Tytuvėnų vienuolyno celėse galės nakvoti turistai

Jūratė MIČIULIENĖ   2011-10-20 09:43
Jūratė MIČIULIENĖ
 
2011-10-20 09:43
Ty­tu­vė­nų bu­vęs ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­nas ir ša­lia esan­ti baž­ny­čia - vien­ti­sas ba­ro­ki­nis an­samb­lis. Ta­čiau ša­lia ne­se­niai Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) lė­šo­mis res­tau­ruo­to vie­nuo­ly­no baž­ny­čia at­ro­do tar­si aps­ku­ru­si pro­vin­ci­jos var­ge­ta.

Nors abu atokioje Žemaitijos vietovėje XVII amžiuje iškilę pastatai vienodai vertingi, bet galimybė restauruoti ir išgelbėti ant drėgstančių sienų nykstančią tapybą atsirado tik vienuolynui. Iš europinių fondų gavus 10 mln. litų, pastatas buvo prikeltas naujam gyvenimui, galutinis restauravimo darbų patvirtinimas vyks spalio 26 dieną.

Čia dirbusi architektė restauratorė Audronė Kaušinienė turi daug priekaištų dėl ES lėšų skyrimo tvarkos. Kai projektą reikalaujama parengti per mėnesį, neįmanoma atlikti išsamių pastato tyrimų, mat jie nėra ES finansuojami. Be tyrimų negali žinoti, tarkim, ar sienose yra užtinkuotos, uždažytos vertingos tapybos, kiek jos, kokios būklės, kiek kainuotų ją restauruoti.

Tytuvėnuose jau dirbant statybininkams buvo aptikta daug XVII amžiaus tapybos. "Gerai, kad statybininkams vedžiojant komunikacijas keletas ten dirbusių pradedančių restauratorių buvo supratingi ir sąžiningi. Matydami, kad yra tapybos, apibrėždavo zonas, kurių statybininkų prašydavo neliesti, - pasakojo A.Kaušinienė. - Supratę, jog patys nesugebės susidoroti su tiek daug kruopštaus darbo reikalaujančiu sienų tapybos tvarkymu, pasikvietė daugiau restauratorių, nors tam atskirai lėšų ir nebuvo skirta. Iš viso mes konservavome, restauravome, retušavome apie 500 kvadratinių metrų sieninės tapybos. Įsivaizduokite, koks tai imlus darbas - vienas žmogus per mėnesį, dirbdamas dešimt valandų kasdien, gali sutvarkyti apie du kvadratinius metrus - atidengti po sluoksniu tinko paslėptą tapybą ir ją retušuoti. Konservuojama šiek tiek greičiau. Sėdėjome čia pusantrų metų."

Vienuoliai dailininkai

Tytuvėnų vienuolynas unikalus, nes čia buvo ištapytos ne tik pirmojo aukšto galerijos - vidinį kiemelį supančio koridoriaus sienos, bet ir celės. "Celėse piešiniai primityvesni nei koridoriuje, tad spėjama, kad savo gyvenamojoje vietoje kiekvienas vienuolis piešė kaip sugebėjo. Matyt, atsinešdavo dažų iš koridoriuje besidarbuojančių labiau patyrusių brolių ir dailindavo savo sienas", - svarstė A.Kaušinienė. Tačiau tokių meninį polinkį turinčių vienuolių daugiau Lietuvoje nebuvo. Nėra žinoma, kad kur nors celėse būtų išlikę tokios puošybos pavyzdžių. Europoje bernardinų kronikininkai tokį paprotį jau yra užfiksavę XV amžiuje.

Galerijos sienas vienuoliai ištapė Kristaus gyvenimo vaizdais. Piešdami rėmėsi esamomis žinomomis graviūromis. Pasak menotyrininkės Rūtos Janonienės, tai vienintelis Lietuvoje išlikęs XVII amžiaus pirmos pusės monumentaliosios tapybos ciklas. Geriausiai iš šio ciklo išsilaikiusi freska, vaizduojanti Kristaus prisikėlimą. Šios temos tapybos kūrinių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) išlikę labai nedaug, tad Tytuvėnų freskos dar vertingesnės. Pagal braižą, kaip įtaria R.Janonienė, čia darbavosi mažiausiai du tapytojai. Galerijoje ne tik sienos buvo ištisai ištapytos, bet ir visi skliautai. "Turėjo atrodyti įspūdingai, - sakė A.Kaušinienė. - Deja, skliautuose tapybos išlikę labai nedaug."

Lipanti drėgmė

A.Kaušinienė apgailestauja, kad koridoriuje keturios kompozicijos iš Kristaus gyvenimo jau sunykusios iki pusės. "Sovietmečiu šis pastatas vis keitė paskirtį. Čia sėdėjo rajono valdžia, buvo žemės ūkio technikumo, internatinės mokyklos bendrabutis, tad sienų pažeme buvo išvedžiotos komunikacijos, laidai, kabojo radiatoriai, - aiškino restauratorė. - Sienų apačia kadaise buvo užlyginta oro nepralaidžiu cemento skiediniu. Drėgmės vienuolyne netrūko nei anksčiau, nei dabar. Kai palyja, nuo stogų į vidinį kiemelį vanduo pliaupia kaip krioklys, kiemelis virsta baseinu. Viskas suteka į rūsį, o paskui drėgmė lipa į viršų ir su visomis druskomis išeina per sieninę tapybą. Toks cirkuliavimas tiesiog akyse naikina piešinius. Pavyzdžiui, kai mes prieš pusantrų metų čia atvykome dirbti, menu, vienoje vietoje dar ryškokai buvo matyti veidukas, dabar jo jau tik pėdsakas likęs."

Restauratorė stebisi, kodėl iš pat pradžių nebuvo sutvarkyta hidroizoliacija ir nepažabotas lietaus vanduo. "To imtis reikia kuo greičiau, kitaip visas mūsų darbas bus perniek, - baiminosi ji. - Bandydami gelbėti drėgną sieną rėmėmės chemikų rekomendacijomis - keletą kartų dėjome gydomąjį tinką. Kai jis prisisiurbdavo drėgmės, nuimdavome ir pakeisdavome nauju."

Tuščių plotų retušas

Kadangi piešiniuose yra daugybė neišlikusių plotų, pasak A.Kaušinienės, daryti rekonstrukciją būtų buvę per daug rizikinga. "Kai per mažai informacijos, tada netyčia gali primesti visai kitą stilistiką, - teigė ji. - Mes tik retušuodavome tuos tuščius plotus, sukurdavome estetišką vaizdą, kad būtų galima "skaityti" paveikslą. Netektis užtapydavome siaurais brūkšneliais, tokiu būdu iš arčiau matyti, kur autentas, o kur naujai nutapyta. Jei neišlikę veidai, mes jų ir nepiešdavome naujai."

Iš mineralinės kilmės Žemės pigmentų restauratoriai patys gaminosi reikiamas spalvas. Taip stengėsi jas kuo labiau pritaikyti prie dar išlikusių senųjų. "Laikėmės tokių pačių technologijų, kokios taikytos kadaise čia dirbant", - sakė A.Kaušinienė.

Visus tuščius plotus restauratoriai nutepė pasigamintu glaistu. Kad nauja medžiaga nekontrastuotų su autentu, į kvarcinio smėlio dulkes, rišamąją medžiagą kazeiną dar šiek tiek įmaišydavo pigmento. Taip aksominis glaistas tiesiog susilieja su senuoju piešiniu ir sukuria bendrą estetišką vaizdą, kuriame jau galima įžiūrėti figūras, ornamentus.

Keisti paskirtį

ES lėšų restauracijai galima gauti tik tuo atveju, jei pastatas pritaikomas turizmo reikmėms. Tokį projektą ir pateikė viešoji įstaiga "Piligrimų centras". Restauruotose keturiolikoje celių (šešios bus paliktoms bendroms reikmėms) galės nakvoti turistai, piligrimai ar šiaip pro šalį keliaujantys žmonės. "Tačiau mes baiminamės dėl sienų tapybos. Čia tiek dirbo restauratoriai, o turistų pasitaiko visokių. Ar nesugadins piešinių, kad ir netyčia, tarkim, lovą per arti sienos pristūmę? Juk jokių grindų apvadų, vadinamųjų plintusų čia nebuvo, tad ir dabar nėra, - nerimavo Tytuvėnų "Piligrimų centro" gidė-vadybininkė bei vienuolyne įkurto ir jau veikiančio Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejaus vadovė Rūta Krencienė. - Ar patys neims piešti ant sienų? Norisi, kad vienuolynas išliktų kuo mažiau pakitęs."

Pasak R.Krencienės, laisvos celės yra tik aštuonios, jose galėtų apsigyventi ramybę mėgstantys svečiai. "Tačiau iš ko išgyvens viešoji įstaiga, pati turėdama mokėti už pastato šildymą? Šiek tiek lėšų mes surenkame iš bilietų už ekskursijas, tačiau ir dėl to kai kurie svečiai priekaištauja", - pasakojo R.Krencienė.

Reikalavimai - paraidžiui

Pagal ES reikalavimus, kai pastatas pritaikomas turizmo reikmėms, būtina įrengti keltuvą neįgaliesiems. "Reikalavimas suprantamas, - sakė A.Kaušinienė. - Tačiau kai ant šalia laiptų esančios sienos - XVIII amžiaus tapyba, o ant jos prigręžiamas metalinis keltuvas, atrodo tikrai nekaip."

Keltuvas kainavo 70 tūkst. litų. Per vasarą čia apsilankė tik vienas turistas, kuriam reikėjo naudotis keltuvu, be to, keldamasis juo užstrigo. Logiškai mąstant, neįgalieji atvyksta kieno nors lydimi. Pastatas - tik dviejų aukštų. Nejaugi neįmanoma rasti kitokio būdo patekti į antrą aukštą, be senovinę sienų tapybą niokojančio keltuvo? Gal kokį nešiojamą, kilnojamą keltuvą galima įsigyti. Tačiau visi žino, kad ES lėšomis restauruojamuose objektuose reikalavimų būtina laikytis paraidžiui, nors tai ir daro žalos pastato autentui.

Jei reikėtų įrengti kokį nors prietaisą sveikų žmonių poreikiams, niekam nė į galvą nešautų mintis gręžti jį tiesiai ant restauruotos sienų tapybos.

"Mane stebina ne tik šis sienos sudarkymas, - sakė pusantrų metų čia dirbusi A.Kaušinienė. - Vienoje celėje, kur jau vėliau restauruojant buvo rasta tapybos, įrengtas dušas, kriauklė ir tualetas neįgaliesiems. Irgi ES reikalavimas. Pagal projektą, kuris buvo darytas nežinant, ar čia yra tapybos, ši patalpa buvo suprojektuota būtent čia."

Jau dirbant atsivėrė sienų tapyba, ją restauratoriai kruopščiai sutvarkė. Dušas nuo dekoruotos sienos atskirtas tik nediduke stikline pertvara. Garai, vanduo tikš tiesiai ant sienos. Kriauklė pritvirtinta tiesiai prie dekoruotos sienos. Plytelių juk neklijuosi, o ES reikalavimą būtina įvykdyti.

Pabaigos nematyti

Daug tapybos liko tik užkonservuota, apsaugota nuo tolesnio nykimo. Tačiau restauravimui, retušavimui, rekonstravimui pabaigos nėra. "Tikimės, kad gal ateityje atsiras daugiau lėšų ir darbus bus galima tęsti", - vylėsi A.Kaušinienė. Pasilikti čia gyventi restauratorius kvietė ir bažnyčios klebonas. "Darbo turėtumėte iki pensijos", - teigė jis.

"Vienuolyno aura labai gerai veikia. Kitur, būna, kad iš darbo nori lėkti namo. Čia priešingai, dirbdavome iki išnaktų. Niekur eiti ir nereikėjo, ir nesinorėjo. Atrodė, kad viso to, kas čia yra, ir užtenka, - pasakojo keletą mėnesių jau sutvarkytoje celėje gyvenusi A.Kaušinienė. - Taip ramu būdavo, visos problemos čia tiesiog savaime išsispręsdavo. Matyt, vienuolynus statė ne bet kokioje vietoje. O kai Rūta smilkalų pasmilkydavo, žolynų primerkdavo, net turistai, kurie nuo birželio mėnesio čia galėjo lankytis, sakydavo, esą čia jaučiasi tarsi tikrame vienuolyne." 250 metų čia gyveno vienuoliai, kol vienuolynas 1864-aisiais buvo uždarytas. Vadinasi, ir prabėgę 147 metai be vienuolių pastato auros nesugadino.

Vienuolių ūkis

Tytuvėnus 1609 metais įsigijo Andrius Valavičius - LDK vėliavininkas ir Žemaičių žemės teismo teisėjas. Savo valdose jis sumanė įkurdinti jau šiek tiek anksčiau, XV amžiaus viduryje, į Lietuvą atvykusio atgailautojų ir elgetautojų ordino brolius bernardinus, jie kitų fundatorių dėka jau buvo įleidę šaknis Vilniuje, Kaune ir Kretingoje. Per keliolika metų Tytuvėnuose iškilo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, turėjusi tapti A.Valavičiaus šeimos mauzoliejumi, ir vienuolynas.

Taip neturto įžadus davusiems vienuoliams bernardinams atiteko daug turto. Jie čia gavo gana puikias sąlygas įsikurti. Dviejų aukštų vienuolyno pastatas buvo skirtas gyventi tik 12 vienuolių.

Šalia vienuolyno - didelis vienuolių ūkis. A.Valavičiaus brolis LDK iždininkas Jeronimas bernardinams Tytuvėnuose užrašė didelius sklypus - 340 ha žemės. Šiuose plotuose plytėjo vienuolyno daržai, vešėjo vaismedžių sodai, sakoma, net vynuogės sirpo. Mūriniuose tvartuose buvo įkurdinti arkliai, paukščiai, daržinėse kvepėjo šienas. Šalia ėmė suktis vienuolyno reikmėms skirtas malūnas, veikė garinė medinė pirtis ir iš tolo kvepėjo alaus darykla. Pačiame vienuolyne prie krosnies buvo džiovinama šimtai rūšių vaistažolių, iš jų bernardinai gamino visokius antpilus, užpilus, tepalus. Jų gaudavo į vienuolyną užsukdavę vietiniai ligoniai.

1831 metų sukilėliai vienuolyne buvo įrengę patrankų sviedinių ir šovinių liejyklą. 1863 metais carinė Rusijos valdžia apkaltino vienuolius remiant sukilėlius ir kitais metais Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas įsakė vienuolyną uždaryti.

Ne visiems prieinama

Šalia vienuolyno veikė noviciatas - pasirengimo tapti vienuoliais mokykla. Deja, šis pastatas dabar neišlikęs. Iš įrašų žinoma, kad beveik ketvirtadalis kandidatų dėl įvairiausių priežasčių atkrisdavo. Iš viso per vienuolyno gyvavimo metus jį paliko 152 kandidatai. Kai kas savo noru, kai kas buvo išprašyti. Štai 5 jaunuoliai buvo pašalinti dėl nesantaikos kėlimo ir piktumo, 3 - dėl girtavimo, 2 - dėl polinkio į smurtą, nes sumušė klieriką, kiti - dėl vagysčių.

Tie, kurie patys apsisprendė palikti vienuolyną, priežastis nurodė pačias įvairiausias. Pavyzdžiui, vienas jau po dviejų dienų, teisindamasis kojų skausmu, prašė leisti palikti vienuolyną. "Pamaldų metu po ilgesnio stovėjimo labai įskausta kojos, o kitą dieną vos galiu iš lovos pasikelti", - rašė jis. Kitas tikino: "Jaučiu sunkumą krūtinėje, todėl negaliu giedoti ir apskritai nejaučiu polinkio ir sugebėjimo giedoti."

Noviciate galiojo gana įdomi sąlyga: studijos neįskaitomos tiems jaunuoliams, kurie, jei vėliau paaiškėdavo, prieš įstodami buvo užsikrėtę vadinamąja prancūziška liga, sirgo epilepsija ar kita pavojinga liga.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami