TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Stručiai ir kengūros Estijos salose

2008 08 22 0:00
www.latviatourism.lv nuotrauka

Keturios valandos keltu iš Ventspilio (Latvija), ir keliauninką pasitinka atšiaurokai gaivi šiaurės vasara - Estijos salos.

Baltijos jūroje plyti per pusantro tūkstančio Estijai priklausančių salų salelių (tai net 9 procentai visos šalies teritorijos). Didžiausia - Sarema. Kelius į ją atranda vis daugiau lietuvių, bet dar ne taip seniai reikėjo specialaus leidimo, kad čia pakliūtum. Nieko keisto - sala buvo prikaišiota sovietinių karinių objektų.

Dabar Saremoje pridygę SPA. Turistų užtenka visoms, didžiuodamasi sakė vietos gyventoja Riina. Gydomasis purvas čia pat - iš ežeriukų jis kasamas dukart per metus, pavasarį ir rudenį. Smagu lepintis SPA, kai lauke dargana. Šis gamtos reiškinys Saremoje dažnas, tačiau Riina tikino, kad būna tokių sausrų, jog išdega javai. Užtat bulvės, iškentusios visus karščius, užauga skanios.

Tarp kadagių ir riedulių

Vienoje dainoje dainuojama, kad Saremoje nieko nėra, tik kadagiai ir pušelės. Kadagys - salos simbolis. Suvenyrų krautuvėlėse pilna dirbinių iš kadagio medienos. Sakoma, jog kadaginiu šaukštu pamaišytas gaminamas maistas būna sveikesnis. Suvenyrų gausu ir iš garsiojo Saremos dolomito.

Estai garsėja racionalumu. Tai išties jų pranašumas, bet saloje riogsantis tramvajus byloja, kad dar yra kur tobulėti. Manoma, kad jį, absoliučiai čia nereikalingą, atboginęs žmogus turėjo omenyje visas dabartinio estiško gyvenimo kvailybes ir nesąmones.

Saremoje - apie 35 tūkstančiai gyventojų. Beveik pusė jų įsikūrę vieninteliame salos mieste - Kuresarėje. Kai į autobusą įlipęs kaimietis perka bilietą "į miestą", vairuotojui ir visiems aišku - į Kuresarę. Šio miesto perlas - viduramžių pilis, kurioje veikia eksponatų turtingas krašto muziejus. Tiek piliai, tiek kai kuriems kitiems miesto statiniams naudota unikali statybinė medžiaga - vietos dolomitas.

Daug turistų pritraukia žalias kaip smaragdas meteorito išraustas krateris - Kali ežerėlis. Prieš kiek tūkstantmečių krito meteoritas, mokslininkai tebesiginčija. Prie Pangos skardžių (jų aukštis - 21,3 m) pajūryje galima pajusti "pasaulio krašto" įspūdį. Kaimo senove dvelkia tebesisukantys vėjo malūnų sparnai. Gera vieta pastaruoju metu vis labiau populiarėjančiam ornitologiniam turizmui - Syrvės pusiasalis. Pietinėje jo dalyje stūkso švyturys.

Saremos peizažo dalis - pelkės, ledyninių riedulių sangrūdos ir... švara. Neprišiukšlintos pamiškės, paežerės, gana tvarkingi kaimeliai. Saremos gyventojai patyrė didžiulių nuostolių per Antrąjį pasaulinį karą - nukentėjo kas šeštas žmogus. Sovietinės karinės bazės kai kur užteršė žemę. Bet estai tvarkosi ir didžiuojasi, kad šioje saloje 1833 metais buvo surengta pirmoji estų dainų šventė. Saremoje jau praėjusio amžiaus pradžioje buvo renkamos grožio karalienės. Salą mėgo poetai, čia tebėra senutėlė sodyba, kurioje vasarodavo poetė Lydia Koidula. Kita garsi estų poetė Debora Vaarandi Saremai išdainavo ištisą poemą. Pagal jos fragmentą sukurta daina - "Saremos valsas".

Kosmetika iš stručio taukų

Muhu sala - beveik Saremos dalis, nors iš tiesų - tai atskiras vienetas. Su Sarema ją jungia siaura pylimo juosta. Muhu įsikūrusiame Laasu ūkyje turistų laukia stručių ferma, kurioje galima pamatyti ir palesinti tris nemokančių skraidyti paukščių rūšis (iš viso tokių yra penkios): stručius, emu ir nandu. Čia taip pat straksi neįprasti naminiai gyvūnai - raudonosios kengūros. Fermos parduotuvėlėje siūloma įsigyti visko, ką įmanoma "išspausti" iš stručio: plunksnų, kiaušinių, mėsos, dirbinių iš odos. Stručio taukai irgi neina niekais. Jie siunčiami į vieną danų šeimos įmonę, ten virsta kosmetikos produktais: kremais, pieneliais, lūpų pieštukais ir parkeliauja atgal. Tinka ne tik kasdienei odos priežiūrai, bet ir turintiesiems bėdų dėl egzemos, žvynelinės, kitų odos ligų. Muhu užeigoms Laasu ūkis teikia strutieną.

Saloje yra gimtasis rašytojo Juhano Smuulio, lietuvių skaitytojams žinomos "Ledinės knygos" autoriaus, gimtoji sodyba, prie kurios auga jo vardu vadinama obelis. Gyvavo paprotys gimus berniukui sodinti obelį, gimus mergaitei - kriaušę. Sodinukas gaudavo naujagimio vardą.

Muhu salos suvenyrai - ryškiaspalviai. Tarsi Pietų Amerikos raštais tvieskia siuvinėti apklotai, pagalvėlės. Iš tiesų tai rusiškosios kultūros įtaka. Kad vietos gyventojai iš liuteronybės pereitų į stačiatikybę, XIX amžiuje Rusijos carinė administracija siūlė jiems žemės. Sugundė daugelį.

Syrvės švyturys Saremoje ir Muhu salos stručių ferma - du objektai iš trisdešimt šešių, įtrauktų į Didžiojo žygio po Baltijos šalis programą. Žygeiviams siūloma aplankyti trisdešimt šešias vietoves Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje - po dvylika kiekvienoje šalyje. Žygio rengėjų tikslas - paskatinti atrasti čia pat esantį, ranka pasiekiamą Baltijos šalių grožį. Dalyvių laukia prizas. Išsamiau - www.greatbaltic.eu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"