Tėvas - tarsi karalius, moteris - dievybė

LŽ 2010-07-02 00:00
2010-07-02 00:00
Respublikos aikštė Jerevane... ir nerūpestinga vaikystė. Vaido Mikaičio nuotrauka
Ar­mė­ni­jo­je dar gau­su tu­ris­tų ne­iš­le­pin­tų, la­bai drau­giš­kų žmo­nių, ku­rie sve­tin­gai pri­ims ir nuo­šir­džiai bend­raus, nes bū­si­te vie­ni iš ne­dau­ge­lio su­si­ren­gu­sių ap­lan­ky­ti jų sve­tin­gą kraš­tą.

Naktinis traukinys Tbilisis - Jerevanas buvo panašus į traukinį vaiduoklį. Vagono koridoriuje nė viename lange nebuvo stiklo, užtat švilpė vėjas, net kai kurių kupė langai taip pat žiojėjo kiaurai. Turbūt keliaujantiesiems reikia ne tik daiktus prisirišti, kad neišpūstų, bet ir patiems saugotis. Laimė, mūsų kupė langų stiklai buvo sveiki, tačiau aplūžusios durys neužsidarė. Gerokai pasikankinęs suvokiau, kad reikia jas visa jėga išlupti iš vyrių ir įstumti atgal. Tada užsidarė.

Nei kupė, nei koridoriuose, nei tualete nėra šiukšlių dėžių. Iš pradžių kantriai rinkome atliekas į maišelį, bet kai šis prisipildė, nuėjau aiškintis su palydovu. Šis tik mostelėjo ranka į langą be stiklo. Ten visi taip daro, todėl nieko keisto, kad šiukšlių pilna visur.

Atkrito daug rūpesčių

Gruzijos pasienyje stovėjome tris valandas, Armėnijos pusėje - lygiai tiek pat, tik jau sutemus. Čia forminomės Armėnijos vizas. Jas gauti paprasta, išduodamos visuose sienos kirtimo postuose. Abiejų valstybių pasieniuose atvykus traukiniui užverda gyvenimas. Subėga kaimiečiai, pardavėjai, vaikai, šunys, karvės ir visi norintieji paspoksoti į traukinį ar ką nors parduoti. Žmonės tiesiog ant bėgių kepa šašlykus ir siūlo juos keleiviams.

Jerevano stotyje mus pasitiko mano pažįstama Astghik. Ji labai pagelbėjo pažinti kraštą, nes nereikėjo rūpintis tokiais dalykais kaip nakvynė, bilietai, pinigų keitimas. Išsinuomojome kambarį bute, kuris tapo mūsų laikinais namais Jerevane.

Tėvas šeimoje - karalius

Armėnai yra krikščionys, armėnų ortodoksai. Tai viena seniausių krikščionybių pasaulyje. Šalyje stiprus šeimos kultas. Tėvas šeimoje tarsi karalius, vyriausias sūnus taip pat turi didelę valdžią. Užaugę vaikai neskuba bėgti iš tėvų namų, o jauniausias sūnus pagal tradiciją - turi likti gyventi kartu su tėvais, būti atrama senatvėje. Moterys šeimoje labai gerbiamos. Nuskriaudus šeimos moterį, skriaudiko gali laukti skaudus šeimos vyrų kerštas.

Nesiseka sutarti

Armėnai - kovotojų tauta. Dėl įvairių priežasčių jiems labai sunkiai sekasi sutarti su visais kaimynais. Su Azerbaidžanu ir Turkija santykiai ypač komplikuoti. Su Gruzija - kiek geresni, tačiau valstybės turi daug neišspręstų klausimų, galinčių stipriai sugadinti santykius. Vienintelis armėnų žemės kelias, vedantis į Europą, driekiasi per Gruziją. Sienos su Turkija ir Azerbaidžanu - uždarytos. Nenoriu imtis spręsti, ar armėnai čia visų skriaudžiami, kaip jie patys sako, ar dėl nemokėjimo taikiai sugyventi su kaimynais patys kalti dėl savo bėdų. Pabendravęs ir su armėnais, ir su gruzinais gali susidaryti visiškai skirtingas nuomones.

Armėnai yra dideli Rusijos gerbėjai. Automobiliuose žmonės vežiojasi Armėnijos vėliavėles, daugelis turi ir Rusijos vėliavėlės. Gruzijoje rusiškų užrašų beveik nerasi, o Armėnijoje jų pilna. Tiksliau sakant, griuvus SSRS jie net nebuvo nuimti. Armėnai yra ištikimi rusiškų automobilių pirkėjai.

Europėjanti sostinė

Jerevanas - besiplečianti ir stipriai europėjanti sostinė. Viena žymiausių miesto vietų yra Kaskada - į didelį kalną miesto centre vedantys laiptai. Užkopęs jais gali išvysti įspūdingą Jerevano panoramą ir net Turkijos teritorijoje esantį Ararato kalną. Verta aplankyti Respublikos aikštę, Armėnų genocido muziejų bei sekmadieninį turgų - Vernisažą. Taip pat verti dėmesio Pergalės parkas ir Senovinių rankraščių institutas (fonduose saugoma per 100 tūkst. senovinių dokumentų, apie 2 tūkst. rankraščių arabų, persų ir kitomis kalbomis).

Šiuo metu Jerevane yra mikroautobusų klestėjimo metas. Pasak armėnų, tai patogiausia susisiekimo priemonė. Mieste netoliaregiškai ardomi tramvajaus bėgiai ir troleibusų linijos, neva, tai pasenęs ir nepopuliarus transportas. Visi keleiviai paliekami mikroautobusams. Apie oro užterštumą ir gatvių spūstis šiuo metu ten nemąstoma.

Armėnijoje aktyvesnis gyvenimas tik sostinėje Jerevane. Jame gyvena beveik pusė šalies gyventojų.

Rojų primena tik gamta

Kad ir kaip patiktų triukšminga sostinė, būtina pasižvalgyti ir po regionus, pamatyti, koks milžiniškas skirtumas tarp sostinės ir provincijos. Miesteliuose klesti skurdas, nedarbas ir didžiulė netvarka. Kai kur daugiabučiai namai iki pusės nugriauti, be stogų, bet dar gyvenami. O daugelio daugiabučių kiemuose ganosi ožkos, asilai ir net kiaulės.

Apie Diližano miestą kalnuose armėnai sako: "Jei yra rojus žemėje, jis turėtų būti tik Diližane." Gamtos vaizdai ten išties panašūs į rojų, tačiau gyvenimas labai sunkus. Šalies pietuose esančiame Agarako miestelyje, kur mes nakvojome prieš patekdami į Iraną, nedarbas siekia 80 procentų.

Grįžta emigrantų pinigai

Labai gausi armėnų diaspora gyvena užsienyje. Didžiausios armėnų bendruomenės įsikūrusios JAV, Prancūzijoje, Rusijoje. Emigrantai, įsitvirtinę svetur, investuoja Armėnijoje - perka nekilnojamąjį turtą, steigia įmones, plėtoja verslą. Tai yra didelė parama kraštui. Astghik pasakojo, kad mums lankantis Jerevane turistų bus daugiau nei pačių armėnų. Pasirodo, turistai ir buvo armėnai, tik gyvenantys užsienyje, o ne kitataučiai, kaip mes įsivaizdavome.

Armėnai save laiko individualistais. Jie juokauja, kad neturi nei vienos sporto šakos komandos, kuri būtų pasiekusi nors kiek padoresnių rezultatų. Todėl jie geriausi sporto srityse, kur reikia rungtis po vieną, tarkim, imtynėse ar bokse. Taip pat, jų teigimu, yra ir gyvenime.

Skanus ir sveikas maistas

Armėnai garsėja savo draugiškumu ir svetingumu. Astghik namuose mūsų laukė valgiais nukrautas stalas, kelios rūšys armėniško konjako, daugybė vaisių, skambėjo tostai ir kvietimai atvykti dar kartą. Net svečiuojantis Diližane pas Astghik bičiulį, mums buvo patiekti ištaigingi pietūs, nors matėme, kad šeima gyvena varganai.

Armėnų maistas labai skanus. Ypač kepti baklažanai su daržovėmis ir kiaušiniu. Labai lengvas ir sveikas patiekalas. Aišku, visur ir visada valgomi arbūzai ir labai sūrūs sūriai. Vakarais jie labai mėgsta smaguriauti macūnu - šis panašaus į mūsų rūgpienį, tačiau gerokai rūgštesnis ir pagamintas ne iš rauginto, o iš virto pieno. Apskritai jie maitinasi sveikai ir neriebiai. Meniu dominuoja daržovės ir šašlykai.

Geriau pačiam nevairuoti

Keliauti po Armėniją nėra brangu, tačiau nelabai patogu, ypač važiuojant į pietus. Piečiau Goriso miesto viešojo transporto beveik nėra, todėl populiariausi privatūs vežėjai, kurie renka žmones autobusų stotyse, ir taksi. Mes net samdėmės taksi septynių valandų kelionei į prie Irano sienos esantį Agarako miestą. Tai keturiems asmenims kainavo 80 eurų. Autobusu pigiau, tačiau kelionė trunka amžinybę. Patartina turėti vietinį pažįstamą, nes taksi kainos užsieniečiams yra didesnės.

Pagrindinis Armėnijos kelias, vedantis per visą valstybę, yra geros kokybės, tačiau labai pavojingas ir ilgas dėl kalnų perėjų. Važiuoti iš Jerevano į šiaurę dar nėra taip blogai, tačiau nuo Jerevano į retai apgyvendintą pietų kraštą reikia važiuoti siauru ir vingiuotu keliu per kalnus. Anot mus vežusio taksisto, kai kurie vilkikų vairuotojai iš kitų šalių atsisako patys važiuoti šiuo keliu ir samdo armėnų vairuotojus. Užtat nesėdintieji prie vairo gali į valias grožėtis nesibaigiančiu snieguotų kalnų peizažu.

Dieviškas Sevano vanduo

Armėnija garsi savo šventyklomis. Žymesnis jų kompleksas - Ečmiadzine netoli Jerevano. Užburia daugybė šventyklų vienoje vietoje. Dalis jų labai senos, kai kurios statytos dar III-XII amžiais. Diližano kalnuose įsikūręs žymus Nor Getiko vienuolyno kompleksas, kuris buvo pastatytas 1188 metais. Ansamblį sudaro unikalūs hačkarų (iškaltų kryžių - aut.) pavyzdžiai. Tai unikalūs dirbiniai, kokių daugiau nėra visame pasaulyje. Vienuolyne yra kelios cerkvės, koplyčia, mokykla, knygų saugykla. Ir viskas pastatyta XII amžiuje.

Dar vienas Armėnijos perliukas - Sevano ežeras ir jo pusiasalyje ant kalno stovinti šventykla. Tai didžiausias Eurazijoje aukštikalnių ežeras, vanduo jame vėsus net ir labai karštą dieną. Nors kalbama, kad vanduo ežere labai švarus, tačiau stovintys benzinu varomi garlaiviai ir motorinės valtys teiginiu leidžia abejoti. Nesužavėjo ir paplūdimio smėlis, primenantis žvyrkelio dulkes. Ant tokio nejauku net patiesalą kloti, o armėnai krykštauja, griuvinėja į tas dulkes, net galvas jomis trinasi. Ežero dugnas labai akmenuotas, tačiau vanduo karštą dieną atrodo tiesiog dieviškas.

Konjakas suprastėjo

Vernisažas - sendaikčių ir suvenyrų turgus Jerevane po atviru dangumi. Tiems, kurie tiki, kad ten pamatys ką nors įspūdingo, turbūt tektų nusivilti. Sendaikčiai - sovietmečio laikų, tokių gali rasti ir Kalvarijų turguje, o suvenyrai vienodi visose prekyvietėse.

Populiariausias suvenyras iš Armėnijos, be abejo, armėniškas konjakas. Armėnai sako, kad sovietmečiu jis buvo geresnis. To seno gero konjako ir dabar galima gauti tik iš tų, kurie sovietmečiu jo prikaupė rūsyje ir dabar ištraukė parduoti. Ant etikečių paprastai užrašyta, kiek metų konjakas laikytas. Kuo ilgiau, tuo jis brangesnis.

Nuvykti į Armėniją dabar labai paprasta, nebrangu ir nereikia didelio išankstinio pasirengimo. Yra tiesioginis skrydis į Jerevaną iš Rygos, o vizos išduodamos oro uoste. Naudokitės proga, nes kol kas Armėnijoje dar galima sutikti daug turistų neišlepintų draugiškų žmonių, kurie svetingai priims ir nuoširdžiai bendraus, nes būsite vieni iš nedaugelio nepabijojusių aplankyti jų svetingo krašto. Nesiūlyčiau keliauti vasarą, nes gali būti pernelyg karšta.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš ket­ve­rius me­tus Eli­gi­jaus Ma­siu­lio ir Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio va­do­vau­ja­mas par­ti­jas Sei­mo rin­ki­muo­se pa­lai­kė maž­daug 200 tūkst. rin­kė­jų. Ne­di­de­lės, ta­čiau stabilų elek­to­ra­tą tu­rin­čios [...]
Vil­niu­je re­zi­duo­jan­tis Ita­li­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Ste­fa­no Ta­lia­ni De Mar­chio mū­sų ša­ly­je at­ra­do ak­ty­vų jau­ni­mą, tur­tin­gą aka­de­mi­nį gy­ve­ni­mą, gy­vy­bin­gą ir kū­ry­bin­gą meninį pa­sau­lį, lie­tu­vių [...]
Ukrai­nos na­cio­na­li­nis an­ti­ko­rup­ci­jos biu­ras (UNAB) vei­kia jau be­veik de­šimt mė­ne­sių. Per šį lai­ką jis pra­dė­jo dau­giau nei 200 kri­mi­na­li­nių ty­ri­mų, su­si­ju­sių su įsigalėjusia ša­ly­je ko­rup­ci­ja. [...]
Rug­sė­jį Šve­di­ja pa­skel­bė do­ku­men­tą, at­spin­din­tį ša­lies po­zi­ci­ją gy­ny­bos sri­ty­je. Be ki­ta ko, ja­me pa­žy­mi­ma, jog Ru­si­ja yra vie­nin­te­lė re­gio­no vals­ty­bė, ga­lin­ti kel­ti karinę grės­mę kai­my­nams, [...]
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Įmo­nėms, ku­rios Vil­niu­je ne tik žen­gė pir­muo­sius žings­nius, bet ir skai­čiuo­ja čia veik­los de­šimt­me­čius ar šimt­me­tį, mies­to pra­na­šu­mai na­tū­ra­liai nu­sve­ria trū­ku­mus: lo­gis­ti­kos iš­šū­kiai [...]
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Birš­to­no me­ri­ja ofi­cia­liai at­sip­ra­šė kū­rė­jos Il­zės But­ku­tės už teks­tus, nu­si­ra­šy­tus iš jos tink­la­raš­čio. Ta­čiau au­to­rė krei­pė­si į ad­vo­ka­tus, nes jos kū­ry­ba sa­vi­na­ma­si jau ne pir­mą kar­tą.
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Po tri­jų Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) tu­rį vien­val­dis ly­de­ris yra Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“. Per­ga­lės sko­nio šį se­zo­ną dar ne­pa­ju­to ša­lies vi­ce­čem­pio­nas Klai­pė­dos „Neptūnas“ ir be­ne [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami