TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Tartu: visa tvarka pagal studentus

2008 11 14 0:00
Prie centrinių rūmų - studentiškas transportas.
Autorės nuotrauka

Studijuoti į Estijos miestą Tartu jaunimas traukia dėl ypatingos auros - akademinės, bet kartu ir bohemiškos. Turistai šį miestą mėgsta dėl to, kad jis primena gražiausius studentiškus metus, nors ir kitur prabėgusius.

Mieste yra net dvylika aukštųjų mokyklų, 5 profesinės, iš viso apie 20 tūkst. studentų, o 100 tūkst. gyventojų turinčiam miestui tai daug. Kas penktas - studentas. Sakoma, kad beveik visi miesto gyventojai kaip nors susiję su aukštuoju mokslu: vieni studijuoja, kiti dirba aukštosiose mokyklose arba kadaise dirbo, dabar - pensininkai.

Kepuraitės madingos iki šiol.

Sumanymas sutelkti mieste mokslo įstaigas pasitvirtino: studentija ne ištirpsta, o yra juntama ir regima dauguma. Tai kelia mokslo prestižą ir tarp pačių studentų.

Tartu dar sovietmečiu garsėjo kaip studentų miestas. Iš minios gatvėse aukštųjų mokyklų jaunimas išsiskirdavo studentiškomis kepuraitėmis. Daugelis didžiuodamiesi nešiodavo jas ne tik per šventes, bet ir kasdien. Tokios gražios tradicijos estams pavydėjo ir Vilnius, turintis pusšimčiu metų senesnį universitetą. Čia ji nebuvo tvirtai prigijusi.

Dabar lankantis Tartu maloniai nustebino šios tradicijos tęstinumas. Senamiesčiu į paskaitas skubantis vienas kitas studentas dėvėjo atpažįstamą kepuraitę. Jos tokios pat formos, su juodu snapeliu, skirtingų spalvų - tai rodo, kokioje aukštojoje mokykloje studijuojama. Kepurėles gamina tekstilininkės. Jos dirba ir savo amatą turistams demonstruoja neseniai senamiestyje atgijusioje mažojoje Šv. Antonijaus amatininkų gildijoje.

Ir Lietuvai rengia karininkus

Į Tartu jaunimas nuo seno vykdavo studijuoti ir iš Lietuvos (ne tik kadaise Jonas Biliūnas), nes, pavyzdžiui, sporto mediko specialybę sovietmečiu buvo galima įgyti tik šio miesto universitete. Daug kas mena ir čia nuo seno vykstančias studentų dainų šventes "Gaudeamus". Ne vienam Lietuvos dainuojančiam ar šokančiam studentui teko jose dalyvauti.

Šiemet Tartu atidarytas Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL), kuriame anglų kalba trims Baltijos šalims (Estijai, Lietuvai ir Latvijai) pagal NATO standartus rengiami vyresnieji karininkai. Čia jie mokosi NATO taisyklių ir procedūrų.

Studijuoti į šį universitetą vyksta ne tik visų gretimų šalių jaunimas, bet ir estams artimų, tai pačiai finougrų kalbų šeimai priklausančių tautų atstovai iš Rusijos - komiai, karelai. Jie studijuoja estų kalbą ir finougrų kultūrą.

Sovietmečiu Tartu veikė vienintelė Sąjungoje karinė gamykla, kurioje buvo gaminamos vadinamosios juodosios dėžės lėktuvams.

Kas valdo Valpurgijos naktį

Gausybės jaunimo negalima nepastebėti. Atrodo, mieste - vien vaikinai ir merginos. Sakoma, kad vasarą, kai studentai išvyksta, Tartu regimai ištuštėja, lieka vien pensininkai. Jų irgi gana daug - 26 tūkstančiai. Toks socialinių sluoksnių derinys, pasak specialistų, gana sveikas, pensininkai gerai jaučiasi tarp studentų jaunatviškoje aplinkoje. Gimstamumo ir mirštamumo rodikliai universitetiniame mieste taip pat optimistiniai: šiuo metu daug kur Europoje gimstamumas mažesnis už mirštamumą, o Tartu priešingai - pernai mieste gimė beveik puse tūkstančio piliečių daugiau nei mirė.

Vieną kartą per metus - Valpurgijos naktį (paskutinę balandžio naktį) - prieš pavasario sesiją Tartu meras visą valdžią atiduoda studentams. Taip pabrėžiama šios socialinės grupės gyventojų svarba ir įtaka miestui. Pasakojama, kad tada Tartu būna labai linksma. Veikia savi studentiški įstatymai.

"Fuksų" (pirmakursių) drąsa išbandoma ant vieno pagrindinių miesto tiltų. Kas pereina virš tilto iškilusią arką (žiūrėti nuotrauką - aut.), gali vadintis drąsiu studentu. Tokios jaunatviškos, adrenalino kupinos šėlionės vėliau neįmanoma užmiršti.

Daug kas mieste, atrodo, paklūsta studentų užgaidoms. Tarkim, atvažiuoja į Rotušės aikštę du sunkvežimiai ir išverčia dvi priekabas smėlio, o po valandos čia jau vyksta paplūdimio tinklinio varžybos. Joms pasibaigus vėl visi kimba į darbą ir išvalo teritoriją.

Kartą Rotušės aikštėje studentai buvo surengę mugę - prekiavo savo konspektais ir špargalėmis. Mugė turėjo pasisekimą. Tokia prekyba įmanoma tik studentiškame mieste.

Kitą kartą šioje aikštėje jaunimas, norėdamas patekti į pasaulio rekordų knygą, mušėsi pagalvėmis. Deja, pateko tik į Europos. Tačiau vis tiek buvo linksma.

Apie tai, kad studentai mieste - ypatingi piliečiai, byloja ir rotušės laikrodis. Paprastai visų Europos rotušių laikrodžių ciferblatai būna atsukti į aikštę - kad žmonės matytų valandas. Tartu mieste jis atsuktas ne tik į aikštę, bet ir į priešingą, universiteto, pusę.

Nors daug senų tradicijų čia jau išnyko, studentai iki šiol juokais vienas kitą gąsdindami prisimena, už ką ir kiek dienų grėsdavęs karceris. Pavyzdžiui, už vėlavimą grąžinti į biblioteką knygas turėdavai sėdėti vienutėje tris paras, už damos įžeidimą - penkias,

už universiteto rūbininko įžeidimą - septynias, o už dvikovą, kurių XIX amžiuje pasitaikydavo ir tarp studentų, - dvi savaites. Tačiau badu karcerio gyventojų niekas nemarindavo, jie galėdavo skaityti, žinoma, ne meilės romanus, o mokslo knygas. Prieš sesiją studentams tai išeidavo į naudą. Blogiausia, kad karceryje buvo negalima gerti alaus, tačiau leidžiama priimti svečius. O jie, kaip galima spėti, sugebėdavo atsinešti šio gėrimo. Alus Tartu buvo labai populiarus.

Kur studentai - ten alus

Pasak gidės, vedžiojusios po Tartu, apdairūs liuteronų (jie sudaro didžiąją dalį Estijos tikinčiųjų) dvasininkai visais laikais daug dėmesio skyrė tiems objektams, kurie duodavo pelno, tad dar XVIII amžiuje Tartu mieste pastatė alaus daryklą. Juk čia gausu šio gėrimo mėgėjų - studentų. Ir darykla puikiai gyvuoja iki šiol. Dabar įmonę, ėjusią iš rankų į rankas, nors vadinasi kadaise prancūzams priklausiusios šeimos vardu - "A.le Coq" ("Gaidys"), valdo suomiai. Tie patys, kuriems priklauso ir lietuviškas "Ragutis".

Paminklas užkariautojui

Estija, galima sakyti, turėjo nemažos naudos iš savo užkariautojų. Kai dalį teritorijos užvaldė švedai, jų karalius ir niršus karvedys Gustavas II Adolfas 1632 metais išleido įsakymą įkurti Tartu mieste universitetą. Nors karalius tais pačiais metais žuvo per mūšį su vokiečiais, jo įsakymas buvo įvykdytas, kad ir po mirties.

Užkariautojams nedaug kas stato monumentus, tačiau Tartu ir dabar tebėra paminklas šiam švedų valdovui, nes jis - universiteto įkūrėjas. Tiesa, sovietmečiu paminklas buvo nugriautas, bet 1992-aisiais padedant Švedijai vėl atstatytas - beveik toks pat, koks buvo pirmąkart 1928 metais. Beje, karaliaus skulptūra originalaus dydžio - žymusis karvedys, karo laimėjimais Europoje išgarsinęs Švediją, buvo tik 1,65 metro ūgio.

Galvą plauna šampanu

Mėgsta studentai ir kitą paminklą, statytą XIX amžiuje ir skirtą jų universitete dirbusiam embriologijos mokslo pradininkui, Tartu gimusiam vokiečių kilmės profesoriui Karlui Ernstui Baeriui. Nuo seno gyvuoja tradicija Valpurgijos naktį plauti šio mokslininko galvą šampanu. Kai skulptūra būna išprausta, studentai ant kaklo užriša madingiausią tais metais kaklaraištį - kad profesorius, pirmąkart pasaulyje moksliškai paaiškinęs, iš kur atsiranda vaikai, atrodytų šiuolaikiškai. Juk jo atradimas aktualus ir šiandien.

Tartu studentams dėstytojai nuolat primindavo, jog negalima vien sėdėti prie knygų, reikia mokslą derinti su laisvalaikiu gamtoje. Tad XVIII amžiuje miestas, nežinodamas, ką daryti su žemėmis, esančiomis aplink universitetą, atidavė jas aukštajai mokyklai. Dėstytojų pastangomis čia buvo pasodintas parkas, kad studentai turėtų kur galvas atvėsinti. Ir dabar ši vieta mėgstama jaunų žmonių. Šiltuoju metų laiku jie nusėda suolelius, nugula pieveles aplink universitetą.

Mokėdavo ir studentai parodyti dėmesį savo mokytojams. Kadangi vyresniems dėstytojams eiti į paskaitas iš vienų rūmų į kitus, esančius ant kalno, būdavo nelengva, studentai prie tako priritino akmenų prisėsti. Jie ir dabar išlikę. O kad dėstytojai nenušaltų sėdynes, tapo madinga jiems įvairiomis progomis dovanoti gražias pagalvėles ant akmens pasidėti. Galima spėti, jog atmosfera tarp besimokančiųjų ir mokytojų buvo gana nuoširdi.

Keturi fakultetai, įsteigti nuo universiteto įkūrimo - medicinos, filosofijos, teisės, tikybos, - ir dabar yra pagrindiniai. Įdomu, kad iš pradžių visi įstojusieji į universitetą trejus metus studijuodavo filosofiją, o tik paskui - pasirinktą specialybę. Mokslas trukdavo devynerius metus. Tačiau studentai nesiskundė - gyventi studentiškame mieste ne vienas norėjo kuo ilgiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"