Specialistas: šiek tiek įvaldę slides, lietuviai tampa šlaitų ereliais

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt 2014-01-02 09:38
Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
2014-01-02 09:38
Reuters/Scanpix nuotrauka
Lie­tu­viai kal­nuo­se el­gia­si pa­na­šiai kaip ke­liuo­se – vos tik pra­moks­ta sli­di­nė­ti, tuoj pat užau­ga ere­lio spar­nai. Taip tei­gia Lie­tu­vos kal­nų sli­di­nė­ji­mo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Pa­ulius Au­gū­nas. „Kaip yra ke­lių ere­liai, taip yra ir šlai­tų ere­liai. Žmo­nės, silp­nai val­dy­da­mi sli­des, le­kia, da­ro pa­vo­jin­gus ma­nev­rus ir su­ke­lia pa­vo­jų ne tik sau, bet, svar­biau­sia, ir ap­lin­ki­niams“, – sa­ko jis.

Anot P. Au­gū­no, lie­tu­viai ypač lin­kę da­ry­ti klai­dą, ku­ri bu­vo lem­tin­ga Al­pė­se trau­mą pa­ty­ru­siam Mi­chae­liui Schu­ma­che­riui, – iš­va­žiuo­ti už tra­sos ri­bų. „O ten yra ak­me­nys, ga­li­mi le­dy­nų ply­šiai, ga­li ty­ko­ti pa­vo­jai. Su­nkios ir mir­ti­nos trau­mos sli­di­nė­jant iš­tin­ka dviem at­ve­jais: ar­ba su­si­dū­rus su ne­ju­dan­čia kliū­ti­mi [...], ar­ba su ki­tu žmo­gu­mi. Šių trau­mų pa­sek­mės skau­džiau­sios“, – pa­brė­žia spe­cia­lis­tas. LRT ra­di­jo lai­do­je „60 mi­nu­čių“ jis pa­ta­ria, kaip sli­di­nė­ti sau­giai.

– Kaip lie­tu­viai el­gia­si sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tuo­se? Ko­kia jų sli­di­nė­ji­mo kul­tū­ra?

– Ma­no pa­ste­bė­ji­mu, lie­tu­viai sli­di­nė­da­mi el­gia­si pa­na­šiai kaip vai­ruo­da­mi. Ga­li­ma iš­skir­ti žmo­nes, ku­rie iš ti­krų­jų lai­ko­si tai­syk­lių, pui­kiai su­vok­da­mi, ko­kie pa­vo­jai sly­pi, už­sii­mant šiuo spor­tu. Ir yra ki­ta gru­pė žmo­nių, ku­rie vi­siš­kai ne­gal­vo­ja nei apie sa­vo, nei apie ap­lin­ki­nių žmo­nių svei­ka­tą. Tai­gi su­si­da­ro la­bai prieš­ta­rin­gi įspū­džiai, pa­ma­čius mū­sų tau­tie­čius sli­di­nė­jan­čius, ypač – už­sie­nio kal­nuo­se.

– Kaip ma­no­te, kas le­mia tos an­tros gru­pės el­ge­sį?

– Ma­ny­čiau, yra dvi prie­žas­tys. Pir­ma prie­žas­tis – pa­pras­čiau­sias ne­ži­no­ji­mas, ne­su­vo­ki­mas, koks pa­vo­jin­gas šis spor­tas – tiek sli­di­nė­jant sli­dė­mis, tiek snieg­len­te. Ki­ta prie­žas­tis, ma­tyt, toks bruo­žas – bet ko­kių eg­zis­tuo­jan­čių tai­syk­lių ig­no­ra­vi­mas. Kaip yra ke­lių ere­liai, taip yra ir šlai­tų ere­liai. Žmo­nės, silp­nai val­dy­da­mi sli­des, le­kia, da­ro pa­vo­jin­gus ma­nev­rus ir su­ke­lia pa­vo­jų ne tik sau, bet, svar­biau­sia, ir ap­lin­ki­niams.

– Kas el­gia­si pa­vo­jin­giau – ar tie, ku­rie tik pra­de­da sli­di­nė­ti, ar tie, ku­rie jau­čia­si jau pa­sie­kę tam ti­krą pro­fe­sio­na­lu­mo ly­gį, gal­būt per daug pa­si­ti­kin­tys sa­vi­mi?

– Ma­to­te, tie, ku­rie tik pra­de­da, pa­pras­čiau­siai ne­ga­li la­bai pa­vo­jin­gai elg­tis, nes jie dar silp­nai val­do sli­des, jie ne­ga­li pa­va­žiuo­ti grei­tai. O tiems, ku­rie dar tik pra­dė­ję, bet sli­des jau šiek tiek įval­dę, užau­ga spar­nai. Žmo­nės aps­kri­tai per­ver­ti­na sa­vo ga­li­my­bes ir le­kia, vir­šy­da­mi sau­gų grei­tį, vir­šy­da­mi sa­vo ge­bė­ji­mus, ku­riems at­si­ras­ti rei­kia ne vie­no ir ne ke­le­to kar­tų ant kal­nų sli­džių ar snieg­len­tės... Ir net ne ke­lio­li­kos me­tų, kad pa­siek­tum tam ti­krą ly­gį.

– O koks yra sau­gus grei­tis sli­di­nė­jant?

– Ma­to­te, sau­gus grei­tis sli­di­nė­jant pri­klau­so nuo sli­di­nin­ko ge­bė­ji­mų, kaip jis įval­dęs kal­nų sli­di­nė­ji­mo tech­ni­ką, ar jis pa­jė­gus įver­tin­ti ap­lin­ki­nius ir iš­ori­nius veiks­nius, si­tua­ci­ją. Pa­na­šiai kaip vai­ruo­jant au­to­mo­bi­lį – lenk­ty­ni­nin­kui ir 200 km/h ga­li bū­ti sau­gus grei­tis, o ki­tam – ir 60 km/h per di­de­lis...

– Ko­kios pa­grin­di­nės sau­gaus sli­di­nė­ji­mo tai­syk­lės?

– Pa­grin­di­nių sli­di­nė­ji­mo tai­syk­lių yra de­šimt. Vi­si sli­di­nin­kai ir snieg­len­ti­nin­kai ga­li jas ras­ti mū­sų tink­la­la­py­je kal­nus­li­di­nė­ji­mas.lt. Jos yra pa­tvir­tin­tos Tarp­tau­ti­nės sli­di­nė­ji­mo fe­de­ra­ci­jos. Pa­grin­di­nės tai­syk­lės – gerb­ti ki­tus, elg­tis taip, kad ne­su­kel­tum pa­vo­jaus sau ir ap­lin­ki­niams, kon­tro­liuo­ti sa­vo sli­di­nė­ji­mo grei­tį, pa­skui – ke­lio pa­si­rin­ki­mas.

Ly­giai taip pat kaip va­žiuo­jant ma­ši­na, vi­są lai­ką tu­ri įver­tin­ti si­tua­ci­ją, ne­už­kirs­ti ke­lio ki­tam. Tik skir­tin­gai nei vai­ruo­jant au­to­mo­bi­lį, sli­di­nė­jant vi­są lai­ką tei­sus tas, ku­ris va­žiuo­ja prie­ky­je. Va­di­na­si, žmo­gus, va­žiuo­jan­tis ga­le, tu­ri įver­tin­ti va­žiuo­jan­čio­jo prie­ky­je grei­tį, jo ga­li­mą ma­nev­rą ir į tai at­siž­velg­ti. Ap­len­ki­mas tu­ri bū­ti sau­gus, taip pat ir pra­dė­ji­mas čiuož­ti tra­so­je. Ar su­sto­jus, ar ker­tant ki­tą tra­są, rei­kia bū­ti­nai ap­siž­val­gy­ti į kai­rę, į de­ši­nę, į vir­šų, į apa­čią ir sau­giai va­žiuo­ti per tra­są.

Svar­bus ir su­sto­ji­mas tra­so­je. Ne­ga­li stai­giai stab­dy­ti ir už­kirs­ti ke­lio ki­tiems, ju­dan­tiems nuo šlai­to. Su­sto­jus rei­kia bū­ti­nai at­siž­velg­ti į si­tua­ci­ją, ar sto­vi ma­to­mo­je tra­sos da­ly­je, tai – la­bai svar­bu. Dau­ge­lis su­sto­ja už kaž­ko­kio kau­bu­rio, ir iš vir­šaus di­de­liu grei­čiu at­le­kian­tis jų pa­pras­čiau­siai ne­pa­ma­to. Tai vie­na iš pa­grin­di­nių si­tua­ci­jų, kuo­met įvyks­ta trau­mos.

Taip pat rei­kia at­siž­velg­ti į tra­sos žy­mė­ji­mus, iš­ka­bas ir ženk­li­ni­mus. Jie tra­so­se iš ti­krų­jų pa­sta­ty­ti ne vel­tui. Kiek gir­dė­jau iš ži­niask­lai­dos, trau­mą pa­ty­ręs M. Schu­ma­che­ris sli­di­nė­jo ne tra­so­je. Į tai no­riu at­kreip­ti dė­me­sį – lie­tu­viai ir­gi la­bai lin­kę tai da­ry­ti... Yra daug to­kių žmo­nių, ku­rie iš­va­žiuo­ja už tra­sos ri­bų, o ten yra ak­me­nys, ga­li­mi le­dy­nų ply­šiai, ga­li ty­ko­ti pa­vo­jai. Su­nkios ir mir­ti­nos trau­mos sli­di­nė­jant iš­tin­ka dviem at­ve­jais: ar­ba su­si­dū­rus su ne­ju­dan­čia kliū­ti­mi (uo­la, sli­di­nė­ji­mo kel­tų at­ra­ma, apš­vie­ti­mo stul­pu ir pan.), ar­ba su ki­tu žmo­gu­mi. Šių trau­mų pa­sek­mės skau­džiau­sios.

– Tur­būt pir­mą kar­tą čiuo­žiant, tai rei­kia da­ry­ti lė­čiau, su­si­pa­žin­ti su tra­sa, tik po to ga­li­ma bū­ti šiek tiek drą­ses­niems?

– Taip, vie­na­reikš­miš­kai. Net tai­syk­lės sa­ko, kad tu­ri įver­tin­ti bū­tent tuo me­tu esa­mą si­tua­ci­ją tra­so­je. Ypač jei sli­di­nė­ji vi­siš­kai ne­pa­žįs­ta­ma tra­sa. Tuo­met rei­kia įver­tin­ti žmo­nių ar kliū­čių tan­ku­mą, oro są­ly­gas... Vi­si šie fak­to­riai tra­so­je kei­čia­si kiek­vie­nu mo­men­tu. To­kių fak­to­rių, ku­riuos tu­ri įver­tin­ti slys­da­mas nuo kal­no, yra daug...

– Ma­tyt, šal­mas sli­di­nin­kui ar snieg­len­ti­nin­kui nė­ra pra­ban­ga, o bū­ti­ny­bė?

– Be abe­jo. Pa­ste­bė­jau, kad prieš ke­le­tą me­tų į šal­mus žmo­nės žiū­rė­jo kaip į at­ri­bu­tą, ku­ris ne­la­bai rei­ka­lin­gas. Da­bar dau­ge­ly­je ša­lių, įvy­kus ne­lai­min­gam at­si­ti­ki­mui, kuo­met sli­di­nin­kas ar snieg­len­ti­nin­kas ne­dė­vė­jo šal­mo, ky­la keb­lu­mų sie­kiant drau­di­mo iš­mo­kų. Tad šal­mas yra bū­ti­nas at­ri­bu­tas. Jį pri­va­lu dė­vė­ti dėl jū­sų ir ki­tų sau­gu­mo.

Ki­tas da­ly­kas, ką ži­nau iš pa­tir­ties ir la­bai no­riu pa­brėž­ti, – rei­kia tu­rė­ti ne tik svei­ka­tos drau­di­mą, ku­ris yra bū­ti­nas už­sii­mant to­kia pa­vo­jin­ga spor­to ša­ka kaip sli­di­nė­ji­mas, bet ir ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­mą­jį drau­di­mą. Pa­sta­ra­sis ne­kai­nuo­ja la­bai daug, bet iš ti­krų­jų ap­sau­go jus nuo ža­los at­ly­gi­ni­mo ki­tam pi­lie­čiui, jei įvy­ko ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas ir ne­nu­ken­tė­jo­te ar­ba nu­ken­tė­jo­te są­ly­gi­nai ne­daug, bet ki­tas žmo­gus pa­ty­rė rim­tą trau­mą, ypač jei tai yra už­sie­nio ša­lies pi­lie­tis. Ži­nau la­bai daug by­lų, ku­rias pra­lai­mė­ję žmo­nės pra­ra­do la­bai di­de­lius pi­ni­gus. Sli­di­nė­ji­mas da­bar, kaip jau mi­nė­jau, pri­ly­gi­na­mas vai­ra­vi­mui, ir dau­ge­ly­je ša­lių tai už­trau­kia ne tik ad­mi­nis­tra­ci­nę, bet ir bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę.

Tarp­tau­ti­nės el­ge­sio tai­syk­lės sli­di­nin­kams ir snieg­len­ti­nin­kams:

1. Gerb­ti ki­tus.

Sli­di­nin­kas ar snieg­len­ti­nin­kas pri­va­lo elg­tis taip, kad ne­su­kel­tų pa­vo­jaus ar ne­pa­kenk­tų ki­tiems.

2. Kon­tro­liuo­ti sli­di­nė­ji­mo grei­tį.

Sli­di­nin­kas ar snieg­len­ti­nin­kas pri­va­lo kon­tro­liuo­ti sa­vo ju­de­sius. Šliuož­da­mas jis pri­va­lo pri­tai­ky­ti grei­tį ir el­ge­sio ma­nie­ras įver­ti­nant sa­vo as­me­ni­nius ge­bė­ji­mus, do­mi­nuo­jan­čios vie­to­vės pa­dė­tį, snie­go ir oro są­ly­gas, taip pat ir eis­mo tan­ku­mą.

3. Ke­lio pa­si­rin­ki­mas.

Sli­di­nin­kas ar snieg­len­ti­nin­kas ar­tė­jan­tis iš už­pa­ka­lio pri­va­lo pa­si­rink­ti to­kią kryp­tį, kad ne­su­kel­tų pa­vo­jaus sli­di­nin­kui ar snieg­len­ti­nin­kui prieš­aky­je.

4. Ap­len­ki­mas.

Sli­di­nin­kas ar snieg­len­ti­nin­kas tu­ri ap­lenk­ti ki­tą sli­di­nin­ką ar snieg­len­ti­nin­ką aukš­čiau ar že­miau ir iš kai­rės ar de­ši­nės, nu­ma­ty­da­mas, kad jis pa­liks pa­kan­ka­mai erd­vės ap­lenk­tam sli­di­nin­kui ar snieg­len­ti­nin­kui, ne­su­da­ry­da­mas jo­kių ty­či­nių ar ne­są­mo­nin­gų ma­nev­rų.

5. Pra­dė­ji­mas, star­ta­vi­mas, li­pi­mas į vir­šų.

Sli­di­nin­kas ar snieg­len­ti­nin­kas pra­de­da čiuož­ti pa­žy­mė­ta tra­sa. Po su­sto­ji­mo ar li­pi­mo į vir­šų nuo­kal­ne ir pra­dė­da­mas čiuož­ti vėl, pri­va­lo ap­si­dai­ry­ti į vir­šų ir į apa­čią, kad ga­li šliuož­ti ne­su­kel­da­mas pa­vo­jaus sau ir ki­tiems.

6. Su­sto­ji­mas grei­to­je tra­sos da­ly­je.

Sli­di­nin­kas ar snieg­len­ti­nin­kas pri­va­lo iš­veng­ti su­sto­ji­mo grei­to­je nu­si­lei­di­mo tra­sos da­ly­je, siau­ro­je vie­to­je ar kur ri­bo­tas ma­to­mu­mas, ne­bent ne­abe­jo­ti­nai tai bū­ti­na. Nu­kri­tus to­kio­je vie­to­je, sli­di­nin­kas ar snieg­len­ti­nin­kas pri­va­lo spruk­ti nuo tra­sos kaip tik įma­no­ma greit.

7. Ko­pi­mas ir nu­si­lei­di­mas pės­čio­mis.

Sli­di­nin­kas ar snieg­len­ti­nin­kas kop­da­mas ar nu­si­leis­da­mas pės­čio­mis, tu­ri lai­ky­tis šo­ne, nuo nu­si­lei­di­mo tra­sos.

8. At­siž­velg­ti į iš­ka­bas ir ženk­li­ni­mus.

Sli­di­nin­kas ar snieg­len­ti­nin­kas pri­va­lo at­siž­velg­ti į vi­sas iš­ka­bas ir ženk­li­ni­mus esan­čius prie nu­si­lei­di­mo tra­sų.

9. Pa­gal­ba.

Ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo at­ve­ju kiek­vie­nas sli­di­nin­kas ar snieg­len­ti­ni­nas pri­va­lo pa­dė­ti nu­ken­tė­ju­siam.

10. Ta­pa­ty­bės nu­sta­ty­mas.

Kiek­vie­nas sli­di­nin­kas ar snieg­len­ti­nin­kas bei liu­di­nin­kas ar at­sa­kin­gas as­muo pri­va­lo ap­si­keis­ti var­dais ir ad­re­sais po in­ci­den­to.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
Bu­da­peš­te šeš­ta­die­nį vė­lai va­ka­re Bu­da­peš­to cen­trą su­krė­tė stip­rus „ne­ži­no­mos kil­mės“ spro­gi­mas, nuo ku­rio nu­ken­tė­jo du pro šalį ėję po­li­ci­nin­kai.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra, [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
„Skry­bė­lai­čių ka­ra­lie­nė“ – tai is­to­ri­ja apie pa­grin­di­nės vei­kė­jos gy­ve­ni­mo ke­lio­nę ir jos virs­mą, kai drą­sa ir ryž­tas pa­de­da įveikti di­džiau­sius iš­ban­dy­mus.
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami