TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Tolima artima Baltarusija

2011 09 02 0:00
Mildos Knieìaitės nuotrauka

Ne visi lietuviai žino garsųjį Nesvyžiaus miestą, o vienas Lietuvos valdžios atstovas net nustebo, ką bendra turi Pranciškus Skorina su Vilniumi. Tokių priekaištų teko girdėti neseniai lankantis Baltarusijoje.

Baltarusiai didžiuojasi bendra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) praeitimi, stengiasi prikelti senąsias pilis ir kartu istorinę atmintį, ypač svarbią tautinei savimonei, tačiau nesupranta, kodėl kartais sulaukia lietuvių kaltinimų savinantis ne savo istoriją. Kokia ji buvo, galima patiems įsitikinti aplankius žymiąsias LDK vietas Baltarusijoje.

Iš istorijos gelmių

Grupelės žurnalistų iš Lietuvos pažintis su LDK istoriniu kultūriniu paveldu Baltarusijoje prasidėjo Lydos mieste, pavadinimą gavusiame, kaip patikslino ten gyvenantys baltarusiai, iš lietuviško Lydekos (Lydos) upės vardo. Kelionę organizavo Baltarusijos ambasada Lietuvoje, o keliaujant visur pasitiko vietos valdžios atstovai, todėl ir oficialumo netrūko. Lydos rajono vykdomajame komitete sovietmetį priminė garbės lenta. Dar senesnę praeitį - kad ir istorinė gatvelė, buvusi Vilniaus, pervadinta į Suvalkų, o sovietmečiu tapusi Sovetskaja.

Iš istorijos gelmių išnyra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino apie 1330 metus statyta Lydos pilis. Viena seniausių Lietuvos mūro pilių dabartinėje Baltarusijoje buvo gynybinės linijos, sudarytos iš Naugarduko, Krėvos, Medininkų ir Trakų pilių, dalis. Jos rekonstrukcija, įtraukta į valstybinį projektą "Baltarusijos pilys", turėtų būti baigta 2014 metais.

"Laba diena! - lietuviškai pasisveikino Lydos istorijos ir meno muziejaus darbuotojas, apsirengęs maršalka, ir dar kartą patvirtino: - Čia buvo lietuviškos, baltiškos žemės."

Lydos pilis mena Lietuvos didžiuosius kunigaikščius Algirdą, Jogailą, Kaributą, Vytautą, Švitrigailą. Šių dienų lietuviškas akcentas - Lydos alaus darykla, kuriai vadovauja lietuvis, kasdien važinėjantis į darbą iš Lietuvos. Prieš 130 metų įkurtoje alaus darykloje dabar gaminama daugiau kaip 50 rūšių alaus ir 30 rūšių nealkoholinių gėrimų. Lyda taip pat didžiuojasi vienu iš septynių visoje Baltarusijoje trijų žvaigždučių viešbučių, moderniu sporto centru "Olimpija", Ledo rūmais ir, žinoma, miesto simboliu - heraldiniu liūtu su dviem sukryžiuotais raktais.

Padės loterija

Rusios kunigaikščių statyta medinė Naugarduko pilis istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1040 metais. XIII amžiuje Naugardukas buvo prijungtas prie Lietuvos, o Vytauto valdymo metais (1392-1430) čia iškilo mūrinė pilis. Per amžius ne kartą ji buvo niokota. Sutvirtinti tam, kas išliko, vienam iš septynių buvusių bokštų atkurti ir muziejui jame įrengti, taip pat gynybinei sienai ir dar dviejų bokštų išlikusiems pamatams atidengti kaupiamos lėšos per akciją "Atkursime pilį kartu" - visos šalies mastu rengiamą loteriją. Naugarduko Adomo Mickevičiaus namo-muziejaus direktorius Mikalajus Gaiba parodė ir rankomis supiltą pilkapį poetui atminti. A.Mickevičius buvo pakrikštytas Naugarduke, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 1395 metais statytoje bažnyčioje. Lenkams, baltarusiams ir lietuviams brangaus poeto skulptūra žvelgia į Naugarduko pilį, apie kurią rašė, nors jau tada iš jos buvo likę tik griuvėsiai.

XVI amžiaus pradžios Myro pilis priklausė Iljiničių giminei, o nuo XVI amžiaus pabaigos iki XIX amžiaus pradžios - Lietuvos didikams Radviloms. Viena geriausiai išlikusių LDK viduramžių gotikinių pilių 2000 metais įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pernai baigtoje rekonstruoti Myro pilyje, buvusioje Radvilų užmiesčio rezidencijoje, pamėginta atkurti XVI amžiaus interjerą ir anų laikų kasdienį gyvenimą nuo virtuvės indų ir valgių iki maisto atsargų ir vyno rūsių.

Per dorybes - į šlovę

Radvilų sostine vadinamame Nesvyžiuje pirmiausia apžiūrėjome rotušę, pagal italų architekto Giovani Marija Bernandoni projektą pradėtą statyti 1586 metais, kai Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė miestui Magdeburgo teisę, ir jau stovėjusią 1596 metais. Miesto valdžia rotušėje dirbo iki pat 1939 metų. Pastaraisiais dešimtmečiais pastatas restauruotas ir pasistengta atkurti, konsultuojantis su lenkų specialistais, jo interjerą. Iškilmingų posėdžių salėje vėl atliekama viena miesto valdžios funkcijų - sutuokiami ypatingos atmosferos trokštantys jaunavedžiai. Yra žinoma, kad šioje svarbiausioje salėje buvo miestui nusipelniusių žmonių portretų galerija. Nesvyžius priklausė Radviloms, todėl suprantama, kad ir šios giminės portretų buvo daugiausia. Tarp jų - karalienės Barboros Radvilaitės, apgaubtos legenda apie Juodosios damos šmėklą, klaidžiojančią po Nesvyžiaus pilį, nors su ja istoriškai nebuvo visiškai susijusi.

Istoriniai dokumentai liudija apie XVIII amžiaus viduryje Nesvyžiuje įkurtą dramos, operos ir baleto teatrą, taip pat įsteigtą mokyklą gabiems vaikams ugdyti. Iš XVIII amžiaus pabaigos išlikęs ir teismo raštas, liudijantis apie kaltinimą raganavimu. Vis dėlto kaimynės rašytu skundu teismas nepatikėjo ir moterį išteisino. Tikroji skundo priežastis pasirodė labai kasdieniška - kaimynės karvė ištrypė daržą.

Rotušėje buvo saugomi miesto pinigai. Ir ne tik. Pavyzdžiui, jei vaikas tapdavo našlaičiu, jo paveldėto turto saugumą iki pilnametystės garantavo miesto administracija, kad suaugęs jaunuolis turėtų iš ko pradėti savarankišką gyvenimą. Nors miestas turėjo savivaldą, Radvilos padėjo jo gyventojams. Taip pat ir tokiu gana neįprastu būdu: Nesvyžiuje nebuvo bekraičių merginų, nes visos nuotakos sulaukdavo finansinės Radvilų paramos.

Per kasinėjimus Nesvyžiuje 2002 metais aptiktas lobis. Moliniame puode - net 1881 moneta. Nors monetos varinės - visos padirbtos! Pinigų padirbėjų neatbaidė ir šiurpios bausmės už tokius nusikaltimus - įrankiai taip pat eksponuojami rotušės muziejuje. Vis dėlto žiauriausiai, ko gero, buvo baudžiami tėvažudžiai: gyvi įkišami į odinį maišą su šunimi, kate, gaidžiu, žalčiu ir įmetami į vandenį.

Visais laikais Nesvyžiuje klestėjo įvairiausi amatai. Prekyba vyko ne tik Rinkos aikštėje prie Rotušės, bet ir parduotuvėlėse. Jos ėmė kilti kartu su Rotuše. Keturių šimtų metų statiniai išlikę iki šių dienų. Kaip ir buvęs benediktinių vienuolynas, XVI amžiaus pabaigoje statytas italų architekto G.M.Bernandoni. Arba Kristaus kūno bažnyčia, glaudžianti 72 Radvilų karstus sarkofagus. Nuo jos kelias veda į Nesvyžiaus pilies rūmus.

Rašytiniuose šaltiniuose 1223 metais pirmą kartą paminėtas Nesvyžius XV amžiuje perėjo Radvilų nuosavybėn ir priklausė jiems iki 1939 metų. Nesvyžiaus pilis pastatyta XVI amžiuje. Architektas - jau ne kartą minėtas italas G.M.Bernandoni. Miestas buvo apjuostas gynybine siena, iškasti dirbtiniai tvenkiniai. Iš penkerių miesto vartų išlikę tik Slucko. Mažas raudonų plytų bokštelis žymi buvusius Pilies vartus. Kitus sugriovė švedai per Šiaurės karą.

Nesvyžiaus pilies rūmų kieme virš vartų lotyniškas užrašas skelbia: "Kelias į šlovę grįstas dorybėmis". Garsiems mecenatams Radviloms jis tikrai tiko. Gidas išsamiai pasakojo apie Radvilų sostine tapusį Nesvyžių, 1520 metais pastatytą pirmąją medinę, o XVI amžiaus pabaigoje Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio įsakymu - jau akmeninę pilį, kaip ji keitėsi kiekvieną šimtmetį. Tačiau informacijos pagailėjo berniukui - pavarė jį, norėjusį kartu su grupe apžiūrėti muziejaus ekspoziciją ir geriau pažinti istoriją. Vos pirštų galiukais palietus XIX amžiaus stalo drožinius, taip pat nugriaudėjo grėsmingas gido perspėjimas.

2009 metais Nesvyžiaus pilis kartu su parkais ir Kristaus kūno bažnyčia buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pilies salės viena po kitos restauruojamos, ieškoma eksponatų jų interjerui atkurti.

Gerovės oazės?

Į kelionės programą buvo įtraukti ir du pirmaujantys Baltarusijos žemės ūkio kompleksai. Nesvyžiaus rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Ivanas Krupko didžiuodamasis aprodė 60 metų gyvuojančio ūkio "Snov" centrą. Kooperatyvo valdybos pirmininkas Nikolajus Radomanas pasakojo apie diegiamas moderniausias žemės ūkio technologijas nuo grūdų džiovinimo iki biologinių atliekų tvarkymo sistemų. Kombinatas "Snov" - lyderis ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. Valstybės užsakymu 16 žemės ūkio įmonių tiekia produkciją, vietoje gaminamą iš auginamų grūdų, cukrinių runkelių, taip pat galvijų, kiaulių, broilerių. Valstybė finansuoja gyvenamųjų namų statybą ir suteikia paskolas būstams įsigyti. Jų, kaip patikino vadovai, ilgai laukti netenka, nes pernai įrašytieji eilėje - tarp seniausių. Sparčiai augančioje Snovo gyvenvietėje pastatyta nauja ambulatorija, vaikų darželis, sporto ir sveikatingumo centras, baseinas, buitinių paslaugų įmonė. Plaukų kirpimas, manikiūras, drabužių valymas - neįtikimai pigu. Pavyzdžiui, mažiau nei dolerį kainuos seną plunksnų pagalvę padaryti beveik kaip naują. Kostiumo valymas - apie keturis dolerius. Sakė, apsimoka. Kombinato parduotuvėje - pigūs maisto produktai. Pavyzdžiui, sardelės - apie tris dolerius, virta dešra - maždaug 3,5 dolerio, broilerio kilogramas - gal 3,3 dolerio, turint omenyje oficialų dolerio kursą, t.y. 1 doleris - 5000 Baltarusijos rublių. Neoficialus - gal ir 8000 rublių.

Problemų kyla dėl perpardavinėtojų, kurie pigiai įsigytus produktus gerokai brangiau parduoda juodojoje rinkoje. Pasak vietos valdžios atstovų, spekuliantus sustabdytų iki Rusijos lygio pakeltos kainos, nes dabar jos Baltarusijoje perpus mažesnės. Tada atitinkamai reikėtų padidinti mažiausius atlyginimus ir pensijas, kad nenukentėtų menkiausias pajamas gaunantys žmonės, nors tikinta, kad vidutinis atlyginimas yra maždaug 350, o minimalus - apie 220-230 dolerių.

Kombinato "Snov" valdybos pirmininko pavaduotojas ideologijai Vladimiras Slavko pasakojo, kad sukurta gerove naudojasi visi gyvenvietės ir apylinkių žmonės, tačiau kooperatyvo nariai yra dar ir pelno dalininkai. Jiems tenka 10 proc. dalis, apskaičiuojama atsižvelgiant į išdirbtus metus, gaunamą atlyginimą. Kai kuriems per metus susidaro iki 110 dolerių. Nepamirštami ir pensininkai. Be to, keletą kartų per metus kurios nors šventės proga kooperatyvo nariai sulaukia dovanėlių maisto produktais, gal net su šampano buteliu.

Rinkos lyderiu vadinamas ir žemės ūkio kombinatas "Zhdanovichy", auginantis daržoves laukuose ir šiltnamiuose, bulves, cukrinius runkelius, grūdus, taip pat galvijus ir... kamanes. Jų reikia šiltnamiuose pagal olandų technologiją auginamoms daržovėms apdulkinti. Olandišką mineralinę vatą šiltnamiams tiekia lietuvių įmonė.

Gamybos vadovė agronomė Vera Tryntova prisiminė 2007 metų sausį, kai šiltnamiuose buvo pasėti pirmieji pomidorai. Iš pačių užsiauginamų daigų jau penktą sezoną dera puikus derlius. Dabar jau 14 ha teritorijoje pastatyti modernūs šiltnamiai. Dar 13 ha jų yra ankstesnėje teritorijoje Minsko pakraštyje, tačiau sostinė plečiasi ir daržininkystės įmonė iš miesto traukiasi. Dabartinėje žemės ūkio komplekso "Zhdanovichy" teritorijoje per pusvalandį kelio automobiliu nuo Minsko jau pradėti statyti nauji šiltnamiai - 5 ha plote bus auginamos rožės. Technologijų srityje daržininkystės specialistai bendradarbiauja su lenkais, olandais, rusais, lietuviais.

Matoma iš kosmoso

Sostinėje Minske baltarusių pasididžiavimas - 2006 metais pastatyta moderni ir turtinga Baltarusijos nacionaline biblioteka. Kaip tikino gidas, bet kurios šalies pilietis tik už vieno dolerio mokestį (nuo šio rugsėjo - jau už du dolerius) gali įsigyti skaitytojo pažymėjimą ir dešimt metų nemokamai lankytis bibliotekoje. Šiuo metu įregistruota apie 192 tūkst. skaitytojų. Tėvų patogumui - vaikų kambarys. Paslauga mokama - 900 Baltarusijos rublių, arba 20 JAV centų.

Per trejus metus pastatyta biblioteka naktimis taip apšviesta, kad gerai matoma, pasak gido, iš kosmoso. Saugyklai pasirinkta deimanto forma, simbolizuojanti žinių vertę ir beribį pasaulio pažinimą, kartu leidžia talpiai laikyti ir patogiai pasiekti knygas. Fonduose yra apie 9 mln. dokumentų daugiau kaip 54 pasaulio kalbomis. Be skaityklų, bibliotekoje yra muziejų, galerijų, dvi kavinės, restoranas, prezidento spaudos centras, konferencijų salė, sporto ir sveikatingumo centras. Apie 74 metrus iškilusi biblioteka yra tarp aukščiausių Baltarusijos pastatų. Didžiausią pasaulyje aštuonbriaunį deimantą, kurio formą sumanė dar Leonardo da Vinci, rengiamasi įtraukti į Guinnesso rekordų knygą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"