Trys lietuvių atmenos Manhatane

Povilas Sigitas KRIVICKAS   2009-11-06 00:00
Povilas Sigitas KRIVICKAS
 
2009-11-06 00:00
Atminimo lenta S.Dariui ir S.Girėnui "Floyd Bennett Field" oro uosto administraciniame pastate. Povilo Sigito Krivicko nuotrauka
Man­ha­ta­nas, cen­tri­nė di­džio­jo Niu­jor­ko da­lis, iš šiau­rės į pie­tus drie­kia­si per dvi­de­šimt pen­kias my­lias (ke­tu­rias­de­šimt ki­lo­me­trų). Čia jun­gia­si vi­sų tau­tų pa­stan­gos ku­riant Nau­ją­jį pa­sau­lį.

Mažai planetoje yra gatvių, kurios garsumu galėtų lygiuotis su Volstritu. Bankai, bankai, bankai... Pietiniame Manhatane iš Volstrito pasukęs į Broad gatvę, netrukus prieini impozantišką statinį su užrašu virš portalo "The New York Stock Exchange" ("Niujorko fondų birža"). Priešais pastatą stypso plonas medelis, kurį nuolat tenka atsodinti, nes jis negali įsitvirtinti kietame grunte. Šalia šaligatvyje įmūryta bronzinė plokštė, kuri informuoja, kad daugiau kaip prieš du šimtus metų (1792 m. gegužės 17 d.) šioje vietoje susirinkę pirkliai pirmąkart susitarė pasikeisti ne prekėmis, o jas patvirtinančiais dokumentais. Taip atsirado Niujorko birža.

Pirmasis rektorius - lietuvis

Ne kartą teko kilti į Niujorko biržos trečiojo aukšto galeriją, skirtą žiūrovams. Tačiau šįkart mane domino kas kita - memorialinė lenta, pritvirtinta (kiek aukščiau žmogaus ūgio) prie įėjimo į garsiausią pasaulio biržą. Didžiosiomis raidėmis angliškai parašyta: "Pirmoji lotyniška Naujojo Amsterdamo mokykla buvo įkurta šioje vietoje 1659 metais daktaro Aleksandro Karolio Kuršiaus Kurcijaus, lietuvio didiko ir mokslininko, kuris atvyko į olandų koloniją kaip lotynų mokyklos vadovas gubernatoriaus Peterio Stuyvesanto kvietimu." Apačioje pasirašo Lietuvių dutūkstantųjų metų komitetas.

Dera priminti, kad dabartinis Niujorkas pirmiausia buvo vadinamas Naujuoju Amsterdamu, mat jį įkūrė atvykėliai iš Olandijos. Senajame europiniame Amsterdame veikusi Vakarų Indijos bendrovė rūpinosi ne tik laivyba ir prekyba, bet ir Naujojo pasaulio ateivių švietimu. Jo ašis buvo lotynų kalba, o šios mokyklos rektoriumi pakviestas profesorius iš Lietuvos. Tas pareigas A.K.Kurcijus (Kuršius) ėjo iki 1661 metų ir kartu vertėsi gydytojo praktika. Grįžęs į Olandiją, 1662 metų liepą Leideno universiteto Medicinos fakultete pateikė viešai svarstyti "Įvadinį medicinos disputą apie inkstų ir pūslės akmenį". Daugiau žinių apie šį Lietuvos bajorą neišliko.

Lakūno dukros dovana

Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Antrieji po Charleso Lindbergho - nenutūpdami per Atlantą nuskrido 6411 kilometrų, ketvirtieji pagal greitį - nuotolį įveikė per 37 valandas ir dvylika minučių, bet patys pirmieji oficialiai gabenę oro paštą iš Šiaurės Amerikos į Europą. Žmonės iš viso pasaulio sužino šiuos faktus skaitydami didžiulę bronzinę lentą "Floyd Bennett Field" oro uosto administraciniame pastate. Netoli jo dunkso senieji angarai, kurių viename "Lituanica" buvo ruošiama didžiajam skrydžiui. Jis ir prasidėjo čia pat, prieš 76-erius metus lėktuvas riedėjo iki mūsų dienų išlikusiu pakilimo taku.

Memorialinė plokštė liūdnai primena: "Nelaimei, "Lituanica" sudužo prie Soldino, dabartinėje Lenkijoje, likus tik per 650 kilometrų iki jų tikslo. (Tiksli katastrofos priežastis niekada nebuvo nustatyta, bet kai kurie tyrėjai mano, kad dėl blogo oro). Abu lakūnai S.Darius ir S.Girėnas žuvo per katastrofą."

Išvyką į "Floyd Bennet Field" oro uostą mums padovanojo niujorkietė literatūrologė ir uoli visuomenininkė Giedrė Kumpikas. Ji sakė, kad jai visada svarbu atvykti į šią vietą, kuri susieja su tėčio atminimu. Žemaitis Julijonas Kumpikevičius, nuo jaunumės mėgęs mechaniką, 1930 metais tapo užsienio reikalų ministro Dovo Zauniaus vairuotoju. Labai troško skraidyti, tačiau jam nepavyko patekti į karo lakūnų būrį, nors tarnaudamas kariuomenėje buvo gerai vertinamas kaip lėktuvų mechanikas. Ministras suprato dvidešimtmečio jaunuolio troškimus ir pasiuntė jį dirbti į Lietuvos ambasadą Prahoje. Ten Julijonas čekų kalba puikiai išlaikė egzaminus ir tapo pirmuoju lietuviu, gavusiu tarptautinio civilinės aviacijos lakūno licenciją.

Įsigijęs senutėlį lėktuvą J.Kumpikevičius 1934 metų kovą ryžosi iš Prahos skristi į Kauną. Su keliais tarpiniais nutūpimais nuotolį pavyko įveikti per penketą dienų. Tačiau prieš kelionės pabaigą stiprus vėjo gūsis lėktuvą apvertė aukštyn ratais ir skrydis vos nesibaigė tragiškai, kaip prieš aštuonis mėnesius S.Dariui ir S.Girėnui. Jaunam lakūnui vargais negalais pavyko atvirsti ir sėkmingai nutūpti Aleksoto aerodrome.

Štai kodėl jau gyvendamas emigracijoje jis mėgdavo su dukra Giedre važiuoti žvejoti prie įlankos, kur yra "Floyd Bennett Field" senasis oro uostas. Apie didvyrišką tėvo odisėją ir tolesnį jo gyvenimą G.Kumpikas pernai sukūrė pilnametražį filmą "Sparnams prisiminti". Jis pelnė aukščiausią Platininį prizą Hjustono tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje.

Marmurinė bernioko padėka

Pačioje judriausioje ir, kaip dabar sakoma, prestižiškiausioje Niujorko vietoje - prie Amerikos aveniu ir Keturiasdešimt antrosios gatvės sankryžos - beveik šimtmetį stovi šio miesto viešoji biblioteka. Pro masyvias sukamas duris įžengęs į erdvų vestibiulį netrunki pastebėti marmurinėse grindyse įkomponuoto stačiakampio, ant kurio didelėmis raidėmis užrašyta: "Martino Radtkės (1883-1976) atminimui." Ne vienas skaitytojas stabteli ir perskaito tokius žodžius: "Aš turėjau mažai galimybių lavintis, kai buvau jaunuolis Lietuvoje, ir esu labai skolingas Niujorko viešajai bibliotekai už galimybę lavintis. Atsidėkodamas palieku bibliotekai savo turtą trokšdamas, kad jis būtų panaudotas sudaryti kitiems tokią pat galimybę."

Nepasisekė išsiaiškinti iš kokios pavardės - Ratkevičiaus, Radkevičiaus ar Ratkaus - atsirado pavardė Radtkė. Bet tai galėjo būti ir nepakitęs vokiškas paveldas, nes štai 1938 metų Pagėgių apskrities žinyne įrašytas Žūkuose gyvenęs evangelikų kunigas Martinas Radtke. Jis neabejotinai mokėjo lietuviškai ir galėjo laikyti save lietuviu, kaip ir jo bendravardis Niujorke. Šimtai žmonių tokia pavarde per kartų kartas gyveno Vokietijoje ir kituose kraštuose.

Viename interneto šaltinyje tepavyko aptikti, kad "Martin Radke, imigrantas, kuris prarado viską per 1929 metų biržos griūtį". Toliau stebimasi, kaip jis sugebėjo atsigauti, nes prieš mirtį 1973-iaisiais paliko bibliotekai 386 tūkst. dolerių vertės turtą. O tais laikais tai buvo dideli pinigai. Ir panaudoti jie itin prasmingai.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Petras  98.228.81.135 2013-03-26 16:03:06
Pamirsta Ausros Vartu baznycia Manhetene, kuria pastate emigrantai lietuviai, dedami centa prie cento. Ja uzdare vyskupija, nusavino - nepakanka pinigu pedofilijos skandalams glaistyti - ir neilgai trukus parduos uz keleta mln. dol.
2 0  Netinkamas komentaras
Prūsas  78.60.107.101 2013-03-26 16:03:06
Ar čia ne tas pats Krivickas,vadinesis "tarybiniu žurnalistu"? Jei tas,tai ko iš jo norėti.Peršokę į kitą valtį visada gudrūs.
2 0  Netinkamas komentaras
ROPUTE  212.59.12.162 2013-03-26 16:03:06
IS PRAHOS KAUNA PER PENKIAS DIENAS !!!
2 0  Netinkamas komentaras
anonimas  212.117.7.156 2013-03-26 16:03:06
Ir vėl tas pats tradicinis lietuviškas kliedesys: "Steponas Darius ir Stasys Girėnas. ...patys pirmieji oficialiai gabenę oro paštą iš Šiaurės Amerikos į Europą." Nei jie buvo pirmieji, nei dešimtieji oro paštą gabenę, pirmu skaitomas Lindbergas oro paštą iš Amerikos parskraidinęs dar 1927 m., ir nėra ko čia stengtis iššokti aukščiau bambos. Lakūnų skrydis pakankamai didingas ir garbingas ir be šito melo! O juk tą atminimo lentą ne koks durnas žurnalistas pakabino, bet Lietuvos Vyriausybė!
2 0  Netinkamas komentaras
jei  87.247.91.95 2013-03-26 16:03:06
kursi ir vokieti lietuviais galima pakrikstyti tai greit ir Obama zemaiciu vadinsim.......
2 0  Netinkamas komentaras
Lie­po­jo­je rug­sė­jo 24 die­ną vy­ko šven­ti­niai ren­gi­niai, skir­ti pa­žy­mė­ti Baltų vie­ny­bės die­ną. 
Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Sa­vait­ga­lį Šiau­liuo­se vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me vy­rų tink­li­nio tur­ny­re „Šiau­lių tau­rė – 2016“ pir­mą­sias dvi vie­tas užėmė Lie­tu­vos ko­man­dos.
Nau­din­giau­siu pra­ėju­sios sa­vai­tės „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ krep­ši­nin­ku iš­rink­tas 33 me­tų 185 cm ūgio Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ puo­lė­jas Da­vi­das Lo­ga­nas, ku­rio fantastiški pa­si­ro­dy­mai lei­do [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami