Šventoji Žemė be šiltų šypsenų (II)

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-09-19 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-09-19 06:00
Tūkstantmečių istoriją menančio Jeruzalės miesto panorama. Ritos Banuškevičiūtės nuotraukos
Iz­rae­ly­je ir Pa­les­ti­no­je šio pa­va­sa­rio ga­le ir va­sa­ros pra­džio­je mes, kla­jū­nų lie­tu­vių po­ra, su tu­ris­tų kup­ri­nė­mis ant pe­čių pra­lei­do­me še­šio­li­ka die­nų. Pir­mo­jo­je da­ly­je ("Lie­tu­vos ži­nios", š. m. lie­pos 25 die­na) su­ri­kia­vęs įspū­džius iš pi­lig­ri­mi­nio žy­gio pės­čio­mis va­di­na­muo­ju Jė­zaus ke­liu, nuo Na­za­re­to iki Ka­far­nau­mo bei Ne­gy­vo­sios jū­ros, an­tro­jo­je – da­li­juo­si pa­sa­ko­ji­mu apie ke­lio­nę per Pa­les­ti­nos že­mes, Je­ru­za­lę, iki pie­čiau­sio Iz­rae­lio taš­ko – prie Rau­do­no­sios jū­ros be­siil­sin­čio Ela­to.

Nu­si­lei­dę nuo žy­dų pa­sip­rie­ši­ni­mo ro­mė­nams sim­bo­liu ta­pu­sio Ma­sa­dos tvir­to­vės kal­no, tarp­mies­ti­niu au­to­bu­su ke­lia­vo­me Pa­les­ti­no­je, Va­ka­rų Kran­te, įsi­kū­ru­sio Je­ri­cho mies­to link. Jis dau­ge­lio is­to­ri­kų yra lai­ko­mas se­niau­siu žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je nuo­lat ap­gy­ven­din­tu mies­tu. Pir­mo­ji gy­ven­vie­tė ša­lia oa­zės įsi­kū­rė maž­daug prieš 12 tūkst. me­tų.

Iz­rae­lio bend­ro­vių au­to­bu­sai į Pa­les­ti­nos mies­tus bei gy­ven­vie­tes ne­už­su­ka, pa­grin­di­nia­me ke­ly­je sto­ja ša­lia įva­žia­vi­mo į juos, kur įsi­kū­rę Iz­rae­lio ka­ri­nės po­li­ci­jos ar­ba ka­riuo­me­nės kon­tro­liuo­ja­mi pa­ti­kros punk­tai. Maž­daug šim­tu šių nuo­la­ti­nių (ir dar ke­lis­kart dau­giau jud­rių­jų) už­kar­dų iz­rae­lie­čiai iš es­mės vi­siš­kai kon­tro­liuo­ja pa­les­ti­nie­čių ju­dė­ji­mą po Va­ka­rų Kran­to te­ri­to­ri­ją. Lei­di­mus vyk­ti už jos ri­bų tu­ri tik la­bai men­ka sau­je­lė iš­rink­tų­jų.

Iki Je­ri­cho cen­tro nu­si­ga­vo­me tak­si. Iš­li­pę iš kar­to pa­trau­kė­me vie­ti­nių dė­me­sį. Bū­rys įvai­riau­sių pa­slau­gų, mais­to, nak­vy­nės siū­ly­to­jų kaip Šiau­rės Af­ri­kos ša­ly­se ne­aps­pi­to tik to­dėl, kad to­kius kla­jū­nus kaip mes čia ga­li­ma ant dvie­jų ran­kos pirš­tų su­skai­čiuo­ti: vaikš­čio­da­mi Je­ri­cho gat­vė­mis nė vie­no eu­ro­pie­tiš­ko vei­do tą va­ka­rą ne­ma­tė­me.

Iš mais­to užei­gų ir ka­vos bei ar­ba­tos gė­ryk­lė­lių vie­ti­niams ei­nant pro ša­lį ai­dė­jo pa­siū­ly­mai su­kirs­ti ke­ba­bų, iš­lenk­ti karš­to gė­ri­mo puo­de­lį ar par­ūky­ti van­dens pyp­kę – ši­šą. Ke­lis­kart pa­si­tei­ra­vę, kur ga­li­ma pi­giau ap­sis­to­ti, su­ži­no­jo­me, kad „Sa­mio hos­te­ly­je“. Šis įsi­kū­ręs prie­mies­ty­je, iki ku­rio už ke­lis še­ke­lius nu­ke­lia­vo­me vie­ti­nių no­riai nau­do­ja­mu ke­lei­vi­nių mi­kroau­to­bu­sų ser­vi­su – šei­ru­tu.

Elek­tra – ne būtinybė

Su­de­rė­ję nak­vy­nės kai­ną ir mi­nia­tiū­ri­nia­me kam­ba­riu­ke su se­nais ki­li­mais ir dviem girgž­dan­čio­mis lo­vo­mis pa­li­kę kup­ri­nes, gur­gian­čiais pil­vais ke­lia­vo­me at­gal į mies­tą me­džio­ti va­ka­rie­nės. Kaip ir rei­kė­jo ti­kė­tis, pa­siū­ly­mai, kur va­ka­rie­niau­ti, pa­si­py­lė jau į mies­to cen­trą keliaujant šeirutu. Lyg di­de­lia­me ara­biš­ka­me tur­gu­je: vi­si vie­ni ki­tus pa­žįs­ta, jei pats pa­siū­ly­ti ne­ga­li, ži­no „drau­gą“, ku­ris už ati­tin­ka­mą kai­ną pa­siū­lys pa­čią ge­riau­sią pa­slau­gą. Ži­no­ma, daž­nai ge­riau­sią jam, o ne ti­krų­jų vie­tos kai­nų ne­iš­ma­nan­čiam ža­liam tu­ris­tui.

Kad jau ne­sa­me to­kie ža­li, tai pir­mo pa­si­tai­kiu­sio jau­ko ne­čiu­po­me. Pa­va­ka­rie­nia­vo­me vie­na­me nuo­ša­liau nuo cen­tro įsi­tai­siu­sia­me pus­tuš­čia­me res­to­ra­ne. Jo še­fas at­rė­žęs po­rą ga­ba­lų nuo prieš­ais įėji­mą ka­ba­lia­vu­sios ož­kos sker­de­nos iš­čirš­ki­no pui­kių šaš­ly­kų. Iš anks­to su­de­rė­ta sąs­kai­ta už va­ka­rie­nę pa­si­ro­dė tik šiek tiek ma­žes­nė, nei jau bu­vo­me spė­ję įpras­ti Iz­rae­lio pu­sė­je.

Vir­tu­vės še­fas iš ran­kų ne­pa­leis­da­mas ci­ga­re­tės no­riai bend­ra­vo, pa­pra­šė nuo­trau­kos kar­tu, pa­aiš­ki­no, kur ko­kie prie pa­tie­ka­lo pa­gar­dai, bei pa­sa­ko­jo, kaip ro­ži­nius ka­la­fio­rus bu­ro­kė­liais da­žė. Prie šaš­ly­kų ga­vo­me įvai­riau­sių gar­ny­rų su gau­siai čia var­to­ja­mo­mis įvai­rio­mis rau­gin­to­mis dar­žo­vė­mis.

Grį­žę į nak­vy­nės na­mus, ku­riuo­se tą nak­tį bu­vo­me vie­nin­te­liai sve­čiai, su­ži­no­jo­me, kad din­go elek­tra. Ko­dėl? Sa­vi­nin­ko sū­nus tu­rė­jo at­sa­ky­mą: elek­tra į mies­tą ati­te­ka iš Iz­rae­lio elek­tri­nių. Šie ka­da no­ri įjun­gia, ka­da no­ri iš­jun­gia. Ko­dėl ša­lia esan­čio­je gat­vė­je švie­sos ži­bė­jo, at­sa­ky­mo ne­pa­vy­ko iš­girs­ti. Kai pa­bo­do lauk­ti iš­ga­nin­gos elek­tros sro­vės, nu­spren­dė­me, kad tiks ir mo­bi­liuo­siuo­se te­le­fo­nuo­se įmon­tuo­ti pro­žek­to­riai. Jais pa­siš­vies­da­mi ra­do­me ant pa­sku­ti­nio varž­to ka­ban­čią kriauk­lę bei su­ski­lu­sį veid­ro­dį ir at­li­ko­me vo­nios pro­ce­dū­ras, ta­da pri­gu­lė­me tvan­kia­me kam­ba­ry­je. Svar­biau­sias jo prie­tai­sas ven­ti­lia­to­rius, de­ja, ne me­cha­ni­nis.

Įspū­din­gas vie­nuo­ly­nas kalnuose

Šalia kalno prigludęs Kristaus gundymo vienuolynas pasitinka amžių slėpiniais.

Prieš auš­rą iš mi­na­re­to, be­sis­tie­bian­čio į dan­gų prieš­ais nak­vy­nės na­mų lan­gus, pa­si­gir­do pir­mo­ji die­nos mal­da. Per sap­nus pa­bur­bu­lia­vę, kad Die­vas bū­tų tei­sin­ges­nis, jei leis­tų bent iš­si­mie­go­ti, su­lau­kė­me ry­to. Die­nos tiks­las – ap­žiū­rė­ti Je­ri­chą ir jo įžy­my­bes – pra­si­dė­jo nuo vi­zi­to į tu­riz­mo cen­trą. Ten ne­mo­ka­mai ga­vo­me že­mė­la­pį su svar­biau­sių ob­jek­tų koor­di­na­tė­mis ir pa­slau­gų iš­aiš­ki­ni­mą, kaip kur nu­si­gau­ti.

Įdo­miau­sias iš Je­ri­che ap­lan­ky­tų ob­jek­tų – aukš­tai kal­ne įsi­kū­ręs sta­čia­ti­kių Kris­taus Gun­dy­mo vie­nuo­ly­nas, gy­vuo­jan­tis nuo VI am­žiaus. Iš­vy­do­me re­lik­vi­jas - eks­po­nuo­ja­mų vie­nuo­lių kau­ko­lių ir griau­čių. Žvelg­da­mi į ke­rin­čią kal­nų slė­nio pa­no­ra­mą, pa­si­vai­ši­no­me ne­mo­ka­ma vie­nuo­lių ka­va ir ar­ba­ta.

Iš­ėjus iš vie­nuo­ly­no pri­sis­ta­tė asi­lų va­de­lio­to­jai, at­kak­liai siū­lan­tys par­ke­liau­ti at­ga­lios rai­to­mis. Ke­tur­gu­bai nu­mu­šę jų pa­siū­ly­tą pra­di­nę kai­ną, už­si­ropš­tė­me gy­vū­nams ant nu­ga­rų ir ki­ken­da­mi pa­si­lei­do­me į ke­lią at­gal iki aikš­te­lės, kur lau­kė mus čia at­ve­žęs gat­vė­je nu­sam­dy­tas vai­ruo­to­jas. Ta­čiau įpu­sė­jus maž­daug pen­kio­li­kos mi­nu­čių ke­lio­nei su­pra­to­me, kad nuo­lai­dos tu­ri sa­vo kai­ną. Vie­nas va­de­lio­to­jų ėmė gar­siai dū­sau­ti, ko­sė­ti ir grie­bė­si už šir­dies, tvir­tin­da­mas, kad li­ku­sią ke­lio da­lį pa­jėgs įveik­ti tik ta­da, kai pri­mo­kė­si­me an­tra tiek. Me­tę asi­lus ir jų va­de­lio­to­jus, po il­go ki­vir­čo su­mo­kė­jo­me da­lį su­mos ir ke­lis šim­tus me­trų nu­kul­nia­vo­me pės­čio­mis.

Šven­tė ne visiems

An­trą nak­tį pra­lei­dę vieš­bu­tu­ke, ku­ria­me ir vėl iš va­ka­ro din­go elek­tra, ry­tą su­si­pa­ka­vo­me man­tą ir nuo Iz­rae­lio pa­ti­kros punk­to tarp­mies­ti­niu au­to­bu­su iš­ke­lia­vo­me į vie­ną svar­biau­sių ke­lio­nės tiks­lų – Je­ru­za­lę. At­va­žia­vę į au­to­bu­sų sto­tį iš jos tram­va­ju­mi pa­to­giai nu­vy­ko­me iki aukš­to­mis mū­ro sie­no­mis ap­sup­to se­na­mies­čio – jaffos.

Je­ru­za­lės se­na­mies­tis, pa­da­ly­tas į ke­tu­ris – žy­dų, krikš­čio­nių, mu­sul­mo­nų ir ar­mė­nų - kvar­ta­lus, yra tar­si at­ski­ras mies­tas mies­te. Ne­men­ką da­lį uži­ma tur­gus, pri­me­nan­tis ki­tų Ar­ti­mų­jų Ry­tų ša­lių se­na­mies­čius. Kol ki­ta­pus se­no­jo mies­to sie­nų did­mies­čio rit­mu ver­da Je­ru­za­lės gy­ve­ni­mas, įžen­gęs į se­na­mies­tį pa­si­jun­ti pa­te­kęs į vie­nin­te­lį to­kį pa­sau­ly­je re­li­gi­jų ka­ti­lą.

Kaip vi­si ka­ta­li­kų ke­liai ve­da į Ro­mą, taip per ke­tu­rias die­nas įsi­ti­ki­no­me – vi­si žy­dų ke­liai ve­da prie Rau­dų, dar va­di­na­mos Va­ka­ri­ne, sie­nos. Pa­tai­kė­me at­vyk­ti per vie­ną di­džiau­sių Iz­rae­lio šven­čių – Je­ru­za­lės die­ną, per ku­rią mi­ni­mas šven­to­jo mies­to at­ga­vi­mas po Še­šių die­nų ka­ro su ap­lin­ki­nė­mis ara­bų vals­ty­bė­mis. Tą­dien iš vi­so Iz­rae­lio su­plau­ku­sios mi­nios su mu­zi­ka, dai­no­mis ir šo­kiais pro mies­to cen­trą trau­kia Rau­dų sie­nos link. Žy­dai švęs­ti iš­ties mo­ka: to­kios vie­nin­gos ma­si­nės eu­fo­ri­jos ga­li pa­vy­dė­ti bet ku­ri pa­sau­lio tau­ta. Pa­na­šią Lie­tu­vo­je bū­tų ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti ne­bent ta­da, jei krep­ši­nio rink­ti­nė vie­nu sy­kiu lai­mė­tų olim­pia­dos, pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­na­tų auk­są.

Kol žy­dai siau­tė šven­tės sū­ku­ry­je, se­na­mies­čio mu­sul­mo­nų kvar­ta­le vy­ko gran­dio­zi­nis ka­ri­nės po­li­ci­jos rei­das. Kra­to­mi gy­ve­na­mie­ji na­mai, ke­le­tas an­tran­kiais su­ra­kin­tų vy­rų ir pa­aug­lių bu­vo iš­ly­di­mi į su­lai­ky­mo vie­tą. Au­to­ma­tais gink­luo­tų ka­ri­nės po­li­ci­jos bū­rių šia­me mies­te, ypač se­na­mies­ty­je, aps­tu, ta­čiau ne­tru­kus prie jų pri­pran­ti, veik ne­pas­te­bi. Vie­niems au­to­ma­tais gink­luo­ti par­ei­gū­nai aso­ci­juo­ja­si su pa­vo­jais, ki­tiems - prieš­in­gai. To­kia šios ša­lies kas­die­ny­bė – ma­nyk, ką no­ri. Šiek tiek er­zi­na tai vie­no­je, tai ki­to­je gat­vė­je ne­ti­kė­tai iš­ky­lan­čios po­li­ci­jos už­kar­dos. Jei į prie­kį kul­nia­vai vie­na gat­ve, ne­reiš­kia, kad po pus­va­lan­džio ta pa­čia ga­lė­si grįž­ti at­gal.

Jeruzalės diena – šventė ne visiems.

Žy­dai lauk neveja

Ka­dan­gi apie tūks­tant­me­čių is­to­ri­ją me­nan­tį Je­ru­za­lės pa­vel­dą LŽ pus­la­piuo­se esa­me ra­šę jau ne kar­tą, tų pa­čių en­cik­lo­pe­di­nių fak­tų mi­nė­ti ne­ver­ta. Pa­teik­siu tik vie­ną pra­kti­nį pa­ta­ri­mą. Jei ke­ti­na­te pa­tek­ti į už Rau­dų sie­nos esan­tį Uo­los ku­po­lą, iš to­li spin­din­tį auk­su, ir Al Ak­sos me­če­čių komp­lek­są, bet ne­sa­te Ma­ho­me­to se­kė­jas, ga­li­te tai pa­da­ry­ti tik kar­tą per die­ną nu­ro­dy­tą va­lan­dą. Net ir pa­lau­kę ne­trum­po­je ei­lė­je ne­si­ti­kė­ki­te, kad į žy­miau­sių Je­ru­za­lės mu­sul­mo­nų šven­to­vių vi­dų bū­si­te įleis­ti. Kaip aiš­ki­no prieš­ais me­če­tę pa­unks­nė­je įsi­tai­sęs pu­sam­žis mu­sul­mo­nas su Ko­ra­nu ran­ko­se: Šven­to­ji kny­ga ki­ta­ti­kiams užei­ti į me­če­tę ne­drau­džia. „Tie­siog to­kia po­li­ti­ka“, - mirk­tė­jo žvi­trus vy­riš­kis.

Štai žy­dai į si­na­go­gas sve­tim­ša­liams užei­ti lei­džia. Kaip ir te­ri­to­ri­jo­je prieš­ais Va­ka­ri­nę sie­ną, jo­je vy­rai ir mo­te­rys Die­vą gar­bi­na at­ski­rai. Šeš­ta­die­nio va­ka­rą, kai vi­sas žy­dų kvar­ta­las dūz­gė švęs­da­mas ša­bo pa­bai­gą, už­su­kau į vie­ną sau­sa­kim­šų si­na­go­gų, ku­rio­je bu­vo tirš­ta it bi­čių avi­ly­je. Nie­kas at­ga­lios ma­nęs ne­apg­rę­žė ir re­li­gi­nių ma­no įsi­ti­ki­ni­mų ne­ti­kri­no. Tik vie­nas iš skry­bė­lę dė­vin­čių vai­ki­nų ke­lis­kart timp­te­lė­jo už džem­pe­rio gob­tu­vo. Su­pra­tau, kad Die­vo na­muo­se bū­ti ne­pri­deng­ta gal­va ne­va­lia - pa­si­tai­siau.

Prieš tai, pa­sku­ti­nę die­ną Je­ru­za­lė­je, nu­ke­lia­vo­me ir į ša­lia esan­tį Bet­lie­jų. Nors nuo Je­ru­za­lės iki Jė­zaus gi­mi­mo vie­tos tik de­šimt ki­lo­me­trų, Bet­lie­jus jau ki­to­je vals­ty­bė­je. Iz­rae­lio au­to­bu­sų bend­ro­vės ne­dir­bo, o tak­sis­tai už 150 še­ke­lių siū­lė­si pa­vež­ti tik iki Iz­rae­lio ir Pa­les­ti­nos sie­nos. Su­prask, vė­liau, kad nu­si­gau­tum iki tiks­lo, pa­les­ti­nie­čių tak­si teks pa­klo­ti an­tra tiek.

Krep­ši­nin­kas iš Betliejaus

Pa­pro­ti­no mus jau­ni­mo vieš­bu­ty­je dir­ban­tis pa­les­ti­nie­tis – juk ša­bą šven­čia tik žy­dai. Iš­ėjus pro ry­ti­nius se­na­mies­čio var­tus mu­sul­mo­nų kon­tro­liuo­ja­mo­je Ry­tų Je­ru­za­lė­je mies­tas vi­rė it įpras­tą die­ną. Su­mo­kė­ję už ke­lio­nę 8 še­ke­lius, jau po pus­va­lan­džio iš­li­po­me Bet­lie­ju­je.

Ap­lan­kę pa­grin­di­nę šven­to­vę, ku­rios ka­ta­li­kiš­ko­je da­ly­je, prie bib­li­nės Jė­zaus Kris­taus gi­mi­mo vie­tos, vie­ni ki­tiems per gal­vas li­po ita­lų tu­ris­tai, nu­ta­rė­me iš ar­ti iš­vys­ti Va­ka­rų Kran­tą ir Iz­rae­lį ski­rian­čią sie­ną, be­sid­rie­kian­čią Bet­lie­jaus prie­mies­čiu. Šiuo me­tu baig­ta apie 440 ki­lo­me­trų iš pla­nuo­tų 700 be­to­ti­nio 8 me­trų aukš­čio ir 3 me­trų plo­čio ati­tva­ro, ku­riuo Iz­rae­lis sie­kia vi­siš­kai ap­juos­ti Va­ka­rų Kran­tą. Sie­na iš­pai­šy­ta oku­pa­ci­ją smer­kian­čiais šū­kiais ir sim­bo­li­nė­mis ra­šy­ti­nė­mis Pa­les­ti­nos vai­kų sva­jo­mis apie gy­ve­ni­mą lais­vė­je, o ne ka­lė­ji­me. Ją sa­vo vi­sa­me pa­sau­ly­je iš­gar­sė­ju­siais gra­fi­čiais iš­ta­pė ir bri­tų me­ni­nin­kas, pa­si­va­di­nęs Bank­sy.

Dai­ran­tis į sie­ną prie mū­sų stab­te­lė­jo su­krio­šęs „Re­nault“, o ja­me sė­din­tys du ne­aiš­kios iš­vaiz­dos vei­kė­jai pri­myg­ti­nai siū­lė­si su­reng­ti eks­kur­si­ją į ša­lia Bet­lie­jaus esan­čią pa­bė­gė­lių sto­vyk­lą. Ka­dan­gi man­da­gus at­si­sa­ky­mas ne­įti­ki­no, po tre­čią­kart pik­tai ir griež­tai pa­kar­to­to „ne“, jie ėmė pra­šy­ti su­šelp­ti, bet ir iš­mal­dos ne­su­lau­kę nu­ke­lia­vo sa­vais ke­liais.

Už­su­ko­me pa­val­gy­ti į vie­tos už­kan­di­nę. Jos sa­vi­nin­kas, pa­ma­tęs ža­lius marš­ki­nė­lius su už­ra­šu „Lit­hua­nia“, tuoj pat su­sku­bo spaus­ti ran­ką ir čiauš­kė­ti apie krep­ši­nį. Nors čia fut­bo­las kur kas po­pu­lia­res­nis, bet jis dėl krep­ši­nio alps­tąs. Po ke­lių mi­nu­čių jau ži­no­jo­me vi­sus jo spor­ti­nius lai­mė­ji­mus vai­kan­tis oran­ži­nį ka­muo­lį.

Pa­les­ti­nos žmo­nės bend­ra­vo no­riai. Kai kas ga­lė­tų sa­ky­ti, kad tai tik ara­biš­kas tur­giš­ku­mas, sie­kiant nu­lup­ti kiek­vie­ną pa­pil­do­mą gra­šį iš tu­ris­tų. Bet nors ir pa­si­tai­kė su­tik­ti ne­sma­gių ti­pų, dau­ge­lio žmo­nių šyps­niai, ran­kos pa­spau­di­mai ir pa­sis­vei­ki­ni­mai bu­vo nuo­šir­dūs. Kon­tak­tas su sve­tim­ša­liais dau­ge­liui vie­ti­nių yra vie­nin­te­lė ga­li­my­bė pri­si­lies­ti prie ki­to­je sie­nos pu­sė­je esan­čio pa­sau­lio.

Gri­lis ant Ela­to uolų

Pir­mą­sias vie­nuo­li­ka ke­lio­nės die­nų pra­lei­dę ant ko­jų, iš Je­ru­za­lės per Ne­ge­vo dy­ku­mą au­to­bu­su nu­dar­dė­jo­me į siau­ra­me ply­še­ly­je prie Rau­do­no­sios jū­ros, tarp Jor­da­ni­jos ir Egip­to, įsi­ter­pu­sį Ela­tą. Iz­rae­liui pri­klau­so tik 12 ki­lo­me­trų, bet stra­te­giš­kai la­bai svar­baus pa­jū­rio ruo­žo.

Pats Ela­tas, nors sau­lė čia švie­čia 360 die­nų per me­tus, di­de­lio įspū­džio ne­pa­li­ko. Na, to­kia ra­mes­nės mū­sų Pa­lan­gos ver­si­ja su vie­ti­niais he­ro­jais ir gra­žuo­lė­mis bei lai­ki­ną būs­to nuo­mą siū­lan­čiais se­nio­kais.

Pa­plū­di­mys čia uo­lė­tas, auk­si­nio smė­liu­ko nė kva­po. Karš­tis bir­že­lio pra­džio­je - jau svi­li­nan­tis, pa­plū­di­mio ter­mo­me­trų švies­len­tės die­ną nuo­lat pri­suk­da­vo dau­giau nei 40 laips­nių. Iš­li­pi iš jū­ros, o po pus­va­lan­džio - ir vėl vi­sas žliau­gi pra­kai­to upe­liais, tad ne­ri į van­de­nį bent trum­pam at­si­gai­vin­ti.

Per ke­tu­rias die­nas Ela­te bai­gę iš­trin­ti eu­ro­pie­tiš­ko gy­mio bruo­žus, pa­sku­ti­nį ry­tą grį­žo­me at­gal į Tel Avi­vą, iš kur lau­kė skry­dis į Vil­nių. Iki tol spė­jo­me iš­si­mau­dy­ti šil­to­je ban­go­mis vil­ni­jan­čio­je Vi­dur­že­mio jū­ro­je ir dar kar­tą pa­si­gai­lė­jo­me, kad Tel Avi­vui ne­ga­lė­jo­me skir­ti dau­giau lai­ko. Pa­plū­di­miai čia, ki­taip nei Ela­te, smė­lė­ti ir tvar­kin­gi, o mies­tas - eu­ro­pie­tiš­kai at­si­pa­lai­da­vęs, kos­mo­po­li­ti­nis. Net skry­bė­lė­tų­jų žy­dų cha­si­dų, ku­rie už­kal­bi­nu­siam už­sie­nie­čiui nė žo­džio ne­pra­tars, be­veik ne­su­tik­si. Skir­tin­gai nei Je­ru­za­lė­je, kur jų tirš­ta.

Pa­sku­ti­nis pra­kti­nis pa­ta­ri­mas – į Tel Avi­vo Be­no Gu­rio­no tarp­tau­ti­nį oro uos­tą pa­sis­ten­ki­te at­ke­liau­ti bent prieš tris va­lan­das iki skry­džio. Pa­ti­kra čia kur kas il­ges­nė, nei esa­me pra­tę. Be to, nau­do­jan­tis kai ku­rių, ypač pi­gių oro li­ni­jų pa­slau­go­mis, teks ke­lis­kart pa­si­va­ži­nė­ti nuo vie­no ter­mi­na­lo iki ki­to. Pe­rė­ję vi­sas sau­gu­mo pro­ce­dū­ras, įli­po­me į lėk­tu­vą ir tuo­kart ta­rė­me „Sha­lom!”

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Audrius  176.253.241.129 2014-09-22 14:54:45
Tokias išvadas tau perša parsidavusi žiniasklaida,o tu tiki, seile nutysusia.Idomu ką darytum pats jeigu būtum aptvertas ir norėtum gerti bei valgyti.Jeigu tavo tauta būtų išžudyta ir tame aptvare būtum vienas likęs iš nedaugelio,kuriuos marina badu.Ir pats būtum apkaltintas teroristu.Ką tada šnekėtum?Dantimis ir nagais kastumeis tuos tunelius norėdamas išgyventi.O jeigu dar šeima gyve būtų likus kurią reikia maitinti?
0 0  Netinkamas komentaras
Audrius 2  213.252.196.2 2014-09-22 10:19:43
Palestiniečiai kasas tunelius, nes mėgsta terorizmą.
0 0  Netinkamas komentaras
Audrius  176.253.241.129 2014-09-22 02:34:06
''Šventoji Žemė be šiltų šypsenų'' Stebitės?Juk izraelis atkurtas Palestinos žemėje,žudant palestiniečius ir griaunant jų namus.Neįveikus iki galo visų palestiniečių,likusią jų žemę kartu su jais aptvėrė spygliuota betonine siena.Gazos ruožas.Palestiniečiai tunelius kąsas kad išgyventų.Tai iš kur pas žydus gali būti šiltų šypsenų?
0 1  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Is­lan­di­ja pir­ma­die­nį pa­sis­kun­dė, kad Ru­si­jos oro pa­jė­gų bom­bo­ne­šiai skrai­do per­ne­lyg ar­ti ci­vi­li­nių lai­ne­rių, o nau­jau­sias in­ci­den­tas įvy­ko per vie­ną reisą iš Reik­ja­vi­ko.
Vo­kie­ti­jos ry­ti­nia­me Dres­de­no mies­te du spro­gi­mai drioks­te­lė­jo prie vie­nos me­če­tės ir tarp­tau­ti­nio kong­re­sų cen­tro, bet žmo­nės per šiuos iš­puo­lius ne­nu­ken­tė­jo, antradienį pra­ne­šė po­li­ci­ja.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Pra­ėju­sią sa­vai­tę Lie­tu­vo­je smar­kiai iš­au­go ser­ga­mu­mas ūmio­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis, an­tra­die­nį pa­skel­bė Už­kre­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cen­tras (ULAC).
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami