Susapnuoti Skandinaviją – per vieną naktį

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2015-10-15 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-10-15 06:00
Helsingiore esanti Kronborgo pilis dar vadinama Hamleto pilimi. Kasmet rugpjūčio mėnesį kasdien įvairių Europos teatrų aktorių mišrios trupės čia vaidina „Hamletą“. Jūratės Mičiulienės nuotraukos
Klai­pė­da at­ve­ria pui­kias ga­li­my­bes tu­ris­tams, no­rin­tiems po Eu­ro­pą ke­liau­ti au­to­mo­bi­liais. Per­si­kė­lus kel­tais iš­ven­gia­ma il­go ir var­gi­nan­čio vai­ra­vi­mo Len­ki­jos ke­liais. Ke­liau­to­jų srau­tas iš Klai­pė­dos į Karls­ham­ną (Pie­tų Šve­di­ja) ir Ky­lį (Vo­kie­ti­ja) pa­sta­ruo­ju me­tu nuo­lat au­ga.

So­viet­me­čiu lais­ve kve­pė­jęs ki­tas Bal­ti­jos jū­ros kran­tas, į ku­rį ir slap­čia verž­ta­si gu­mi­nė­mis val­ti­mis, ir iš žve­jy­bi­nių lai­vų ban­dy­ta iš­trūk­ti, da­bar ran­ka pa­sie­kia­mas vos per vie­ną nak­tį.

Da­ni­jos ka­pi­ta­lo Klai­pė­dos kel­tų bend­ro­vė „DFDS Sea­ways“ iš Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­jos „Klas­co“ įmo­nės Tarp­tau­ti­nės jū­rų per­kė­los še­šis kar­tus per sa­vai­tę pluk­do į Ky­lį, o nuo šių me­tų ge­gu­žės iš nau­jo cen­tri­nio Klai­pė­dos ter­mi­na­lo kas­dien ke­lia į Karls­ham­ną. Kar­tu ke­liau­ja ne tik kro­vi­niai, bet ir tūks­tan­čiai ke­lei­vių.

Su­si­do­mė­ji­mas Šve­di­ja

Kaip pa­sa­ko­jo AB „DFDS Sea­ways“ Rin­ko­da­ros ir par­da­vi­mų ke­lei­viams sky­riaus va­do­vas Vai­das Klum­bys, ke­lei­vių srau­tas li­ni­jo­je Klai­pė­da-Karls­ham­nas sta­bi­liai au­ga. „Per šių me­tų de­vy­nis mė­ne­sius, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, pa­ste­bi­mas 4 proc. au­gi­mas. Daug lie­tu­vių šiuo marš­ru­tu ke­liau­ja dirb­ti, ta­čiau įdo­mu, kad Pie­tų Šve­di­ja vis la­biau pra­de­da­ma do­mė­tis kaip pui­kia vie­ta pra­leis­ti trum­pą­sias at­os­to­gas, sa­vait­ga­lius, – pa­sa­ko­jo V. Klum­bys. – Ne tik va­sa­rą čia yra ką veik­ti. Pie­tų Šve­di­jo­je yra pui­kių sli­di­nė­ji­mo tra­sų, žie­mos ku­ror­tų, ga­li­ma pa­si­va­ži­nė­ti has­kių veis­lės šu­nų kin­ki­niais. Esa­me su­kū­rę trum­pų­jų at­os­to­gų pa­ke­tų, pa­vyz­džiui, ke­lio­nė dviem kel­tu į abi pu­ses, nak­vy­nė dvi­vie­tė­je ka­ju­tė­je, pus­ry­čiai kel­te, au­to­mo­bi­lio per­kė­li­mas ir nak­vy­nė vieš­bu­ty­je Ko­pen­ha­go­je kai­nuo­ja 299 eu­rus. Ke­tu­riems ke­tur­vie­tė­je ka­ju­tė­je to­mis pa­čio­mis są­ly­go­mis dar pi­giau – 503 eu­rai. Ma­to­me su­si­do­mė­ji­mą. Be to, tai­ko­me nau­jo­vę: per­kant bi­lie­tą į kel­tą ga­li­ma in­ter­ne­tu už­si­sa­ky­ti mai­ti­ni­mą ir jam su­tau­py­ti 15–20 pro­cen­tų lė­šų.“

De­vin­tą va­lan­dą va­ka­re sė­dęs į kel­tą, pa­il­sė­jęs ir iš­si­mie­go­jęs, de­vin­tą ry­to jau iš­rie­di iš kel­to Karls­ham­ne. Kel­tas plau­kia 39 km per val. grei­čiu. Sku­bė­ti nė­ra rei­ka­lo. Ke­lei­viams daug pa­to­giau į uos­tą at­plauk­ti ry­tą, o ne vi­dur­nak­tį. Be to, lė­čiau plau­kiant ma­žiau nau­do­ja­ma de­ga­lų ir ma­žiau ter­šia­ma ap­lin­ka. Pa­sta­ruo­ju me­tu kel­tai vis dau­giau dė­me­sio ski­ria ap­lin­ko­sau­gai. Kaip Ko­pen­ha­go­je per su­si­ti­ki­mą su žur­na­lis­tais iš Lie­tu­vos pa­sa­ko­jo „DFDS Sea­ways“ va­do­vai, sie­kiant su­ma­žin­ti sie­ros iš­me­ti­mą į ap­lin­ką, kel­tuo­se įtai­so­mi 4 mln. eu­rų kai­nuo­jan­tys skru­be­riai. Tai jau pri­va­lo­ma vi­siems Bal­ti­jos jū­ro­je plau­kio­jan­tiems lai­vams. Jei ku­rie lai­vai yra per se­ni, kad į juos bū­tų ga­li­ma įdieg­ti to­kią įran­gą, ta­da jie pri­va­lo nau­do­ti bran­ges­nius, bet ma­žiau ap­lin­ką ter­šian­čius de­ga­lus. Bend­ro­vė jau yra in­ves­ta­vu­si 100 mln. eu­rų į skru­be­rius. Tai at­si­per­ka per maž­daug 3–4 me­tus.

Iš Kopenhagos pakrante nuvingiavus 50 km į šiaurę iškyla Helsingioro bokštai. Šis miestelis garsėja Hamleto pilimi.

Danai labai mėgsta savaitgalius leisti keltuose, kuriuose daug pramogų. Šis „Pearl Seaways“ keltas iš Kopenhagos plaukia į Oslą.

Iš Malmės į Kopenhagą veda 16 km tiltas per jūrą (4 paskutiniai kilometrai driekiasi tuneliu po jūra).

Pa­sak „DFDS Sea­ways“ va­do­vų, 80 proc. jų kel­tų veik­los su­da­ro kro­vi­nių ve­ži­mas, o 20 proc. – krui­zi­nio ti­po lai­vų pa­slau­gos tu­ris­tams. Pa­vyz­džiui, Ko­pen­ha­go­je par­ody­ta­me kel­te „Pearl Sea­ways“, ku­ris plau­kio­ja li­ni­ja Ko­pen­ha­ga-Os­las, yra ne vie­nas res­to­ra­nas bei 200 vie­tų kon­fe­ren­ci­jų sa­lė. Kel­tas, ku­ria­me tel­pa 1800 ke­lei­vių, ypač po­pu­lia­rus sa­vait­ga­liais, mat da­nai mėgs­ta taip pra­mo­gau­ti.

Pa­sak V. Klum­bio, Lie­tu­vo­je ga­na po­pu­lia­ri li­ni­ja yra Klai­pė­da-Ky­lis. Nors su­ma­žė­jo žmo­nių, vyks­tan­čių dirb­ti į Vo­kie­ti­ją, ta­čiau tai kom­pen­suo­ja di­dė­jan­tis tu­ris­tų srau­tas. Šią li­ni­ją pa­mė­go ne tik lie­tu­viai, bet ir bel­gai, olan­dai, švei­ca­rai, taip pat lat­viai. „Dvi­de­šimt va­lan­dų ge­ro poil­sio kel­te, jū­ros ro­man­ti­kos, ir jau esi Ky­ly­je. Iš­ven­gi vai­ra­vi­mo ne pa­čiais ge­riau­siais Len­ki­jos ke­liais. O iš Ky­lio vi­sa Eu­ro­pa čia pat. Pa­to­gu va­žiuo­ti į Bel­gi­ją, Pra­ncū­zi­ją, Is­pa­ni­ją, – sa­kė Tarp­tau­ti­nės jū­rų per­kė­los ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vac­lo­vas Gri­ga­laus­kas. – Įdo­mu ir po Vo­kie­ti­ją pa­si­dai­ry­ti, nuo­sta­būs Rei­no ir Mo­ze­lio slė­niai, XVI-XVIII am­žiaus pi­lys, vy­nuo­gy­nai. O Riu­ge­no sa­la ko­kia! Aš da­nams ne kar­tą sa­kiau, kad rei­kė­tų kel­tų li­ni­jos į Riu­ge­ną.“

Švedų stiklapūčiai gamina nuostabiausius stiklo dirbinius.

Iš Malmės grįžtant į Karlshamną galima užsukti į Kosta Bodos kaimelį, kur nuo 1742 metų švedų stiklapūčiai gamina nuostabiausius stiklo dirbinius. Verta užsukti ne tik į jų meno galeriją, bet ir į dirbtuves.

Malmėje statybinės atliekos pilamos tiesiai pakrantėje ir taip padidinamas aikštelių plotas.

Til­tu į Kopenhagą

Iš Klai­pė­dos at­plau­kus į Karls­ham­ną maž­daug per dvi va­lan­das au­to­mo­bi­liu ga­li­ma pa­siek­ti Mal­mės uos­tą, esan­tį va­ka­ri­nė­je Pie­tų Šve­di­jos pa­kran­tė­je. Iš Mal­mės Da­ni­jos sos­ti­nę Ko­pen­ha­gą pa­pras­ta pa­siek­ti 2000 me­tais ati­da­ry­tu 16 km il­gio Ore­sun­do til­tu per jū­rą (šis ke­lias yra mo­ka­mas, leng­va­jam au­to­mo­bi­liui – 47 eu­rai). 4 km šio ruo­žo ei­na tu­ne­liu po van­de­niu, kad ga­lė­tų plauk­ti lai­vai. Til­tu kas­dien per­va­žiuo­ja apie 60 tūkst. žmo­nių, kas­met – 6 mln. au­to­mo­bi­lių. 10 proc. šve­dų kas­dien šiuo til­tu vyks­ta į dar­bą Ko­pen­ha­go­je. Aps­kai­čiuo­ta, kad bran­gi sta­ty­ba at­si­pirks iki 2037 me­tų.

Ze­lan­di­jos sa­lo­je įsi­kū­ru­sio­je Ko­pen­ha­go­je is­to­ri­nių bei ar­chi­tek­tū­ros įdo­my­bių ne­trūks­ta. Eg­zo­tiš­kes­nis ir iš­sis­ki­rian­tis iš tvar­kin­go, iš­dai­lin­to mies­to vaiz­do yra Chris­tia­ni­jos ra­jo­nas. Čia nuo 1971 me­tų se­nas lai­vy­no ka­rei­vi­nes užė­męs jau­ni­mas – hi­piai, nar­ko­ma­nai. „Ši bend­ruo­me­nė – įdo­mus so­cia­li­nis eks­pe­ri­men­tas. Hi­piai – kaip iš pra­ėju­sio am­žiaus aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio. Mil­ži­niš­ko­je te­ri­to­ri­jo­je jie įkū­rę sa­vo vai­kų dar­že­lius, mo­kyk­las, ba­rus, ka­vi­nes. Vyks­ta daug ro­ko, džia­zo kon­cer­tų, į ku­riuos mėgs­ta rink­tis ir tu­ris­tai, ir Ko­pen­ha­gos gy­ven­to­jai, – pa­sa­ko­jo 20 me­tų Da­ni­jo­je gy­ve­nan­ti gi­dė Tat­ja­na Ka­ras. – Čia tik ne­ga­li­ma fo­tog­ra­fuo­ti, ypač to­je gat­vė­je, kur par­duo­da­mas ha­ši­šas. Tai vie­nin­te­lė vie­ta Ko­pen­ha­go­je, kur jis lais­vai įsi­gy­ja­mas ir rū­ko­mas. Ta­čiau iš­si­neš­ti jo ne­ga­li­ma. Iš­ei­nant iš Chris­tia­ni­jos už­ra­šas skel­bia: „Jūs pa­ten­ka­te į ES te­ri­to­ri­ją“, kur jau ki­ti įsta­ty­mai. Kar­tais vis ky­la ne­pa­ten­kin­tų mies­tie­čių pro­tes­tų, no­ri­ma pa­nai­kin­ti šią te­ri­to­ri­ją, nes mies­to cen­tre Chris­tia­ni­jos gy­ven­to­jai gy­ve­na be pa­to­gu­mų ir ne­mo­kė­da­mi jo­kių mo­kes­čių. Ta­čiau hi­piai vi­suo­me­nę nu­til­do ar­gu­men­tais, kad jie – jau is­to­ri­nis pa­vel­das.“

Ne­nus­teb­ki­te, jei nuo vie­no til­to žvilg­te­rė­ję į ka­na­lo van­de­nį iš­vy­si­te pa­ni­ru­sias ke­lias žal­va­ri­nes pri­tū­pu­sių vai­kų skulp­tū­ras. Taip da­nai pri­me­na sa­vo gar­sio­jo ra­šy­to­jo Han­so Chris­tia­no An­der­se­no pa­sa­ką, la­bai pa­na­šią į mū­sų „Eg­lę Žal­čių ka­ra­lie­nę“. Ne­ptū­no vai­kai lau­kia į kran­tą iš­ėju­sios ma­mos. Ne­to­lie­se – ir na­mas, pro ku­rio lan­gą iš ne­lai­min­gos mei­lės ope­ros dai­ni­nin­kei dū­sa­vo gar­su­sis ra­šy­to­jas, taip nie­ka­da ne­ve­dęs ir ne­su­si­lau­kęs vai­kų. „Ta­čiau iš sa­vo pa­sa­ko­ji­mų jis gy­ve­no, Ko­pen­ha­go­je bu­vo la­bai lau­kia­mas pa­sa­ko­to­jas, mė­ne­siui į prie­kį bu­vo ei­lė jį kvie­čian­čių­jų pie­tau­ti ar va­ka­rie­niau­ti“, – tei­gė gi­dė.

Modernus dviračių takas Kopenhagoje. Danai pirmieji Europoje prieš 50 metų nutiesė dviračių takus.

Dviratis – danų gyvenimo stilius. Vaikai Kopenhagoje patogiai vežiojami dviračiais su specialiais vežimėliais.

Kopenhagoje, šalia meno galerijos galima išvysti puikią prancūzų skulptoriaus Augusto Rodino šedevro "Mąstytojas" kopiją, kurią darė pats autorius.

Kiek­vie­ną rugp­jū­tį at­gy­ja Hamletas

Iš­vaikš­čio­jus Ko­pen­ha­gą ver­ta pa­kran­te 50 km pa­va­žiuo­ti į šiau­rę. Hel­sin­gio­ro mies­te­ly­je stūk­so ga­lin­ga UNES­CO sau­go­ma Kron­bor­go pi­lis, ku­rią 1585 me­tais pers­ta­tė ka­ra­lius Fre­de­ri­kas II ir pa­ver­tė ją di­din­ga tvir­to­ve, rin­ku­sia mo­kes­čius iš Ere­su­no są­siau­riu plau­kian­čių lai­vų.

Ki­tam kran­te – šve­dų mies­tas Hel­sing­bor­gas. At­stu­mas tarp dvie­jų ša­lių – tik 4 ki­lo­me­trai. Į šiau­rę plau­kiant Ere­su­no są­siau­riu – Šiau­rės jū­ra, į pie­tus – Bal­ti­jos jū­ra. Da­nai čia dau­ge­lį šimt­me­čių do­mi­na­vo. „Šve­dai pi­lį bu­vo užė­mę tik ke­tu­rioms va­lan­doms, kai sar­gy­bą bai­gu­si įgu­la iš­plau­kė, o ją pa­kei­čian­ti bu­vo beatp­lau­kian­ti,– pa­sa­ko­jo gi­dė T. Ka­ras. – Dėl įta­kos Bal­ti­jos ir Šiau­rės jū­rų re­gio­ne da­nai su šve­dais dar prieš ko­kį 50 me­tų vie­ni ki­tų pa­kęs­ti ne­ga­lė­jo, iki šiol vie­ni apie ki­tus pa­sa­ko­ja pa­šai­pius anek­do­tus.“ Ta­čiau prieš pen­kio­li­ka me­tų kar­tu pa­sis­ta­tę Ore­sun­do til­tą, da­nai ir šve­dai iš­tie­sė vie­ni ki­tiems ran­kas, tiks­liau, tai pir­miau­sia pa­da­rė abie­jų ša­lių ka­ra­lie­nės, su­si­ti­kę ant šio til­to. Be­je, pa­sta­čius til­tą, jung­ti­nį Mal­mės-Ko­pen­ha­gos uos­tą bend­rai val­do da­nai ir šve­dai (pre­zi­den­tas – vie­nos ša­lies, vi­cep­re­zi­den­tas – ki­tos, pa­skui kei­čia­si).

Helsingiore prie Kronborgo pilies vyksta trečiasis „Hamleto“ veiksmas. Čia kryžiuojasi špagos. Kitame sąsiaurio krante – Švedija, Helsingborgas.

Iš Kopenhagos pakrante važiuojant į Hamleto pilį yra kur stabtelti ir pasimėgauti jūros gaiva.

Priešais Amalienborgo rūmus - Danijos karalių rezidenciją - 1983 metais garsus, high techo stiliumi kuriantis ir Europos miestuose geidžiamas italų skulptorius Arnaldo Pomodoro pastatė keturis tokius stulpus.

Kron­bor­go pi­lis mu­zie­ju­mi ta­po tik 1939 me­tais, ta­čiau tu­ris­tams ati­da­ry­tas tik vie­nas aukš­tas. Ki­tuo­se – svei­ka­tai pa­vo­jin­gas pe­lė­sis, jie dar lau­kia re­mon­to. „Šio­je pi­ly­je, pa­sak se­nų­jų kro­ni­kų, ka­dai­se gy­ve­no pri­ncas Am­le­tas. Tai se­nas da­nų var­das, iki XIII am­žiaus bu­vo net la­bai po­pu­lia­rus, ta­čiau da­bar ne­su­ti­kau nė vie­no da­no, tu­rin­čio to­kį var­dą, – pa­sa­ko­jo gi­dė. – Var­das Am­le­tas vė­liau trans­for­ma­vo­si į Ham­le­tą. Pa­sak kro­ni­kų, Am­le­to tė­vą nu­nuo­di­jo ka­rū­nos sie­kian­tis jo bro­lis.“ Gal­būt dėl šios is­to­ri­jos pa­na­šu­mo Wil­lia­mas Sha­kes­pea­re'as apie 1600 me­tus par­ašy­tos sa­vo tra­ge­di­jos „Ham­le­tas“ veiks­mą nu­kė­lė bū­tent į šią pi­lį.

Kron­bor­go pi­lis gar­sė­ja tuo, kad jau 50 me­tų rugp­jū­čio mė­ne­siais kas­dien čia ro­do­mas spek­tak­lis „Ham­le­tas“. Vai­di­na­ma ang­lų kal­ba, tru­pės su­da­ro­mos iš įvai­rių Eu­ro­pos tea­trų ak­to­rių. Tad ap­si­lan­kius čia rugp­jū­tį ga­li­ma pa­tek­ti į įspū­din­gą re­gi­nį: pir­mas tra­ge­di­jos veiks­mas vyks­ta re­ne­san­si­nės pi­lies kie­me, an­tras – di­džio­jo­je po­ky­lių sa­lė­je, o tre­čias – pie­ve­lė­je ša­lia pi­lies.

Kopenhagoje, senosios "Carlsbergo" alaus daryklos vietoje likęs 110 metų senumo (seniausias mieste) liftas skoningai apipavidalintas - įvilktas į medinį butelį. Viršuje - apžvalgos auikštelė.

Helsingioro pilyje XVII amžiaus dvaro dailininko paveikslas išduoda, kad jau tada danai turėjo hamburgerius, kuriuos amerikiečiai tik išgarsino.

Un­di­nė­lė ir lai­min­giau­si žmonės

Ne­lai­min­gos mei­lės sim­bo­lis – Un­di­nė­lė iš H. Ch. An­der­se­no pa­sa­kos – be­ne la­biau­siai fo­tog­ra­fuo­ja­mas ob­jek­tas Ko­pen­ha­go­je. Ją su­kū­rė skulp­to­rius Ed­var­das Erik­se­nas 1913 me­tais. „Skulp­tū­rą, ne­lai­min­gai įsi­my­lė­jęs ba­le­ri­ną, šo­ku­sią „Un­di­nė­lė­je“, už­sa­kė Car­las Ja­cob­se­nas, gar­sus da­nų alu­da­ris (jo sū­nus įkū­rė „Carls­ber­go“ alaus da­ryk­lą). Ba­le­ri­na, ži­no­ma, ne­su­ti­ko po­zuo­ti. Po­za­vo skulp­to­riaus žmo­na“, – aiš­ki­no gi­dė.

Prieš tre­jus me­tus ne­to­li Kron­bor­go pi­lies į jū­rą sva­jin­gai žvel­gia ir Un­di­no skulp­tū­ra. Vie­tos me­ni­nin­kui ki­lo min­tis taip pa­brėž­ti, kad Da­ni­ja – to­le­ran­ci­jos ir ly­gių tei­sių ša­lis.

Nelaimingos meilės simbolis – Kopenhagos undinėlė.

Netoli Hamleto pilies prieš trejus metus buvo pastatyta Undino skulptūra.

Fontanas primena legendą, kaip skandinavų deivei Gefionei švedų karalius pažadėjo tiek žemės, kiek ji per dieną ir naktį suars. Gefionė savo sūnus naktį pavertė galingais jaučiais, ir šie suarė milžinišką Zelandijos salą, kurioje įsikūrusi Kopenhaga.

Po vandeniu prie vieno tilto Kopenhagos senamiestyje - skulptūros Hanso Christiano Anderseno pasakos motyvais. Į krantą išėjusios mamos laukia Neptūno vaikai.

Ne­to­li gar­sio­sios „Un­di­nė­lės“ yra di­džiau­sias sos­ti­nės fon­ta­nas „Ge­fio­nė“. Skulp­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja pa­sa­ko­ja apie skan­di­na­vų dei­vę Ge­fio­nę, ku­ri už­su­ku­si pas šve­dų ka­ra­lių jį taip su­ža­vė­jo sa­vo pa­sa­ko­ji­mais, kad tas, no­rė­da­mas at­si­dė­ko­ti, pa­ža­dė­jo jai do­va­no­ti tiek že­mės, kiek su­ge­bės su­ar­ti per die­ną ir nak­tį. Kai ka­ra­lius at­si­bu­do, ne­si­ma­tė ari­mo kraš­to. Pa­si­ro­do, Ge­fio­nė sa­vo sū­nus nak­tį pa­ver­tė ga­lin­gais jau­čiais, ir šie su­arė mil­ži­niš­ką Ze­lan­di­jos sa­lą, ku­rio­je įsi­kū­ru­si Ko­pen­ha­ga. Ka­dan­gi į Šve­di­jos pu­sę esan­tys sa­los kon­tū­rai su­tam­pa su di­džiau­sio Šve­di­jos eže­ro kon­tū­rais, yra pa­grin­do ma­ny­ti, jog po le­dyn­me­čio Ze­lan­di­ja at­sis­ky­rė nuo Šve­di­jos.

Ban­dant su­pras­ti da­niš­kos ge­ro­vės mo­de­lį, su­nkiai su­vo­kia­ma, kaip 1300 eu­rų sie­kian­ti mi­ni­ma­li be­dar­bio iš­mo­ka čia mo­ka­ma vi­są gy­ve­ni­mą, o dir­ban­tys žmo­nės mo­ka dau­giau kaip 50 proc. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. „Taip vi­suo­me­nė už­si­ti­kri­na sau­gu­mą. Kai ga­li­ma iš­gy­ven­ti iš be­dar­bio iš­mo­kų, ne­lie­ka nu­si­kal­ti­mų grės­mės. Be to, daug ką au­to­ma­ti­zuo­jant, pa­kei­čiant ro­bo­tais, dar­bo vie­tų ne­dau­gė­ja. To­dėl tiems, ku­rie ne­ga­li su­si­ras­ti dar­bo, mo­ka­mos ne­ma­žos iš­mo­kos. O su­si­ras­ti dar­bą nė­ra pri­va­lo­ma. Ta­čiau są­mo­nin­gi da­nai ti­krai dir­ba“, – tei­gė gi­dė. Jos įsi­ti­ki­ni­mu, da­nai – konf­lik­tų ven­gian­ti tau­ta: jie ge­riau pa­si­trauks į ša­lį, nei puls gin­čy­tis, aiš­kin­tis, pro­tes­tuo­ti. Ma­tyt, dėl dau­ge­lio pa­na­šių ap­lin­ky­bių Ko­pen­ha­ga jau ne vie­nus me­tus iš­ren­ka­ma mies­tu, kur žmo­nės la­biau­siai jau­čia­si lai­min­gi. Čia gy­ve­na dau­giau­sia lai­min­gų žmo­nių.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
ohhooo  78.56.138.37 2015-10-16 15:13:26
net nezinojau, kad Klaipeda yra prie juros, reiks isbandyt.
0 0  Netinkamas komentaras
Keliautoja  78.60.195.83 2015-10-16 09:05:45
O! Net nezinoju,kad iš Klaipėdos yra tokia galimybė. Reiks išbandyt
1 0  Netinkamas komentaras
aciu  78.60.124.146 2015-10-15 20:02:41
super variantas gerai praleisti rudens savaitgali!
1 0  Netinkamas komentaras
Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro pa­ta­rė­jas po­li­to­lo­gas Prze­mys­ław Piotr Żu­raws­ki vel Gra­jews­ki ma­no, kad po SSRS žlu­gi­mo de­mo­kra­ti­ja Ru­si­jo­je ne­įsit­vir­ti­no dėl tam tikrų is­to­ri­nių prie­žas­čių. [...]
Bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ at­si­sa­ko Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei grą­žin­ti 174 tūkst. eu­rų, už ku­riuos ji pir­ko at­sar­gi­nę lauko vir­tu­vės įran­gą.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Sa­vait­ga­lį, rug­sė­jo 24–25 d., aukš­čiau­sią rei­tin­gą tu­rin­tys Lie­tu­vos gol­fo žai­dė­jai su­si­run­gė dėl ge­riau­sio­jo var­do. Po Drus­ki­nin­kų Vil­kės gol­fo klu­bo aikš­ty­ne vy­ku­sio Lietuvos gol­fo tu­ro [...]
Sa­vait­ga­lį Šiau­liuo­se vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me vy­rų tink­li­nio tur­ny­re „Šiau­lių tau­rė – 2016“ pir­mą­sias dvi vie­tas užėmė Lie­tu­vos ko­man­dos.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami