė. Tai tarsi austriškos, Viduržemio regiono ir balkaniškos virtuvės mišinys. Kalbama, kad slovėnų patiekalus ypač mėgsta austrai, nes daug jų čia atvyksta tiesiog pavalgyti. Vis dėlto kai kuriuose restoranuose siūloma grynai slovėniškų patiekalų, tokių kaip "kraški pršut" - vytintas kumpis, "štruklji" - koldūnai (jų gali būti net 70 rūšių), "jota" - sriuba, pagaminta iš pupelių, bekonienos, šonkauliukų, raugintų kopūstų ir česnako. Tiesiog puiki sriuba, rekomenduoju.

Slovėnija - vyno kraštas. Populiariausias čia sausas raudonasis vynas "Trekan" ir "Cviček". Tiesa, rasti jo kur kitur, išskyrus Slovėniją, sunku. Dėl didelės kainos ir dėl to, kad šio vyno pagaminama mažai, jis eksportuojamas tik į keletą Europos valstybių.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
wOSEOBWnuIZXEPmBf  23.25.204.145 2013-03-26 16:03:06
Dar siūlau kelias levtiiškas grupes. Tai sadūnai, ventukai,Mokinukės,Yva, 16Hz, Žas, Žilvinas Žvagulis,nykstukas ir 7 snieguoles, Cisco Kid, Linksmuciai, G&G Sindikatas, Laimutis Purvinis, 69 danguje, kastaneda, Blogos mergaites, delfinai, naujieji lietuviai. Va klausyk ir paziurek ar patiks. As ir surasiau tokias grupes kokias zinau, bei kaikurias daina is tu grupiu turiu.
2 0  Netinkamas komentaras
Aukš­čiau­sio­ji au­di­to ins­ti­tu­ci­ja, at­li­ku­si Bend­rų­jų miš­kų ūkio reik­mių fi­nan­sa­vi­mo prog­ra­mos au­di­tą, nu­sta­tė, jog 2015 m. pu­sė prog­ra­mos lė­šų – apie 4 mln. eu­rų – buvo pa­nau­do­tos ne [...]
Sei­mas tre­čia­die­nį ne­priims pir­mų­jų nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so pa­tai­sų. Pa­kei­ti­mų jis im­sis jau po rin­ki­mų.
Is­pa­ni­jo­je, Bel­gi­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je po­li­ci­ja su­lai­kė pen­kis as­me­nis, ga­li­mai su­bū­ru­sius kuo­pe­lę, ku­ri sklei­dė dži­ha­dis­tų pro­pa­gan­dą ir sie­kė pri­trauk­ti ko­vo­to­jų į grupuotę „Is­la­mo vals­ty­bė“ [...]
In­do­ne­zi­jos gel­bė­to­jai tre­čia­die­nį dėl ug­ni­kal­nio iš­si­ver­ži­mo iš vie­nos po­pu­lia­riau­sių žy­gių vie­tų eva­ka­vo apie 400 tu­ris­tų, dau­giau­siai už­sie­nie­čių, pranešė vie­nas par­ei­gū­nas.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Spa­lio vi­du­ry­je pra­si­dė­sian­tis 10-asis „Ne­pa­to­gus ki­nas“ ža­da pa­kvies­ti į spe­cia­lią re­tros­pek­ty­vą iš tie­sų ne­pa­to­gia te­ma – „Ho­lo­kaus­tas: at­min­tis ekra­ne“ – taip va­di­na­si kartu su Ber­ly­no [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
„Devs.LT“, ku­rian­ti dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­grin­du vei­kian­čią prog­ra­muo­to­jų pa­ieš­kos plat­for­mą, jun­gia­si prie „Vil­nius Tech Park“ vers­lo vystymo par­tne­rių tink­lo. 
Uos­ta­mies­tis tu­ris­ti­nį se­zo­ną pra­de­da ir bai­gia krui­zi­nių lai­vų vi­zi­tais, ta­čiau ge­rė­jan­tys tu­riz­mo ro­dik­liai men­kai te­vei­kia to­liau nuo uos­to esan­tį Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ną. Ap­jun­gu­sios iš­tek­lius [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
Ša­lies sa­vi­val­dy­bės tu­ri net 11 mln. kv. m nuo­sa­vų pa­tal­pų ir pa­sta­tų – tiek, kiek uži­ma Anykš­čių mies­to te­ri­to­ri­ja, at­sklei­dė Lie­tu­vos lais­vo­sios rinkos ins­ti­tu­to ana­li­zė. 
Ge­te­bor­ge vy­ku­sia­me 2016 me­tų at­vi­ra­ja­me Šve­di­jos kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­na­te per­ga­lė­mis džiau­gė­si ir lie­tu­viai – Bri­gi­ta Gus­tai­ty­tė ta­po čem­pio­ne, o Jev­ge­ni­jus Ju­ru­tas užėmė 3-ąją vie­tą.
Ka­ta­ži­na Sos­na („Tor­pa­do Fac­to­ry“) ta­po Ita­li­jo­je vy­ku­sių Tarp­tau­ti­nės dvi­ra­čių spor­to są­jun­gos (UCI) tre­čios ka­te­go­ri­jos kal­nų dvi­ra­čių kro­so varžybų „Gi­mon­di­Bi­ke“ nu­ga­lė­to­ja. 
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
JAV kos­mi­nių tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vės „Spa­ceX“ va­do­vas Elo­nas Mus­kas an­tra­die­nį at­sklei­dė sa­vo am­bi­cin­gus pla­nus į Mar­są iš­siųs­ti erd­vė­lai­vį su 100 žmo­nių, ir prog­no­za­vo, kad to­kia ke­lio­nė [...]
„Šel­pia­me var­gin­giau gy­ve­nan­čius vo­kie­čius, – iro­ni­za­vo Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ins­ti­tu­to (LEI) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas dr. Ro­lan­das Ur­bo­nas. – Ir per anks­tes­nę sep­ty­ne­rius metus vyk­dy­tą Eu­ro­pos [...]
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos gam­ti­nin­kai gre­ti­ma­me kie­me, su­ta­rę su gy­ven­to­jais, va­kar nu­pjo­vė ten au­gu­sias uo­sia­la­pio kle­vo at­ža­las ir no­ri dar kar­tą par­agin­ti žmo­nes ko­vą su invazinėmis rū­ši­mis, kad [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Drau­di­mo bend­ro­vės at­lik­tas eks­pe­ri­men­tas at­sklei­dė ma­lo­nų fak­tą apie vil­nie­čių vai­ra­vi­mo kul­tū­rą – su­si­da­rius spūs­čiai vai­ruo­to­jai el­gia­si so­li­da­riai ir už­lei­džia vie­tą kitiems eis­mo da­ly­viams. [...]
Kas an­trus me­tus ru­de­nį Ha­no­ve­ry­je (Vo­kie­ti­ja) vyks­tan­ti di­džiau­sia Eu­ro­po­je ko­mer­ci­nio trans­por­to par­oda IAA su­bu­ria stam­biau­sius leng­vo­jo, su­nkio­jo bei spe­cia­li­zuo­to komercinio trans­por­to ga­min­to­jus [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami