Tartu: visa tvarka pagal studentus

JŪRATĖ MIČIULIENĖ   2008-11-14 00:00
JŪRATĖ MIČIULIENĖ
 
2008-11-14 00:00
Prie centrinių rūmų - studentiškas transportas. Autorės nuotrauka
Stu­di­juo­ti į Es­ti­jos mies­tą Tar­tu jau­ni­mas trau­kia dėl ypa­tin­gos au­ros - aka­de­mi­nės, bet kar­tu ir bo­he­miš­kos. Tu­ris­tai šį mies­tą mėgs­ta dėl to, kad jis pri­me­na gra­žiau­sius stu­den­tiš­kus me­tus, nors ir ki­tur pra­bė­gu­sius.

Mieste yra net dvylika aukštųjų mokyklų, 5 profesinės, iš viso apie 20 tūkst. studentų, o 100 tūkst. gyventojų turinčiam miestui tai daug. Kas penktas - studentas. Sakoma, kad beveik visi miesto gyventojai kaip nors susiję su aukštuoju mokslu: vieni studijuoja, kiti dirba aukštosiose mokyklose arba kadaise dirbo, dabar - pensininkai.

Kepuraitės madingos iki šiol.

Sumanymas sutelkti mieste mokslo įstaigas pasitvirtino: studentija ne ištirpsta, o yra juntama ir regima dauguma. Tai kelia mokslo prestižą ir tarp pačių studentų.

Tartu dar sovietmečiu garsėjo kaip studentų miestas. Iš minios gatvėse aukštųjų mokyklų jaunimas išsiskirdavo studentiškomis kepuraitėmis. Daugelis didžiuodamiesi nešiodavo jas ne tik per šventes, bet ir kasdien. Tokios gražios tradicijos estams pavydėjo ir Vilnius, turintis pusšimčiu metų senesnį universitetą. Čia ji nebuvo tvirtai prigijusi.

Dabar lankantis Tartu maloniai nustebino šios tradicijos tęstinumas. Senamiesčiu į paskaitas skubantis vienas kitas studentas dėvėjo atpažįstamą kepuraitę. Jos tokios pat formos, su juodu snapeliu, skirtingų spalvų - tai rodo, kokioje aukštojoje mokykloje studijuojama. Kepurėles gamina tekstilininkės. Jos dirba ir savo amatą turistams demonstruoja neseniai senamiestyje atgijusioje mažojoje Šv. Antonijaus amatininkų gildijoje.

Ir Lietuvai rengia karininkus

Į Tartu jaunimas nuo seno vykdavo studijuoti ir iš Lietuvos (ne tik kadaise Jonas Biliūnas), nes, pavyzdžiui, sporto mediko specialybę sovietmečiu buvo galima įgyti tik šio miesto universitete. Daug kas mena ir čia nuo seno vykstančias studentų dainų šventes "Gaudeamus". Ne vienam Lietuvos dainuojančiam ar šokančiam studentui teko jose dalyvauti.

Šiemet Tartu atidarytas Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL), kuriame anglų kalba trims Baltijos šalims (Estijai, Lietuvai ir Latvijai) pagal NATO standartus rengiami vyresnieji karininkai. Čia jie mokosi NATO taisyklių ir procedūrų.

Studijuoti į šį universitetą vyksta ne tik visų gretimų šalių jaunimas, bet ir estams artimų, tai pačiai finougrų kalbų šeimai priklausančių tautų atstovai iš Rusijos - komiai, karelai. Jie studijuoja estų kalbą ir finougrų kultūrą.

Sovietmečiu Tartu veikė vienintelė Sąjungoje karinė gamykla, kurioje buvo gaminamos vadinamosios juodosios dėžės lėktuvams.

Kas valdo Valpurgijos naktį

Gausybės jaunimo negalima nepastebėti. Atrodo, mieste - vien vaikinai ir merginos. Sakoma, kad vasarą, kai studentai išvyksta, Tartu regimai ištuštėja, lieka vien pensininkai. Jų irgi gana daug - 26 tūkstančiai. Toks socialinių sluoksnių derinys, pasak specialistų, gana sveikas, pensininkai gerai jaučiasi tarp studentų jaunatviškoje aplinkoje. Gimstamumo ir mirštamumo rodikliai universitetiniame mieste taip pat optimistiniai: šiuo metu daug kur Europoje gimstamumas mažesnis už mirštamumą, o Tartu priešingai - pernai mieste gimė beveik puse tūkstančio piliečių daugiau nei mirė.

Vieną kartą per metus - Valpurgijos naktį (paskutinę balandžio naktį) - prieš pavasario sesiją Tartu meras visą valdžią atiduoda studentams. Taip pabrėžiama šios socialinės grupės gyventojų svarba ir įtaka miestui. Pasakojama, kad tada Tartu būna labai linksma. Veikia savi studentiški įstatymai.

"Fuksų" (pirmakursių) drąsa išbandoma ant vieno pagrindinių miesto tiltų. Kas pereina virš tilto iškilusią arką (žiūrėti nuotrauką - aut.), gali vadintis drąsiu studentu. Tokios jaunatviškos, adrenalino kupinos šėlionės vėliau neįmanoma užmiršti.

Daug kas mieste, atrodo, paklūsta studentų užgaidoms. Tarkim, atvažiuoja į Rotušės aikštę du sunkvežimiai ir išverčia dvi priekabas smėlio, o po valandos čia jau vyksta paplūdimio tinklinio varžybos. Joms pasibaigus vėl visi kimba į darbą ir išvalo teritoriją.

Kartą Rotušės aikštėje studentai buvo surengę mugę - prekiavo savo konspektais ir špargalėmis. Mugė turėjo pasisekimą. Tokia prekyba įmanoma tik studentiškame mieste.

Kitą kartą šioje aikštėje jaunimas, norėdamas patekti į pasaulio rekordų knygą, mušėsi pagalvėmis. Deja, pateko tik į Europos. Tačiau vis tiek buvo linksma.

Apie tai, kad studentai mieste - ypatingi piliečiai, byloja ir rotušės laikrodis. Paprastai visų Europos rotušių laikrodžių ciferblatai būna atsukti į aikštę - kad žmonės matytų valandas. Tartu mieste jis atsuktas ne tik į aikštę, bet ir į priešingą, universiteto, pusę.

Nors daug senų tradicijų čia jau išnyko, studentai iki šiol juokais vienas kitą gąsdindami prisimena, už ką ir kiek dienų grėsdavęs karceris. Pavyzdžiui, už vėlavimą grąžinti į biblioteką knygas turėdavai sėdėti vienutėje tris paras, už damos įžeidimą - penkias,

už universiteto rūbininko įžeidimą - septynias, o už dvikovą, kurių XIX amžiuje pasitaikydavo ir tarp studentų, - dvi savaites. Tačiau badu karcerio gyventojų niekas nemarindavo, jie galėdavo skaityti, žinoma, ne meilės romanus, o mokslo knygas. Prieš sesiją studentams tai išeidavo į naudą. Blogiausia, kad karceryje buvo negalima gerti alaus, tačiau leidžiama priimti svečius. O jie, kaip galima spėti, sugebėdavo atsinešti šio gėrimo. Alus Tartu buvo labai populiarus.

Kur studentai - ten alus

Pasak gidės, vedžiojusios po Tartu, apdairūs liuteronų (jie sudaro didžiąją dalį Estijos tikinčiųjų) dvasininkai visais laikais daug dėmesio skyrė tiems objektams, kurie duodavo pelno, tad dar XVIII amžiuje Tartu mieste pastatė alaus daryklą. Juk čia gausu šio gėrimo mėgėjų - studentų. Ir darykla puikiai gyvuoja iki šiol. Dabar įmonę, ėjusią iš rankų į rankas, nors vadinasi kadaise prancūzams priklausiusios šeimos vardu - "A.le Coq" ("Gaidys"), valdo suomiai. Tie patys, kuriems priklauso ir lietuviškas "Ragutis".

Paminklas užkariautojui

Estija, galima sakyti, turėjo nemažos naudos iš savo užkariautojų. Kai dalį teritorijos užvaldė švedai, jų karalius ir niršus karvedys Gustavas II Adolfas 1632 metais išleido įsakymą įkurti Tartu mieste universitetą. Nors karalius tais pačiais metais žuvo per mūšį su vokiečiais, jo įsakymas buvo įvykdytas, kad ir po mirties.

Užkariautojams nedaug kas stato monumentus, tačiau Tartu ir dabar tebėra paminklas šiam švedų valdovui, nes jis - universiteto įkūrėjas. Tiesa, sovietmečiu paminklas buvo nugriautas, bet 1992-aisiais padedant Švedijai vėl atstatytas - beveik toks pat, koks buvo pirmąkart 1928 metais. Beje, karaliaus skulptūra originalaus dydžio - žymusis karvedys, karo laimėjimais Europoje išgarsinęs Švediją, buvo tik 1,65 metro ūgio.

Galvą plauna šampanu

Mėgsta studentai ir kitą paminklą, statytą XIX amžiuje ir skirtą jų universitete dirbusiam embriologijos mokslo pradininkui, Tartu gimusiam vokiečių kilmės profesoriui Karlui Ernstui Baeriui. Nuo seno gyvuoja tradicija Valpurgijos naktį plauti šio mokslininko galvą šampanu. Kai skulptūra būna išprausta, studentai ant kaklo užriša madingiausią tais metais kaklaraištį - kad profesorius, pirmąkart pasaulyje moksliškai paaiškinęs, iš kur atsiranda vaikai, atrodytų šiuolaikiškai. Juk jo atradimas aktualus ir šiandien.

Tartu studentams dėstytojai nuolat primindavo, jog negalima vien sėdėti prie knygų, reikia mokslą derinti su laisvalaikiu gamtoje. Tad XVIII amžiuje miestas, nežinodamas, ką daryti su žemėmis, esančiomis aplink universitetą, atidavė jas aukštajai mokyklai. Dėstytojų pastangomis čia buvo pasodintas parkas, kad studentai turėtų kur galvas atvėsinti. Ir dabar ši vieta mėgstama jaunų žmonių. Šiltuoju metų laiku jie nusėda suolelius, nugula pieveles aplink universitetą.

Mokėdavo ir studentai parodyti dėmesį savo mokytojams. Kadangi vyresniems dėstytojams eiti į paskaitas iš vienų rūmų į kitus, esančius ant kalno, būdavo nelengva, studentai prie tako priritino akmenų prisėsti. Jie ir dabar išlikę. O kad dėstytojai nenušaltų sėdynes, tapo madinga jiems įvairiomis progomis dovanoti gražias pagalvėles ant akmens pasidėti. Galima spėti, jog atmosfera tarp besimokančiųjų ir mokytojų buvo gana nuoširdi.

Keturi fakultetai, įsteigti nuo universiteto įkūrimo - medicinos, filosofijos, teisės, tikybos, - ir dabar yra pagrindiniai. Įdomu, kad iš pradžių visi įstojusieji į universitetą trejus metus studijuodavo filosofiją, o tik paskui - pasirinktą specialybę. Mokslas trukdavo devynerius metus. Tačiau studentai nesiskundė - gyventi studentiškame mieste ne vienas norėjo kuo ilgiau.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
At­sis­vei­kin­ti su žmo­gu­mi be pyk­čio ir Lie­tu­vos švie­suo­liu va­din­tu pro­fe­so­riu­mi mi­nios žmo­nių į VDU Di­džią­ją au­lą plūdo dvi die­nas.
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de'as iš­reiš­kė vil­tį, kad par­ei­gū­nams ar­ti­miau­sias ke­le­tą sa­vai­čių pa­vyks per­kel­ti iki 9 tūkst. mig­ran­tų iš skur­džios sto­vyk­los Ka­lė į pri­ėmi­mo cen­trus [...]
Es­ti­jos rin­ki­kų ko­le­gi­jai šeš­ta­die­nį per an­trą­jį bal­sa­vi­mą ne­pa­vy­ko iš­rink­ti pre­zi­den­to Too­mo Hend­ri­ko Il­ve­so įpė­di­nio, nes nei vie­nas kan­di­da­tas ne­su­rin­ko pa­pras­tos balsų dau­gu­mos, to­dėl [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vos prieš ke­le­tą sa­vai­čių iš di­džiau­sio pa­sau­ly­je me­nų fes­ti­va­lio Ško­ti­jos sos­ti­nė­je Edin­bur­ge su spe­cia­liuo­ju pri­zu grį­žęs AAT | Ar­tū­ro Arei­mos tea­tras nau­ją tea­tro sezoną pra­de­da prem­je­ra [...]
Kiek­vie­na mums su­teik­ta aki­mir­ka yra ne­įkai­no­ja­ma. Vie­nos iš­nyks­ta vos blyks­te­lė­ju­sios, o ki­tos, re­gis, tę­sia­si am­ži­ny­bę. Ta­čiau kiek­vie­no­je sly­pi ne­iš­ma­tuo­ja­mos ga­li­my­bės: vos per aki­mir­ką [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Bang­la­de­šo zoo­lo­gi­jos so­do pri­žiū­rė­to­jai tre­čia­die­nį su­ren­gė dviem liū­tams iš­kil­min­gas „ves­tu­ves“, ku­rio­se bu­vo ba­lio­nų ir net šir­dies pavidalo mė­sos py­ra­gas.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ pir­mą­ją da­lį sėk­min­gai įgy­ven­di­nu­si Lie­tu­va pir­mo­ji iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių pe­rei­na prie an­tro­jo eta­po: eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo Latvijos link. „Tai [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami