Šventoji Žemė be šypsenų

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-07-25 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-07-25 06:00
Gyvybės paieškos Negyvosios jūros paplūdimyje. Ritos Banuškevičiūtės nuotraukos
Per še­šio­li­ka die­nų, pa­va­sa­rio ir va­sa­ros san­dū­ro­je pra­leis­tų ke­liau­jant po Iz­rae­lį ir Pa­les­ti­ną, ke­lis­kart te­ko iš­girs­ti vie­tos gy­ven­to­jus klau­siant – o ko­dėl taip keis­tai su­ma­nė­te čia at­vyk­ti? Jei pui­kias at­os­to­gas įsi­vaiz­duo­ja­te kaip pa­si­le­pi­ni­mą sau­le prie vieš­bu­čio, ku­ria­me "vis­kas įskai­čiuo­ta", ba­sei­no, pa­sau­ly­je aps­tu kur kas ra­mes­nių ir pi­ges­nių ša­lių.

Ko­dėl? Bus įdo­mu!

Į Šven­tą­ją Že­mę trau­kė ne tai. Pa­si­rink­da­mi ten ke­liau­ti, ne­abe­jo­jo­me, kad bus įdo­mu. Jau nu­vy­kę įsi­ti­ki­no­me, kad kiek­vie­na pra­leis­ta die­na to ver­ta. O ir lėk­tu­vo bi­lie­tai į abi pu­ses tie­sio­gi­niu pi­gių skry­džių oro li­ni­jų marš­ru­tu iš Vil­niaus į Tel Avi­vą kai­nuo­ja daug­maž pen­kis šim­tus li­tų. Nu­ta­rė­me pa­si­nau­do­ti pro­ga ir po kiek il­ges­nio nei tri­jų va­lan­dų skry­džio su­si­pa­žin­ti su tūks­tant­me­čių is­to­ri­ją me­nan­čiu pa­vel­du, sa­vi­ta kul­tū­ra ir vie­tos gy­ven­to­jų pa­sau­lė­žiū­ra.

Ša­lis, nors ir su­nkiai su­skai­čiuo­tum ga­ly­bę tu­riz­mo ob­jek­tų, ti­krai nė­ra stan­dar­ti­nė tu­ris­ti­nė. Šyp­se­no­mis, iš­ties­to­mis ran­ko­mis ir tūp­čio­ji­mais sa­va­ran­kiš­kų kla­jok­lių, įsi­ti­ki­no­me, nie­kas ne­pa­si­tin­ka. Gi­lin­tis į de­šimt­me­čius ne­si­bai­gian­čio konf­lik­to Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se pe­ri­pe­ti­jas šia­me straips­ny­je ne­ma­tau pra­smės. O pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis jis įsi­lieps­no­jo nau­ju gai­va­lu. Tai­kaus spren­di­mo ieš­ko ir ne­ran­da ne tik ka­ro kir­vio nie­kad ne­už­ka­san­čios konf­lik­tuo­jan­čios ša­lys, bet ir vi­sa pa­sau­lio bend­ruo­me­nė. Kaip la­ko­niš­kai tars­te­lė­jo per ke­lio­nę su­tik­tas ten gi­męs ir au­gęs iz­rae­lie­tis – iš­lie­ta per daug krau­jo dėl ma­žo že­mės lo­pi­nė­lio. Kol at­sa­ky­mas bus ne­apy­kan­ta, aki­vaiz­dus „mes ir jie“ su­sis­kirs­ty­mas, tol ti­kė­tis tai­kos pa­ukš­te­lių ir gė­ly­čių ne­įma­no­ma.

Be­je, ke­liau­jant į Iz­rae­lį rei­kė­tų iš anks­to ži­no­ti, kur bent pir­mą­ją nak­tį ap­sis­to­si­te. Oro uos­te pa­sus ti­kri­nan­ti pa­sie­nie­tė ke­lis­kart griež­tu to­nu to klau­sė. Pa­vy­ko iš­si­suk­ti mig­lo­tu at­sa­ky­mu – vieš­bu­tis prie Lie­tu­vos am­ba­sa­dos, tiks­lų pa­va­di­ni­mą pa­mir­šo­me. Ants­pau­do į at­vyks­tan­čių į ša­lį pi­lie­čių pa­są ne­be­de­da. Pra­ktiš­ka, nes vė­liau ke­liau­jant į kai ku­rias ara­bų ša­lis vi­sų pir­ma tek­tų pa­keis­ti pa­są su to­kiu ants­pau­du į nau­ją. Pa­sie­ny­je iš­duo­da ne­di­du­kę tris mė­ne­sius ga­lio­jan­čią įva­žia­vi­mo kor­te­lę, ku­rią pri­va­lu ne­šio­tis iki pat ke­lio­nės pa­bai­gos.

Per­nak­vo­ję prie jū­ros ap­tik­ta­me eko­no­mi­nės kla­sės Tel Avi­vo jau­ni­mo vieš­bu­ty­je vie­ną nak­tį, ki­tą ry­tą su­si­ruo­šė­me į Na­za­re­tą, ku­ris bu­vo pir­ma­sis mū­sų ke­lio­nės tiks­las.

Au­tos­to­pu užtrunka

Iš Tel Avi­vo į Na­za­re­tą nu­spren­dė­me ke­liau­ti au­tos­to­pu – ne kar­tą iš­ban­dy­ta pra­kti­ka, lei­džian­ti pa­pras­tai ir tie­sio­giai megz­ti nau­jas pa­žin­tis su vie­ti­niais. Vie­na­me gar­sia­me už­sie­nio ke­liau­to­jų por­ta­le anks­čiau bu­vo­me ra­dę pa­ti­ki­ni­mą, kad Iz­rae­lis – vie­na tin­ka­miau­sių ša­lių to­kiems avan­tiū­ris­tams, kaip mu­du su šir­dies drau­ge, pa­si­ry­žu­siems bent da­lį ke­lio­nės at­stu­mų įveik­ti pa­ke­lei­vin­gais au­to­mo­bi­liais.

Maž­daug šim­to ki­lo­me­trų ruo­žą še­šio­mis ma­ši­no­mis nu­va­žia­vo­me per pus­die­nį. Iš­va­dos? Ne vis­kas gry­na tei­sy­bė, ką in­ter­ne­te ra­šo. Vai­ruo­to­jai sto­ja, bet prieš sto­da­mi, ge­ro­kai pa­gal­vo­ja. Nors vie­ti­niai, be au­to­mo­bi­lio no­rė­da­mi nu­kak­ti į ša­lia vie­nas ki­to iš­si­bars­čiu­sius mies­tu­kus, ne­re­tai pa­tys ke­lia nykš­tį, eu­ro­pie­tiš­ka iš­vaiz­da ir di­de­lė kup­ri­nė ant pe­čių iš­kart iš­duo­da – ki­toks, ne­aiš­kus.

Krikšto akimirka Jordano upėje.

Gal at­si­tik­ti­nu­mas, bet pen­ki iš še­šių stab­te­lė­ju­sių pa­vež­ti vai­ruo­to­jų bu­vo ar­ba už­sie­ny­je stu­di­ja­vę ir pa­tys to­kiu bū­du ten ke­lia­vę jau­nuo­liai, ar­ba už­sie­nie­tes ve­dę vie­tos gy­ven­to­jai. Jų tei­gi­mu, au­tos­to­pas Iz­rae­ly­je – ne pats tin­ka­miau­sias ke­lia­vi­mo bū­das. Iz­rae­lie­čiai, nuo­lat gy­ve­nan­tys įtam­pos ži­di­ny­je, ne­pa­tik­liai žvel­gia į to­kius ke­liau­to­jus. Su­lau­kė­me pa­ta­ri­mo: iš­kel­tas la­pas su ke­lio­nės tiks­lo pa­va­di­ni­mu tu­rė­tų su­veik­ti ge­riau par­ašy­tas heb­ra­jiš­kais, o ne lo­ty­niš­kais raš­me­ni­mis.

Iz­rae­lio ara­bų (ne­pai­nio­ki­te su pa­les­ti­nie­čiais) sos­ti­ne va­di­na­mas Na­za­re­tas nė­ra di­de­lis mies­tas. Iš jo ki­tą die­ną pės­čio­mis iš­kul­nia­vo­me 65 ki­lo­me­trų pi­lig­ri­mų marš­ru­tu, va­di­na­mu Jė­zaus ke­liu. Jis iki Ga­li­lė­jos eže­ro yra nu­sid­rie­kęs per vie­tas, per ku­rias prieš du tūks­tant­me­čius taip pat ke­liau­da­vo Jė­zus Kris­tus, skleis­da­mas Die­vo žo­dį.

Su šor­tais į baž­ny­čią – nevalia

Iki tol ap­žiū­rė­jo­me Na­za­re­to įžy­my­bes, ku­rių svar­biau­sia – Ma­ri­jos Ap­reiš­ki­mo ba­zi­li­ka. Ji į dan­gų stie­bia­si to­je vie­to­je, kur, anot Šven­to­jo Raš­to, an­ge­las ap­reiš­kė Švč. Mer­ge­lei Ma­ri­jai, kad ji nuo Šven­to­sios Dva­sios pra­dės ir pa­gim­dys Die­vo Sū­nų. Čia iš­mo­ko­me dar vie­ną pa­mo­ką: vy­rams deng­ti ko­jas že­miau ke­lių, o mo­te­rims – ko­jas ir pe­čius iš tie­sų pri­va­lu, net jei lau­ke karš­ta kaip pir­ty­je. Vis dėl­to baž­ny­čios pri­žiū­rė­to­jas, plik­šio lie­tu­vio, šio straips­nio au­to­riaus, iš pra­džių ne­įlei­dęs nė į baž­ny­čios kie­mą, su­rea­ga­vo į klau­si­mą: „Ar Jė­zus ne­my­li žmo­nių su šor­tais?“ ir pri­ėjęs ty­liai pa­siū­lė ne­sku­bė­ti pirk­ti kel­nių, o su­grįž­ti po šeš­tos va­lan­dos va­ka­ro, kai baž­ny­čią pa­lie­ka pa­sku­ti­nės tu­ris­tų eks­kur­si­jos.

Grį­žo­me. Ge­ra­šir­dis se­nu­kas ne tik da­vė ap­si­siaus­ti ko­jas par­duo­tu­vė­lė­je ant len­ty­nos gu­lin­čio­mis ska­ro­mis, bet už tai ne­pra­šė nė še­ke­lio. Ma­ža to, dvi va­lan­das ve­džio­jo po įspū­din­gą baž­ny­čią, kaip pu­pas į sie­ną ber­da­mas su ja sie­ja­mas is­to­ri­jas ir mums, kaip ne pa­tiems pa­vyz­din­giau­siems ka­ta­li­kams, šmaikš­čiai min­da­mas re­li­gi­nes mįs­les. Baž­ny­čią juo­sian­ti sie­na pa­da­bin­ta Ma­ri­jos por­tre­tais, ku­riuos do­va­no­jo ti­kin­čių­jų pi­lig­ri­mų bend­ruo­me­nės iš įvai­riau­sių pa­sau­lio ša­lių. Tarp jų ap­ti­ko­me ir lie­tu­viš­ką Die­vo Mo­ti­nos por­tre­tą.

Se­nu­kas, pats sta­čia­ti­kis Ry­tų krikš­čio­nis, be­veik kaip ti­piš­kas lie­tu­vis pa­si­bė­do­jo, kad Iz­rae­ly­je pra­gy­ven­ti su­nku, kai­nos pa­sta­rai­siais me­tais smar­kiai iš­au­go. Nors vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas Iz­rae­ly­je prieš mo­kes­čius sie­kia dau­giau nei še­šis tūks­tan­čius li­tų, bet kai­nos čia taip pat as­tro­no­mi­nės. Na­za­re­te, ku­ria­me dau­gu­mą gy­ven­to­jų su­da­ro ara­bai ir krikš­čio­nys, šiek tiek pi­giau. Na, o to­liau įsi­kū­ru­sio­je žy­dų gy­ven­vie­tė­je Na­za­re­to Ili­te ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas, taip pat ir že­mė, dar bran­ges­ni. Pa­pras­ta tu­ris­ti­nė skai­čiuok­lė: ne per­ne­lyg gau­sūs pie­tūs užei­go­je dviem žmo­nėms Iz­rae­ly­je at­siei­na šim­tą li­tų, van­dens bu­te­lis par­duo­tu­vė­je – še­ši sep­ty­ni li­tai, alaus bo­ka­las – dau­giau nei dvi­de­šimt li­tų.

Kareivių Izraelyje – kur pasisuksi, o karo mašinų galima pamatyti ir miestų gatvėse.

Ga­li­lė­jos eže­ro gaivuma

Jė­zaus ke­lią, žings­niuo­da­mi be­veik be per­trau­kų nuo auš­ros iki su­te­mos, nu­ėjo­me per dvi die­nas. Bu­vo ver­ta. Tiek dėl iš­skir­ti­nių vie­tų, per ku­rias vin­gu­riuo­ja šis marš­ru­tas, tiek dėl sa­vęs iš­ban­dy­mo. Tu­ris­ti­nius žy­gius per kal­nus, ly­gu­mas ir dy­ku­mas pės­čio­mis Iz­rae­ly­je ga­li­ma pa­va­din­ti na­cio­na­li­niu spor­tu. Žy­giuo­jan­čių­jų daug, tie­sa, tam la­biau­siai tin­ka va­sa­rio-ko­vo mė­ne­siai, kai šiau­ri­nė ša­lies da­lis su­ža­liuo­ja. Vė­liau ža­lu­mos, iš­sky­rus gau­siai drė­ki­na­mas plan­ta­ci­jas, ne­lie­ka, vis­ką iš­ke­pi­na karš­ta sau­lė. Pa­grin­di­nis pa­ta­ri­mas su­si­ruo­šu­siems į žy­gį - ne­už­mirš­ti pa­siim­ti van­dens. Be­je, Iz­rae­ly­je ga­lio­ja tai­syk­lė, kad pės­čio­mis ke­liau­jan­čiam tu­ris­tui pa­pra­šius į bu­te­lį pri­pil­ti van­dens pa­ke­lė­je esan­čios užei­gos ar ki­tos ap­tar­na­vi­mo vie­tos ne­ga­li at­sa­ky­ti.

Pa­sie­kę ke­lio­nės tiks­lą, ap­lan­kė­me Ga­li­lė­jos eže­ro pa­kran­tė­je įsi­kū­ru­sį Ka­far­nau­mą, kur Jė­zus pa­skel­bė šv. Pe­trą sa­vo įpė­di­niu. Taip pat ap­žiū­rė­jo­me kiek to­lė­liau esan­čią įspū­din­go gro­žio sta­čia­ti­kių baž­ny­čią. Iš ki­to ke­liau­to­jų gau­siai lan­ko­mo komp­lek­so, skir­to krikš­čio­nių tu­ris­tams, ap­sau­gos dar­buo­to­jo bu­vo­me šiurkš­čiai, su pa­si­kar­to­jan­čiu riks­mu „kvai­liai!“, iš­pra­šy­ti. Mat ir vėl, žliau­giant pra­kai­tui, į pa­sku­ti­nę pi­lig­ri­mi­nę marš­ru­to sto­te­lę ati­tap­sė­jo­me ne­užs­tem­pę il­gų kel­nių ar si­jo­nų.

Už vis­ką la­biau pra­džiu­gi­no Ga­li­lė­jos, vie­nin­te­lio gė­la­van­de­nio eže­ro Iz­rae­ly­je, gai­vūs van­de­nys. Ap­sis­to­ja­me ne pa­čia­me pi­giau­sia­me vo­kie­čių mal­di­nin­kams skir­ta­me vieš­bu­ty­je, nes ki­to­kio pa­si­rin­ki­mo šio­je vie­to­vė­je be­veik nė­ra. Vė­liau su­ži­no­jo­me apie įsi­kū­ru­sį už ke­lių ki­lo­me­trų Ka­rei Deshe jau­ni­mo vieš­bu­tį. Į jį ir per­si­kraus­tė­me an­trai nak­čiai, lauk­da­mi, kol pa­si­baigs nuo penk­ta­die­nio su­te­mų iki šeš­ta­die­nio va­ka­ro trun­kan­tis ša­bas. Tuo­met ša­lis vėl nu­bun­da ir pa­to­giau ke­liau­ti to­lyn.

Drus­kos ir pur­vo vonios

Nuo ten pa­trau­kė­me že­myn į pie­tus, Ne­gy­vo­sios jū­ros link. Su­sto­ję pu­siau­ke­lė­je ap­lan­kė­me Jar­de­ni­tą – vie­ną teig­ti­nų Jė­zaus Krikš­to Jor­da­no upė­je vie­tų. Tai iš­ties uni­ka­laus gro­žio gam­tos kam­pe­lis, sva­jok­liams ke­lian­tis są­sa­jų su ro­jaus so­du. Šil­ta­me van­de­ny­je lais­vai plau­kio­ja gar­ra rufa žu­ve­lės. Tos pa­čios, ku­rio­mis švei­čia­ma oda Lie­tu­vo­je įsi­kū­ru­siuo­se gro­žio sa­lo­nuo­se, ir tai kai­nuo­ja ne vie­ną de­šim­tį li­tų. Su­mer­kė­me po žy­gio pės­čio­mis nu­var­gu­sias pė­das į van­de­nį ir ste­bė­jo­me, kaip sa­ni­ta­rės mė­gau­ja­si gremž­da­mos odos at­plai­šas.

Įėji­mas į Jar­de­ni­tą ne­mo­ka­mas, ke­lio­li­ka li­tų teks at­sei­kė­ti tik jei pa­no­rė­si­te ap­si­vil­kę bal­ta marš­ka pa­si­ner­ti į upės van­de­nis, taip at­kar­to­da­mi sim­bo­li­nį krikš­to ak­tą. Be­je, kaip ti­ki­no čia su­tik­tas pi­lig­ri­mas iš Len­ki­jos, vien įėji­mas į ana­lo­giš­ką vie­tą Jor­da­ni­jo­je (ta ša­lis - ki­to­je Jor­da­no upės pu­sė­je) kai­nuo­tų apie du šim­tus li­tų.

Sma­giai pra­lei­dę ke­lias va­lan­das Jar­de­ni­te, tę­sė­me žy­gį Ne­gy­vo­sios jū­ros link. Be abe­jo, tu­rė­jo­me tiks­lą pa­si­le­pin­ti gy­dan­čių sa­vy­bių tu­rin­čiu drus­kin­gu jos van­de­niu ir bu­vo­me pa­si­ry­žę at­lik­ti ke­le­tą gra­vi­ta­ci­jos dės­nį pa­nei­gian­čių plau­ki­mo triu­kų. Jaus­mas pa­si­nė­rus į že­miau­sio­je pa­gal jū­ros ly­gį pla­ne­tos vie­to­je esan­čio eže­ro van­de­nis iš tie­sų uni­ka­lus. Gu­lint ant van­dens be jo­kių in­ten­ci­jų nu­skęs­ti, ga­li­ma pa­skai­ty­ti kny­gą, ne­tgi, ge­rai iš­lai­kant pu­siaus­vy­rą, at­si­sės­ti. Iš­si­te­pė­me gy­do­muo­ju pur­vu. Vie­ti­niai, ži­nan­tys vie­tas, kur šio eže­ro pa­kran­tė­je kau­pia­si juo­da ko­šė, at­si­ne­šė pur­vo in­de­liuo­se. Mes, šį­kart nu­spren­dę, kad pa­to­giau įsi­gy­ti nei bim­bi­nė­ti ke­lis ki­lo­me­trus aš­trio­mis uo­lo­mis, kios­ke už 15 še­ke­lių (maž­daug 12 li­tų) nu­si­pir­ko­me jo pa­ke­lį. Pa­ka­ko dviem.

Ne­gy­vo­sios jū­ros pa­kran­tė­je įsi­tai­siu­sia­me En Ge­džio tu­ris­ti­nia­me kai­me­ly­je ra­do­me dar vie­ną Iz­rae­lio jau­ni­mo vieš­bu­čių tink­lui pri­klau­san­tį vieš­bu­tu­ką. Šios or­ga­ni­za­ci­jos jau­ni­mo nak­vy­nės na­mai yra vie­na iš ne­dau­ge­lio eko­no­mi­nės kla­sės nak­vy­nės al­ter­na­ty­vų Iz­rae­ly­je. Jų vieš­bu­čiuo­se kam­ba­rį dviem nak­čiai ga­li­ma ras­ti už kiek dau­giau nei šim­tą li­tų. Šiau­ri­nė­je Ne­gy­vo­sios jū­ros da­ly­je ren­ka­si dau­gu­ma drus­kų ir pur­vo vo­nio­mis no­rin­čių pa­si­le­pin­ti tu­ris­tų. Pie­ti­nė eže­ro da­lis dėl čia vei­kian­čių drus­kos ka­syk­lų yra iš­džiū­vu­si.

Per nak­tį nu­gran­dę drus­ką nuo iki rau­do­nu­mo iš­ke­pu­sios odos, ki­tą die­ną už­ko­pė­me į ne­to­lie­se kal­no vir­šū­nė­je iš­bars­ty­tas Ma­sa­dos tvir­to­vės lie­ka­nas, pa­sku­ti­nį iz­rae­li­tų ko­vos prieš ro­mė­nus bas­tio­ną. Spė­jo­me į žy­gį su­si­ruoš­ti lai­ku, nes kiek prieš vi­dur­die­nį marš­ru­tą pės­čio­mis, va­di­na­mą Gy­va­čių ta­ku, dėl oro tem­pe­ra­tū­ros, pa­sie­ku­sios 38 laips­nius, už­da­ro.

Nu­si­lei­dę nuo kal­no vy­ko­me į Pa­les­ti­nos te­ri­to­ri­ją, Va­ka­rų Kran­tą. Tai pa­to­giau­sia da­ry­ti net ir ma­žiau­siuo­se mies­te­liuo­se sto­jan­čiais ža­liais, X for­mos lo­go­ti­pu pa­žy­mė­tais di­džiau­sios Iz­rae­lio tarp­mies­ti­nių au­to­bu­sų kom­pa­ni­jos „Eg­ged“ au­to­bu­sais. Tie­sa, šie į pa­čias pa­les­ti­nie­čių gy­ven­vie­tes ne­už­su­ka. Su­sto­ja prie įva­žia­vi­mo į mies­tą, kur įsi­kū­rę Iz­rae­lio ka­riuo­me­nės kon­tro­liuo­ja­mi pa­ti­kros pos­tai. Prieš akis an­tra ke­lio­nės da­lis – per Pa­les­ti­ną, Je­ru­za­lę, Ne­ge­vo dy­ku­mą – iki pie­čiau­sio Iz­rae­lio taš­ko, siau­ra­me ply­še­ly­je tarp Jor­da­ni­jos ir Egip­to, prie Rau­do­no­sios jū­ros be­siil­sin­čio Ela­to.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Aukš­čiau­sio­ji au­di­to ins­ti­tu­ci­ja, at­li­ku­si Bend­rų­jų miš­kų ūkio reik­mių fi­nan­sa­vi­mo prog­ra­mos au­di­tą, nu­sta­tė, jog 2015 m. pu­sė prog­ra­mos lė­šų – apie 4 mln. eu­rų – buvo pa­nau­do­tos ne [...]
Sei­mas tre­čia­die­nį ne­priims pir­mų­jų nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so pa­tai­sų. Pa­kei­ti­mų jis im­sis jau po rin­ki­mų.
Is­pa­ni­jo­je, Bel­gi­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je po­li­ci­ja su­lai­kė pen­kis as­me­nis, ga­li­mai su­bū­ru­sius kuo­pe­lę, ku­ri sklei­dė dži­ha­dis­tų pro­pa­gan­dą ir sie­kė pri­trauk­ti ko­vo­to­jų į grupuotę „Is­la­mo vals­ty­bė“ [...]
In­do­ne­zi­jos gel­bė­to­jai tre­čia­die­nį dėl ug­ni­kal­nio iš­si­ver­ži­mo iš vie­nos po­pu­lia­riau­sių žy­gių vie­tų eva­ka­vo apie 400 tu­ris­tų, dau­giau­siai už­sie­nie­čių, pranešė vie­nas par­ei­gū­nas.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Spa­lio vi­du­ry­je pra­si­dė­sian­tis 10-asis „Ne­pa­to­gus ki­nas“ ža­da pa­kvies­ti į spe­cia­lią re­tros­pek­ty­vą iš tie­sų ne­pa­to­gia te­ma – „Ho­lo­kaus­tas: at­min­tis ekra­ne“ – taip va­di­na­si kartu su Ber­ly­no [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
„Devs.LT“, ku­rian­ti dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­grin­du vei­kian­čią prog­ra­muo­to­jų pa­ieš­kos plat­for­mą, jun­gia­si prie „Vil­nius Tech Park“ vers­lo vystymo par­tne­rių tink­lo. 
Uos­ta­mies­tis tu­ris­ti­nį se­zo­ną pra­de­da ir bai­gia krui­zi­nių lai­vų vi­zi­tais, ta­čiau ge­rė­jan­tys tu­riz­mo ro­dik­liai men­kai te­vei­kia to­liau nuo uos­to esan­tį Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ną. Ap­jun­gu­sios iš­tek­lius [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
Ša­lies sa­vi­val­dy­bės tu­ri net 11 mln. kv. m nuo­sa­vų pa­tal­pų ir pa­sta­tų – tiek, kiek uži­ma Anykš­čių mies­to te­ri­to­ri­ja, at­sklei­dė Lie­tu­vos lais­vo­sios rinkos ins­ti­tu­to ana­li­zė. 
Ge­te­bor­ge vy­ku­sia­me 2016 me­tų at­vi­ra­ja­me Šve­di­jos kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­na­te per­ga­lė­mis džiau­gė­si ir lie­tu­viai – Bri­gi­ta Gus­tai­ty­tė ta­po čem­pio­ne, o Jev­ge­ni­jus Ju­ru­tas užėmė 3-ąją vie­tą.
Ka­ta­ži­na Sos­na („Tor­pa­do Fac­to­ry“) ta­po Ita­li­jo­je vy­ku­sių Tarp­tau­ti­nės dvi­ra­čių spor­to są­jun­gos (UCI) tre­čios ka­te­go­ri­jos kal­nų dvi­ra­čių kro­so varžybų „Gi­mon­di­Bi­ke“ nu­ga­lė­to­ja. 
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
JAV kos­mi­nių tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vės „Spa­ceX“ va­do­vas Elo­nas Mus­kas an­tra­die­nį at­sklei­dė sa­vo am­bi­cin­gus pla­nus į Mar­są iš­siųs­ti erd­vė­lai­vį su 100 žmo­nių, ir prog­no­za­vo, kad to­kia ke­lio­nė [...]
„Šel­pia­me var­gin­giau gy­ve­nan­čius vo­kie­čius, – iro­ni­za­vo Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ins­ti­tu­to (LEI) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas dr. Ro­lan­das Ur­bo­nas. – Ir per anks­tes­nę sep­ty­ne­rius metus vyk­dy­tą Eu­ro­pos [...]
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos gam­ti­nin­kai gre­ti­ma­me kie­me, su­ta­rę su gy­ven­to­jais, va­kar nu­pjo­vė ten au­gu­sias uo­sia­la­pio kle­vo at­ža­las ir no­ri dar kar­tą par­agin­ti žmo­nes ko­vą su invazinėmis rū­ši­mis, kad [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Drau­di­mo bend­ro­vės at­lik­tas eks­pe­ri­men­tas at­sklei­dė ma­lo­nų fak­tą apie vil­nie­čių vai­ra­vi­mo kul­tū­rą – su­si­da­rius spūs­čiai vai­ruo­to­jai el­gia­si so­li­da­riai ir už­lei­džia vie­tą kitiems eis­mo da­ly­viams. [...]
Kas an­trus me­tus ru­de­nį Ha­no­ve­ry­je (Vo­kie­ti­ja) vyks­tan­ti di­džiau­sia Eu­ro­po­je ko­mer­ci­nio trans­por­to par­oda IAA su­bu­ria stam­biau­sius leng­vo­jo, su­nkio­jo bei spe­cia­li­zuo­to komercinio trans­por­to ga­min­to­jus [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami