TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Susapnuoti Skandinaviją – per vieną naktį

2015 10 15 6:00
Helsingiore esanti Kronborgo pilis dar vadinama Hamleto pilimi. Kasmet rugpjūčio mėnesį kasdien įvairių Europos teatrų aktorių mišrios trupės čia vaidina „Hamletą“. Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Klaipėda atveria puikias galimybes turistams, norintiems po Europą keliauti automobiliais. Persikėlus keltais išvengiama ilgo ir varginančio vairavimo Lenkijos keliais. Keliautojų srautas iš Klaipėdos į Karlshamną (Pietų Švedija) ir Kylį (Vokietija) pastaruoju metu nuolat auga.

Sovietmečiu laisve kvepėjęs kitas Baltijos jūros krantas, į kurį ir slapčia veržtasi guminėmis valtimis, ir iš žvejybinių laivų bandyta ištrūkti, dabar ranka pasiekiamas vos per vieną naktį.

Danijos kapitalo Klaipėdos keltų bendrovė „DFDS Seaways“ iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ įmonės Tarptautinės jūrų perkėlos šešis kartus per savaitę plukdo į Kylį, o nuo šių metų gegužės iš naujo centrinio Klaipėdos terminalo kasdien kelia į Karlshamną. Kartu keliauja ne tik kroviniai, bet ir tūkstančiai keleivių.

Susidomėjimas Švedija

Kaip pasakojo AB „DFDS Seaways“ Rinkodaros ir pardavimų keleiviams skyriaus vadovas Vaidas Klumbys, keleivių srautas linijoje Klaipėda-Karlshamnas stabiliai auga. „Per šių metų devynis mėnesius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pastebimas 4 proc. augimas. Daug lietuvių šiuo maršrutu keliauja dirbti, tačiau įdomu, kad Pietų Švedija vis labiau pradedama domėtis kaip puikia vieta praleisti trumpąsias atostogas, savaitgalius, – pasakojo V. Klumbys. – Ne tik vasarą čia yra ką veikti. Pietų Švedijoje yra puikių slidinėjimo trasų, žiemos kurortų, galima pasivažinėti haskių veislės šunų kinkiniais. Esame sukūrę trumpųjų atostogų paketų, pavyzdžiui, kelionė dviem keltu į abi puses, nakvynė dvivietėje kajutėje, pusryčiai kelte, automobilio perkėlimas ir nakvynė viešbutyje Kopenhagoje kainuoja 299 eurus. Keturiems keturvietėje kajutėje tomis pačiomis sąlygomis dar pigiau – 503 eurai. Matome susidomėjimą. Be to, taikome naujovę: perkant bilietą į keltą galima internetu užsisakyti maitinimą ir jam sutaupyti 15–20 procentų lėšų.“

Devintą valandą vakare sėdęs į keltą, pailsėjęs ir išsimiegojęs, devintą ryto jau išriedi iš kelto Karlshamne. Keltas plaukia 39 km per val. greičiu. Skubėti nėra reikalo. Keleiviams daug patogiau į uostą atplaukti rytą, o ne vidurnaktį. Be to, lėčiau plaukiant mažiau naudojama degalų ir mažiau teršiama aplinka. Pastaruoju metu keltai vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai. Kaip Kopenhagoje per susitikimą su žurnalistais iš Lietuvos pasakojo „DFDS Seaways“ vadovai, siekiant sumažinti sieros išmetimą į aplinką, keltuose įtaisomi 4 mln. eurų kainuojantys skruberiai. Tai jau privaloma visiems Baltijos jūroje plaukiojantiems laivams. Jei kurie laivai yra per seni, kad į juos būtų galima įdiegti tokią įrangą, tada jie privalo naudoti brangesnius, bet mažiau aplinką teršiančius degalus. Bendrovė jau yra investavusi 100 mln. eurų į skruberius. Tai atsiperka per maždaug 3–4 metus.

Iš Kopenhagos pakrante nuvingiavus 50 km į šiaurę iškyla Helsingioro bokštai. Šis miestelis garsėja Hamleto pilimi.
Danai labai mėgsta savaitgalius leisti keltuose, kuriuose daug pramogų. Šis „Pearl Seaways“ keltas iš Kopenhagos plaukia į Oslą.
Iš Malmės į Kopenhagą veda 16 km tiltas per jūrą (4 paskutiniai kilometrai driekiasi tuneliu po jūra).

Pasak „DFDS Seaways“ vadovų, 80 proc. jų keltų veiklos sudaro krovinių vežimas, o 20 proc. – kruizinio tipo laivų paslaugos turistams. Pavyzdžiui, Kopenhagoje parodytame kelte „Pearl Seaways“, kuris plaukioja linija Kopenhaga-Oslas, yra ne vienas restoranas bei 200 vietų konferencijų salė. Keltas, kuriame telpa 1800 keleivių, ypač populiarus savaitgaliais, mat danai mėgsta taip pramogauti.

Pasak V. Klumbio, Lietuvoje gana populiari linija yra Klaipėda-Kylis. Nors sumažėjo žmonių, vykstančių dirbti į Vokietiją, tačiau tai kompensuoja didėjantis turistų srautas. Šią liniją pamėgo ne tik lietuviai, bet ir belgai, olandai, šveicarai, taip pat latviai. „Dvidešimt valandų gero poilsio kelte, jūros romantikos, ir jau esi Kylyje. Išvengi vairavimo ne pačiais geriausiais Lenkijos keliais. O iš Kylio visa Europa čia pat. Patogu važiuoti į Belgiją, Prancūziją, Ispaniją, – sakė Tarptautinės jūrų perkėlos generalinis direktorius Vaclovas Grigalauskas. – Įdomu ir po Vokietiją pasidairyti, nuostabūs Reino ir Mozelio slėniai, XVI-XVIII amžiaus pilys, vynuogynai. O Riugeno sala kokia! Aš danams ne kartą sakiau, kad reikėtų keltų linijos į Riugeną.“

Švedų stiklapūčiai gamina nuostabiausius stiklo dirbinius.
Iš Malmės grįžtant į Karlshamną galima užsukti į Kosta Bodos kaimelį, kur nuo 1742 metų švedų stiklapūčiai gamina nuostabiausius stiklo dirbinius. Verta užsukti ne tik į jų meno galeriją, bet ir į dirbtuves.
Malmėje statybinės atliekos pilamos tiesiai pakrantėje ir taip padidinamas aikštelių plotas.

Tiltu į Kopenhagą

Iš Klaipėdos atplaukus į Karlshamną maždaug per dvi valandas automobiliu galima pasiekti Malmės uostą, esantį vakarinėje Pietų Švedijos pakrantėje. Iš Malmės Danijos sostinę Kopenhagą paprasta pasiekti 2000 metais atidarytu 16 km ilgio Oresundo tiltu per jūrą (šis kelias yra mokamas, lengvajam automobiliui – 47 eurai). 4 km šio ruožo eina tuneliu po vandeniu, kad galėtų plaukti laivai. Tiltu kasdien pervažiuoja apie 60 tūkst. žmonių, kasmet – 6 mln. automobilių. 10 proc. švedų kasdien šiuo tiltu vyksta į darbą Kopenhagoje. Apskaičiuota, kad brangi statyba atsipirks iki 2037 metų.

Zelandijos saloje įsikūrusioje Kopenhagoje istorinių bei architektūros įdomybių netrūksta. Egzotiškesnis ir išsiskiriantis iš tvarkingo, išdailinto miesto vaizdo yra Christianijos rajonas. Čia nuo 1971 metų senas laivyno kareivines užėmęs jaunimas – hipiai, narkomanai. „Ši bendruomenė – įdomus socialinis eksperimentas. Hipiai – kaip iš praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio. Milžiniškoje teritorijoje jie įkūrę savo vaikų darželius, mokyklas, barus, kavines. Vyksta daug roko, džiazo koncertų, į kuriuos mėgsta rinktis ir turistai, ir Kopenhagos gyventojai, – pasakojo 20 metų Danijoje gyvenanti gidė Tatjana Karas. – Čia tik negalima fotografuoti, ypač toje gatvėje, kur parduodamas hašišas. Tai vienintelė vieta Kopenhagoje, kur jis laisvai įsigyjamas ir rūkomas. Tačiau išsinešti jo negalima. Išeinant iš Christianijos užrašas skelbia: „Jūs patenkate į ES teritoriją“, kur jau kiti įstatymai. Kartais vis kyla nepatenkintų miestiečių protestų, norima panaikinti šią teritoriją, nes miesto centre Christianijos gyventojai gyvena be patogumų ir nemokėdami jokių mokesčių. Tačiau hipiai visuomenę nutildo argumentais, kad jie – jau istorinis paveldas.“

Nenustebkite, jei nuo vieno tilto žvilgterėję į kanalo vandenį išvysite panirusias kelias žalvarines pritūpusių vaikų skulptūras. Taip danai primena savo garsiojo rašytojo Hanso Christiano Anderseno pasaką, labai panašią į mūsų „Eglę Žalčių karalienę“. Neptūno vaikai laukia į krantą išėjusios mamos. Netoliese – ir namas, pro kurio langą iš nelaimingos meilės operos dainininkei dūsavo garsusis rašytojas, taip niekada nevedęs ir nesusilaukęs vaikų. „Tačiau iš savo pasakojimų jis gyveno, Kopenhagoje buvo labai laukiamas pasakotojas, mėnesiui į priekį buvo eilė jį kviečiančiųjų pietauti ar vakarieniauti“, – teigė gidė.

Modernus dviračių takas Kopenhagoje. Danai pirmieji Europoje prieš 50 metų nutiesė dviračių takus.
Dviratis – danų gyvenimo stilius. Vaikai Kopenhagoje patogiai vežiojami dviračiais su specialiais vežimėliais.
Kopenhagoje, šalia meno galerijos galima išvysti puikią prancūzų skulptoriaus Augusto Rodino šedevro "Mąstytojas" kopiją, kurią darė pats autorius.

Kiekvieną rugpjūtį atgyja Hamletas

Išvaikščiojus Kopenhagą verta pakrante 50 km pavažiuoti į šiaurę. Helsingioro miestelyje stūkso galinga UNESCO saugoma Kronborgo pilis, kurią 1585 metais perstatė karalius Frederikas II ir pavertė ją didinga tvirtove, rinkusia mokesčius iš Eresuno sąsiauriu plaukiančių laivų.

Kitam krante – švedų miestas Helsingborgas. Atstumas tarp dviejų šalių – tik 4 kilometrai. Į šiaurę plaukiant Eresuno sąsiauriu – Šiaurės jūra, į pietus – Baltijos jūra. Danai čia daugelį šimtmečių dominavo. „Švedai pilį buvo užėmę tik keturioms valandoms, kai sargybą baigusi įgula išplaukė, o ją pakeičianti buvo beatplaukianti,– pasakojo gidė T. Karas. – Dėl įtakos Baltijos ir Šiaurės jūrų regione danai su švedais dar prieš kokį 50 metų vieni kitų pakęsti negalėjo, iki šiol vieni apie kitus pasakoja pašaipius anekdotus.“ Tačiau prieš penkiolika metų kartu pasistatę Oresundo tiltą, danai ir švedai ištiesė vieni kitiems rankas, tiksliau, tai pirmiausia padarė abiejų šalių karalienės, susitikę ant šio tilto. Beje, pastačius tiltą, jungtinį Malmės-Kopenhagos uostą bendrai valdo danai ir švedai (prezidentas – vienos šalies, viceprezidentas – kitos, paskui keičiasi).

Helsingiore prie Kronborgo pilies vyksta trečiasis „Hamleto“ veiksmas. Čia kryžiuojasi špagos. Kitame sąsiaurio krante – Švedija, Helsingborgas.
Iš Kopenhagos pakrante važiuojant į Hamleto pilį yra kur stabtelti ir pasimėgauti jūros gaiva.
Priešais Amalienborgo rūmus - Danijos karalių rezidenciją - 1983 metais garsus, high techo stiliumi kuriantis ir Europos miestuose geidžiamas italų skulptorius Arnaldo Pomodoro pastatė keturis tokius stulpus.

Kronborgo pilis muziejumi tapo tik 1939 metais, tačiau turistams atidarytas tik vienas aukštas. Kituose – sveikatai pavojingas pelėsis, jie dar laukia remonto. „Šioje pilyje, pasak senųjų kronikų, kadaise gyveno princas Amletas. Tai senas danų vardas, iki XIII amžiaus buvo net labai populiarus, tačiau dabar nesutikau nė vieno dano, turinčio tokį vardą, – pasakojo gidė. – Vardas Amletas vėliau transformavosi į Hamletą. Pasak kronikų, Amleto tėvą nunuodijo karūnos siekiantis jo brolis.“ Galbūt dėl šios istorijos panašumo Williamas Shakespeare'as apie 1600 metus parašytos savo tragedijos „Hamletas“ veiksmą nukėlė būtent į šią pilį.

Kronborgo pilis garsėja tuo, kad jau 50 metų rugpjūčio mėnesiais kasdien čia rodomas spektaklis „Hamletas“. Vaidinama anglų kalba, trupės sudaromos iš įvairių Europos teatrų aktorių. Tad apsilankius čia rugpjūtį galima patekti į įspūdingą reginį: pirmas tragedijos veiksmas vyksta renesansinės pilies kieme, antras – didžiojoje pokylių salėje, o trečias – pievelėje šalia pilies.

Kopenhagoje, senosios "Carlsbergo" alaus daryklos vietoje likęs 110 metų senumo (seniausias mieste) liftas skoningai apipavidalintas - įvilktas į medinį butelį. Viršuje - apžvalgos auikštelė.
Helsingioro pilyje XVII amžiaus dvaro dailininko paveikslas išduoda, kad jau tada danai turėjo hamburgerius, kuriuos amerikiečiai tik išgarsino.

Undinėlė ir laimingiausi žmonės

Nelaimingos meilės simbolis – Undinėlė iš H. Ch. Anderseno pasakos – bene labiausiai fotografuojamas objektas Kopenhagoje. Ją sukūrė skulptorius Edvardas Eriksenas 1913 metais. „Skulptūrą, nelaimingai įsimylėjęs baleriną, šokusią „Undinėlėje“, užsakė Carlas Jacobsenas, garsus danų aludaris (jo sūnus įkūrė „Carlsbergo“ alaus daryklą). Balerina, žinoma, nesutiko pozuoti. Pozavo skulptoriaus žmona“, – aiškino gidė.

Prieš trejus metus netoli Kronborgo pilies į jūrą svajingai žvelgia ir Undino skulptūra. Vietos menininkui kilo mintis taip pabrėžti, kad Danija – tolerancijos ir lygių teisių šalis.

Nelaimingos meilės simbolis – Kopenhagos undinėlė.
Netoli Hamleto pilies prieš trejus metus buvo pastatyta Undino skulptūra.
Fontanas primena legendą, kaip skandinavų deivei Gefionei švedų karalius pažadėjo tiek žemės, kiek ji per dieną ir naktį suars. Gefionė savo sūnus naktį pavertė galingais jaučiais, ir šie suarė milžinišką Zelandijos salą, kurioje įsikūrusi Kopenhaga.
Po vandeniu prie vieno tilto Kopenhagos senamiestyje - skulptūros Hanso Christiano Anderseno pasakos motyvais. Į krantą išėjusios mamos laukia Neptūno vaikai.

Netoli garsiosios „Undinėlės“ yra didžiausias sostinės fontanas „Gefionė“. Skulptūrinė kompozicija pasakoja apie skandinavų deivę Gefionę, kuri užsukusi pas švedų karalių jį taip sužavėjo savo pasakojimais, kad tas, norėdamas atsidėkoti, pažadėjo jai dovanoti tiek žemės, kiek sugebės suarti per dieną ir naktį. Kai karalius atsibudo, nesimatė arimo krašto. Pasirodo, Gefionė savo sūnus naktį pavertė galingais jaučiais, ir šie suarė milžinišką Zelandijos salą, kurioje įsikūrusi Kopenhaga. Kadangi į Švedijos pusę esantys salos kontūrai sutampa su didžiausio Švedijos ežero kontūrais, yra pagrindo manyti, jog po ledynmečio Zelandija atsiskyrė nuo Švedijos.

Bandant suprasti daniškos gerovės modelį, sunkiai suvokiama, kaip 1300 eurų siekianti minimali bedarbio išmoka čia mokama visą gyvenimą, o dirbantys žmonės moka daugiau kaip 50 proc. gyventojų pajamų mokesčio. „Taip visuomenė užsitikrina saugumą. Kai galima išgyventi iš bedarbio išmokų, nelieka nusikaltimų grėsmės. Be to, daug ką automatizuojant, pakeičiant robotais, darbo vietų nedaugėja. Todėl tiems, kurie negali susirasti darbo, mokamos nemažos išmokos. O susirasti darbą nėra privaloma. Tačiau sąmoningi danai tikrai dirba“, – teigė gidė. Jos įsitikinimu, danai – konfliktų vengianti tauta: jie geriau pasitrauks į šalį, nei puls ginčytis, aiškintis, protestuoti. Matyt, dėl daugelio panašių aplinkybių Kopenhaga jau ne vienus metus išrenkama miestu, kur žmonės labiausiai jaučiasi laimingi. Čia gyvena daugiausia laimingų žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"