Šventė gyvenimą po Gruzijos saule

Jūratė MIČIULIENĖ   2013-02-01 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
 
2013-02-01 06:00
Architektūros šedevras - Ananūrio bažnyčia ant kalnų ežero kranto. Asmeninio albumo nuotraukos
Ap­ke­lia­vu­si dau­ge­lį Eu­ro­pos ša­lių, jau­nų vil­nie­čių kom­pa­ni­ja kar­tą tie­siog iš smal­su­mo nu­skri­do į Gru­zi­ją. Ir li­ko taip su­ža­vė­ta, kad da­bar ten lan­ko­si kas­met.

Tąkart pasitaikė pigūs lėktuvo bilietai į Tbilisį. Ilgai nedvejoję šešiese greit apsisprendė. "Galėjome skristi į Dubajų, Turkiją ar Egiptą, tačiau Gruziją pasirinkome vien todėl, kad tai mums pasirodė nežinomas, egzotiškas kraštas", - pasakojo Voldemaras Ruščiauskas. Vyresni Lietuvos gyventojai šioje vietoje nusišypsos - jiems Gruzija seniai žinoma: juk kadaise pliuškenęsi Juodojoje jūroje, vykę į turistinius žygius po Kaukazo kalnus, poilsiavę Suchumio, Batumio ar Boržomio kurortuose. Ne vienas papasakos apie nepamirštamas keliones traukiniu į Kaukazą, kai geležinkelio stotyse išlipus apspisdavo arbūzų, apelsinų ir kitokių gėrybių prekeiviai.

Važiuojant gruzinų karo keliu atsiveria nuostabiausi vaizdai.

Lietuvius vadina broliais

"Kai pirmą kartą keliavome po Gruziją, buvo auksinis ruduo. Kalnai, slėniai, Kazbegio, Boržomio, Signagio ar Kachačio rajonų gamta tiesiog spindėjo rudens spalvomis. Tokio grožio mes net nesitikėjome, - prisipažino Darius Adomaitis. - Be to, tai turistų dar neišmindžiotas kraštas, todėl keliaudamas gali patirti tokių įspūdžių, ko jau nerasi, tarkime, kur nors Italijoje."

Nors Gruzijoje turizmo infrastruktūra nėra taip išplėtota kaip Europoje, tačiau, pasak vaikinų, dėl to keliaujant jiems problemų nekilo. Nakvoti mielai priima vietos gyventojai, vienam žmogui kainuoja apie 40-70 litų. Ir dar namų šeimininkė pagamina pusryčius.

"Štai Signagio rajone, kur mes jau tris kartus lankėmės ir dar važiuosime, už nakvynę mokėjome po 40 litų. Kartu gavome pusryčius, vakarienę ir skanaus naminio vyno", - pasakojo Darius. Galima rinktis, žinoma, ir viešbučius, jų miestuose netrūksta, bet kainos siekia kelis šimtus litų. Be to, viešbučiuose neteksite malonumo pabendrauti su šeimininkais prie stalo. Pasak keliautojų, Gruzijoje jautiesi laukiamu svečiu. "Gruzinai lietuviams labai draugiški, vadina broliais. Galbūt nepamiršta, kad Lietuva juos parėmė per karą su Rusija", - teigė pašnekovai.

Gruzinės mėgsta megzti ir pardavinėti rankdarbius gatvėje.

Pigus transportas

Keliaujant po Gruziją nebūtina nuomotis automobilio. Pasak vaikinų, gana pigu važiuoti traukiniais, autobusais, mikroautobusais. Taip galima aplankyti daug miestų ir miestelių, kuriuose įdomybių netrūksta.

"Ir taksi nedaug mokėsite. Šitaip vykome į kitą miestą, kelionė truko dvi valandas. Kadangi buvome keturiese, kiekvienam ji atsiėjo tiek pat, kiek būtume mokėję keliaudami traukiniu ar autobusu, - teigė Voldemaras. - Tbilisyje patogiausia naudotis metro. Pigu ir greita. Kol neiškyli į gatvę, tuo pačiu 70 lietuviškų centų kainuojančiu bilietėliu gali naudotis daug kartų."

Sustojus yra kur akis paganyti.

Vaikinai tvirtino, kad kraštas visiškai saugus keliauti. "Nebent kur nors pasienyje kyla neramumų, kaip prieš keletą mėnesių, tarkime, nutiko Dagestano kaimynystėje. Tačiau turistų ten tada ir neįleido, - teigė pašnekovai. - Tbilisyje, įgyvendinus reformas, policininkams pakeltos algos. Už kyšius gresia didelės baudos ar net kalėjimas. Tad nenorėdami prarasti gana gerai mokamo prestižinio darbo jie dirba gerai. Policijos mieste gana daug."

Alazanio slėnyje sutiktas vietinis džigitas.

Vasarą traukia į kalnus

Pašnekovų teigimu, vasarą smagu pakilti į kalnus, kur vėsiau. "Ten išsikrausto ir dauguma gruzinų, turi namelius, išvažiuoja vasaroti, kitaip sakant, pabėga nuo karščio", - pasakojo Darius. Jis prisiminė istoriją, kai dviese su Voldemaru iš Svanetijos miestelio  Mestijos, esančio daugiau kaip dviejų kilometrų aukštyje, sumanė pakilti dar aukščiau prie ledyno. "Kildami susipažinome su taip pat ten traukiančiais turistais - australu, danu ir žydaite, - prisiminė jis. - Keliavome pagal žemėlapį, bet supainiojome upės krantus. Pasirodo, ne ta puse ėjome. Kai pasiekėme nepereinamą girią, teko bristi per velniškai šaltą ir sraunią iš ledyno tekančią upę. Nors ji negili, teko laikytis už akmenų, kad srovė nenuneštų. Kojas užgėlė, bet šiaip ne taip upę įveikėme."

Kylant prie ledyno keliautojus pasitiko pasieniečiai, nes jau netoli buvo Abchazijos pasienis. "Tačiau pasieniečiai buvo labai draugiški, sakė, seniai pro žiūronus mus stebėję. Vyriausio grupės žmogaus - 35 metų dano - paprašė paso. Patikrino ir palydėjo toliau iki takelio. Dar parodė šaltinį, iš kurio galima atsigerti", - įspūdžiais dalijosi vaikinai.

Čiurčhela - ypatingi gruzinų saldumynai. Žemės riešutai suveriami ant siūlo ir užpilami vynuogių sirupu.

Svanas vežė be stabdžių

Kitą rytą iš Mestijos miestelio keliautojai planavo skristi į Tbilisį, užslinko tiršti debesys, jie, galima sakyti, plaukė namų stogais. "Buvo netinkamas skristi oras ir lėktuvą teko keisti mikroautobusu. 100 kilometrų žemyn leidomės penkias valandas. Stresą kėlė ir tai, kad šlaitai nubyrėję, vieškelis nuo kalnų upelių pažliugęs, o vairuotojas dar pranešė, kad jo stabdžiai sugedo, - dėstė vaikinai. - Be to, dar sužinojome, kad Gruzijoje vairuotojai nesuka galvos dėl techninės automobilio apžiūros, kokiais nori, tokiais ir važinėja."

Autobusiuko, kuriuo keliautojams teko leistis žemyn, buvo visiškai plikos padangos. "Važiavome tik mes dviese ir vairuotojas su draugu. Jis iš pradžių mus nuramino sakydamas, kad vairuotojas - tikras svanas, nuveš gerai. O apie svanus jau žinojome, kad jie laikomi savotiškai trenktais kalnų džigitais. Svanetija - kalnų kraštas, sakoma, kad ten gyvenantiesiems truputį trūksta oro, - prisiminimais dalijosi pašnekovai. - Mes sėdėjome išsigandę, o jie anekdotus vienas kitam pasakojo ir lėkė tokiu greičiu, kokiu aš niekada kalnais nelėkčiau. Vos iškentėjome penkias valandas."

Sraunią kalnų upę vos buvo galima perbristi.

Gruzinų karo keliu

Įspūdį keliautojams paliko ir senasis gruzinų karo kelias, kuris jungia Tbilisį su Kazbegiu. Jis buvo nutiestas dar XIX amžiaus pradžioje. Dabar kai kur paremontuotas, kai kur - vienos duobės. Tačiau atsiveriančios panoramos - poetų ir keliautojų apdainuotos. Pasak vaikinų, vaizdai tikrai to verti.

"Kai sumanėme pasivažinėti šiuo keliu, pažįstami gruzinai rekomendavo prityrusį vairuotoją. Jis prisistatė esąs Suliko, - pasakojo pašnekovai. - O kokie vaizdai atsiverdavo vingiuojant kalnų šlaitais, kokie slėniai, upės, kiek avių ganėsi, kokios spalvos! Gal pamenate iš filmo "Kaukazo belaisvė", ten Šuriko nuotykius filmavo. Važiuojant galima pamatyti rūdijančių, skardžiuose pasmigusių senų volgų. Mūsų vairuotojas vis lingavo galva, esą čia jaunų, nepatyrusių vairuotojų kelio baigtis. Pats judėjo lėtai."

Snieguota Kazbeko viršūnė.

Net pavojinguose kelio posūkiuose nėra jokių užtvarų. Netyčia nukrypęs į šlaitą lengvai nudardėtum žemyn. Tačiau dairytis pavojų vaikinams nebuvo kada - akys ir fotoaparatai ryte rijo kalnų vaizdus. Važiuojant gruzinų karo keliu beveik visada iš tolo lydi snieguota Kazbeko (5047 m) viršūnė. Tai trečias pagal aukštį Gruzijos kalnas. Pamėgę šią Kaukazo šalį vaikinai Gruzijoje pernai įkūrė keliones organizuojančią įmonę "Ugo Travel" - rengia maršrutus, pataria atvykstantiesiems, kur įdomiau būtų keliauti, ką verta pamatyti. Jų bendradarbė lietuvaitė jau keletą metų gyvena Gruzijoje.

Kaip pripažino pašnekovai, pastaraisiais metais vis daugėja norinčiųjų pamatyti Gruziją. "Keliautojų iš Lietuvos amžius - nuo trisdešimties metų. Tai, galima sakyti, žmonės, kurie dar turi jėgų kopti į kalnus arba tie, kurie prisimena Gruziją iš savo jaunystės", - sakė Voldemaras.

Gruzinų karo kelyje su vairuotoju Suliko.

Vyno kelias

Pastaraisiais metais Gruziją atradę vaikinai tvirtina: "Neįsivaizduojate, koks ten skanus maistas! Tokių pomidorų net kaime pas močiutę šiltadaržyje nerasite, kokie užauga po Gruzijos saule.  Ypač čia gera rudenį. Karštis jau atlėgęs, važiuoji pro vynuogynus, bet kur pasibelsk - už nedidelį mokestį galėsi visokio vyno prisiragauti", - prisiminė vaikinai.  

Kachačio rajonas vadinamas vyno tėvyne, dauguma gruziniškų vynų gaminama būtent čia. Sakoma, kad Gruzijoje auga 500 iš pasaulyje žinomų 2 tūkst. vynuogių rūšių.

Vyndarių krašte net balkonai apaugę vynuogėmis.

Kachačio rajone beveik kiekviena šeima turi savo vynuogyną. Pasak pašnekovų, paprašyti gruzinai už nedidelį mokestį nuveš į vynuogyną, surengs iškylą ir patieks vaišių. Prie vyno ir šašlyką iškeps. "O kokio jie skonio! Gruzinai mėsos net nemarinuoja, sako, kam ją gadinti, tiesiog kepa šviežią. Gruziją tikrai rekomenduojame mėgstantiesiems skaniai pavalgyti. O jau tostų tai tikrai čia kiekvienas visokių moka. Tai ne mitas, - tvirtino vaikinai. - Kai mes lankėmės Gruzijoje, vienas mūsų draugas, negalėjęs tuo metu vykti kartu, šventė gimtadienį. Tai mes paprašydavome žmonių pasakyti jam linkėjimų. Prifilmavome daugybę, visi sveikino ir gražiausius tostus rėžė."

Daugelį šalių aplankę pašnekovai prisipažino, kad Gruzijoje atrado tai, ką sunku nusakyti žodžiais. "Užmezgėme artimų draugysčių, kopdami į ledynus atradome kvapą gniaužiančių vietų, klausėmės įdomių istorijų, atvėrėme duris į unikalią gruzinų kultūrą, ragavome pačių skaniausių, paslaptingais kalnuose augančiais prieskoniais pagardintų patiekalų, gruziniško vyno, mėgavomės Gruzijos garsais, spalvomis ir šypsenomis. Kitaip tariant, šventėme gyvenimą po Gruzijos saule -  kaip gruzinai daro nuolat", - nuo patirtų įspūdžių ir prisiminimų švytėjo vaikinai.

Tbilisio jaunavedžiai.

Kvepia vaikyste

Voldemaras pridūrė, kad jam Gruzija buvo miela ir todėl, jog priminė vaikystę: "Gruzijoje pasijusdavome tarsi grįžę dvidešimt metų atgal. Tai teikė nepamirštamų įspūdžių. Gatvėse dar pilna tokių automobiliukų, kokie pas mus važinėjo vaikystėje, nepriklausomybės pradžioje. Dauguma namų aplopyti, paremontuoti taip, kaip pas mus būdavo, kol neišmokome visko nuglaistyti pagal vadinamuosius euroremonto standartus", - sakė jis.

Tbilisį pamėgsta vis daugiau lietuvių jaunimo.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Feliksas  193.219.76.197 2013-02-20 09:07:00
Taip, puiku Gruzijoje. Valdai, greičiau siūlyk kelionę, kur interaktyvioji reklama.
3 0  Netinkamas komentaras
Lie­tu­va penk­ta­die­nį ati­duo­da duo­klę ve­lio­niui Iz­rae­lio prezidentui Shi­mo­nui Pe­re­sui.
Prieš ket­ve­rius me­tus Eli­gi­jaus Ma­siu­lio ir Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio va­do­vau­ja­mas par­ti­jas Sei­mo rin­ki­muo­se pa­lai­kė maž­daug 200 tūkst. rin­kė­jų. Ne­di­de­lės, ta­čiau stabilų elek­to­ra­tą tu­rin­čios [...]
Veng­rai sek­ma­die­nį vyk­sian­čia­me re­fe­ren­du­me ti­kriau­siai at­mes pa­bė­gė­lių pa­skirs­ty­mo Eu­ro­pos Są­jun­go­je pa­gal pri­va­lo­mas kvo­tas pla­ną ir šiuo žings­niu ga­li dar su­stip­rin­ti griežtai prieš im­ig­ran­tus [...]
Ukrai­nos na­cio­na­li­nis an­ti­ko­rup­ci­jos biu­ras (UNAB) vei­kia jau be­veik de­šimt mė­ne­sių. Per šį lai­ką jis pra­dė­jo dau­giau nei 200 kri­mi­na­li­nių ty­ri­mų, su­si­ju­sių su įsigalėjusia ša­ly­je ko­rup­ci­ja. [...]
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Įmo­nėms, ku­rios Vil­niu­je ne tik žen­gė pir­muo­sius žings­nius, bet ir skai­čiuo­ja čia veik­los de­šimt­me­čius ar šimt­me­tį, mies­to pra­na­šu­mai na­tū­ra­liai nu­sve­ria trū­ku­mus: lo­gis­ti­kos iš­šū­kiai [...]
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Birš­to­no me­ri­ja ofi­cia­liai at­sip­ra­šė kū­rė­jos Il­zės But­ku­tės už teks­tus, nu­si­ra­šy­tus iš jos tink­la­raš­čio. Ta­čiau au­to­rė krei­pė­si į ad­vo­ka­tus, nes jos kū­ry­ba sa­vi­na­ma­si jau ne pir­mą kar­tą.
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Po tri­jų Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) tu­rį vien­val­dis ly­de­ris yra Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“. Per­ga­lės sko­nio šį se­zo­ną dar ne­pa­ju­to ša­lies vi­ce­čem­pio­nas Klai­pė­dos „Neptūnas“ ir be­ne [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Jau penk­tus me­tus iš ei­lės vyks­tan­ti IT pa­slau­gų bend­ro­vės „Tie­to Lie­tu­va“ IT ta­len­tų ug­dy­mo prog­ra­ma „Mė­nuo su IT“ šie­met pir­mą kar­tą su­lau­kė itin daug par­aiš­kų ne tik iš Lie­tu­vos, [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami