TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Šventė gyvenimą po Gruzijos saule

2013 02 01 6:00
Architektūros šedevras - Ananūrio bažnyčia ant kalnų ežero kranto. / Asmeninio albumo nuotraukos

Apkeliavusi daugelį Europos šalių, jaunų vilniečių kompanija kartą tiesiog iš smalsumo nuskrido į Gruziją. Ir liko taip sužavėta, kad dabar ten lankosi kasmet.

Tąkart pasitaikė pigūs lėktuvo bilietai į Tbilisį. Ilgai nedvejoję šešiese greit apsisprendė. "Galėjome skristi į Dubajų, Turkiją ar Egiptą, tačiau Gruziją pasirinkome vien todėl, kad tai mums pasirodė nežinomas, egzotiškas kraštas", - pasakojo Voldemaras Ruščiauskas. Vyresni Lietuvos gyventojai šioje vietoje nusišypsos - jiems Gruzija seniai žinoma: juk kadaise pliuškenęsi Juodojoje jūroje, vykę į turistinius žygius po Kaukazo kalnus, poilsiavę Suchumio, Batumio ar Boržomio kurortuose. Ne vienas papasakos apie nepamirštamas keliones traukiniu į Kaukazą, kai geležinkelio stotyse išlipus apspisdavo arbūzų, apelsinų ir kitokių gėrybių prekeiviai.

Važiuojant gruzinų karo keliu atsiveria nuostabiausi vaizdai.

Lietuvius vadina broliais

"Kai pirmą kartą keliavome po Gruziją, buvo auksinis ruduo. Kalnai, slėniai, Kazbegio, Boržomio, Signagio ar Kachačio rajonų gamta tiesiog spindėjo rudens spalvomis. Tokio grožio mes net nesitikėjome, - prisipažino Darius Adomaitis. - Be to, tai turistų dar neišmindžiotas kraštas, todėl keliaudamas gali patirti tokių įspūdžių, ko jau nerasi, tarkime, kur nors Italijoje."

Nors Gruzijoje turizmo infrastruktūra nėra taip išplėtota kaip Europoje, tačiau, pasak vaikinų, dėl to keliaujant jiems problemų nekilo. Nakvoti mielai priima vietos gyventojai, vienam žmogui kainuoja apie 40-70 litų. Ir dar namų šeimininkė pagamina pusryčius.

"Štai Signagio rajone, kur mes jau tris kartus lankėmės ir dar važiuosime, už nakvynę mokėjome po 40 litų. Kartu gavome pusryčius, vakarienę ir skanaus naminio vyno", - pasakojo Darius. Galima rinktis, žinoma, ir viešbučius, jų miestuose netrūksta, bet kainos siekia kelis šimtus litų. Be to, viešbučiuose neteksite malonumo pabendrauti su šeimininkais prie stalo. Pasak keliautojų, Gruzijoje jautiesi laukiamu svečiu. "Gruzinai lietuviams labai draugiški, vadina broliais. Galbūt nepamiršta, kad Lietuva juos parėmė per karą su Rusija", - teigė pašnekovai.

Gruzinės mėgsta megzti ir pardavinėti rankdarbius gatvėje.

Pigus transportas

Keliaujant po Gruziją nebūtina nuomotis automobilio. Pasak vaikinų, gana pigu važiuoti traukiniais, autobusais, mikroautobusais. Taip galima aplankyti daug miestų ir miestelių, kuriuose įdomybių netrūksta.

"Ir taksi nedaug mokėsite. Šitaip vykome į kitą miestą, kelionė truko dvi valandas. Kadangi buvome keturiese, kiekvienam ji atsiėjo tiek pat, kiek būtume mokėję keliaudami traukiniu ar autobusu, - teigė Voldemaras. - Tbilisyje patogiausia naudotis metro. Pigu ir greita. Kol neiškyli į gatvę, tuo pačiu 70 lietuviškų centų kainuojančiu bilietėliu gali naudotis daug kartų."

Sustojus yra kur akis paganyti.

Vaikinai tvirtino, kad kraštas visiškai saugus keliauti. "Nebent kur nors pasienyje kyla neramumų, kaip prieš keletą mėnesių, tarkime, nutiko Dagestano kaimynystėje. Tačiau turistų ten tada ir neįleido, - teigė pašnekovai. - Tbilisyje, įgyvendinus reformas, policininkams pakeltos algos. Už kyšius gresia didelės baudos ar net kalėjimas. Tad nenorėdami prarasti gana gerai mokamo prestižinio darbo jie dirba gerai. Policijos mieste gana daug."

Alazanio slėnyje sutiktas vietinis džigitas.

Vasarą traukia į kalnus

Pašnekovų teigimu, vasarą smagu pakilti į kalnus, kur vėsiau. "Ten išsikrausto ir dauguma gruzinų, turi namelius, išvažiuoja vasaroti, kitaip sakant, pabėga nuo karščio", - pasakojo Darius. Jis prisiminė istoriją, kai dviese su Voldemaru iš Svanetijos miestelio  Mestijos, esančio daugiau kaip dviejų kilometrų aukštyje, sumanė pakilti dar aukščiau prie ledyno. "Kildami susipažinome su taip pat ten traukiančiais turistais - australu, danu ir žydaite, - prisiminė jis. - Keliavome pagal žemėlapį, bet supainiojome upės krantus. Pasirodo, ne ta puse ėjome. Kai pasiekėme nepereinamą girią, teko bristi per velniškai šaltą ir sraunią iš ledyno tekančią upę. Nors ji negili, teko laikytis už akmenų, kad srovė nenuneštų. Kojas užgėlė, bet šiaip ne taip upę įveikėme."

Kylant prie ledyno keliautojus pasitiko pasieniečiai, nes jau netoli buvo Abchazijos pasienis. "Tačiau pasieniečiai buvo labai draugiški, sakė, seniai pro žiūronus mus stebėję. Vyriausio grupės žmogaus - 35 metų dano - paprašė paso. Patikrino ir palydėjo toliau iki takelio. Dar parodė šaltinį, iš kurio galima atsigerti", - įspūdžiais dalijosi vaikinai.

Čiurčhela - ypatingi gruzinų saldumynai. Žemės riešutai suveriami ant siūlo ir užpilami vynuogių sirupu.

Svanas vežė be stabdžių

Kitą rytą iš Mestijos miestelio keliautojai planavo skristi į Tbilisį, užslinko tiršti debesys, jie, galima sakyti, plaukė namų stogais. "Buvo netinkamas skristi oras ir lėktuvą teko keisti mikroautobusu. 100 kilometrų žemyn leidomės penkias valandas. Stresą kėlė ir tai, kad šlaitai nubyrėję, vieškelis nuo kalnų upelių pažliugęs, o vairuotojas dar pranešė, kad jo stabdžiai sugedo, - dėstė vaikinai. - Be to, dar sužinojome, kad Gruzijoje vairuotojai nesuka galvos dėl techninės automobilio apžiūros, kokiais nori, tokiais ir važinėja."

Autobusiuko, kuriuo keliautojams teko leistis žemyn, buvo visiškai plikos padangos. "Važiavome tik mes dviese ir vairuotojas su draugu. Jis iš pradžių mus nuramino sakydamas, kad vairuotojas - tikras svanas, nuveš gerai. O apie svanus jau žinojome, kad jie laikomi savotiškai trenktais kalnų džigitais. Svanetija - kalnų kraštas, sakoma, kad ten gyvenantiesiems truputį trūksta oro, - prisiminimais dalijosi pašnekovai. - Mes sėdėjome išsigandę, o jie anekdotus vienas kitam pasakojo ir lėkė tokiu greičiu, kokiu aš niekada kalnais nelėkčiau. Vos iškentėjome penkias valandas."

Sraunią kalnų upę vos buvo galima perbristi.

Gruzinų karo keliu

Įspūdį keliautojams paliko ir senasis gruzinų karo kelias, kuris jungia Tbilisį su Kazbegiu. Jis buvo nutiestas dar XIX amžiaus pradžioje. Dabar kai kur paremontuotas, kai kur - vienos duobės. Tačiau atsiveriančios panoramos - poetų ir keliautojų apdainuotos. Pasak vaikinų, vaizdai tikrai to verti.

"Kai sumanėme pasivažinėti šiuo keliu, pažįstami gruzinai rekomendavo prityrusį vairuotoją. Jis prisistatė esąs Suliko, - pasakojo pašnekovai. - O kokie vaizdai atsiverdavo vingiuojant kalnų šlaitais, kokie slėniai, upės, kiek avių ganėsi, kokios spalvos! Gal pamenate iš filmo "Kaukazo belaisvė", ten Šuriko nuotykius filmavo. Važiuojant galima pamatyti rūdijančių, skardžiuose pasmigusių senų volgų. Mūsų vairuotojas vis lingavo galva, esą čia jaunų, nepatyrusių vairuotojų kelio baigtis. Pats judėjo lėtai."

Snieguota Kazbeko viršūnė.

Net pavojinguose kelio posūkiuose nėra jokių užtvarų. Netyčia nukrypęs į šlaitą lengvai nudardėtum žemyn. Tačiau dairytis pavojų vaikinams nebuvo kada - akys ir fotoaparatai ryte rijo kalnų vaizdus. Važiuojant gruzinų karo keliu beveik visada iš tolo lydi snieguota Kazbeko (5047 m) viršūnė. Tai trečias pagal aukštį Gruzijos kalnas. Pamėgę šią Kaukazo šalį vaikinai Gruzijoje pernai įkūrė keliones organizuojančią įmonę "Ugo Travel" - rengia maršrutus, pataria atvykstantiesiems, kur įdomiau būtų keliauti, ką verta pamatyti. Jų bendradarbė lietuvaitė jau keletą metų gyvena Gruzijoje.

Kaip pripažino pašnekovai, pastaraisiais metais vis daugėja norinčiųjų pamatyti Gruziją. "Keliautojų iš Lietuvos amžius - nuo trisdešimties metų. Tai, galima sakyti, žmonės, kurie dar turi jėgų kopti į kalnus arba tie, kurie prisimena Gruziją iš savo jaunystės", - sakė Voldemaras.

Gruzinų karo kelyje su vairuotoju Suliko.

Vyno kelias

Pastaraisiais metais Gruziją atradę vaikinai tvirtina: "Neįsivaizduojate, koks ten skanus maistas! Tokių pomidorų net kaime pas močiutę šiltadaržyje nerasite, kokie užauga po Gruzijos saule.  Ypač čia gera rudenį. Karštis jau atlėgęs, važiuoji pro vynuogynus, bet kur pasibelsk - už nedidelį mokestį galėsi visokio vyno prisiragauti", - prisiminė vaikinai.  

Kachačio rajonas vadinamas vyno tėvyne, dauguma gruziniškų vynų gaminama būtent čia. Sakoma, kad Gruzijoje auga 500 iš pasaulyje žinomų 2 tūkst. vynuogių rūšių.

Vyndarių krašte net balkonai apaugę vynuogėmis.

Kachačio rajone beveik kiekviena šeima turi savo vynuogyną. Pasak pašnekovų, paprašyti gruzinai už nedidelį mokestį nuveš į vynuogyną, surengs iškylą ir patieks vaišių. Prie vyno ir šašlyką iškeps. "O kokio jie skonio! Gruzinai mėsos net nemarinuoja, sako, kam ją gadinti, tiesiog kepa šviežią. Gruziją tikrai rekomenduojame mėgstantiesiems skaniai pavalgyti. O jau tostų tai tikrai čia kiekvienas visokių moka. Tai ne mitas, - tvirtino vaikinai. - Kai mes lankėmės Gruzijoje, vienas mūsų draugas, negalėjęs tuo metu vykti kartu, šventė gimtadienį. Tai mes paprašydavome žmonių pasakyti jam linkėjimų. Prifilmavome daugybę, visi sveikino ir gražiausius tostus rėžė."

Daugelį šalių aplankę pašnekovai prisipažino, kad Gruzijoje atrado tai, ką sunku nusakyti žodžiais. "Užmezgėme artimų draugysčių, kopdami į ledynus atradome kvapą gniaužiančių vietų, klausėmės įdomių istorijų, atvėrėme duris į unikalią gruzinų kultūrą, ragavome pačių skaniausių, paslaptingais kalnuose augančiais prieskoniais pagardintų patiekalų, gruziniško vyno, mėgavomės Gruzijos garsais, spalvomis ir šypsenomis. Kitaip tariant, šventėme gyvenimą po Gruzijos saule -  kaip gruzinai daro nuolat", - nuo patirtų įspūdžių ir prisiminimų švytėjo vaikinai.

Tbilisio jaunavedžiai.

Kvepia vaikyste

Voldemaras pridūrė, kad jam Gruzija buvo miela ir todėl, jog priminė vaikystę: "Gruzijoje pasijusdavome tarsi grįžę dvidešimt metų atgal. Tai teikė nepamirštamų įspūdžių. Gatvėse dar pilna tokių automobiliukų, kokie pas mus važinėjo vaikystėje, nepriklausomybės pradžioje. Dauguma namų aplopyti, paremontuoti taip, kaip pas mus būdavo, kol neišmokome visko nuglaistyti pagal vadinamuosius euroremonto standartus", - sakė jis.

Tbilisį pamėgsta vis daugiau lietuvių jaunimo.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"