Stručiai ir kengūros Estijos salose

AUDRIUS MUSTEIKIS   2008-08-22 00:00
AUDRIUS MUSTEIKIS
 
2008-08-22 00:00
www.latviatourism.lv nuotrauka
Ke­tu­rios va­lan­dos kel­tu iš Vents­pi­lio (Lat­vi­ja), ir ke­liau­nin­ką pa­si­tin­ka at­šiau­ro­kai gai­vi šiau­rės va­sa­ra - Es­ti­jos sa­los.

Baltijos jūroje plyti per pusantro tūkstančio Estijai priklausančių salų salelių (tai net 9 procentai visos šalies teritorijos). Didžiausia - Sarema. Kelius į ją atranda vis daugiau lietuvių, bet dar ne taip seniai reikėjo specialaus leidimo, kad čia pakliūtum. Nieko keisto - sala buvo prikaišiota sovietinių karinių objektų.

Dabar Saremoje pridygę SPA. Turistų užtenka visoms, didžiuodamasi sakė vietos gyventoja Riina. Gydomasis purvas čia pat - iš ežeriukų jis kasamas dukart per metus, pavasarį ir rudenį. Smagu lepintis SPA, kai lauke dargana. Šis gamtos reiškinys Saremoje dažnas, tačiau Riina tikino, kad būna tokių sausrų, jog išdega javai. Užtat bulvės, iškentusios visus karščius, užauga skanios.

Tarp kadagių ir riedulių

Vienoje dainoje dainuojama, kad Saremoje nieko nėra, tik kadagiai ir pušelės. Kadagys - salos simbolis. Suvenyrų krautuvėlėse pilna dirbinių iš kadagio medienos. Sakoma, jog kadaginiu šaukštu pamaišytas gaminamas maistas būna sveikesnis. Suvenyrų gausu ir iš garsiojo Saremos dolomito.

Estai garsėja racionalumu. Tai išties jų pranašumas, bet saloje riogsantis tramvajus byloja, kad dar yra kur tobulėti. Manoma, kad jį, absoliučiai čia nereikalingą, atboginęs žmogus turėjo omenyje visas dabartinio estiško gyvenimo kvailybes ir nesąmones.

Saremoje - apie 35 tūkstančiai gyventojų. Beveik pusė jų įsikūrę vieninteliame salos mieste - Kuresarėje. Kai į autobusą įlipęs kaimietis perka bilietą "į miestą", vairuotojui ir visiems aišku - į Kuresarę. Šio miesto perlas - viduramžių pilis, kurioje veikia eksponatų turtingas krašto muziejus. Tiek piliai, tiek kai kuriems kitiems miesto statiniams naudota unikali statybinė medžiaga - vietos dolomitas.

Daug turistų pritraukia žalias kaip smaragdas meteorito išraustas krateris - Kali ežerėlis. Prieš kiek tūkstantmečių krito meteoritas, mokslininkai tebesiginčija. Prie Pangos skardžių (jų aukštis - 21,3 m) pajūryje galima pajusti "pasaulio krašto" įspūdį. Kaimo senove dvelkia tebesisukantys vėjo malūnų sparnai. Gera vieta pastaruoju metu vis labiau populiarėjančiam ornitologiniam turizmui - Syrvės pusiasalis. Pietinėje jo dalyje stūkso švyturys.

Saremos peizažo dalis - pelkės, ledyninių riedulių sangrūdos ir... švara. Neprišiukšlintos pamiškės, paežerės, gana tvarkingi kaimeliai. Saremos gyventojai patyrė didžiulių nuostolių per Antrąjį pasaulinį karą - nukentėjo kas šeštas žmogus. Sovietinės karinės bazės kai kur užteršė žemę. Bet estai tvarkosi ir didžiuojasi, kad šioje saloje 1833 metais buvo surengta pirmoji estų dainų šventė. Saremoje jau praėjusio amžiaus pradžioje buvo renkamos grožio karalienės. Salą mėgo poetai, čia tebėra senutėlė sodyba, kurioje vasarodavo poetė Lydia Koidula. Kita garsi estų poetė Debora Vaarandi Saremai išdainavo ištisą poemą. Pagal jos fragmentą sukurta daina - "Saremos valsas".

Kosmetika iš stručio taukų

Muhu sala - beveik Saremos dalis, nors iš tiesų - tai atskiras vienetas. Su Sarema ją jungia siaura pylimo juosta. Muhu įsikūrusiame Laasu ūkyje turistų laukia stručių ferma, kurioje galima pamatyti ir palesinti tris nemokančių skraidyti paukščių rūšis (iš viso tokių yra penkios): stručius, emu ir nandu. Čia taip pat straksi neįprasti naminiai gyvūnai - raudonosios kengūros. Fermos parduotuvėlėje siūloma įsigyti visko, ką įmanoma "išspausti" iš stručio: plunksnų, kiaušinių, mėsos, dirbinių iš odos. Stručio taukai irgi neina niekais. Jie siunčiami į vieną danų šeimos įmonę, ten virsta kosmetikos produktais: kremais, pieneliais, lūpų pieštukais ir parkeliauja atgal. Tinka ne tik kasdienei odos priežiūrai, bet ir turintiesiems bėdų dėl egzemos, žvynelinės, kitų odos ligų. Muhu užeigoms Laasu ūkis teikia strutieną.

Saloje yra gimtasis rašytojo Juhano Smuulio, lietuvių skaitytojams žinomos "Ledinės knygos" autoriaus, gimtoji sodyba, prie kurios auga jo vardu vadinama obelis. Gyvavo paprotys gimus berniukui sodinti obelį, gimus mergaitei - kriaušę. Sodinukas gaudavo naujagimio vardą.

Muhu salos suvenyrai - ryškiaspalviai. Tarsi Pietų Amerikos raštais tvieskia siuvinėti apklotai, pagalvėlės. Iš tiesų tai rusiškosios kultūros įtaka. Kad vietos gyventojai iš liuteronybės pereitų į stačiatikybę, XIX amžiuje Rusijos carinė administracija siūlė jiems žemės. Sugundė daugelį.

Syrvės švyturys Saremoje ir Muhu salos stručių ferma - du objektai iš trisdešimt šešių, įtrauktų į Didžiojo žygio po Baltijos šalis programą. Žygeiviams siūloma aplankyti trisdešimt šešias vietoves Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje - po dvylika kiekvienoje šalyje. Žygio rengėjų tikslas - paskatinti atrasti čia pat esantį, ranka pasiekiamą Baltijos šalių grožį. Dalyvių laukia prizas. Išsamiau - www.greatbaltic.eu.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Penk­ta­die­nio va­ka­rą še­šio­li­kai sa­vi­val­dy­bių įteik­ti „Auk­si­nės kri­vū­lės“ ap­do­va­no­ji­mai už pasiekimus skir­tin­go­se sri­ty­se.
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Če­ki­jos prem­je­ras pa­pra­šė bri­tų mi­nis­trės pir­mi­nin­kės The­re­sos May su­stab­dy­ti smur­tą prieš če­kus, anot Pra­hos, pra­si­ver­žian­tį po bri­tų rin­kė­jų pri­im­to spren­di­mo iš­sto­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, [...]
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Kaip in­for­muo­ja Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­ras prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, šie me­tai bus įsi­min­ti­ni dėl aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­čios si­tua­ci­jos or­ga­nų donorystės ir transp­lan­ta­ci­jos [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami